Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. M. (I. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo I. M. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 15 metų;

- pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 metų.

Iš I. M. priteista 275 Lt A. L. bei iš I. M. , A. B. ir R. L. solidariai priteista 382,01 Lt J. Š. .

Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteisti R. L. ir A. B. (A. B. ), tačiau jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 4 d., apie 14.44 val., adresu Savanorių pr. 11, Vilniuje, veikdamas kartu su A. B. , R. L. ir A. K. , turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, ,,Vingio vaistinėje” išsirinko prekes, kurių bendra vertė 34,34 Lt, už kurias jo bei kitų kartu veikusių asmenų prašymu atsiskaitė R. L., prisistatydama tikra AB Vilniaus banko mokėjimo kortelės Visa Elektron Nr. ××××××××, išduotos J. Š. vardu, turėtoja, pateikdama kasos darbuotojui kaip atsiskaitymo priemonę minėtą mokėjimo kortelę, dėl ko nuo J. Š. sąskaitos ,,Vilniaus banke” buvo nuskaičiuota 34,34 Lt;

po to, I. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005 m. gegužės 4 d., apie 15.02 val., adresu Sodų g. 22, Vilniuje, veikdamas kartu su A. B. , R. L. ir A. K. , turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, degalinėje ,,Lukoil” išsirinko prekes, kurių bendra vertė 8,13 Lt, už kurias jo bei kitų kartu veikusių asmenų prašymu atsiskaitė R. L. , prisistatydama tikra AB Vilniaus banko mokėjimo kortelės Visa Elektron Nr. ××××××, išduotos J. Š. vardu, turėtoja, pateikdama kasos darbuotojui kaip atsiskaitymo priemonę minėtą mokėjimo kortelę, dėl ko nuo J. Š. sąskaitos ,,Vilniaus banke” buvo nuskaičiuota 8,13 Lt;

po to, I. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005 m. gegužės 4 d., apie 15-16 val., adresu Juodasis kelias, Vilniuje, veikdamas kartu su A. B. , R. L. ir A. K. , turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, degalinėje ,,Ventus-nafta” išsirinko prekes, kurių bendra vertė 19,94 Lt, už kurias jo ir kitų kartu veikusių asmenų prašymu atsiskaitė R. L. , prisistatydama tikra AB Vilniaus banko mokėjimo kortelės Visa Elektron Nr. ××××××, išduotos J. Š. vardu, turėtoja, pateikdama kasos darbuotojui kaip atsiskaitymo priemonę minėtą mokėjimo kortelę, dėl ko nuo J. Š. sąskaitos ,,Vilniaus banke” buvo nuskaičiuota 19,94 Lt;

po to, I. M. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005 m. gegužės 4 d., apie 15.33 val., adresu Minsko plentas, Vilniuje, veikdamas kartu su A. B. , R. L. ir A. K. , turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, degalinėje ,,Ervin” išsirinko prekes, kurių bendra vertė 75 Lt, už kurias jo ir kitų kartu veikusių asmenų prašymu atsiskaitė R. L. , prisistatydama tikra AB Vilniaus banko mokėjimo kortelės Visa Elektron Nr. ××××××, išduotos J. Š. vardu, turėtoja, pateikdama kasos darbuotojui kaip atsiskaitymo priemonę minėtą mokėjimo kortelę, dėl ko nuo J. Š. sąskaitos ,,Vilniaus banke” buvo nuskaičiuota 75 Lt;

po to, I. M. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005 m. gegužės 4 d., apie 15.35 val., adresu Minsko plentas, Vilniuje, veikdamas kartu su A. B. , R. L. ir A. K. , turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, degalinėje ,,Ervin” išsirinko prekes, kurių bendra vertė 49 Lt, už kurias jo ir kitų kartu veikusių asmenų prašymu atsiskaitė R. L. , prisistatydama tikra AB Vilniaus banko mokėjimo kortelės Visa Elektron Nr. ××××××, išduotos J. Š. vardu, turėtoja, pateikdama kasos darbuotojui kaip atsiskaitymo priemonę minėtą mokėjimo kortelę, dėl ko nuo J. Š. sąskaitos “Vilniaus banke” buvo nuskaičiuota 49 Lt;

po to, I. M. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005 m. gegužės 4 d., apie 15.52 val., adresu Sodų g. 22, Vilniuje, veikdamas kartu su A. B. , R. L. ir A. K. , turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, degalinėje ,,Lukoil” išsirinko prekes, kurių bendra vertė 56,40 Lt, už kurias jo ir kitų kartu veikusių asmenų prašymu atsiskaitė R. L. , prisistatydama tikra AB Vilniaus banko mokėjimo kortelės Visa Elektron Nr. ××××××, išduotos J. Š. vardu, turėtoja, pateikdama kasos darbuotojui kaip atsiskaitymo priemonę minėtą mokėjimo kortelę, dėl ko nuo J. Š. sąskaitos “Vilniaus banke” buvo nuskaičiuota 56,40 Lt;

po to, I. M. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005 m. gegužės 4 d., apie 15.55 val., adresu Sodų g. 22, Vilniuje, veikdamas kartu su A. B. , R. L. ir A. K. , turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, degalinėje ,,Lukoil” išsirinko prekes, kurių bendra vertė 67,98 Lt, už kurias jo ir kitų kartu veikusių asmenų prašymu atsiskaitė R. L. , prisistatydama tikra AB Vilniaus banko mokėjimo kortelės Visa Elektron Nr. ××××××, išduotos J. Š. vardu, turėtoja, pateikdama kasos darbuotojui kaip atsiskaitymo priemonę minėtą mokėjimo kortelę, dėl ko nuo J. Š. sąskaitos “Vilniaus banke” buvo nuskaičiuota 67,98 Lt.

po to, I. M. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005 m. gegužės 4 d., apie 16.16 val., adresu Juodasis kelias, Vilniuje, veikdamas kartu su A. B. , R. L. ir A. K. , turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, degalinėje ,,Ventus-nafta” išsirinko prekes, kurių bendra vertė 105,95 Lt, už kurias jo ir kitų kartu veikusių asmenų prašymu atsiskaitė R. L. , prisistatydama tikra AB Vilniaus banko mokėjimo kortelės Visa Elektron Nr. ××××××, išduotos J. Š. vardu, turėtoja, pateikdama kasos darbuotojui kaip atsiskaitymo priemonę minėtą mokėjimo kortelę, dėl ko nuo J. Š. sąskaitos “Vilniaus banke” buvo nuskaičiuota 105,95 Lt;

po to, I. M. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005 m. gegužės 4 d., apie 16.29 val., adresu Olandų g. 57, Vilniuje, veikdamas kartu su A. B. , R. L. , A. K. , turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, degalinėje ,,Lukoil” išsirinko prekes, kurių bendra vertė 115,27 Lt, už kurias jo ir kitų kartu veikusių asmenų prašymu atsiskaitė R. L. , prisistatydama tikra AB Vilniaus banko mokėjimo kortelės Visa Elektron Nr. ××××××, išduotos J. Š. vardu, turėtoja, pateikdama kasos darbuotojui kaip atsiskaitymo priemonę minėtą mokėjimo kortelę, dėl ko nuo J. Š. sąskaitos “Vilniaus banke” buvo nuskaičiuota 115,27 Lt;

po to, I. M. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005 m. gegužės 4 d., apie 16.44 val., adresu Sporto g. 16a, Vilniuje, veikdamas kartu su A. B. , R. L. ir A. K. , turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, degalinėje ,,Statoil” išsirinko prekes, t.y. viskį 22,69 Lt vertės, 3 pakuotes cigarečių 101,97 Lt vertės, skutimosi putas 10,99 Lt vertės, 2 pakuotes skustuvų 27,98 Lt vertės, už kurias jo ir kitų kartu veikusių asmenų prašymu atsiskaitė R. L. , prisistatydama tikra AB Vilniaus banko mokėjimo kortelės Visa Elektron Nr. ××××××, išduotos J. Š. vardu, turėtoja, pateikė kasos darbuotojui kaip atsiskaitymo priemonę minėtą mokėjimo kortelę, tačiau mokėjimo kortelė jau buvo užblokuota, todėl šios veikos I. M. ir kartu su juo veikę A. B. ir R. L. negalėjo užbaigti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios.

Be to, I. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 10 d., apie 17 val., Švitrigailos g. 39, Vilniuje, rūbinės patalpoje, išlaužęs spintelių spyneles, turėdamas tikslą pagrobti ten buvusį turtą, bandančiam jį sulaikyti E. K. dūrė peiliu į krūtinės sritį, padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės žaizdą krūtinės kairės pusėje V-ame tarpšonkauliniame tarpe ties krūtinkauliu su VI-to šonkaulio kremzlės kiauriniais širdiplėvės bei širdies dešinio skilvelio priekinės sienos ir tarpskilvelinės pertvaros sužalojimais, sukėlusiais ūmų vidinį nukraujavimą ir mirtį, ir taip dėl savanaudiškų paskatų E. K. nužudė.

Taip pat I. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 11 d., nuo 13 val. iki 13.40 val., VŠĮ Naujininkų poliklinikoje, adresu S.Dariaus ir S.Girėno g. 18, Vilniuje, įsibrovęs į patalpą, pavogė A. L. priklausančius daiktus: rankinę, kurioje buvo piniginė, 90 Lt, LR piliečio pasas, soc. draudimo pažymėjimas, skėtis, padarydamas A. L. 485 Lt žalą.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų A. B. , I. J. , S. C. parodymais. Apeliantas neigia šiems liudytojams pasakojęs apie neva savo padarytą sunkų nusikaltimą. Mano, kad šie liudytojai jį apkalba, nes visi jie yra draugai ir vartoja narkotikus, o jis tokius žmones ignoruoja. Be to, A. B. ir S. C. patys nuolat daro nusikaltimus, todėl, norėdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, duoda melagingus parodymus.

Liudytojai S. C. ir I. J. nebuvo apklausti teisme, nors jų dalyvavimas, apelianto manymu, buvo būtinas, nes jie galėjo atskleisti naujas bylos aplinkybes. Pažymi, kad liudytoja I. J. pirminius savo parodymus davė praėjus gana nemažam laiko tarpui po to, kai ji neva sužinojo apie padarytą sunkų nusikaltimą, be to, ji buvo teista, vartoja narkotikus, o tai, apelianto manymu, duoda pagrindą abejoto jos parodymais.

Be to, apelianto manymu, jo nekaltumą patvirtina įvykio vietoje buvę liudytojai, o taip pat ekspertizės išvados. Įvykio vietoje buvę liudytojai parodė, kad jie apelianto nepažįsta ir niekada nėra matę. Specialistų išvadoje nustatyta, kad tyrimui pateikti rankų pėdsakai, paimti nuo pakabinamos spynos, yra netinkami asmeniui identifikuoti. Nei ant vieno iš daiktų, paimtų jo bute, nerasta kraujo, priklausančio E. K. , pėdsakų, taip pat nebuvo rasta ir valiklio, kurie pašalintų kraują, pėdsakų. Papildomoje specialisto išvadoje nurodyta, kad paimtas iš jo buto peilis atitinka E.K. durtinei žaizdai, tačiau nei kraujo, nei valiklio ant peilio nerasta. Apeliantas pažymi, kad analogiškų peilių Vilniuje yra labai daug, nes jie yra parduodami parduotuvėse. Iš E. K. telefoninio pokalbio išklotinės matyti, kad jis nurodė tik sulaikęs kažkokį vagį, tačiau nei jo vardo, nei pavardės nepasakė, taip pat neapibūdino ir jo išvaizdos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis I. M. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusioji L. K. ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apelianto I. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus duomenis ir įvertino įrodymus nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų. I. M. pagrįstai pripažintas kaltu dėl svetimo turo pagrobimo apgaule J. Š. mokėjimo kortele, dėl A. L. turto vagystės bei dėl E. K. tyčinio nužudymo ir jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 str. 1 d., 214 str., 178 str. 2 d., 129 str. 2 d. 9 p.

Apeliantas neginčija savo kaltės dėl svetimo turo pagrobimo apgaule J. Š. mokėjimo kortele bei dėl A. L. turto vagystės ir šių nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimų, tačiau apeliantas neigia nužudęs E. K. ir prašo jį pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. išteisinti. Apelianto prašymas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog I. M. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą tyčia dūrė peiliu jį bandančiam sulaikyti E. K. į krūtinės sritį ir taip dėl savanaudiškų paskatų pastarąjį nužudė, padaryta teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Apelianto kaltė tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudžius E. K. yra įrodyta byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais.

Apeliantas mano, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, nes vertino tik jį kaltinančius įrodymus. Šis apelianto skundo teiginys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl I. M. kaltės nužudžius E. K. grindė įrodymų visuma, taip pat buvo įvertintos ir apelianto nurodytos aplinkybės. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes bei įrodymus, susijusius su apeliantu, buvo šališkas ar nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

Nors apeliantas kategoriškai neigia savo kaltę dėl E. K. nužudymo, tačiau jo kaltė įrodyta nuteistojo A. B. , liudytojų S. C. ir I. J. parodymais, specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros ir kratos protokolais, daiktiniais įrodymais.

Apeliantas I. M. neigia sužalojęs ir nužudęs E. K. . Ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, kad parodymus duos teisme (t. 3 b. l. 130). Vėliau skiriant I. M. kardomąją priemonę, pats nuteistasis prisipažino dūręs nukentėjusiajam 3 kartus atsuktuvu, bet teigia jį po to matęs sveiką ir gyvą ( t. 3, b.l. 190-191). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad jis E. K. nežudė, tuo metu buvo pas kaimyną (t. 5, b. l. 81). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme apeliantas taip pat nurodė įvykio metu buvęs pas kaimynus. Apelianto prašymu apeliacinės instancijos teismas apklausė nuteistojo nurodytus kaimynus T. Z. ir V. K. . Liudytoja T. Z. parodė, kad nuteistasis yra jos kaimynas, tačiau jis pas juos niekada neužeina ir nuteistojo nurodytą dieną taip pat nebuvo užėjęs (t. 5, b. l. 172 – 173). Liudytojas V. K. taip pat paneigė apelianto versiją, kad jis 2005m. gegužės 9-10 dienomis buvo T. Z. namuose ir padėjo stumdyti baldus ( t. 5, b.l. 263-264). Taigi, apelianto versija, kad jis įvykio metu buvo pas kaimynus, ir todėl negalėjo padaryti nusikaltimo, paneigta.

Priešingai, apklausus apeliacinės instancijos teisme nuteistąjį A. B. ir liudytoją S. C. pasitvirtino pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent apeliantas 2005 m. gegužės 10 d., apie 17 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, bandančiam jį sulaikyti E. K. dūrė peiliu į krūtinės sritį, ir taip dėl savanaudiškų paskatų nužudė E. K. .

Nuteistasis A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas parodė, kad 2005-05-11 jis buvo susitikęs I. M. , ir pastarasis buvo susijaudinęs. Pats I. M. jam papasakojo, kad jis prisidirbo nesąmonių, o būtent, kad kažkokioje patalpoje ant geležinkelio, kilus konfliktui jis dūrė darbininkui į krūtinę (t. 2, b. l. 21-23). Analogiškus parodymus nuteistasis davė ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (t. 2, b. l. 26-27).

Nuteistasis A. B. apklaustas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose davė tapačius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 83-86). Jis parodė, kad nuteistasis jam pats pasakojo, kad jis buvo sučiuptas geležinkelio teritorijoje, kai buvo įlindęs į būdelę, ir kad geležinkelio darbuotojui jį sučiupus, jis šiam dūrė peiliu ir pabėgo (t. 5, b. l. 242 – 243). Nuteistojo A. B. parodymai yra nuoseklūs, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Netikėti nuteistojo A. B. parodymais kolegija neturi pagrindo.

Liudytojas S. C. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam su apeliantu būnant kartu įkalinimo įstaigos respublikinėje ligoninėje, apeliantas jam papasakojo, jog jis sulaikytas už vogtos banko kortelės panaudojimą ir už nužudymą. Dėl nužudymo apeliantas papasakojo, kad jis įsibrovė į kažkokį pastatą ir laužė spintelių spyneles, jam belaužiant atėjo darbininkas, kuris norėjo jį sulaikyti, ir šis norėdamas pabėgti dūrė jam peiliu ar tai į krūtinę, ar į pilvą, ir pabėgo ( t. 2, b. l. 137 - 138). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas S. C. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui (t. 2, b. l. 143-146).

Liudytojas S. C. apklaustas apeliacinės instancijos teisme kategoriškai patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui ir teisėjui. Jis parodė, kad I. M. jam pats papasakojo, kad peiliu nužudė žmogų. Be to, liudytojas parodė, kad nuteistasis prašė patvirtinti jo alibi, tai yra, kad tą dieną, kai buvo nužudytas žmogus, I. M. buvo kartu su juo, ir todėl nužudyti nukentėjusiojo negalėjo. Jis siuntė raštą, kuri I. M. parašė, kitas žmogus perrašė, o jis tik pasirašė. Tokį raštą jis perdavė Laisvės atėmimo vietų ligoninės auklėtojai, kad ši išsiųstų. Tokie liudytojo parodymai taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl I. M. kaltės.

Apeliantas apeliacinės instancijos teisme prašė dar kartą apklausti liudytoją I. J. . Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų galimų procesinių priemonių, kad minėta liudytoja būtų apklausta teismo posėdyje, tačiau dėl objektyvių priežasčių to padaryti nepavyko (t. 5, b. l. 261). Todėl teismas remiasi liudytojos I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir pirmos instancijos teisme ištirtais, parodymais.

Liudytoja I. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2005 m. gegužės mėn. sutiko kieme I. M. ir šis būdamas dėl kažko susijaudinęs ir net išsigandęs, pasakė, kad turi nemalonumų. Jis papasakojo, kad Vilniuje prie geležinkelio norėjo apvogti rūbinę ir jam užėjus į rūbinę ir ėmus laužti spintelių spyneles, į rūbinę užėjo darbuotojas, jiems susigrūmus, jis jam dūrė peiliu ir sužalojęs jį pabėgo ( t. 2, b. l. 120-121). Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoja I. J. patvirtino savo parodymus duotus tyrėjui (t. 2, b. l. 123-125). Minėtos liudytojos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu dalyvavo ir pats apeliantas bei jo gynėjas. Tiek apeliantas, tiek gynėjas turėjo teisę užduoti klausimus ir šia savo teise pasinaudojo.

Apeliantas savo skunde nurodo, kad liudytoja I. J. pirminius savo parodymus davė praėjus gana nemažam laiko tarpui po to, kai ji neva sužinojo apie padarytą sunkų nusikaltimą, be to, ji buvo teista, vartoja narkotikus, o tai, apelianto manymu, duoda pagrindą abejoti jos parodymais.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tinkamai įvertino liudytojos I. J. parodymus. Apelianto nurodyta aplinkybė - kad pirminius savo parodymus liudytoja davė praėjus gana nemažam laiko tarpui po to, kai ji neva sužinojo apie padarytą sunkų nusikaltimą, be to, ji buvo teista, vartoja narkotikus, nėra pagrindas jos parodymus laikyti nepatikimais. Liudytoju gali būti asmenys, kurie žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 str.) ir jeigu jie sugeba suvokti bylai svarbius reiškinius ir duoti apie juos teisingus parodymus. Liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus (BPK 79 str.). Tokių duomenų apie liudytoją I. J. byloje nėra. Be to, liudytojų parodymai vertinami atsižvelgiant į tai, kiek jie yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, koks jų ryšys su kitais byloje surinktais duomenimis ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmos instancijos teismas liudytojos I. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vertino kitų bylos duomenų kontekste ir pagrįstai jais rėmėsi įrodant I. M. kaltę dėl E. K. nužudymo.

Kaip matyti iš visų minėtų liudytojų parodymų analizės, visi liudytojai apie įvykio aplinkybes sužinojo iš paties apelianto pasakojimo. Tačiau BPK 20 straipsnio prasme jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, jie laikytini įrodymais. Todėl tai, kad teismas vadovavosi tokiais netiesioginiais I. M. kaltę įrodančiais duomenimis (minėtų liudytojų parodymais) nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Apelianto nurodyti argumentai, kad liudytojai A. B. ir S. C. duoda melagingus parodymus dėl to, kad jie patys nuolat daro nusikaltimus ir taip nori išvengti baudžiamosios atsakomybės yra tik niekuo nepagrįsta apelianto prielaida. Taip pat niekuo nepagrįsta apelianto prielaida ir dėl liudytojos I. J. parodymų patikimumo. Byloje nėra duomenų, kad minėti liudytojai turėtų pagrindą apeliantą apkalbėti. Be to, minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga.

Kratos metu I. M. bute buvo išimtas peilis (t. 3, b.l. 81-82). Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad E. K. mirė nuo kiauryminės durtinės pjautinės krūtinės žaizdos su širdies sužalojimu, sukėlusios ūmų širdies ir kraujagyslių veikos sutrikimą, nukraujavus į krūtinės ląstą (t. 2, b. l. 87-94). Papildomoje specialisto išvadoje nurodyta, kad E. K. durtinis – pjautinis sužalojimas ir jo drabužių durtiniai – pjautiniai pažeidimai padaryti tyrimui pateiktu peiliu, kuris buvo išimtas iš buto Iešmininkų g. 15-1, Vilniuje 2005-05-11 (t. 3, b. l. 45-54). Apeliantas negalėjo paaiškinti kaip šis peilis atsirado jo bute, pripažino, kad jo bute yra tik jam priklausantys daiktai. Apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai P. M. (t.5, b. l. 202-203), A. N. (t. 5, b. l. 243-244), buvę I. M. bute kratos metu, nurodė, kad jokių jų daiktų pas I. M. nebuvo. Tai, kad apeliantas nešiojosi su savimi peilį patvirtino ir nuteistasis A. B. (t. 5, b. l. 242-243).

Visi šie aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent apeliantui priklausantis peilis buvo išimtas jo bute kratos metu, o papildomoje specialisto išvadoje kategoriškai nurodyta, kad E. K. durtinis – pjautinis sužalojimas ir jo drabužių durtiniai – pjautiniai pažeidimai padaryti tyrimui pateiktu peiliu, kuris buvo išimtas iš nuteistojo buto. Be to, kaip jau buvo minėta, ir pats apeliantas, skiriant jam kardomąją priemonę, prisipažino dūręs nukentėjusiajam atsuktuvu (t. 3, b. l. 190-191). Kolegija atkreipia dėmesį į fotolentelę, esančią prie papildomos specialisto išvados Nr. MK251/05(01), iš kurios matyti, kad peilio, kuriuo buvo padarytas mirtinas sužalojimas nukentėjusiajam, smaigalys horizontaliai nulaužęs (t. 3, b. l. 53). Toks peilio smaigalys vizualiai panašus į atsuktuvo galo formą. Todėl kolegija daro išvadą, kad apeliantas sąmoningai peilį įvardijo atsuktuvu ir tuo siekė suklaidinti tyrėjus.

Apeliantas savo skunde nurodo, kad nei ant vieno iš daiktų, paimtų jo bute, tame tarpe ir ant peilio, kuris atitinka E. K. durtinei žaizdai, nerasta kraujo, priklausančio E. K. , pėdsakų, taip pat nebuvo rasta ir valiklio, kurie pašalintų kraują, pėdsakų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje apelianto nurodytas biologinis tyrimas, kurio tikslas būtų nustatyti, ar ant išimto iš nuteistojo buto kratos metu peilio ir kitų daiktų yra žmogaus kraujas, ar kiti biologinės kilmės pėdsakai, iš viso nebuvo atliktas. Tačiau tokio procesinio veiksmo neatlikimas nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami ikiteisminio tyrimo subjektui, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, nusprendus, kad tam tikro veiksmo atlikimas yra būtinas. Atliekant ikiteisminį tyrimą, neprivalo būti atliekami absoliučiai visi BPK nurodyti tyrimo veiksmai (BPK 164 str. 1 d., 178 str. 1 d.). Kokius tyrimo veiksmus vienoje ar kitoje baudžiamojoje byloje būtina atlikti, ikiteisminio tyrimo metu sprendžia pats ikiteisminio tyrimo subjektas. Tai reiškia, jog šioje byloje prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas nemanė, kad reikia atlikti nuteistojo bute išimto peilio ar kitų daiktų biologinį tyrimą. Byloje nustatyta, kad nusikaltimas buvo padarytas 2005-05-10, apie 17 val., o apeliantas buvo sulaikytas 2005-05-11, 17 val. (t. 3, b. l. 142). Taigi, nuo nusikaltimo padarymo iki kratos nuteistojo bute praėjo para laiko, todėl logiška manyti, kad per tokį laiko tarpą nuteistojo nurodomų biologinių pėdsakų galėjo ir nelikti. Todėl vargu ar atlikus minėtų daiktų biologinį tyrimą būtų gauta reikšminga bylos išsprendimui informacija.

Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad jo bute išimto peilio požymiai nėra išskirtiniai, tačiau, kaip jau buvo minėta, ekspertai davė kategorišką išvadą, kad nukentėjusysis E. K. buvo sužalotas būtent peiliu išimtu nuteistojo bute ( t. 3, b. l. 46-51).

Taip pat apeliantas nurodo, kad iš E. K. telefoninio pokalbio išklotinės matyti, kad jis nurodė tik sulaikęs kažkokį vagį, tačiau nei jo vardo, nei pavardės nepasakė, taip pat neapibūdino ir jo išvaizdos. Toks apelianto skundo teiginys yra absurdiškas. Nelogiška būtų manyti, kad asmuo, užkluptas darant nusikaltimą, prisistatytų jį bandančiam sulaikyti asmeniui (nurodytų savo vardą, pavardę ir pan.). Be to, objektyvia bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas ir mirė įvykio vietoje, todėl logiška, kad jis pranešdamas apie nusikaltimą nespėjo apibūdinti nusikaltimą padariusio asmens.

Esant anksčiau išdėstytoms ir aptartoms aplinkybėms, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, ir pagrįstai pripažino I. M. kaltu dėl tyčinio E. K. nužudymo, o jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir paskyrė jam tinkamą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo panaikinti ar pakeisti nuosprendį nenustatė, todėl nuteistojo I. M. apeliacinis skundas atmetamas ir nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo I. M. (I. M.) apeliacinį skundą atmesti.