Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-109-576/2020 Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00269-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.1; 21.11.10.

2020 m. vasario 26 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria V. Z. skundas netenkintas, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Trakai) patarėjas A. A. 2019 m. rugsėjo 5 d. surašė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir nutarimas) V. Z., jam nedalyvaujant, už tai, kad 2018 m. sausio 26 d. žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nesutvarkytas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą – žemės ūkio veiklai. Patikrinimo metu nustatyta, jog sklype nupjauti savaime užaugę medžiai, tačiau likę kelmai nepašalinti, žemės ūkio kultūros nepasėtos. Minėtais veiksmais V. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 333 straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta 105 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Tuo pačiu pažymėta, kad žemės sklypas per protingą terminą turi būti sutvarkytas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal jo paskirtį.

2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą padarė išvadą, jog pakartotinio (antrojo) planinio patikrinimo metu, t. y. 2018 m. sausio 26 dieną, administracinėn atsakomybėn traukiamo V. Z. žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sutvarkytas taip, kad būtų galima jį naudoti pagal paskirtį – žemės ūkio – nebuvo, žemės sklype augę medžiai ir krūmai nukirsti, tačiau neišvežti, žemės sklypas neišvalytas, nėra jokių prielaidų spręsti apie žemės sklype vykdomą žemės ūkio veiklą. Nutartyje taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas su institucija nebendravo, neteikė informacijos nei apie vykdomą veiklą žemės sklype, nei apie gautą informaciją iš kitų institucijų apie planus iš pareiškėjo žemės sklypą išpirkti, nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, kitas aplinkybes, kuriomis institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, būtų galėjusi spręsti dėl kitokios negu nutarime skirta administracinė nuobauda paskyrimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį bei paskirtą nuobaudą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, kad pareiškėjui administracinė nuobauda jam buvo paskirta 2019 m. rugsėjo 5 d., tuo tarpu žemės sklypas jau buvo naudojamas žemės ūkio veiklai ir jame buvo sėjami grikiai, 2018 m. jis buvo deklaruojamas paramai gauti. Nors nutarime nurodyta, kad administracinis nusižengimas padarytas 2018 m. sausio 26 d., tačiau nuobauda paskirta vos ne po 2 metų. Pareiškėjo vertinimu, nuobauda jam buvo paskirta už ginčą su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl servitutinio kelio.

3.2. Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįstai nebuvo nustatyta jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte – 65 metų sulaukęs asmuo, nors tiek 2018 m. sausio 26 d., tiek 2019 m. rugsėjo 5 d. jis buvo sulaukęs daugiau nei 70 metų. Pasak pareiškėjo, niekas šios aplinkybės neįvertinto, be to, neatsižvelgė, kad paskirta bauda yra 1/3 jo pensijos dydžio.

3.3. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nutarimą surašiusio asmens. Nutarime nurodyta, kad jį surašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patarėjas A. A., kuris, pareiškėjo vertinimu, reziduoja Vilniuje, tuo tarpu jam žinoma, kad A. A. yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) patarėjas, kuris dirba (duomenys neskelbtini). ANK 615 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti administracinio nusižengimo, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros.

3.3. Pareiškėjas taip pat kelia klausimą dėl administracinio nusižengimo protokolo. Pagal ANK, turi būti surašomas administracinio nusižengimo protokolas, kurio byloje nėra, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis ir pareigomis.

3.4. Apeliaciniame skunde, be kita ko, yra keliamas klausimas dėl medžio kelmų. 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarime atsirado kaltinimas dėl nepašalintų kelmų, tačiau apie nepašalintus kelmus nebuvo nurodoma nei 2017 m. gruodžio 22 d., nei 2018 m. sausio 30 d. žemės patikrinimo akte. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2018 m. sausio mėnesį buvo žiema, todėl nebuvo galima sėti jokios kultūros, o iki to laiko žemės sklypas buvo dirvonuojamas, nes (duomenys neskelbtini) savivaldybei kilo mintis jį paimti visuomenės poreikiams. Skunde nurodyta, kad 2018 m. sausio 30 d. žemės patikrinimo akto 2 puslapyje yra nurodyta kito sklypo nuotrauka. Taip pat jis nurodo, kad nupjauti krūmai 2018 m. sausio mėnesį nebuvo pašalinti dar ir todėl, kad faktiškai yra užtverta ir negalima naudotis (duomenys neskelbtini) gatve.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą o apelianto V. Z. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų, darytų 2017 m. gruodžio mėnesį ir 2018 m. sausio mėnesį, matyti, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas nėra sutvarkytas taip, kad jis būtų tinkamas vykdyti žemės ūkio veiklą. Iš jų matyti, kad žemės sklype auga medžiai ir krūmai, likę medžių kelmai bei nupjauti ir neišvežti medžiai. Pažymėtina, kad minėta augmenija neturi jokio funkcionalumo bei vertės žemės ūkio vystymui. Taigi nekyla jokių abejonių, jog sklypas yra apleistas ir netvarkomas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal savo paskirtį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

V. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), neblogindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties, nesant institucijos arba nukentėjusiojo skundo, neblogindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad apygardos teismas, gavęs apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą vertina skundo ribose, išnagrinėja bylą ir priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.

6. ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

7. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (1 punktas); racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius (3 punktas).

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nebuvo sutvarkytas taip, kad būtų galima jį naudoti pagal paskirtį ir būdą – žemės ūkio veiklai.

9. Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2017 m. gruodžio 5 d. rašto „Dėl valstybinės žemės naudojimo kontrolės atlikimo“ matyti, kad jame pateikta informacija, jog 2017 m. gruodžio 20 d. bus atliktas žemės sklypo naudojimo patikrinimas vietoje. Raštas adresuotas V. Z. adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 34). Iš byloje esančio 2017 m. gruodžio 22 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. gruodžio 20 d. surašymo data) matyti, jog atliktas planinis patikrinimas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatyta, jog žemės sklypas nenaudojamas žemės ūkio veiklai, yra apaugęs medžiais ir krūmais. Patikrinimas atliktas V. Z. nedalyvaujant, kviestas registruotu laišku (t. 1, b. l. 35-36).

10. Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2018 m. sausio 11 d. rašto „Dėl valstybinės žemės naudojimo kontrolės atlikimo“ matyti, jog V. Z. adresu (duomenys neskelbtini), adresuotame rašte nurodyta apie 2018 m. sausio 26 d., 10.00 val., vyksiantį – žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje (t. 1, b. l. 37). Iš byloje esančio 2018 m. sausio 30 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. sausio 26 d. – surašymo diena) matyti, jog atliktas pakartotinis planinis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimas, dalyvaujant V. Z. (nurodyta gyv. vieta (duomenys neskelbtini)). Patikrinimo metu užfiksuota, jog žemės sklypas buvo apaugęs medžiais, patikrinimo metu medžiai nupjauti, tačiau nėra išvežti, žemės sklypas žemės ūkio kultūromis neužsėtas, žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį. Nurodyta, kad nesilaikoma Žemės naudojimo nuostatų 11.2. punkto. V. Z. nurodė, kad pagerėjus orams girininkija žada šakas paimti biokurui, patikrinimo aktą jis pasirašė (t. 1, b. l. 5-8). Iš minėto patikrinimo akto priedo – fotolentelės matyti, kad medžiai nupjauti, tačiau neišvežti, žemės sklypas žemės ūkio kultūromis neužsėtas, žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį (t. 1, b. l. 39).

11. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2019 m. liepos 22 rašte „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“, adresuotame V. Z. adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2018 m. sausio 26 d. patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypas nenaudojamas žemės ūkio veiklai, netvarkomas, apaugęs sustabarėjusiomis žolėmis, dalyje auga medžiai (nupjauti, tačiau patikrinimo metu neišvežti). Rašte prašoma 2019 m. rugpjūčio 7 d. atvykti į (duomenys neskelbtini) skyrių dėl nustatyto galimo pažeidimo aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo (t. 1, b. l. 40). Raštas įteiktas 2019 m. liepos 24 d. (t. 1, b. l. 43). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašte „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo (pakartotinai)“, adresuotame V. Z. adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įteiktas 2019 m. rugpjūčio 9 d. (t. 1, b. l. 23), prašoma 2019 m. rugpjūčio 22 d. atvykti į Trakų skyrių dėl nustatyto galimo pažeidimo aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Tuo pačiu nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokolas bus surašytas jam nedalyvaujant (t. 1, b. l. 20).

12. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus patarėjas A. A. 2019 m. rugpjūčio 22 d., nedalyvaujant V. Z., surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad 2018 m. sausio 26 d. žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nesutvarkytas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą – žemės ūkio veiklai. Patikrinimo metu nustatyta, jog sklype nupjauti savaime užaugę medžiai, tačiau likę kelmai nepašalinti, žemės ūkio kultūros nepasėtos (t. 1, b. l. 24).

13. Apeliacinės instancijos teismas, neatsiejamai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 333 straipsnio 1 dalyje, o būtent – žemė nebuvo sutvarkyta taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį – žemės ūkio. Dar 2017 m. gruodžio 20 d. patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas nenaudojamas žemės ūkio veiklai, yra apaugęs medžiais ir krūmais, tuo tarpu 2018 m. sausio 26 d. patikrinimo metu nustatyta, kad medžiai nupjauti, tačiau nėra išvežti, žemės sklypas žemės ūkio kultūromis neužsėtas, žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį. Minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje prie patikrinimo aktų esančios nuotraukos. Taigi žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo naudojamas žemės ūkio veiklai, kadangi buvo apaugęs medžiais ir krūmais, kurie po pirmojo patikrinimo buvo nupjauti, tačiau neišvežti. Tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. Z. išsakyti teiginiai, kad sklype buvo gal 20 medelių ir gal 30 krūmų. 2017 m. pabaigoje viskas buvo nušienauta.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog 2018 m. žemės sklypas užsėtas grikiais, neturi įtakos, nes nutarimas surašytas už pažeidimą, užfiksuotą 2018 m. sausio 26 d., todėl visi vėlesni pareiškėjo veiksmai žemės sklype, sprendžiant administracinio nusižengimo padarymo faktą, neturi įtakos. Minėta aplinkybė turi įtakos, sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą.

15. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo keliamą klausimą, jog patikrinimų metu nebuvo nustatyti nepašalinti kelmai, sutinka su tokia pastarojo pozicija. Kaip jau nurodyta aukščiau, patikrinimų metu nebuvo nustatyta, jog nebūtų pašalinti kelmai, todėl tokia aplinkybė nepagrįstai buvo įrašyta tiek į administracinio nusižengimo protokolą, tiek į nutarimą. Visgi vien tai, kad ši aplinkybė nefiksuota atitinkamuose dokumentuose, nepaneigia fakto, kad žemės sklypas nebuvo paruoštas naudoti ir nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Nors pareiškėjas apeliuoja į tai, jog žiemą negali būti pasėta jokių žemės ūkio kultūrų, tačiau žemės sklypo neužsėjimas buvo konstatuotas kaip faktas, iš esmės neturintis įtakos pagrindinei išvadai, jog sklypas buvo apaugęs medžiais ir krūmais, kurie vėliau pašalinti, tačiau neišvežti, kas rodo, jog sklypas jau kurį laiką pačia bendriausia prasme nebuvo naudojamas ir juo labiau nebuvo paruoštas naudoti jį pagal paskirtį. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors nutarime nurodyta data yra 2018 m. sausio 26 d., 00.00 val., tačiau, kaip nurodė ir institucijos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tai laikytina techninio pobūdžio klaida, kadangi tiek 2018 m. sausio 11 d. rašte, tiek 2018 m. sausio 30 d. žemės naudojimo patikrinimo akte (atlikta 2018 m. sausio 26 d.) nurodyta, jog patikrinimas bus atliekamas 10.00 val. Be to, kaip nurodyta, patikrinime dalyvavo pats V. Z. ir patikrinimo aktą pasirašė.

16. Pasisakant dėl administracinio nusižengimo protokolo, pirmiausia pažymėtina, kad jis buvo surašytas V. Z. nedalyvaujant, tačiau prieš surašymą, kaip nurodyta aukščiau, jam apie tai pranešus 2 kartus. ANK 608 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant šiais atvejais, o būtent, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą (1 punktas). Be to, pirmosios instancijos teisme jis nurodė, jog buvo nuvažiavęs į nagrinėjimą, sekretorė jam sakė eiti tartis, tačiau tartis jis negalėjo, todėl nedalyvavo svarstyme. Taigi neginčytinai nustatyta, kad V. Z. ne tik žinojo apie administracinės bylos nagrinėjimo laiką, tačiau ir gavo administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas buvo išsiųstas 2019 m. rugpjūčio 22 d. V. Z. adresu (duomenys neskelbtini), ir įteiktas 2019 m. rugpjūčio 28 d.(t. 1, b. l. 25, 29). 2019 m. rugsėjo 5 d. surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje jam buvo išsiųstas 2019 m. rugsėjo 9 d, ir įteikta gavėjui 2019 m. rugsėjo 11 d. (t. 1, b. l. 33). Skundas dėl minėto nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2019 m. rugsėjo 30 d. (t. 1, b. l. 2). Taigi tai tik patvirtina, jog pareiškėjui adresuoti laiškai jį pasiekė. Atitinkamai skundo argumentas, jog nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra nepagrįstas. Tai, jog jis sąmoningai nedalyvavo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, negali būti laikoma jo teisių, numatytų ANK 577 straipsnyje, pažeidimu. Be to, jis pasinaudojo apskundimo teise, apskundė tiek nutarimą, tiek pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį.

17. ANK 589 straipsnio 45 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, šių institucijų pareigūnai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl ANK 333 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo. Taigi minėtas funkcijas turi teisę šiuo atveju atlikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai. Administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą (ANK 615 straipsnio 1 dalis). Administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros (ANK 615 straipsnio 3 dalis). Aptariamu atveju tiek administracinio nusižengimo protokolą, tiek nutarimą byloje priėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus patarėjas A. A..

18. Pirmiausia, atsakant į apeliacinio skundo argumentą, pažymėtina, kad, tiek protokole, tiek nutarime yra nurodyta, kad nutarimas yra priimtas Trakuose, taigi pareiškėjas nėra klaidinamas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 3D-186 „Dėl nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ buvo patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūra, kurią sudaro, be kita ko, Trakų skyrius (13.43. papunktis). Taigi iš minėto teisės akto matyti, kad Trakų skyrius nėra atskiras subjektas, Trakų skyriaus, kaip ir kitų skyrių, darbuotojai atstovauja Nacionalinę žemės tarnybą ir veikia jos vardu pagal suteiktus įgaliojimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1P-210-(1.3.) buvo patvirtinti Trakų skyriaus nuostatai, kuriuose numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūrinis padalinys (1 punktas). Skyrius, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas, pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus suteiktus įgaliojimus: pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir surašo administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 110, 112, 113, 257, 258, 261 straipsniuose, 276 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 333, 334, 364, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų (4.1.27. punktas).

19. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 1P-358-(1.3 E.) redakcija) patvirtintos Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklės, be kita ko, nustato administracinių nusižengimų protokolų surašymo, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ir nutarimų administracinių nusižengimų bylose priėmimo ir žemės naudojimo tvarkos pažeidimų pašalinimo tvarką, nutarimų apskundimo ir skundų nagrinėjimo ir perdavimo teismams tvarką (1 punktas). Administracinio nusižengimo tyrimą atlieka ir protokolą surašo tarnybos vadovo įgalioti darbuotojai (37 punktas). Administracinio nusižengimo tyrimas baigiamas protokolo surašymu (42 punktas). Teritorinio skyriaus vadovas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo nustatyti aplinkybes, nurodytas ANK 617 straipsnio 1 dalyje (įskaitant ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymą) (55 punktas). Teritorinio skyriaus vadovas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priima vieną iš šių nutarimų: skirti administracinę nuobaudą, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą (59 punktas). Teritorinio skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti (61 punktas). Aptariamu atveju administracinio nusižengimo protokolą surašė (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojas A. A., tuo tarpu 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštą „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo (pakartotinai)“ pasirašė Trakų skyriaus vedėjas D. M., o, kaip nurodyta atsiliepime, nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. Trakų skyriaus vedėjui D. M. (2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu) buvo suteiktos kasmetinės atostogos, pavaduojančiu asmeniu paskiriant skyriaus patarėją A. A.. Iš Nacionalinės žemės tarnybos viešai skelbiamos informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus patarėjas (šiuo atveju A. A.) nesant skyriaus vedėjo atlieka skyriaus vedėjo funkcijas. Taigi atsižvelgiant tiek į ANK 615 straipsnio 3 dalies nuostatas, tiek į išdėstytas aukščiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymais patvirtintas nuostatas, A. A. turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, nesant (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo surašyti nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

20. ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Šiuo atveju 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimu bauda buvo paskirta už 2018 m. sausio 26 d. nustatytą pažeidimą, vadinasi, nepažeidžiant nustatytų terminų. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, jog nuobauda jam buvo paskirta už ginčą su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl servitutinio kelio, kadangi tiek protokolas, tiek nutarimas jam buvo surašyti dėl netinkamo žemės sklypo naudojimo.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

21. Už ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 70 iki 140 eurų. Aptariamu atveju nutarimu buvo paskirta 105 Eur bauda. Institucijos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad sankcijoje yra numatytas įspėjimas, tačiau, kadangi kviečiamas V. Z. neatvyko, jam buvo paskirta bauda. Jis pabrėžė, kad prieš antrą patikrinimą nebuvo pašalinti nustatyti trūkumai.

22. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nesutinka su nutarimu paskirta bauda. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, nei nutarimą surašęs asmuo, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte – asmuo, sulaukės 65 metų amžiaus. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – 65 metų sulaukęs asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas yra gimęs 1946 metais, taigi 2018 m. sausio 26 d. jam buvo suėję 72 metai. Taigi neginčytina, kad lengvinanti aplinkybė turėjo būti nustatyta. Teismo vertinimu, asmens sulaukusio 65 metų amžiaus faktas ne be reikalo yra pripažįstama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi tai, be kita ko, yra susiję ir su asmens finansinėmis galimybėmis, ir su jo gebėjimais ginti savo pozicijas teisme, neturint atstovo.

23. Byloje nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų baustas už analogiško pobūdžio veiksmus, kad būtų teistas ar kad būtų baustas administracine tvarka už kitokius administracinius nusižengimus. Be to, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tuo pačiu pažymėtina, kad po 2017 m. atlikto patikrinimo pareiškėjas ėmėsi veiksmų – suorganizavo sklype esančių medžių ir krūmų kirtimą, tačiau jų neišvežė, kadangi, kaip pats nurodė, girininkija žadėjo pasiimti pagerėjus orams.

24. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, į asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jo amžių, į jo elgesį po pirmojo žemės sklypo patikrinimo, kas rodo pareiškėjo teigiamą požiūrį į galiojančias taisykles, į tai, jog objektyviai sunkiai įmanoma po pirmojo patikrinimo gruodžio-sausio mėnesiais, t. y. žiemos metu, paruošti sklypą tinkamam jo naudojimui pagal paskirtį, į tai, jog protokolas buvo surašytas po 1,5 metų, kas tik patvirtina, kad padaryta veika nebuvo tokia pavojinga, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad nors formaliai pažeidimas yra padarytas, tačiau net ir švelniausia sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, būtų per griežta.

26. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl paskirtos nuobaudos yra keičiama – administracinė nuobauda V. Z. nėra skiriama (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Dėl rašymo apsirikimo klaidos

27. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad teismas vadovaujasi ANK 464 straipsniu, kai, tuo tarpu, minėtame straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už aparatūros ir įrenginių naudojimo sąlygų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas laiko tai rašymo apsirikimo klaida ir taiso ANK 464 straipsnį į ANK 646, kuriame numatyta pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir V. Z. už ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – administracinės nuobaudos neskirti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.