Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-08-04 · Civilinė byla Nr. 2-901-71/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-04
Bylos Nr.
2-901-71/2011
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00245-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Agota Gutauskienė
Pareiškėjas
A. A.
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-901-71/2011Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00245-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 113.1.;126.5.; 126.8.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 04 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėja Regina Agota Gutauskienė, sekretoriaujant Dianai Tarozienei, dalyvaujant bankrutuojančios V. R. firmos „Telšių ranga“ bankroto administratoriaus UAB „Jonvita“ įgalioto asmens V. S. (b.l. 82).

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus ir pareiškėjo A. A. skundą dėl bankrutavusios V. R. firmos „Telšių ranga“ kreditorių komiteto protokolo (kurį įvardijo nutarimu) pripažinimo negaliojančiu ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius, A. A., skundu prašė pripažinti bankrutavusios V. R. firmos „Telšių ranga“ kreditorių komiteto 2011 m. vasario 2 dienos priimtus nutarimus darbotvarkės 1.1 ir 1.2 klausimais negaliojančius. Skunde nurodė, kad bankrutavusios V. R. firmos „Telšių ranga" kreditorių komiteto 2011 m. vasario 2 d. nutarimai darbotvarkės 1.1 ir 1.2 klausimais yra neteisėti bei nepagrįsti. Pažymėjo, kad termino bankrutavusios V. R. firmos „Telšių ranga" kreditorių komiteto nutarimams apskųsti kreditorius nepraleido, nes apie šiuos nutarimus sužinojo tik 2011 m. balandžio 26 d., t.y. kai Šiaulių apygardos teisme susipažino su bankroto byla (b.l. 1-6).

Į teismo posėdį kreditorius A. A. neatvyko, jo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą netenkintinas, ir neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažintos nesvarbiomis.

Atsiliepimas

Bankrutuojančios V. R. firmos „Telšių ranga“ bankroto administratoriaus UAB „Jonvita“ atsiliepimu į A. A. skundą, prašė skundą atmesti, nurodė, kad kreditorius skundu prašo panaikinti 2011-02-02 kreditorių susirinkimo nutarimus, kai tuo tarpu 2011-02-02 vyko ne kreditorių susirinkimas, o kreditorių komiteto posėdis. Atsiliepime nurodė, kad šis kreditoriaus skundas turėtų būti atmestas jau vien dėl to, kad kreditorius neteisingai suformulavo prašymą, nurodydamas faktus, kurių nebuvo. Nurodė, jei kreditorius turi omenyje 2011-02-02 kreditorių komiteto posėdyje priimtus nutarimus, tai prašymas pripažinti šiuos nutarimus negaliojančiais grindžiamas tik pareiškėjo A. A. manymu ir prielaidomis, kad kreditorių komiteto nutarimai yra priimti pažeidžiant turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymą, teisingumo ir sąžiningumo principus, nes kreditorius A. A. nepateikė jokių dokumentais pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų jo skunde suformuluotas abejones ir prielaidas. Kreditorius įrodinėja turintis teisę apskųsti kreditorių komiteto sprendimus, nors to niekas ir neginčija, tačiau visgi apskundimas turėtų būti pagrįstas ir neapribojantis kitų kreditorių teisių, taip pat nevilkinantis bankroto procedūrų. Kreditoriaus A. A. prašymu šioje byloje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės V. R. turtui, trukdomas bankroto procesas, daroma žala kitiems kreditoriams. Nurodo, kad bankrutavusios V. R. firmos "Telšių ranga" bankroto administratorė UAB "Jonvita" bei firmos kreditorius atstovaujantis kreditorių komitetas bankroto procese jokių galiojančių norminių aktų nepažeidė (b.l. 46-49).

Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo V. S. prašo bylą nagrinėti kreditoriui A. A. nedalyvaujant, pripažinti jo neatvykimą į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis ir jo skundo netenkinti. Nurodo, kad kreditoriaus skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, o motyvai yra nurodyti atsiliepime, papildomai nurodė, kreditorius A. A. bando vilkinti bylą ir tai rodo jo neatvykimas į teismo posėdį. Kreditorius tokiais savo veiksmais trukdo normaliai vykdyti bankroto procedūrą. Nurodė, kad vyko kreditorių komiteto posėdis, o ne kreditorių susirinkimas, kaip skunde nurodė kreditorius A. A.. Dėl žemės sklypų vertės buvo atliekama apklausa, o taip pat dėl žemės sklypų vertės buvo domėtasi ir internete. Yra gauti duomenys iš registrų centro internetinio puslapio apie analogiškų žemės sklypų vertę. Mano, kad bankroto administratoriaus pasiūlyta kaina buvo reali ji buvo didesnė nei siūlė bankas, todėl mano, kad kreditorių komiteto pritarimas parduoti žemės sklypus po 12 000 Lt už arą yra teisingas ir šis kreditorių komiteto nutarimai ĮBĮ normų nepažeidė.

Atsiliepimas

Kreditorius AB DnB NORD bankas, (įtrauktas į bylą 2011-05-30 nutartimi, b.l. 67) atsiliepimu į kreditoriaus A. A. skundą prašo skundo netenkinti ir įpareigoti kreditorių A. A. už nepagrįsto skundo pareiškimą bei byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 17792,22 Lt, nuostoliams, galintiems atsirasti dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsiradusiems nuostoliams atlyginimo užtikrinimui, o neįnešus reikalaujamą sumą, laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Nurodo, kad dėl nepagrįsto kreditoriaus A. A. skundo užsitęsė ir visas BUAB V. R. firmos „Telšių ranga” bankroto procesas, kadangi nebus parduotas 2011-02-02 kreditorių komiteto posėdyje nuspręstas pardavinėti nekilnojamasis turtas ir dėl to atitinkama dalimi padidės bankroto administravimo išlaidos, kurios sumokamos bankroto administratoriui UAB „Jonvita". Kadangi A. A. pareiškė aiškiai nepagrįstą skundą ir jo įvykdymo užtikrinimui inicijavo bankui įkeisto turto pardavimo proceso sustabdymą, tuo piktnaudžiaudavo savo teiėmis, o tokio asmens teisės neturėtų būti ginamos. Nurodo, kad remiantis LR CK 95 str., šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai dėlto patirtus nuostolius. Tokiu būdu, įpareigojimas pateikti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neapribotų sąžiningo kreditoriaus teisės į ieškinio pateikimą, tačiau užkirstų kelią nesąžiningiems kreditoriams nepagrįstais argumentais trukdyti įkeisto turto pardavimą bei piktnaudžiauti savo teisėmis (b.l. 16-20).

Motyvuojamoji dalis

Kreditoriaus A. A. skundas atmestinas.

Pareiškėjas ir kreditorius A. A. prašo teismo pripažinti negaliojančiais bankrutuojančios V. R. firmos „Telšių ranga“ kreditorių komiteto posėdžio įvykusio 2011-02-02 protokolu priimtus nutarimus: 1.1 dėl bankrutavusios V. R. firmos „Telšių ranga“ savininkui nuosavybės teise registruoto 0,0325 ha žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kainos ir pardavimo tvarkos patvirtinimo; 1.2 dėl bankrutavusios V. R. firmos „Telšių ranga“ savininkui V. R. nuosavybės teise registruoto 0,0596 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kainos ir pardavimo tvarkos patvirtinimo.

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartimi V. R. firmai „Telšių ranga“ iškėlė bankroto bylą ir 2010 m. balandžio 14 dienos nutartimi patvirtino V. R. firmai „Telšių ranga“ kreditorių finansinius reikalavimus. Minėta teismo nutartimi taip pat buvo patvirtintas ir A. A. kreditorinis reikalavimas 62283,86 Lt sumai. Pagal bendrąsias ĮBĮ nuostatas kreditoriai savo teises bankroto procedūrose įgyvendina per kreditorių susirinkimą bei kreditorių komitetą. Tai patvirtina ĮBĮ 21 straipsnis, reglamentuojantis kreditorių teises, kuriame tarp kitų teisių įtvirtintos kreditorių teisės ginti savo reikalavimus, kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1, 2, 3 p.).

2011 m. vasario 2 d. įvyko bankrutavusios V. R. firmos „Telšių ranga” kreditorių komiteto posėdis, kuriame protokolu Nr. 2 buvo priimti nutarimai: 1.1 dėl bankrutavusios V. R. firmos „Telšių ranga” savininkui V. R. nuosavybės teise registruoto 0,0325 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kainos ir pardavimo tvarkos patvirtinimo ir 1.2 – dėl bankrutavusios V. R. firmos „Telšių ranga” savininkui V. R. nuosavybės teise registruoto 0,0596 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kainos ir pardavimo tvarkos patvirtinimo. Bankrutavusios V. R. firmos „Telšių ranga” kreditorių komitetas nutarė: 1.1 „Vienbalsiai pritarti administratoriaus siūlymui su pateiktais AB DnB NORD banko atstovo papildymais, t. y. turto papildomai nevertinti bankrutavusios V. R. firmos „Telšių ranga" savininko vardu V. R. vardu registruotą 0,0325 ha žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti pirmose varžytinuose už 39000 Lt (vieno aro kaina 12000 Lt); 1.2 Vienbalsiai pritarti administratoriaus siūlymui su pateiktais AB DnB NORD banko atstovo papildymais, t.y. turto papildomai nevertinti bankrutavusios V. R. firmos „Telšių ranga" savininko vardu V. R. vardu registruotą 0,0596 ha žemės sklypą un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti pirmose varžytinuose už 71520 Lt (vieno aro kaina 12000 Lt).

Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 (LRV 2008 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 60 redakcija) nustatyta, kad "turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas" (7 punktas). Bankrutuojančiai įmonei (jos administratoriui) bankroto proceso metu palaikyti ryšius su keletu asmenų, atstovaujančių visus kreditorius, paprasčiau, nei palaikyti glaudžius ryšius su kiekvienu kreditoriumi atskirai. Taigi dažnai kreditorių teisių realizavimas įmonės bankroto procese per kreditorių komitetą yra efektyvesnis ir naudingas tiek patiems kreditoriams,tiek bankrutuojančiai įmonei. Kreditorių komiteto pagrindinė funkcija - prižiūrėti bankroto procesą, kontroliuoti administratoriaus veiklą, ginti kreditorių interesus. Pats efektyviausias bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių įgyvendinimas įmanomas, kai kreditorių komitetas paskiria visų kreditorių atstovą, kuris ir rūpinasi visų kreditorių teisių bei teisėtų interesų apsauga bei tinkamu įgyvendinimu. LR Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja kreditorių komiteto išrinkimo tvarką ir funkcijas. Kreditorių komitetas V. R. firmos "Telšių ranga" bankroto procese išrinktas 2010-06-09 vykusio kreditorių susirinkimo metu, taip pat patvirtintas išrinktojo komiteto darbo reglamentas. Kreditorių komitetas sudarytas iš šešių narių, tame tarpe išrinktas ir firmos “Telšių ranga” darbuotojų atstovas E. D..

Kreditorių informavimo tvarkos nustatymu rūpinasi kreditorių susirinkimas, taip pat teismo paskirtas įmonės bankroto administratorius: taigi kreditoriams suteiktas teises ir jų įgyvendinimo būdus galima suskirstyti į dvi grupes: individualias (suteiktas kiekvienam kreditoriui) ir kolektyvines (suteiktas kreditorių institucijoms, t. y. kreditorių susirinkimui ir kreditorių komitetui) Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose".

A. skunde nėra nurodyta jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl 2011-02-02 bankrutavusios V. R. firmos „Telšių ranga" kreditorių komiteto posėdžio nutarimų neteisėtumo, o skunde dėstomas deklaratyvus nesutikimas su bankui įkeisto bei kito (bankui neįkeisto) nekilnojamojo turto pardavimo kaina įstatymų nenumatytas kaip pagrindas panaikinti teisėtai ir pagrįstai priimtą komiteto posėdžio nutarimą. Skunde prielaidomis išdėstyta A. A. nuomonė, kad kreditorių komitetas nutarė bankui įkeistą turtą pardavinėti už pernelyg mažą kainą prieštaraujančią protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams, yra niekuo nepagrįsta. Lietuvos Respublikos CPK 178 str. įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, todėl deklaratyvūs skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti teisėtai ir pagrįstai priimtus kreditorių komiteto posėdžio nutarimus.

Pažymėtina, kad pareiškėjas ir kreditorius A. A. nėra jokiomis daiktinėmis teisėmis susijęs su V. R. firmos „Telšių ranga" savininko V. R. bankui įkeistu nekilnojamuoju turtu, tačiau kaip matyti iš skundo argumentų ir reikalavimų, vienintelis kreditorius A. A. nesutinka būtent su tuo kreditorių komiteto posėdžio nutarimu, kuris yra susijęs su bankui įkeistu ir kitu (bankui neįkeistu) turtu. Šiuo atveju būtent bankas yra suinteresuotas, kad įkeistas turtas būtų parduotas už kuo aukštesnę kainą siekiant iš bankui įkeisto turto susigrąžinti V. R. firmos „Telšių ranga" skolą. Iš A. A. skundo neaišku kaip, bankui pasiūlius parduodamo turto nevertinti ir kreditorių komitetui tokiam siūlymui pritarus, pasireiškia skunde minimas tariamas banko nesąžiningumas, siekis pasinaudoti dominuojančia padėtimi ir patenkinti tik savo kreditorinį reikalavimą. Iš 2011-02-02 kreditorių komiteto posėdžio protokolo 1.2 nutarimo akivaizdžiai matyti, kad banko prievolių įvykdymui užtikrinti įkeistą turtą varžytynėse pasiūlyta pardavinėti už 71520,00 Lt. Banko kreditorinis reikalavimas patvirtintas 234976022,00 Lt sumai (387414,15 Lt kaip hipotekos kreditoriaus ir 1962346,07 Lt kaip trečios eilės kreditoriaus). Bankas, kaip ir bet kuris kitas kreditorius bankroto byloje, neturi jokio intereso parduoti turtą už kuo mažesnę kainą o atvirkščiai - siekia, kad jis būtų parduodamas už įmanomai didesnę, tačiau tuo pačiu realią turto vertę, kadangi nuo to, už kokią kainą bus realizuotas turtas, tiesiogiai priklauso kokia dalimi bus patenkintas banko kreditorinis reikalavimas, todėl nesuprantama, kokiu būdu kreditorių komiteto posėdyje nusprendus papildomai turto nevertinti, A. A. teigimu bus patenkintas tik banko reikalavimas. Akivaizdu, kad realizavus įkeistą turtą bet kokiu atveju galėtų būti padengta labai nedidelė banko kreditorinio reikalavimo dalis. Kreditoriaus A. A. kreditorinis reikalavimas yra tik 62 823, 86 Lt ir yra susiformavęs iš jo darbo santykių su V. R. firmoje "Telšių ranga". Jo kreditorinis reikalavimas sudaro tik 1,05 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Bendras bankrutuojančios V. R. firmos "Telšių ranga" kreditorinių reikalavimų dydis yra 5 923 734, 64 Lt, o kreditoriaus DnB Nord banko kreditorinis reikalavimas, susijęs su banko naudai įkeistu turtu, sudaro 387 414,15 Lt, t.y. 6,54 proc, o neįkeistam turtui - 1 962 346,07 Lt, t.y. 33,35 proc. visų kreditorinių reikalavimų (b.l. 46-49).

A. nepateikė jokių įrodymų, jog Bankui įkeisto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei kito (Bankui neįkeisto) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina 71520,00 Lt (Bankui įkeisto turto vertė) ir 39000,00 Lt (kito turto vertė) yra per maža, ir kad šis turtas turėtų ir galėtų būti parduotas už didesnę kainą (LR CPK 178 str.). Iš pridedamų VĮ „Registrų centras" išrašų apie 2011-02-02 kreditorių komiteto posėdžio 1.2 ir 1.1 nutarimais nutartus parduoti nekilnojamojo turto objektus, matyti, kad jų rinkos vertė, įvertinta masinio vertinimo būdu, 2011-01-01 dienai buvo atitinkamai 16700,00 Lt ir 8300,00 Lt, t.y. ženkliai mažesnė nei ta kaina, už kurią 2011-02-02 kreditorių komiteto posėdyje nutarta parduoti minėtą nekilnojamąjį turtą. Iš pridedamos 2010-04-23 turto vertės nustatymo pažymos Nr. AJ100422 priedo Nr. 1 (turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas Nr. AJ 100422a) matyti, kad bankui įkeisto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu, 2010-04-23 dienai buvo 65000,00 Lt, o iš 2011-04-11 turto vertės nustatymo pažymos Nr. AJ110334 priedo Nr. 1 (apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas Nr. AJ110334a) matosi, kad 2011-04-11 dienai to paties banko naudai įkeisto turto rinkos vertė, nustatyta tuo pačiu lyginamosios vertės metodu, per metus sumažėjo ir siekia tik 60000,00 Lt. Taigi, iš to, kas išdėstyta aukščiau, akivaizdu, kad 2011-02-02 kreditorių komiteto posėdyje 1.2 ir 1.1 nutarimais patvirtinta tiek bankui įkeisto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), tiek ir kito (bankui neįkeisto) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina (atitinkamai 71520,00 Lt ir 39000,00 Lt) viršija visuose su šiuo prašymu pateikiamuose turto vertinimuose nurodytą parduodamo turto vertę. Todėl, skirtingai nei savo skunde nurodo A. A., nėra jokio pagrindo teigti, kad kreditorių komiteto nustatytos turto pardavimo kainos yra per žemos ir prieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams.

Sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktu, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės bankroto administratorius gina visų kreditorių interesus, t.y. administratorius neturi teisės vieniems kreditoriams suteikti daugiau teisių ar privilegijų kitų kreditorių sąskaita, todėl toks kreditoriaus skundas prieštarauja ĮBĮ nuostatoms ir kreditoriaus prašymas negali būti tenkintinas. Lietuvos Respublikos CK 1.137 str. 3 d. nustato, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.

Byloje nustatyta, kad kreditorius A. A. reikalavimai dėl kreditorių komitete priimtų nutarimų 1.1. ir 1.2. darbotvarkės klausimais yra nepagrįsti, prieštaraujkantys bankroto įstatymo normoms ir negali būti tenkintini.

Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymą įpareigoti kreditorių A. A. įnešti 17792,22 Lt į teismo depozitinę sskaitą, nuostoliams, galintiems atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsniu, teismas,

nutaria:

Kreditoriaus A. A. 2011 m. balandžio 29 dienos skundą dėl bankrutuojančios V. R. firmos „Telšių ranga“ kreditorių komiteto 2011-02-02 priimtų nutarimų darbotvarkės 1.1 ir 1.2 klausimais, pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, taikytas 2011 m. gegužės 2 dienos nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-901-71/2011 panaikinti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Regina Agota Gutauskienė