- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-638-508-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 64-1-01315-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- P., P. N., ir M
- Advokatai
- Romualdas Matonis
Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-638-508/10;
Teisėjas: R. Krušinys Proceso Nr. 64-1-01315-09;
2010 m. spalio 07 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam P. N., jo gynėjui advokatui Romualdui Matoniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-22 nuosprendžio, kuriuo P. N. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009-11-09 iki 2009-11-10. Iš P. N. priteista 1900 litų A. P. turtinės žalos atlyginimui.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. B., kuris nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. N. pagal LR BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-11-09, apie 04 val., A. M. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės m., kambaryje, veikdamas bendrai su M. B., pastarajam užlaužus kairę ranką ir sudavus smūgį kairės rankos alkūne į veido sritį ant sofos sėdinčiai A. P., po to vieną smūgį kumščiu į galvą, tuo metu P. N. laikant A. P. už dešinės rankos ir kojos keliu spaudžiant nukentėjusiosios dešinės kojos šlaunį, dėl ko A. P. buvo konstatuota kraujosruva ir nubrozdinimas veide, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, kraujosruva dešinėje kojoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip atimdami galimybę nukentėjusiajai priešintis, M. B. nuo A. P. kairės rankos pirštų numovė ir pagrobė du geltono metalo žiedus, nuo dešinės rankos piršto – vieną geltono metalo žiedą, kurių bendra vertė 1800 litų, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai A. P. bendrą 1800 litų žalą. P. N., nukentėjusiajai bandant išeiti iš namo, nuo kaklo nutraukė ir pagrobė 800 litų vertės geltono metalo grandinėlę su geltono metalo pakabuku „Vėžys“, kurio vertė 1100 litų.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. N. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-22 nuosprendį pakeisti: taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. ir nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad apylinkės teisme kaltu neprisipažino, nes, neturėdamas gynėjo, nesuvokė kaltinimo esmės ir tik po konsultacijos su pasirinktu gynėju sužinojo, jog veiksmai, pasireiškę galimybės nukentėjusiajam priešintis atėmimu, irgi yra nusikalstami kaip ir jo turto užvaldymas. Jo pasirinkta gynybinė pozicija nebuvo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tik po nuosprendžio paskelbimo suvokė, jog jo veiksmai atlikti nukentėjusiosios atžvilgiu yra priešingi teisei, pavojingi ir baudžiamojo įstatymo uždrausti. Jis nuoširdžiai gailisi ir prisipažįsta kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos. Baudžiamajame kodekse nenurodyta, kurioje proceso stadijoje ir dėl kokių priežasčių asmuo turi pripažinti savo kaltę bei kaip pademonstruoti gailėjimąsi. Baudžiamasis įstatymas visiško kaltės pripažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi nesieja ir su tuo, ar asmuo savo veiką vertina kaip nusikalstamą, t.y. nereikalauja savo padarytos veikos teisinio įvertinimo. Teismų praktikoje gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos teismo gali būti pripažįstamas nuoširdžiu ir laikomas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti tokios veikos padarinius. Apeliantas nurodo, kad jo prisipažinimas ir nuoširdus galėjimasis turi lengvinti jo atsakomybę.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamas veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo. Šiuo atveju ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.
Apelianto nuomone, teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai vertino jo asmenybę, neatsižvelgė į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas ir jis yra daugiau atsitiktinio pobūdžio bei neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, yra jauno amžiaus, studijuoja Marijampolės kolegijoje, Verslo ir technologijų fakultete, charakterizuojamas tik teigiamai, nėra linkęs sukurti konfliktinių situacijų, nusikaltimo padarymo metu teistumo neturėjo. Visos aplinkybės teigiamai apibūdina jo asmenybę tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek jos darymo metu ir po jos, ir nekelia abejonių, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Padaryta turtinė žala nukentėjusiajai atlyginta. Reali laisvės atėmimo bausmė neigiamai paveiks jo socialinius ryšius - sutrukdys siekti išsilavinimo Marijampolės kolegijoje ir praras darbą. Šie ir kiti duomenys, apelianto nuomone, sudaro pakankamas prielaidas išvadai, kad jo kaip kaltininko resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakaktų paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas.
Nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. ir paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Teismas skiria bausmes LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.).
Skirdamas bausmę P. N., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą (buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs), padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Šalies argumentai
P. N. apeliaciniame skunde nurodyta, kad jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose (LR BK 54 str.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir šis prisipažinimas gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jei asmuo ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neigia savo kaltę, o prisipažįsta tik apeliacinėje instancijoje, kreipdamasis su apeliaciniu skundu bausmės sušvelninimui, ši aplinkybė negali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju P. N. kaltu neprisipažino (b.l. 64-66), akistatos su nukentėjusiąja A. P. metu savo kaltę neigė (b.l. 84-85), nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltu taip pat neprisipažino. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė nustatoma tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos medžiagos, P. N. parodymai dėl kaltės pripažinimo nebuvo nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jo pozicija išliko gynybiška, neatskleidžiant įvykių eigos ir savo kaltės, todėl ir gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo negali būti pripažintas nuoširdžiu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti P. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos LR BK 59 str. 1 d. 2 p., kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Tačiau, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis P. N. pateikė rašytinį patvirtinimą, jog turtinė žala (1900 litų) nukentėjusiajai A. P. atlyginta (b.l. 207). Kaltininkui savo noru atlyginus ar pašalinus padarytą žalą, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal LR BK 59 str. 1 d. 3 p. Taip pat tai pažymi, kad nuteistasis stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atskleidžia pozityvų elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant, būtų galima taikyti LR BK 75 str., tačiau apeliantas skundu prašo taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tai grindžia turtinės žalos atlyginimu nukentėjusiajai, teigiamomis charakteristikomis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą LR BK 59str.1d.3p., apeliacinės instancijos teismui pateiktas nuteistojo asmenybę apibūdinančias teigiamas charakteristikas, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
LR BK 75 str. 1 d. nustato sąlygas, kurioms esant asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
P. N. nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 1 d., padarymą laisvės atėmimu dvejiems metams. Tai atitinka formalias LR BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas. Priimant sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi LR BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertina visus bylos duomenis bei faktines aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, būtina atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar nusikaltusį asmenį galima pataisyti atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą.
P. N. teisiamas pirmą kartą (anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs LR BK 97 str. 6 d. pagrindu, padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas baigtas, be kvalifikuojančių požymių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki nusikaltimo padarymo ir po jo, Marijampolės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovadoje nusiskundimų dėl P. N. elgesio negauta, kitos neigiamos medžiagos jo atžvilgiu nėra (b.l. 115). Namo, kuriame gyvena nuteistasis, bendrijos išduotoje charakteristikoje nurodyta, kad gyventojų atsiliepimai apie P. N. geri (b.l. 208). Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto dekano išduotoje charakteristikoje P. N. charakterizuojamas teigiamai (b.l. 209). Šios aplinkybės patvirtina gerą nuteistojo elgesį visuomenėje. Be to, jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, apeliacinės instancijos teisme pripažino kaltę, savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, teigiamu elgesiu siekia įrodyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vertintina ir tai, kad nuteistasis mokosi Marijampolės kolegijoje, todėl realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiks jo socialinius ryšius, sutrukdys siekti išsilavinimo, kvalifikuotesnio darbo.
Esant šioms aplinkybėms, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-22 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės, kadangi aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu nustatyta, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, P. N. paskiriant LR BK 75 str. 2 d. nurodytus įpareigojimus: tęsti mokslą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Atsižvelgiant į P. N. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), bausmės vykdymas atidedamas LR BK 75 str. 1 d. numatytam maksimaliam terminui – trejų metų laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,
nusprend ž i a:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-22 nuosprendį pakeisti: P. N. atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. ir paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį tęsti mokslą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.