Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2016-10-24 · Byla Nr. A2.6.-1417-607/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-10-24
Bylos Nr.
A2.6.-1417-607/2016
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-01265-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Žebelienė
Pažeidėjas
L. V.
Advokatai
Romualdas Juščius
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1417-607/2016Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01265-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.5.; 45.4.4.(S)Registro Nr. ROIK: 16059776571
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. spalio 24 d.Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Žebelienė,sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, L. M., Mildai Laurinavičei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. V., jo atstovui advokatui Romualdui Juščiui,

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 ² str., 127 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 8 d. 02.00 val., L. V., vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, važiuojant nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. Įvykio metu buvo apgadintas automobilis, susižalojo pats vairuotojas ir buvo sužalota kartu važiavusi keleivė J. S.. Vairuotojas 2015 m. birželio 1 d. buvo baustas pagal LR ATPK 126 str. 1 d. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 5, 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 130 ² str., 127 str. 3 d.

Teismo posėdžio metu L. V. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad ne jis, o J. S. vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 16.00 – 19.00 val. jis, J. S., K. S. ir A. G. važiavo kartu prie Balskų užtvankos. Jis pats iki Balskų užtvankos vairavo automobilį. Prie Balskų užtvankos iki 21.00 val. jis, A. G. ir J. S. gėrė alų. K. S. alaus negėrė. Po to, K. S. parvairavo automobilį į A. G. kiemą, Dapkiškų kaime, ir išėjo namo. Grįžę nuo Balskų pas A. G. sėdėjo kieme ir toliau gėrė alų. Naktį, gal 01.00 val., J. S. užsimanė važiuoti namo į Tauragę. A. G. buvo padėjęs automobilio raktelius kambaryje, o J. S. nuėjo ir juos pasiėmė. A. G. pasiliko automobilio raktus, kad galėtų ryte patraukti automobilį, nes jo paties automobilis buvo užstatytas. Neprisimena, ar J. S. prašė jo automobilio raktų, nes buvo girtas. Nematė kaip J. S. išvažiavo. Jis išvažiavo kartu su J. S., o A. G. nuėjo miegoti. Jis buvo girtas, todėl matyt, nesiorientavo, kas vairuos mašiną. Neprisimena, kaip išvažiavo iš A. G. kiemo. Kelionės į Tauragę taip pat neprisimena. Atsimena tik tai, kad išlindo iš automobilio ir matė kažkokias šviesas laukuose. Nežino kodėl įvyko eismo įvykis. Gali būti, kad kelias buvo slidus. Naktį praleido policijos komisariate, buvo nustatytas 1,8 promilės girtumas. Gulėjo ligoninėje 10 parų, nes buvo lūžęs kaklo slankstelis, po to dar 24 dienas buvo reabilitacijoje. Tik po gydymo buvo apklaustas policijos pareigūnų. Tą patį vakarą, kai jį ir J. S. pristatė į policijos komisariatą, niekas neklausė, kas vairavo automobilį. J. S. atvažiavo į Palangą jo lankyti ir pasakė, kad ji vairavo automobilį. Galvoja, kad iš pradžių J. S. buvo išsigandusi, todėl apkaltino jį. J. S. bijojo, kad neatimtų teisių, todėl pakeitė parodymus apie tai, kad vairavo automobilį. J. S. yra jo mergina, su ja draugauja nuo spalio mėnesio, jų santykiai geri. 2015 m. buvo baustas už tai, kad važiavo pagiringas, baudą yra sumokėjęs, vasario mėnesį jau turėjo teisę vairuoti.

Liudytojas K. S. parodė, kad pažįsta L. V., jis yra jo draugas, pažįstamas, kaimynas. 2016-02-08, apie 16-17 val., jam paskambino L. V. ir paprašė, kad pavairuotų automobilį. Iš pradžių pas A. G. kieme pakalbėjo, o paskui jis, L. V. ir A. G. važiavo į Tauragę. Tauragėje pasiėmė Lino draugę J. S. ir nuvažiavo į parduotuvę nusipirkti alaus. Po to, visi nuvažiavo į Balskus. Ar L. V. ir A. G. prieš kelionę į Balskus vartojo alkoholį nematė, kvapo nejuto, L. V. ir A. G. jo tik paprašė, kad pavairuotų automobilį. Kai nuvažiavo į Balskus, ten L. V., A. G. ir J. S. gurkšnojo iš skardinių alų. Apie 20 val. jam paskambino jo draugė ir pakvietė atvažiuoti pas ją. Tada visi sėdo į automobilį ir apie 20.30 val. grįžo į A. G. namus. Pasakė, kad toliau nevairuos, pasiėmė savo automobilį ir išvažiavo pas draugę. Apie tą eismo įvykį jis nieko nežino.

Liudytoja J. S. parodė, kad pažįsta L. V., jis yra jos vaikinas, draugauja nuo praeitų metų lapkričio. Įvykio dieną jie buvo keturiese, t. y. ji, L. V., K. S. ir A. G.. Jie susitiko Tauragėje prie parduotuvės „Norfa“. Kai susitiko vyrai nusipirko alaus ir visi važiavo į Balskus. Ji parduotuvėje nebuvo. Važiuojant į Balskus automobilį vairavo L.. Balskuose buvo neilgai. Visi, išskyrus K. S., gėrė alų ir išgėrė gal po dvi skardines. Suprato, kad tas, kuris negeria, parveš juos namo. Pabuvo Balskuose, o kai nusibodo išvažiavo. Iš Balskų važiavo pas A. G., grįžę sėdėjo ir tame pačiame automobilyje gėrė. Automobilį vairavo K. S.. Neatsimena kada išėjo K. S., tačiau jau buvo tamsu. Paskui išėjo ir A. G.. Ji liko su L.. Jie sėdėjo ir kalbėjo. Kiek buvo valandų, kai išvažiavo iš A. G. kiemo, nežino, buvo išgėrusi gal kokias 4 skardines alaus. Paskui važiavo į degalinę Tauruose nusipirkti kavos. Kai važiavo į degalinę ji sėdėjo prie vairo ir pati vairavo automobilį. Jautėsi gal blaivesnė, todėl ir vairavo. Su L. nesitarė, kuris iš jų vairuos ir jis neprieštaravo, kad ji vairavo. Pasiėmę kavą išvažiavo, paskui beveik nieko neprisimena. Atrodo, kad paskui važiavo link K. S., link draugo. Važiavo link šiukšlyno, tuo keliu galima nuvažiuoti į Dapkiškių kaimą. Ji vairavo. Prisimena tik važiavimą iki posūkio. Neprisimena, kaip įvyko eismo įvykis, kaip apsivertė su automobiliu ir kaip teko išlįsti iš automobilio. Kiek prisimena, paskui ėjo kažkur ieškoti pagalbos. Jai buvo nustatytas 1,1 promilės girtumas. Kai pirmą kartą davė parodymus, jai buvo šokas, buvo išsigandusi, žinojo, kad gali prarasti vairuotojo pažymėjimą, kuris jai labai reikalingas. Paskui nuvažiavo aplankyti L. V., ramiai pasikalbėjo ir išsiaiškino, kad ji vairavo. Antri parodymai yra teisingi, tai tie, kad ji vairavo automobilį.

Liudytojas A. G. parodė, kad L. V. jo kaimynas, gyvena nuo mažens kartu Dapkiškių kaime. 2016-02-08 buvo rytas, gal 11 val., kai susitiko trise, t. y. jis, L. V. ir K. S.. Planavo kur nuvažiuoti. Suplanavo nuvažiuoti į Balskus, sėdo į L. automobilį ir išvažiavo į miestą. Vairavo L. V.. Visi atvažiavo pasiimti L. draugės. Kelintą valandą atvažiavo į Tauragę, neprisimena, buvo gal 13 val. Parduotuvėje nusipirko alaus dėžę. Iš Tauragės į Balskus vairavo L. V., nes iki to laiko nebuvo gėrę. Balskuose visi, išskyrus S., gėrė alų. Gal 3-4 val. prabuvo Balskuose, buvo pavakarys, reikėjo važiuoti namo. Visi grįžo pas jį į kiemą, sėdėjo automobilyje, o K. S. padavė jam raktelius iš išėjo namo. Jis liko sėdėti keleivio vietoje priekyje, o automobilio gale sėdėjo L. V. su J. S.. Pabuvęs kurį laiką, apie 23 val., pasakė, kad eina namo, nes jau buvo vėlu. Kai išlipo iš automobilio, L. V. ir J. S. liko sėdėti automobilio gale. Jis buvo pasiėmęs automobilio raktelius. Kai parėjo į kambarį, automobilio raktelius padėjo ant stalo. Tada įbėgo J., pasiėmė raktelius ir išbėgo. Buvo neblaivus ir negalvojo, kad kažkas vairuos automobilį. Eismo įvykio nematė, tik paskui iš K. S. sužinojo, kad įvyko avarija. Apie avarijos aplinkybes nieko nežino. Apie sužeidimus sužinojo tik po kelių dienų, nes L. gulėjo ligoninėje. Apie eismo įvykį su L. V. nekalbėjo.

Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad eismo įvykio, įvykusio 2016-02-08 metu automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilio savininkas L. V.. Nurodyta, kad reikia tikėti pirminiais J. S. parodymais, kuriuos ji davė tuoj po eismo įvykio. Tikėtina, kad vėliau, V. paprašyta, J. S. ir pakeitė parodymus, prisiimdama kaltę sau. Iš policijos pareigūno A. P. tarnybinio pranešimo matosi, kad L. V. buvo prisipažinęs, kad jis vairavo automobilį. Motyvą prisiimti kaltę J. S. L. V. taip pat turėjo, kadangi jam už vairavimą girtam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę ir todėl jam grėsė didelė piniginė bauda ir ilgas vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminas (b. l. 3-4).

Iš 2016-02-08 tarnybinio pranešimo dėl įvykio patikrinimo matytis, jog 2016-08-02 apie 02.22 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), sulaikyti du asmenys. Aiškinantis įvykio aplinkybes J. S. paaiškino, kad jos draugas L. V. labai greitai vairavo automobilį VW Passat, nes jie susipyko ir jis padarė avariją. Paaiškino, kad daugiau nieko neatsimena. Ieškant automobilio buvo važiuojama nuo Balskų g., Taurų k., Tauragės r., sankryžos link Balskų k., Tauragės r., apie 1200 metrų buvo rastas VW Passat tamsios spalvos visiškai sudaužytas po eismo įvykio. Pats savininkas L. V. bandė nepripažinti vairavęs, nors jam prieš šešias dienas grąžintos teisės, nes buvo praradęs už vairavimą vairuojant neblaiviam. Ligoninėje paaiškino, kad išgėrė 5 skardines alaus ir važiavo 300 km/h, bet paskui vėl aiškino, kad nevairavo nieko ir nesuprantantis apie ką kalbama (b. l. 7-8).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad L. V. 2016-02-08 02.34 val. buvo nustatytas 1,81 prom. girtumo laipsnis (b. l. 6).

Iš specialisto išvados matyti, kad L. V. kraujyje rasta 1,71 prom. etilo alkoholio (b. l. 17).

Iš 2016-02-10 liudytojos J. S. apklausos protokolo matyti, kad L. V. parsinešė automobilio raktelius ir ji su L. V. išvažiavo. Negali pasakyti kokiomis gatvėmis ir kur L. V. ją vežė, nes tos vietos jai buvo nepažįstamos. Buvo atvažiavę į degalinę, kuri yra Taurų kaime ir ten Linas jai nupirko kavos. Po to, iš degalinės išvažiavo. Prisimena momentą, kad važiuojant priekyje pamatė didelį ir staigų kelio posūkį. Tada suvokė, kad L. važiuoja labai dideliu greičiu ir kad to posūkio tikrai nepravažiuos. Prisimena, kad sušuko, kad stabdytų, o daugiau nieko neprisimena. Nežino, nei kaip įvyko avarija, nei kas su jais vyko avarijos metu, nei kaip išlipo iš automobilio. Gali užtikrinti, kad automobilį vairavo L., nes be jos ir L. automobilyje daugiau nieko nebuvo (b. l. 21-23).

Iš 2016-04-21 liudytojos J. S. papildomos apklausos protokolo matyti, kad liudytoja patikslino anksčiau duotus parodymus. Paaiškino, kad parodymai pirminės apklausos metu yra teisingi, išskyrus tai, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo ne draugas L. V., o ji pati. Pirmą kartą sakė, kad automobilį vairavo L. V., todėl, kad buvo išsigandusi (b.l. 42-43 ikiteisminio tyrimo byloje).

Iš 2016-06-22 liudytojos J. S. papildomos apklausos protokolo matyti, kad ji paaiškino, kad teisingi parodymai yra tie, kuriuos davė 2016-02-10. Parodymai yra apie tai, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo L. V.. Parodymai, kuriuos davė 2016 m. balandžio 21 yra neteisingi. Tada sakė netiesą. Sakė, kad automobilį vairavo ji, kad yra kalta dėl eismo įvykio kilimo. Taip sakė todėl, kad L. V. norėjo, kad ji taip sakytų. Jis prašė prisiimti kaltę dėl eismo įvykio, nes nenorėjo prarasti vairuotojo pažymėjimo. Suprato, kad eismo įvykio metu L. nukentėjo ir fiziškai, ir materialiai. Jai buvo gaila L., todėl nusprendė jam pagelbėti ir prisiimti atsakomybę už kilusį eismo įvykį. Šiuo metu ji persigalvojo, nes L.tikrai nepasimokė iš eismo įvykio, jis ir vėl važinėja išgėręs. L. jai net nepadėkojo už tai, kad ji sutiko jam padėti. Eismo įvykio metu L. vairavo automobilį, jis yra kaltas dėl eismo įvykio ir jo kaltės neprisiims (b. l. 24-24).

Iš liudytojo L. V. apklausos protokolo matyti, kad 2016-02-07 jis pasiūlė J. pabūti kartu su juo ir kartu praleisti laiką. Jurga ir jo draugai A. G. bei K. S. jam priklausančiu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie Balskų užtvankos, ten (išskyrus K.) gėrė alų. Vakare išvažiavo į namus. Jo automobilį į Dapkiškių kaimą parvairavo K.. Parvažiavo į A. į kiemą. Tada K. išėjo į namus, o jis su J. liko sėdėti automobilyje. Lyg prisimena, kad K. parvairavęs jo automobilio raktelius padavė A.. A. nunešė į kambarį ir juos ten paliko. Kaip automobilio rakteliai vėl atsidūrė automobilyje pasakyti negali. Po eismo įvykio A. jam papasakojo, kad atidavė raktelius J.. Jis pats tų aplinkybių neprisimena. Neprisimena ir kas tą vakarą vairavo jo automobilį. Neprisimena kaip įvyko avarija. Galvoja, kad jei pats būtų vairavęs automobilį tikrai prisimintų nors kokias detales. Kai gulėjo ligoninėje pas jį buvo atvažiavusi J.. Tada J. pasakė, kad tą vakarą ji vairavo automobilį (b. l. 26-27).

Liudytojas A. P. parodė, kad dirba Tauragės AVPK kriminalinės policijos skyriaus tyrėju. L. V. atsimena iš darbinių pareigų. Buvo gautas pranešimas iš apsaugos darbuotojų, kad du asmenys sulaikyti privačioje „Lignesos“ teritorijoje. Su kolege I. D. nuvykę pagal gautą pranešimą, rado L. V. su mergina. Abu buvo neblaivūs, kruvini, murzini, ir sužeisti. Paklausė kas atsitiko, tačiau jie nieko nesakė. Pagalvojo, kad jie yra sumušti. Buvo nakties metas. Jie nepaaiškino kaip atsidūrė toje teritorijoje. Sakė, kad medikų pagalbos nereikia, tačiau jie nutarė per prievartą vežti į ligoninės priėmimo skyrių. Ligoninėje nebuvo daktarų ir nepasakė kokie yra sužalojimai. L. V. žodžiais ir veiksmais priešinosi, todėl nutarė jį sulaikyti už girto pasirodymą viešoje vietoje. Suprato, kad jie bendravo kaip meilužiai, mes mergina turi kitą vyrą. Prieš merginą nuvežant į namus, L. V. parvežė į policijos komisariatą. Merginos paklausė kas nutiko. Ji pasakojo, kad važiavo su automobiliu ir kad susipyko su L. V.. Jis paspaudė greičio pedalą, neišlaužė posūkio ir automobilis vertėsi. Mergina sakė, kad Linas vairavo automobilį. Tikslios vietos nepasakė kur apsivertė. Sakė, kad kažkur Pilaitėje. Pradėjo ieškoti automobilio. Ratą apvažiavo ir rado automobilį. Automobilis buvo visiškai sumaitotas. Apie 150-200 metrų skridęs automobilis vertėsi. Jie tikriausiai liko gyvi, nes buvo neprisisegę saugos diržų ir iškrito iš automobilio. Po to jie per laukus tiesiai parėjo į „Lignesos“ teritoriją, nes ten šviesa degė. Jie nežinojo, kad ta teritorija yra saugoma, todėl suveikė signalizacija, atvažiavo apsauga ir juos sulaikė. L. V. ligoninėje sakė, kad važiavo 300 km/h greičiu ir apsivertė, bet paskui viską neigė. Mergina pasakė, kad su automobiliu, kurį vairavo L. vertėsi ir kad buvoišsviesti per langus (b. l. 58-59).

ATPK 130² straipsnyje numatyta atsakomybė vairuotojui už transporto priemonių vairavimą neblaiviam <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivių asmenų padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

L. V. teismo posėdžio nurodė, kad buvo toks girtas, kad neprisimena nei kaip išvažiavo iš A. G. kiemo, nei kelionės į Tauragę, tačiau kategoriškai neigė eismo įvykio metu vairavęs automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad jį vairavo liudytoja J. S.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu neneigė vairavęs automobilį ir parodė, kad neprisimena kas tą vakarą vairavo jo automobilį ir kaip įvyko avarija. Manė, kad jei pats būtų vairavęs automobilį tikrai būtų prisiminęs nors kokias įvykio detales. Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad neprisimena, kaip įvyko eismo įvykis, kaip apsivertė su automobiliu ir kaip teko išlįsti iš automobilio, tačiau tvirtino, kad ne L. V., o ji pati vairavo automobilį. Pažymėtina, kad teismas netiki tokiais J. S. parodymais, nes jos parodymai nebuvo nuoseklūs ir jos pateiktos eismo įvykio versijos kito. Ji pirminės apklausos metu užtikrino, kad automobilį vairavo L. V., nes be jos ir Lino automobilyje daugiau nieko nebuvo. Antros apklausos metu J. S. tvirtino, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo ne jos draugas L. V., o ji pati. Apklausta trečią kartą J. S. vėl pakeitė savo duotus parodymus ir nurodė, kad eismo įvykio metu L. V. vairavo automobilį, kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio ir jo kaltės neprisiims. Paaiškino, kad L. V. prašė prisiimti kaltę dėl eismo įvykio, nes nenorėjo prarasti vairuotojo pažymėjimo. Jai buvo gaila Lino, todėl nusprendė jam pagelbėti ir prisiimti atsakomybę už kilusį eismo įvykį. Liudytojai A. G. ir K. S. eismo įvykio metu automobilyje nebuvo, eismo įvykio nematė ir apie įvykio aplinkybes teismo posėdžio metu nieko nenurodė. Iš policijos pareigūno A. P. tarnybinio pranešimo dėl įvykio patikrinimo matyti, kad aiškinantis įvykio aplinkybes J. S. nurodė, kad jos draugas L. V. labai greitai vairavo automobilį VW Passat, nes jie susipyko, ko pasekoje padarė avariją. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad L. V. ligoninėje paaiškino, kad išgėrė 5 skardines alaus ir važiavo 300 km/h, bet paskui vėl aiškino, kad nieko nevairavo ir nesuprantantis apie ką kalbama. Liudytojas policijos pareigūnas A. P. teismo posėdžio metu patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, t. y. parodė, kad J. S. pasakojo, kad L. V. važiavo su automobiliu ir kad susipyko su L. V., ko pasekoje jis paspaudė greičio pedalą, neišlaužė posūkio ir automobilis vertėsi. Patvirtino, kad L. V. ligoninėje pripažino, kad dideliu greičiu vairavo automobilį ir apsivertė. Atkreiptinas dėmesys, jog minėto pareigūno teisme duoti parodymai atitinka pirminiame paaiškinime (tarnybiniame pranešime) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teismas vadovaujasi šio liudytojo parodymais, nes jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jis pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. L. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad policijos pareigūnas A. P. meluoja, nes kalbų apie važiavimą 300 km/h greičiu nebuvo. Teismas pažymi, kad aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų liudytojo A. P. šališkumą, jo suinteresuotumą melagingu L. V. apkaltinimu, nenurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas, L. V. parodymus laiko jo pasirinkta gynybine taktika siekiant išvengti griežtos administracinės nuobaudos. Nors J. S. teismo posėdyje parodė, kad automobilį įvykio metu vairavo ji, tačiau tokie liudytojos parodymai, kaip aukščiau aptarta, neatitinka tikrovės, todėl teismas remiasi iš karto po eismo įvykio 2016-02-10 pirminės apklausos metu duotais J. S. parodymais. J. S. vėlesni apklausų metų ir teismo posėdyje duoti parodymai teismo yra vertintini siekiu padėti L. V. išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Be to, liudytoja yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugė, todėl teismui kylą pagrįstų abejonių jos suinteresuotumu bylos baigtini. Teismas daro išvadą, kad J. S. kaltę už L. V. prisiima vien dėl to, kad už vairavimą neblaiviai pirmą kartą jai grėstų ženkliai švelnesnė nuobauda, negu L. V. už vairavimą neblaiviam ir esant baustam pagal ATPK 126 str. 1 d.

Iš visų aukščiau aptartų duomenų darytina vienareikšmiška išvada, kad 2016-02-08 automobilį VW Passat protokole nurodytu laiku būdamas neblaivus vairavo būtent L. V., kuris nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, dėl ko buvo apgadintas automobilis, susižalojo pats vairuotojas ir buvo sužalota kartu važiavusi keleivė J. S.. L. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 130² str.

Skiriant nuobaudą L. V. atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, L. V. už padarytus administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 127 str. 3 d. skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m.; pagal ATPK 130² str. skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 m. 3 mėn. su automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Paskirtos nuobaudos bendrintinos (ATPK 33 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 30² str., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d., 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti kaltu L. V., padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130² str. ir jam paskirti:

už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 str. 3 d. – 1200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m.

už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130² str. – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 m.3 mėn su automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą nuobaudą paskirti -teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 m.3 mėn. (trejiems metams trims mėnesiams) ir automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka ( ATPK 314 str.1 d.).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią N. B. Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 16059776571.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Žebelienė