Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-03-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-439-1217/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-24
Bylos Nr.
eII-439-1217/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00325-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laura Kaupelė
Pažeidėjas
P. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-439-1217/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00325-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3.; 16.9.4.1.; 21.10.1; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam P. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2693-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24262441769).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2693-2025 (toliau ir – Nutarimas) P. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, už tai jam paskirta galutinė 180 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėn. Ši nuobauda pareiškėjui buvo skirta už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 21 d., 07.07 val., Vilniuje, Baltupio g. 10, vairuodamas automobilį Toyota Corolla, lenkdamas autobusą, kirto ištisinę liniją Nr. 1.1 (siaura ištisinė linija), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tokiais veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui bei susidūrė su autobusu, kuris suko į kairę.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. vasario 28 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma pripažinti, kad autobuso vairuotojas pažeidė KET 109 punkto reikalavimus – t. y. sukdamas į kairę ne sankryžoje, nedavė kelio lenkiančiai transporto priemonei, o taip pat autobuso vairuotojo atžvilgiu atlikti atitinkamus procesinius veiksmus; pripažinti, kad pareiškėjas nėra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo; administracinio nusižengimo byloje pakeisti skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo kvalifikavimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies ir 417 straipsnio 7 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį, atitinkamai pakeičiant skiriamą nuobaudą ir skiriamą administracinio poveikio priemonę; netaikyti administracinio poveikio priemonės – t. y. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę) atėmimo. Pareiškėjas nurodo, jog su paskirtomis administracinėmis nuobaudomis ir pareiškėjo veiksmų kvalifikavimu pareiškėjas nesutinka, kadangi skundžiamas nutarimas yra faktiškai klaidingas ir teisiškai nepagrįstas. Nurodoma, kad autobuso vairuotojas, ne sankryžoje sukdamas į kairę, nepraleido pareiškėjo vairuojamo ir teisėtą lenkimo manevrą baigiančio automobilio ir įsirėžė į dešinės pusės galines dureles. Autobuso vairuotojas nesutiko pripažinti savo kaltės dėl eismo įvykio, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Nepaisant esamų faktinių aplinkybių, policijos pareigūnai surašė pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą, kuriame klaidingai įvertino eismo įvykio aplinkybes, klaidingai kvalifikavo KET pažeidimus ir netinkamai nustatė eismo įvykio kaltininką, klaidingai pritaikė ANK normas. Pareiškėjo nuomone, eismo įvykį sukėlė autobuso vairuotojas, kai sukdamas į kairę, nepraleido pareiškėjo vairuojamo automobilio, kuris vykdė lenkimo manevrą kelio ruože, pažymėtame siaura brūkšnine linija. Priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimus, schemas ir kitus įrodymus, jų tinkamai neįvertino, todėl nutarime padarytos nepagrįstos ir neteisėtos išvados dėl aplinkybių ir padarytų KET pažeidimų kvalifikavimo. Eismo įvykio faktinės aplinkybės ne tik policijos pareigūnų buvo netinkamai užfiksuotos protokole, tačiau priimant nutarimą buvo pažeistas ANK 567 straipsnis, įtvirtinantis pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti veikos aplinkybes bei vertinti visus byloje esančius įrodymus. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pagrindinis ir visapusis vertinimas turėjo būti siejamas su įvykusio eismo įvykio aplinkybėmis, eismo įvykio dalyvių veiksmais, pasekmėmis, priežastiniu ryšiu ir galiojančių teisės aktų pažeidimų teisiniu vertinimu. Tačiau skundžiamu nutarimu tendencingai ir vienpusiškai įvertinti tik pareiškėjo, kaip eismo įvykio dalyvio, veiksmai, ir visiškai nevertinti kito eismo įvykio dalyvio – autobuso vairuotojo, veiksmai ir jo padaryti KET pažeidimai. Pareiškėjas nurodo, jog kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, kelio ženklo, draudžiančio lenkti, nėra. Autobuso vairuotojas pažeidė KET 109 punkto reikalavimą ir pradėjo sukimo į kairę manevrą, nepraleidęs autobusą lenkiančios pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės. Autobusas įvažiavo į pareiškėjo vairuojamo automobilio galines dureles, kas įrodo, kad pareiškėjas jau buvo beveik baigęs lenkimo manevrą ir faktiškai apvažiavęs autobusą. Autobuso vairuotojas privalėjo jį praleisti, tačiau kaip pats nurodė, nepastebėjo pareiškėjo automobilio. Jokių kitų eismo dalyvių nebuvo, buvo ankstyvas žiemos rytas. Pareiškėjo automobilis buvo su įjungtomis šviesomis, buvo įjungtas kairio posūkio mirksintis signalas, rodantis lenkimą. Autobuso vairuotojas privalėjo pastebėti pareiškėjo automobilį, tačiau to nepadarė. Tiriant bylą šios autoįvykio aplinkybės ir autobuso vairuotojo veiksmai bei priežastinis ryšys tarp KET 109 punkto pažeidimo ir šio eismo įvykio nebuvo įvertinti ir nebuvo užfiksuoti nei protokole, nei skundžiamame nutarime. Netinkamas aplinkybių vertinimas pažeidžiant esmines įrodymų vertinimo taisykles, nulėmė nepagrįstą ir neteisėtą patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal netinkamus ANK straipsnius. Policijos pareigūnų netinkamas faktinių aplinkybių fiksavimas, iškraipymas ir slėpimas buvo naudojamas visuose procesiniuose dokumentuose ir procesiniuose veiksmuose, tokiu būdu bylos tyrimui svarbias aplinkybes neįtraukiant į bylos medžiagą. Protokole pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su autoįvykio kvalifikavimu, šis protokolas nėra pateiktas į bylą. Iš policijos pareigūnų darytų vaizdo ir garso įrašų girdėti, kaip pareigūnai kalbasi apie tai, kad kaltininkas tai čia bus autobusas, o dėl eismo įvykio tai šitam reikia teises atimti. Iš vėlesnio policijos pareigūnų pokalbio matyti, kad dėl eismo įvykio kaltas autobuso vairuotojas, o pareiškėjas tik už ištisinės linijos kirtimą. Su tokiu policijos pareigūnų, buvusių eismo įvykio vietoje, vertinimu, pareiškėjas sutiko. Taip pat pareiškėjo teigimu policijos pareigūnai netinkamai užfiksavo eismo įvykio aplinkybes – tai iliustruoja eismo įvykio planas, kuris neatitinka realios situacijos ir pareiškėjo pasirašytos eismo schemos – neatitinka autobuso dislokavimo vieta, matyti, kad autobusas yra patrauktas arčiau ištisinės linijos, dėl neaiškių priežasčių nėra pateikti autobuso vaizdo kamerų įrašai. Visi šie veiksmai lėmė netinkamą eismo įvykio vertinimo rezultatą ir netinkamą eismo įvykio kaltininko nustatymą. Byloje pareiškėjo veiksmų vairuojant automobilį nuo posūkio į degalinę iki eismo įvykio vietos ir pareiškėjo veiksmų sujungimas į vieno epizodo veiksmą yra neatitinkantis faktinių aplinkybių ir suponuojantis visiškai neteisingas išvadas dėl KET normų taikymo. Byloje nagrinėjami veiksmai apima du vieno važiavimo savarankiškus epizodus dviejuose atskiruose kelio ruožuose, kurių skirtingumą sukuria skirtingas ženklinimas ir skirtingų KET normų eismo reglamentavimas kiekviename iš šių ruožų. Pareiškėjo teigimu, jis važiavo paskui autobusą ir priėmė sprendimą jį apvažiuoti, kai jis sustos stotelėje. Per brūkšninę liniją, kuri yra prie įvažiavimo į degalinę, pareiškėjas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Autobusas stotelėje nesustojo, tačiau jau buvo prasidėjusi ištisinė linija, todėl pareiškėjas važiavo iš paskos autobusui priešpriešine eismo juosta, jo nelendamas ir nevykdydamas jokio manevro. Šis pareiškėjo automobilio išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą atitinka KET 3 priedo 1.1 punkto pažeidimą ir ANK 417 straipsnio 3 dalies sudėtį. Šio veiksmo epizodo pabaiga sutampa su ištisinės ženklinimo linijos pabaiga, o taip pat su pareiškėjo KET 3 priedo 1.1 punkto pažeidimo pabaiga. Antras veiksmų epizodas apima kelio ruožą, kuriame galioja brūkšninė kelio ženklinimo linija KET 3 priedo 1.7 punktas. Šio kelio ruožo pradžia ir pabaiga sutampa su pažymėtos brūkšninės kelio linijos pradžia ir pabaiga. Ji žymi išvažiavimą iš degalinės, tai nėra sankryža. Į šį kelio ruožą pareiškėjas įvažiavo judėdamas priešpriešinėje eismo juostoje ir jam atsirado teisė lenkti. Todėl autobusui įvažiavus į šią atkarpą, pareiškėjas priėmė sprendimą apvažiuoti autobusą. Kai automobilis susilygino su pareiškėjo automobiliu, pareiškėjas matė mirksintį kairį autobuso posūkio signalą, tačiau žinojo, kad pagal KET 109 punktą autobusas jį privalo praleisti. Taigi būtent autobuso vairuotojo padarytas KET pažeidimas nulėmė eismo įvykį. Pareiškėjas nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, be to, nutarime nėra nurodyta, už kokį konkretų pažeidimą pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį. Pareiškėjo teigimu jo veika atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalį, o dėl eismo įvykio kaltas yra autobuso vairuotojas. Taip pat pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi pareiškėjas yra sulaukęs daugiau nei 65 metų, dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo (tačiau nesutinka su netinkamu jo esamu kvalifikavimu skundžiamame nutarime), dirba, turi sveikatos problemų, neturi galiojančių nuobaudų, teisė vairuoti jam yra labai reikalinga ir todėl prašo neskirti administracinio poveikio priemonės.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo palikti nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Teigiama, kad nekyla abejonių, kad pareiškėjas, nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje ir pažeidė KET 8, 9 ir 140.7 punktų reikalavimus. Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, manytina, kad nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Tai, kad eismo įvykis įvyko dėl pareiškėjo, o ne dėl autobuso vairuotojo veiksmų, nustatyta remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais. Be to, tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytų KET pažeidimų ir kilusių pasekmių yra teisingai reikšmingas priežastinis ryšys. Pareiškėjos pateiktos schemos yra nesuderintos ir yra paties įvykio interpretacija. Konstatuota, kad pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. S. nurodė, jog pripažįsta, kad kirto ištisinę liniją, tačiau nepripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį. Autobuso vairuotojas, sukdamas į kairę, turėjo praleisti jo automobilį, kuris buvo lenkimo stadijoje. Buvo ankstyvas rytas, jis važiavo paskui autobusą Ateities gatve. Autobusas važiavo labai lėtai, ten yra stotelė, kur jie sustoja. Daugiau automobilių nebuvo. Pareiškėjas nutarė, kai autobusas sustos stotelėje, jį aplenkti. Pradėjo lenkti per brūkšninę liniją, kuri yra ties įvažiavimu į degalinę. Autobusas stotelėje nesustojo ir važiavo toliau. Pareiškėjas važiavo toliau šalia autobuso, jo nelenkdamas. Bet kai buvo netoli brūkšninė linija jis pradėjo lenkti autobusą. Matė autobuso priekinį mirksintį signalą, nepagalvojo, kad jo gali nematyti ir sukti, nes jis buvo lygiagrečiai autobuso. Autobusas atsitrenkė į galines dureles, taigi jis jau beveik buvo aplenkęs autobusą. Policija neteisingai nubraižė schemą, jie patraukė autobusą. Jis nubraižė tokią schemą, kuri buvo eismo įvykio metu. Kodėl jie perbraižė kitokią schemą, nežino. Kai galioja brūkšninė linija, lenkti galima, todėl ir lenkė. Abi transporto priemonės važiavo lėtai, jo greitis buvo apie 30-40 km/h. Klausė autobuso vairuotojo, kodėl jo nepraleido, jis atsakė, kad neturėjo jo praleisti, nes lenkiama buvo per ištisinę liniją ir be to, nematė pareiškėjo. Policijos pareigūnai sakė, kad kaltas jis, nes lenkė, o autobuso vairuotojas, nes nepraleido ir suko į kairę. Nurodė, jog ne jis turi būti kaltas dėl eismo įvykio. Jo kaltė pasibaigė su ištisinės linijos pabaiga, esant brūkšninei linijai lenkti galima. O autobusui atsiranda prievolė praleisti jį lenkiančią transporto priemonę. Jeigu būtų pradėjęs lenkti pasibaigus ištisinei linijai, būtų galvojęs, ar spės, ar nespės aplenkti. Be to, būtų matęs kairį posūkio signalą ir būtų privalėjęs praleisti autobusą. Kadangi jis jau buvo persirikiavęs, tai nusprendė aplenkti. Šiuo atveju nėra eismo įvykio priežastinio ryšio su lenkimu, nes autobuso vairuotojas pasuko. Prašo pripažinti autobuso vairuotoją, kad pažeidė KET 109 punktą, o pareiškėją pripažinti nekaltu dėl eismo įvykio sukėlimo. Taip pat prašo perkvalifikuoti jo padarytus administracinius nusižengimus. Automobilis jam reikalingas dėl darbo ir dėl sveikatos būklės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalyje

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

P. S. visiškai nesutiko su jam 2025 m. sausio 30 d. surašytu nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir prašė pripažinti, kad autobuso vairuotojas pažeidė KET 109 punkto reikalavimus – t. y. sukdamas į kairę ne sankryžoje, nedavė kelio lenkiančiai transporto priemonei, o taip pat autobuso vairuotojo atžvilgiu atlikti atitinkamus procesinius veiksmus; pripažinti, kad pareiškėjas nėra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo; administracinio nusižengimo byloje pakeisti skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo kvalifikavimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies ir 417 straipsnio 7 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį, atitinkamai pakeičiant skiriamą nuobaudą ir skiriamą administracinio poveikio priemonę; netaikyti administracinio poveikio priemonės – t. y. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę) atėmimo. Sutiko, kad kirto siaurą ištisinę liniją, tačiau lenkimo manevrą atliko vadovaudamasis tame kelio ruože esančia brūkšnine kelio juosta kuri nedraudžia atlikti lenkimo manevro. Prieš atlikdamas lenkimo manevrą, jis įsitikino, kad lenkti yra saugu, priešais atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo, todėl atliktu lenkimo manevru jis jokios pavojingos situacijos nesukėlė. Pareiškėjo nuomone autobuso vairuotojas, sukdamas į kairę, nesilaikė KET 109 punkto reikalavimų, nepraleido jį lenkiančios transporto priemonės ir yra kaltas dėl eismo įvykio.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: (1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; (2) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; (3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; (4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; (5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą, yra numatęs itin griežtas imperatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.

Skundžiamu nutarimu P. S. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, nutarime nurodant, kad padarytas Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punkto, 140.7 punkto pažeidimas.

Bendrosios eismo dalyvių pareigos numatytos KET III skyriuje. Šio skyriaus 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

Lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą (KET 3.9. punktas).

Lenkimą ir eismą juostoje nustato kelių eismo taisyklių XVI skyrius. Šio skyriaus 136 punkte nurodyta, kad vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Šio skyriaus 140 punkte nurodytas sąrašas aplinkybių draudžiančių lenkti. Draudžiama lenkti kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15 (KET 140.7. punktas).

Nurodytoje kelio atkarpoje kelio ženklo – „lenkti draudžiama“ nėra. Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, nepripažino, nurodė, kad lenkimo manevrą atliko kelio atkarpoje, kuri pažymėta brūkšnine linija ir kelių eismo taisyklių nepažeidė. Nors pripažįsta, kad neleistinoje vietoje pradėjo lenkimo manevrą, t. y. kirto ištisinę kelio liniją, tačiau teigia, kad jo pažeidimas pasibaigė kartu su ištisinės linijos pabaiga. Taip pat pareiškėjas teigia, kad jo važiavimas susidėjo iš dviejų savarankiškų veiksmų epizodų – t. y. važiavimo galiojant ištisinei kelio linijai, kada lenkti draudžiama, ir pasibaigus ištisinei linijai, t. y. galiojant brūkšninei kelio linijai, kuri lenkti nedraudžia.

Teismas nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija, kad šiuo atveju jo važiavimas susidėjo iš dviejų atskirų savarankiškų epizodų ir juos reikėtų vertinti atsietai. Teismo vertinimu tai buvo vienas manevras, siekiant aplenkti judantį autobusą, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET ir būtent šie veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jeigu būtų važiavęs paskui autobusą iki pasibaigiant ištisinei linijai, jis autobuso greičiausiai nebūtų pradėjęs lenkti, nes būtų pamatęs mirksintį kairį posūkio signalą ir būtų turėjęs praleisti sukantįjį į kairę, nepaisant to, kad kelio ženklinimas leidžia išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad pradėjo lenkimo manevrą tik privažiavęs brūkšnine kelio linija pažymėtą kelio atkarpą, tačiau jokių tai patvirtinančių aplinkybių byloje nėra.

Taip pat nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad jis yra kaltas tik dėl ištisinės eismo juostos kirtimo, o jo vairuotai transporto priemonei esant brūkšninės kelio linijos galiojimo atkarpoje, lenkti jam nebuvo draudžiama ir būtent autobuso vairuotojas, turėjo vadovautis KET 109 punkto reikalavimais ir praleisti jį lenkiančią transporto priemonę. Iš byloje esančios eismo schemos nuotraukos (e. b. l. 133) matyti, kad iš esmės visa kelio atkarpa žymima ištisine kelio linija, kurią draudžiama kirsti. Brūkšninėmis kelio linijomis pažymėtos atkarpos, leidžia įvažiuoti/išvažiuoti į/iš šalia esančias teritorijas (degalinę ir pan.). Iš to galima daryti išvadą, kad nurodytos brūkšninės linijos nors ir nedraudžia išvažiuoti tose vietose į priešingą eismo juostą ir ją kirsti, tačiau tai nesuteikia teisės ilgą atstumą važiuoti priešpriešine eismo juosta ar lenkti kitas transporto priemones. Taigi šioje situacijoje pareiškėjas, net ir pasibaigus ištisinės kelio juostos galiojimui, neturėjo teisės pradėti lenkimo manevro, kadangi paprasčiausiai per galiojančią brūkšninę liniją nespėtų tokio manevro atlikti. Pareiškėjas pats patvirtino, jog dažnai važiuoja šia vieta, eismas šioje atkarpoje jam yra žinomas, todėl jis nepagrįstai tikėjosi, jog autobusas sustos stotelėje ir jis turės galimybę jį aplenkti. Šiuo atveju autobusui nesustojus stotelėje ir vykstant toliau, pareiškėjas, pažeisdamas KET reikalavimus, priėmė sprendimą jį aplenkti. Pažymėtina, kad lenkimas vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, yra formalus nusižengimas, t. y. nereikalaujantis pasekmių ir administracinę atsakomybę užtraukia nuo padarymo momento, todėl teismas sprendžia kad P. S. už KET 140.7 punkto, 3 priedo 1.1. punkto pažeidimą administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamu nutarimu nebuvo įvertinti autobuso vairuotojo veiksmai. Pažymėtina, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra priimamas konkretaus asmens atžvilgiu dėl jo padarytų administracinių nusižengimų. Teismas neturi duomenų, ar autobuso vairuotojo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas dėl 2024 m. gruodžio 21 d. įvykio, ar ne, tačiau tai neeliminuoja pareiškėjo padarytų ANK pažeidimų, už kuriuos jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn skundžiamu nutarimu. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su autobuso vairuotojo padarytais KET pažeidimais, teismas konstatuoja, kad jie nėra susiję su konkrečiais pareiškėjo padarytais pažeidimais ir jų nenagrinėja bei dėl jų plačiau nepasisako.

Skunde nurodoma, kad nėra aišku, už kokius konkrečius neteisėtus veiksmus pareiškėjas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. ANK 417 straipsnio 7 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Kadangi ši ANK norma yra blanketinė, sprendžiant klausimą ar asmeniui pagal minėtą ANK straipsnį kylą administracinė atsakomybė, privalu nustatyti, kokio konkretaus teisės akto nuostatų buvo nesilaikyta. Iš Institucijos nutarimo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai pagal ANK 417 straipsnio 7 dalies nuostatas buvo kvalifikuoti dėl KET 8 punkto reikalavimų nesilaikymo. KET 8 punkto reikalavimai numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. Šiuo atveju pareiškėjas nesilaikė kelio ženklinimo taisyklių, neteisėtai kirto ištisinę liniją, kurią kirsti draudžiama, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai nubraižytos eismo įvykio schemos, autobuso lokacijos bei tyčia slepiamų įrodymų byloje, kurie neleido tinkamai įvertinti eismo įvykio kilimo priežasčių, nepagrįsti. Nei autobuso lokacija, nei eismo įvykio schemos galimi netikslumai, nepaneigia pareiškėjo atliktų veiksmų neteisėtumo ir dėl to kilusių pasekmių, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakys.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti jam administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

Pareiškėjas Institucijos nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui yra privalomas ir gali būti neskiriamas arba skiriamas trumpesniam terminui tik esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, rodančioms, kad sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.

Skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs pareiškėjo skundo ir Institucijos atsiliepimo argumentus bei teismo posėdžio metu išsakytus argumentus ir teismų praktiką, konstatuoja, kad vertinamu atveju yra pagrindas pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kadangi ANK 422 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir sutrumpinus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą.

Teismas pažymi, jog pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nors skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad P. S. yra asmuo sulaukęs 65 metų (šiuo metu pareiškėjui yra (duomenys neskelbtini) metai) ir tai nutarime pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad P. S. anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus nėra baustas. Pagal Administracinių nusižengimų regisatro duomenis per paskutinius 5 metus pareiškėjas yra baustas du kartus administracine tvarka už nešiukščius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinant tai, kad pareiškėjas turi ilgametę vairavimo patirtį, duomenys apie jo baustumą administracine tvarka patvirtina, jog P. S. yra linkęs laikytis kelių eismo taisyklių ir jų nepažeisti. Skundžiamame nutarime nurodytą pažeidimą pareiškėjas padarė tik įsitikinęs, jog nėra iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių, autobusas judėjo lėtai, pasiryžo jį apvažiuoti. Pareiškėjas nesitikėjo, kad autobuso vairuotojas, suks į kairę ar sukdamas į kairę jo nepraleis. Šios aplinkybės rodo, jog pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis, sąlygotas susiklosčiusių aplinkybių – ankstus žiemos rytas, kelyje nebuvo kitų eismo dalyvių, pareiškėjas nesitikėjo, kad autobusas atliks manevrą į kairę. Byloje nėra duomenų, kad P. S. piktnaudžiautų savo teisėmis, nuolat darytų administracinius nusižengimus, nesilaikytų kitų saugaus vairavimo taisyklių, ypatingai atsižvelgiant į ilgą vairavimo stažą. Tačiau tai visgi nesudaro pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundo ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Pareiškėjas turi ilgametę vairuotojo patirtį, pats pažymėjo, kad dažnai važinėja, todėl jam itin gerai turi būti žinomos kelių eismo taisyklės ir jų laikymosi svarba. Aplinkybės, kad pareiškėjas dirba ir jam būtina teisė vairuoti dėl darbo bei turi sveikatos sutrikimų, yra neabejotinai svarbios, tačiau jos egzistavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo ir jos nesutrukdė P. S. vairuoti transporto priemonę, nesilaikant KET reikalavimų, už kurių pažeidimą numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Šios aplinkybės nelaikytinos ypatingomis, t. y. tokiomis, dėl kurių būtų pagrindas visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės. Pažymėtina, kad P. S., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo įvertinti savo atliekamus veiksmus, žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, laikytis KET bei būti itin atidus ir rūpestingas, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad pareiškėjas dėl padaryto administracinio nusižengimo patirs įvairių suvaržymų ir nepatogumų, kadangi tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Kitų išimtinių aplinkybių, pateisinančių pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Esant visumai paminėtų duomenų, tai yra atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad P. S. padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, duomenų, jog būtų padaręs naujus administracinius nusižengimus nėra, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai šiuo atveju bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skundžiamas nutarimas keistinas dalyje sutrumpinant specialiosios teisės atėmimo terminą. Kitoje dalyje paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. 10_ARN_N-2693-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24262441769 ir P. S. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams sutrumpinti iki specialiosios teisės atėmimo 1 mėnesiui.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Kaupelė