- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- 2-19163-465/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11864-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Pareiškėjas
- Vytautui A
- Suinteresuotas asmuo
- Gyventojų genocido
- Advokatai
- Snaiguolė Mažeikienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų Vytauto A. Č., V. Č., A. Č. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nuo okupacijos nukentėjusiojo asmens – tremtinio statuso gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuteisus ir įkalinus jų tėvą K. Č., negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje vietoje. Nurodė, kad pareiškėjai yra R. Č. ir K. Č. sūnūs. Pareiškėjų tėvas K. Č. buvo nuteistas Lietuvos TSR VRM kariuomenės karinio tribunolo 1948 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal RTFSR BK 58 straipsnį, t. y. už tėvynės išdavimą ir nelegalios spaudos platinimą. Areštavus tėvą (1948-09-01) V. Č. buvo 10 metų, V. A. – 6 metai, o Algirdui – 3 metai. 1948 m. areštavus tėvą V. Č. buvo išvežtas į Panevėžio rajoną Dembavos kaimą pas motinos pažįstamus Kanopkas. Vėliau visi pareiškėjai su motina glaudėsi Panevėžyje, Ramygalos gatvėje pas Sipavičius, o sužinojus, kad yra sekami, persikėlė pas motinos sesers Aldonos vyro seserį Brokertienę, kurį gyveno Pušaloto g., Panevėžyje. Vėliau A. Č. prisiglaudė pas gerui žmones Šilutėje, V. Č. – Klaipėdos rajone pas ūkininkus, o A. Č. – Veiviržėnuose. Pareiškėjų tėvas K. Č. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1948-09-02 iki 1957-10-15, o pareiškėjai ir jų motina visą šį laiką, kad nebūtų ištremti, buvo priversti slapstytis. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšme turintį faktą, kad nuteisus ir įkalinus jų tėvą K. Č., negalėjo gyventi savo ankstesnėje vietoje.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai Vytautas A. Č. ir V. Č. pareiškime išdėstytus argumentus palaikė. Prašė pareiškimą tenkinti.
Pareiškėjas A. Č. į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie teismo posėdį jam pranešta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 1990-06-07 pažymėjimas Nr. 12/11591-89 patvirtina tai, kad pareiškėjų tėvas K. Č. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1948-09-02 iki 1957-10-15, todėl pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 20).
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyrius pateiktame atsiliepime į pareiškimą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, civilinę bylą nagrinėti VSDFV Kauno skyriui ir jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 22-23).
Liudytoja Nijolė M. M. paaiškino, kad pareiškėjai yra jos pusbroliai. Pareiškėjų tėvas buvo nuteistas, todėl tam, kad išvengti tremties, jie turėjo slapstytis, negalėjo gyventi vienoje vietoje. Visą tai liudytojai papasakojo jos mama.
Liudytoja Dalė A. B. paaiškino, kad pareiškėjai yra jos tikri pusbroliai, pareiškėjų ir jos mamos yra seserys. Liudytoja gimė 1947 m. Pareiškėjų šeimai grėsė ištrėmimas, todėl jie negalėjo gyventi visi kartu ir buvo priversti slapstytis. Visą tai liudytojai pasakojo jos mama. Liudytojos šeima taip pat turėjo slapstytis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Į bylą pateikti pareiškėjų gimimo liudijimai patvirtina, kad pareiškėjai V. Č., A. Č. ir Vytautas A. Č. yra R. Č. ir K. Č. sūnūs (b. l. 11, 12, 13, 34). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 1990-06-07 pažymėjimas Nr. 12/11591-89 patvirtina tai, kad pareiškėjų tėvas K. Č. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1948-09-02 iki 1957-10-15 (b. l. 4-5). Pareiškėjai Vytautas A. Č., V. Č. ir A. Č. įkalinimo momentu (1948-09-02) buvo nepilnamečiai (b. l. 11, 12, 13, 34).
Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas nurodo, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Įstatymo 4 dalis konstatuoja, kad tik tokiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinis statusas. Įstatymas reikalauja, kad, siekiant nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinio statuso, turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) nepilnamečio asmens bent vienas iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas ir 2) šeima tuo metu negalėjo toliau legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje.
1Teismas, įvertinęs pareiškėjų paaiškinimus, liudytojų parodymus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad esminės reikšmės bylai turinčios aplinkybės, t. y. jog pareiškėjai Vytautas A. Č., V. Č. ir A. Č. įkalinimo metu nuo 1948-09-02, t. y. būdami nepilnamečiais, negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes, pagrįstai bijodami ištrėmimo ar kitų represijų, buvo priversti slapstytis ir nuolat keisti savo buvimo vietą, yra įrodytos.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
1pareiškimą tenkinti.
1Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai Vytautas A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo K. Č. (gim. 1900 m.) įkalinimo metu nuo 1948-09-02 iki 1957-10-15 metų vasaros negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.