Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-05-30 · Administracinė byla Nr. I-231-57/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-30
Bylos Nr.
I-231-57/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
Pareiškėjas
Klaipėdos apygardos vyriausiojo
Atsakovas
Neringos savivaldybės tarybos, Neringos miesto savivaldybės, A. Č., Neringos savivaldybės administracijai, G. Š., UAB „Geotransa“, UAB „Hansa lizingas“
Trečiasis asmuo
A. S., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, G. P., Nacionalinei žemės tarnybai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, A. Č., I. Č., UAB „SEB LIZINGAS“, UAB „SM BALTIC“, AB „Danske Bank A/S“, atstovaujamai „Danske Bank A/S“
Advokatai
Ričardas Noreika, Arūnas Ivancius
Kategorijos
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-231-57/2011 m.Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00033-2010-4 (S)Procesinio sprendimo kategorija 14.3; 74
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro atstovei Kornelijai Rušinaitei, atsakovių – Neringos savivaldybės tarybos, Neringos miesto savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, atsakovui A. Č. bei jo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, trečiojo suinteresuotojo UAB „Baltijos renta“ atstovei bei trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S., trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Tadui Būdvyčiui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Žydrei Stirbienei, AB „Swedbank“ atstovui Vincentui Šupiniui, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. P. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams – Neringos miesto savivaldybei, Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, G. Š., UAB „Geotransa“, UAB „Hansa lizingas“, A. Č., tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, A. S., A. Č., I. Č., UAB „SEB LIZINGAS“, UAB „SM BALTIC“, AB „Danske Bank A/S“, atstovaujamai „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo, AB bankas „Swedbank“, UAB „Klaipėdos projektai“, G. P., K. V., V. K., V. P., R. B., J. B., G. K., S. Z., L. K., L. K., A. B., B. M., D.V., UAB „Transfood“, UAB „Laracija“, R. U. personalinei įmonei „Plaga“, AB „Skaiteks“, UAB „SINE MODUM“, Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamai Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, AB „Šiaulių bankas“, UAB „Baltijos renta“, UAB „Baltic property“, UAB „Litectus“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą (t. 5, b.l. 85-95, t. 6, b.l. 85-95; t.9, b.l. 89-99), prašydamas:

1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimą Nr. T1-292 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa detaliojo plano patvirtinimo“;

2) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2005-08-23 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 32 poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai;

3) pripažinti negaliojančiomis 2004-12-27 sutartis Nr. 42, „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytas Neringos savivaldybės su G. Š., 2004-12-27 sutartis Nr. 43, „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytas Neringos savivaldybės su UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č., 2004-12-27 sutartis Nr. 44, „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytas Neringos savivaldybės su UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“.

Pareiškėjas nurodo, kad 2006-09-20 iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gavo pranešimą apie tai, kad 2004-12-27 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-292 patvirtintas detalusis planas galimai yra neteisėtas, pareiškėjas į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu kreipėsi 2006-10-20, todėl mano, kad nepraleido įstatyme nustatyto vieno mėnesio termino.

Pareiškėjas nurodo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimu Nr. T1-292 Neringos miesto savivaldybės taryba patvirtino teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Neringoje, detalųjį planą. Detaliojo plano sprendiniais planuojamoje teritorijoje formuojami 4 žemės sklypai – trys gyvenamosios paskirties sodybinio užstatymo sklypai ir vienas rekreacinės paskirties sklypas, skirtas poilsio namams, kitiems apgyvendinimo objektams bei sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Sklypas 1 - gyvenamosios paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), formuojamas prie G. Š. nuosavybės teise priklausančio pastato, kurį numatoma rekonstruoti, nekeičiant gyvenamojo namo užstatymo ploto ir tūrio bei planuojama statyti medinę pavėsinę, įrengti įvažiuojamąjį kelią į sklypą iš (duomenys neskelbtini). Sklypas 2 -gyvenamosios paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) formuojamas prie UAB „Hansa lizingas“ nuosavybės teise priklausančio pastato (lizingo gavėjas UAB „Geotransa“). Pastatą numatoma rekonstruoti, nekeičiant užstatymo ploto ir tūrio. Sklype įrengiant įvažiavimą tiek į šį sklypą, tiek į sklypą (duomenys neskelbtini)turi būti padidinama esama aikštelė, įrengiant aplinkinių namų gyventojams papildomas vietas automobilių stovėjimui. Sklypas 3 - gyvenamosios paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), formuojamas prie A. Č. nuosavybės teise priklausančio pastato, kurį numatoma rekonstruoti, nekeičiant užstatymo ploto ir tūrio. Sklype planuojama statyti nedidelį pagalbinį pastatą, kurio aukštis 4,5 m iki kraigo. Įvažiavimas į sklypą - iš vakarų pusės, esančios bendro naudojimo aikštelės. Sklype numatoma nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė. Sklypas 4 - sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)rekreacinės paskirties, teritorija skirta poilsio namams eksploatuoti. Sklype numatoma rekonstruoti esamus poilsio namus, sudarant geresnes poilsiavimo sąlygas, gerinant pastato architektūrinę išraišką. Įvažiavimas į sklypą – iš (duomenys neskelbtini) numatoma įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.

Nurodo, kad žemės sklypas, kurio detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino Neringos savivaldybės taryba, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso parko gyvenamajai zonai. Kuršių nerijos nacionalinio parko režimas nustatytas 1994-12-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas)(toliau – ir KNNP planavimo schema), bei 1999-03-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais (toliau – ir KNNP nuostatais). Šie norminiai teisės aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams.

Pagal 1994-12-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtinto KNNP planavimo schemos Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemą nagrinėjama teritorija yra pažymėta kaip esamos poilsio įstaigų teritorijos bei patenka į VI reglamentu pažymėtą teritoriją. Pažymi, jog šioje schemoje specialiu žymėjimu yra pažymėtos poilsio įstaigų teritorijos, įgaunančios gyvenamosios teritorijos funkcijas, taip pat teritorijos, kuriose gali atsirasti naujos gyvenamosios teritorijos bei gali būti išplečiamos gyvenamųjų namų teritorijos kitų gyvenvietės teritorijų sąskaita, tuo tarpu teritorija, kuriai patvirtintas nagrinėjamas detalusis planas, šioje schemoje nėra pažymėta kaip teritorija, kurioje galima gyvenamųjų namų teritorijos

plėtra. KNNP planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose – Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies 4 skyriuje (skyriaus dalis „Pervalkos architektūrinio ir landšaftinio tvarkymo gairės“) VI reglamentu pažymėtoje teritorijoje, įvardintoje kaip „Esamų poilsio namų aplinkos tvarkymas“, rekomenduojama: nebetankinti esamo užstatymo ir nebekeisti tradicinių pastatų išvaizdos „Kelininko“ poilsio namų komplekse; rekonstruoti poilsio namų „Baldininkas“ senuosius korpusus, labiau pritaikant Kuršių nerijos nacionalinio parko architektūros tradicijoms. Architektūrinės planinės dalies 2a lentelėje yra numatyta naujo gyvenamojo fondo formavimo galimybės, tačiau šioje lentelėje gyvenamojo fondo plėtra detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje nenumatyta.

Teigia, jog patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklypams, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatomas žemės naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, žemės naudojimo pobūdis – sodybinio užstatymo teritorija bei numatoma šiuose sklypuose esančių pastatų rekonstrukcija į gyvenamuosius pastatus, pagalbinio pastato sklype (duomenys neskelbtini)statyba akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos sprendiniams – Pagrindinių teiginių 4.1, 5 ir 14 punktams bei Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemos, Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plano, Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies nuostatoms. Ginčijamu sprendimu taip pat buvo pažeisti Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punktas, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 12 punktai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu Neringos savivaldybės administracija 2005-08-23 patvirtino ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 32 poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai. Ginčijamo sprendimo pagrindu Neringos savivaldybė su G. Š. 2004-12-27 sudarė sutartį Nr. 42 dėl infrastruktūros plėtojimo. Šioje sutartyje savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o G. Š. įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti. Pažymi, jog infrastruktūros sutartis vykdyti nepradėta. Nurodo, jog ginčijamo sprendimo pagrindu Neringos savivaldybė su UAB „Hansa lizingas“, lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č. 2004-12-17 sudarė sutartį Nr. 43 dėl infrastruktūros plėtojimo. Šioje sutartyje savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o UAB „Geotransa“ ir A. Č. įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti bei atlikti kitus darbus. Pažymi, jog A. Č. pagal infrastruktūros sutartį atliko darbus, tačiau infrastruktūros sutartis pradėta vykdyti pažeidžiant sutarties 3.2, 3.3, 3.5 punktus. Teigia, jog Neringos savivaldybė su UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ 2004-12-27 sudarė sutartį Nr. 44 dėl infrastruktūros plėtojimo. Šioje sutartyje savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o UAB „Geotransa“ įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti. Infrastruktūros sutartis vykdyti nepradėta.Teigia, kad panaikinus ginčijamą sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – Neringos savivaldybės administracijos 2005-08-23 išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 32 bei 2004-12-27 sutartys Nr. 42, 43 ir 44 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytos Neringos savivaldybės su G. Š., UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalį prokuroras įstatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, o Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis suteikia prokurorui teisę įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą. Teigia, kad Konstitucijoje įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga. Kuršių nerija kaip kultūrinis kraštovaizdis įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas išsaugoti savitą kultūros paveldą, iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio

parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais. KNNP teisinis rėžimas siekė išsaugoti unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą Lietuvos ir Europos saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių sistemoje. Dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, KNNP teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo rėžimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, tai yra valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė prokurorė Kornelija Rušinaitė palaiko prašymo reikalavimus ir prašo juos tenkinti prašymuose išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pagrindiniai pažeidimai yra tokie, kad detaliojo plano sprendiniais formuojami 4 žemės sklypai – 3 gyvenamosios paskirties sodybinio užstatymo sklypai ir vienas rekreacinės paskirties sklypas. Kai kuriuose sklypuose yra numatomas papildomas užstatymas, numatyti pagalbiniai statiniai bei medinė pavėsinė. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal pagrindinį brėžinį matyti, kad ginčo teritorija priklauso gyvenamajai zonai, tačiau tai yra tik bendrinis zonavimas. Kaip matyti iš principinių planų ginčo zona yra įvardinta kaip poilsio zona, todėl keitimas nėra galimas.

Atsiliepimas

Atsakovės – Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą (t. 5, b.l. 184-189) nurodė, jog Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašyme nepagrįstai nurodyta, kad ginčijamas detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pažymi, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimu Nr. T1-292 patvirtintas detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, ginčijamas detalusis planas yra patikrintas, todėl detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras nei derinimo, nei tikrinimo išvadų neginčija, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Neringos savivaldybės tarybos sprendimą. Mano, jog pareiškėjas nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštarauja 2004-12-27 sutartys Nr. 42, 43, 44, siekiant pripažinti sandorius negaliojančiais.

Atsakovių atstovas advokatas Arūnas Ivancius prašo atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Teisminio nagrinėjimo metu nurodo, jog prokuroras neįrodė , kad yra pažeistas viešasis interesas, nenurodytas subjektas, kuris patyrė žalą, nenustatytas žalos pobūdis ir mastas. Pareiškėjas įrodinėja pažeidimą, kurio nėra.

Atsakovas A. Č. atsiliepimu prašo prokuroro prašymą atmesti argumentais, kurie išdėstyti atsiliepime į ieškinį (t. 3, b.l. 92-94, t. 5, b.l./ 184-185).

Atsakovas A. Č. prašo atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pastatus buvo būtina rekonstruoti. Jam priklauso sklypas(duomenys neskelbtini). Pagal detalųjį planą padarė gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena jis ir sūnus, dar yra nuomojami kambariai. Pagalbinį pastatą pastatė kaip katilinę, iš kurios yra išvedžiota šildymo sistema. Statybos leidimo neturėjo, tačiau viskas yra padaryta taip kaip leido architektas.

Atsakovo atstovas advokatas Ričardas Noreika prašo vadovautis atsakovo A.Č. atsiliepime išdėstytais argumentais bei apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais. Be to, nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad nebuvo nustatytas žalos pobūdis, mastas, neidentifikuotas žalą patiriantis subjektas, tačiau prokuratūra nepateikė naujų įrodymų, tokiu būdu aplinkybės liko nenustatytos. Taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad reikėjo išsiaiškinti kaip pasikeis situacija jeigu iš rekreacinės paskirties bus pakeista į gyvenamąją, tačiau nėra duomenų, kad situacija pasikeis į blogąją pusę.

Atsakovai G. Š., UAB „Geotransa“, UAB ,,Hansa lizingas“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimų į prašymą nepateikė.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą (t. 5, b.l. 173-178) nurodė, kad detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos pagrindiniame brėžinyje gyvenamojoje zonoje. Detalesniame brėžinyje – Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plane (Paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės) detaliuoju planu suplanuoti žemės sklypai patenka į teritoriją, schematiškai pažymėtą kaip vertybių atstatymo imitacijų principais

reglamentuotos statybos teritorijos. Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į VI reglamentu pažymėtą teritoriją, įvardintą kaip „Esamų poilsio namų aplinkos tvarkymas“ ir numatoma nebetankinti esamo užstatymo. Teritorija, kuriai patvirtintas ginčijamas detalusis planas, Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje nėra pažymėta kaip teritorija, kurioje galima gyvenamųjų namų teritorijos plėtra, todėl ginčijamas sprendimas akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Pažymi, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) privalomumas yra įtvirtintas daugelyje norminių teisės aktų (Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu patvirtintuose Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatuose). Nurodo, kad panaikinus Neringos savivaldybės tarybos ginčijamą sprendimą, turi būti panaikintos ir jo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – infrastruktūros sutartys ir projektavimo sąlygų sąvadas. Išdėstytų argumentų pagrindu prašo tenkinti pareiškėjo prašymą.

Trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė Žydrė Stirbienė palaiko pareiškėjo atstovės argumentus dėl viešojo intereso, nes subjektas yra visuomenė, kuri turi turėti galimybę ilsėtis ginčo teritorijoje. Siekiama kad teritorija būtų pritaikyta ne konkretiems subjektams, o visai visuomenei. Nurodo, kad sklype (duomenys neskelbtini) pastatytas pagalbinis pastatas ir taip padidintas užstatymo tankis. Paskirtis buvo pakeista detaliojo plano sprendiniais, jei paskirtis iš gyvenamosios būtų pakeista į rekreacinę ir nugriautas pagalbinis pastatas, ginčo nebeliktų. Yra numatyta supaprastinta detaliojo plano kietimo procedūra ir atsakovai turėtų būti tuo suinteresuoti.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (t. 5, b.l. 181) prašė prokuroro prašymą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atstovas Tadas Būdvytis palaiko pareiškėjo prašymą. Paaiškino, kad 2006-10-13 buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atliekama pastato rekonstrukcija, pagalbinio pastato statyba, infrastruktūros rengimas. Buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Pažeidimų buvo ir daugiau, nes asmenys bandė atlikti statybos darbus neturėdami statybos leidimo. Sklype (duomenys neskelbtini)numatyta medinės pavėsinės statyba, o tai tankina teritorijos užstatymą. Paskirties keitimas yra pagrindinis pažeidimas.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Baltijos renta“ atstovė ir tretysis suinteresuotas asmuo A. S. prašo atmesti pareiškėjo prašymą. Mano, kad paskirties pakeitimas nėra pažeidimas, nes pastatas, kokios paskirties jis bebūtų, yra atitinkantis reikalavimus. Nurodo, kad jau šeštus metus negali vykdyti veiklos, pastatas yra avarinės būklės. Pastate nėra nei vandens, nei elektros, todėl jam yra daroma didžiulė žala. Dėl paskirties pakeitimo iš gyvenamosios į rekreacinę sutinkame bei kreipėmės dėl detaliojo plano pakeitimo, tačiau gavo atsakymą, kad kol vyksta teismai nebus nieko derinama.

Trečiojo suinteresuoto asmens AB bankas „Swedbank“ atsiliepimu į ieškinį (t. 3, b.l. 80-82) prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodo, jog 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra negaliojanti ir nesukelianti jokių teisinių pasekmių, nes nustatyta tvarka nebuvo paskelbta. Pažymi, jog prašymas teismui pateiktas praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Trečiojo suinteresuoto asmens AB bankas „Swedbank“ atstovas V.Šupinis prašymo nepalaiko ir mano, kad pastatų nugriovimas nieko neišspręs.

Tretysis suinteresuotas asmuo G. P. prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas turi vertinti protingumo kriterijus, o ne vien teisės aktų reikalavimus. Reikia leisti žmonėms gyventi, taip, kaip jie yra įpratę, duoti valstybei, bei visuomenei naudą.

Atsiliepimas

Atsakovės UAB „Hansa lizingas“ atsiliepime (t. 5, b.l. 192-199) ir trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „SINE MODUM“ ir UAB „SM BALTIC“ atsiliepime (t. 5, b.l. 165-172) nurodyta, jog vykdoma pastatų rekonstrukcija negali būti traktuojama kaip statybų plėtra, nes nekeičiamas ir

neplečiamas pastatų tūris, nestatomi papildomi pastatai. Teigia, jog generalinio plano pagrindiniai teiginiai numato galimybę tvarkyti esamus pastatus, sudaryti gyvenvietėse palankias gyvenimo sąlygas, dėl to ginčijamas detalusis planas neprieštarauja KNNP schemos pagrindinių teiginių, Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemos ar kitų teisės aktų nuostatoms. Pažymi, jog pareiškėjas nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštarauja 2004-12-27 sutartys dėl infrastruktūros plėtojimo, siekiant pripažinti sandorius negaliojančiais. Teigia, jog KNNP schemos tekstiniai sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio, o ne imperatyvios teisės normos, todėl negalima teigti, jog sudarytos sutartys negalioja Civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu. Mano, jog pareiškėjas nenurodo, kokiu būdu ir kokias vertybes pažeidžia Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimas Nr. T1-292 dalyje dėl sklypo Nr. 4 (adresu Pervalkos g. 6) suformavimo, kuriame planuojama ne statyti naujus pastatus, o tik rekonstruoti poilsio namus. Pažymi, jog byloje susiduria viešasis interesas ir turto savininko interesas bei teisės išsaugoti, išlaikyti ir naudotis savo turtu. Mano, jog pareiškėjui pateikus prašymą, yra apribojamos trečiųjų asmenų teisės disponuoti savo turtu ir taip pažeidžiamos Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Respublikos teismų suformuotos praktikos dėl proporcingumo ginant viešąjį interesą ir asmens nuosavybės teises nuostatas. Atsakovo ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko.

Tretieji suinteresuoti asmenys –Vladas Portapas, UAB „Laracija“ atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Nagrinėjant bylą iš esmės 2008-12-16 viešame teismo posėdyje siūlė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. 2008-12-16 teismo posėdžio metu prašė prašymą tenkinti, remdamasis pareiškėjo atstovės išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimo į prašymą nepateikė. Atsiliepimu į ieškinį (t. 3, b.l. 85-87) nurodo, jog sutinka su ieškiniu ta dalimi, kiek jis susijęs su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Dėl kitų pareikštų prašymų, nesusijusių su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kompetencija, nepasisako ir prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Danske Bank A/S“, atstovaujama „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo (buvęs tretysis suinteresuotas asmuo AB „SAMPO bankas“) atsiliepimo į prašymą nepateikė. Atsiliepimu į ieškinį (t. 3, b.l. 31-45) prašė atmesti Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį kaip nepagrįstą. Mano, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra specialusis planas, kurio sprendiniai yra ne privalomojo, o rekomendacinio pobūdžio. Pažymi, kad A. S. 2005-05-19 pirkimo – pardavimo sutartimi iš G. Š. nusipirko pastatą adresu (duomenys neskelbtini) AB „SAMPO bankas“ suteikė kreditą A. S. Mano, kad A.S. yra sąžininga pastato įgijėja, o bankas, suteikdamas kreditą, negalėjo numatyti ir net neprivalo tikrinti jau eksploatuojamų pastatų statybų juridinio pagrindo ar detaliojo plano teisėtumo bei pagrįstumo.

Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į prašymą nepateikė.

Visi proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai, paskelbiant apie vyksiantį teismo posėdį spaudoje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktas, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimą Nr. T1-292 „Dėl žemės sklypo,

adresu (duomenys neskelbtini) gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“; panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2005-08-23 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 32 poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Pervalkos gyvenvietėje, Neringoje rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai; bei pripažinti negaliojančiomis 2004-12-27 sutartis Nr. 42, 43 ir 44 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytas Neringos savivaldybės su G. Š., UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č.

Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo

Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Ginčijamu detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai. Šis įstatymas ginčijamu detaliuoju planu suplanuoto sklypo teisinio statuso požiūriu yra specialus bendrųjų teritorijų planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemoje. Saugomų teritorijų įstatymo (2001-12-04 įstatymo Nr. IX-628 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu), 13 straipsnio 1 dalis numatė, kad valstybinių parkų tvarkymo ypatumus nustato Saugomų teritorijų įstatymas, Vyriausybės patvirtinti Nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Minėto įstatymo 25 straipsnio 6 dalis numatė, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius projektus). Saugomų teritorijų įstatymo13 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustatė, jog valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Šio straipsnio 3, 4 dalys nustato, jog statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais, valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius bei detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas). Šiame Vyriausybės nutarimo priede „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniuose teiginiuose“ nurodoma, jog Kuršių nerija – unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje. 1991 metais jai suteiktas nacionalinio parko statusas. Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau - KNNP) planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Nacionalinio parko plotas – 26,4 tūkst. ha (sausuma – 9,7 tūkst. ha, Kuršių marių akvatorija – 4,2 tūkst. ha ir Baltijos jūros akvatorija – 12,5 tūkst. ha). KNNP planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius; tęsti gyvenviečių statybų tradicijas ir sudaryti jose palankias gyvenimo sąlygas; plėtoti inžinerinę infrastruktūrą; plėtoti rekreacinę ir tradicinę ūkinę veiklą; demilitarizuoti teritoriją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-27 nutarimo antruoju punktu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2007-06-27 nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo būti (ir šiuo metu negali) priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams.

KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra specialiojo planavimo dokumentas, bet pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį KNNP planavimo schema (generalinis planas) negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu, nes ją rengiant ir tvirtinant šio įstatymo kontekste nebuvo galiojančių specialiųjų ar detaliųjų planų, su kuriais ji turėjo būti derinama. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo parengta ir patvirtinta Teritorijų planavimo įstatymui dar neįsigaliojus, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-03-12 nutarimu Nr. 161 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo“ patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus. Įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymui, KNNP planavimo schemos (generalinio plano) teisinio statuso klausimas buvo išspręstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-05-24 nutarimu Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“, pagal kurio 1 punktą miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jei jie nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Minėti planai turėjo būti įregistruoti valstybiniame Teritorijų planavimo dokumentų registre. KNNP planavimo schema (generalinis planas) Teritorijų planavimo dokumentų registre (registro Nr.:100002000006) buvo įregistruota kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas.

Kartu su KNNP planavimo schema (generaliniu planu) kaip sudėtinė šio teisės akto dalis buvo paskelbti ir Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) Pagrindiniai teiginiai. Pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir Nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Taigi minėtame punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą. Pagrindinių teiginių 4.1 punkte numatyta, jog KNNP planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius. Pagrindinių teiginių 14 punktas numato, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais.

KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių 6 punktu nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimą suskirstyta į šias funkcines zonas: 1) konservacinę (gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio draustiniai, urbanistiniai ir etnokultūriniai draustiniai); 2) apsauginę; 3) rekreacinę; 4) gyvenamąją; 5) ūkinę.

Rašytine bylos medžiaga - detaliojo plano medžiaga (t. 1, bylos priedas Nr. 4) nustatyta, kad Neringos savivaldybės taryba 2004-04-27 sprendimu Nr. 79 (T1) pritarta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Neringa, detaliojo plano rengimui (sprendimo 1 punktas), planavimo organizatoriaus funkcijas pavedant vykdyti Neringos miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyriui (sprendimo 4 punktas) (psl. 57). Sąlygos teritorijų planavimo dokumentui – sklypo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Neringos mieste detaliajam planui rengti buvo išduotos 2004-05-18. Išduotose planavimo sąlygose nurodyta, kad planuojamai teritorijai inter alia taikomi Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (psl. 58). Detaliojo planavimo organizatorius 2004-05-20 patvirtino planavimo užduotį, pagal kurią planavimo tikslai: formuoti sklypus prie esamų statinių – buvusių poilsio namų (duomenys neskelbtini) inventorinio sklypo ribose; numatyti esamų pastatų rekonstrukcijos ir naujų pagalbinių statinių statybos galimybes; nustatyti ir įteisinti, atlikus procedūrinius veiksmus, sklypų ribas, tvarkymo režimą, paminklosauginius ir urbanistinius architektūrinius apribojimus (psl.

64). Neringos savivaldybės taryba 2004-08-23 sprendimu Nr. T1-187 pritarė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Neringa, detaliojo plano raidos programai (psl. 90). Raidos programoje numatyta prie esamo inventorinio sklypo (duomenys neskelbtini) suformuoti 4 sklypus: sklype (duomenys neskelbtini) (gyvenamosios paskirties sodybinio užstatymo teritorija) numatoma rekonstruoti poilsinės pastatą į gyvenamąjį namą ir statyti pagalbinį statinį; sklype (duomenys neskelbtini) (gyvenamos paskirties mažaaukščių statinių teritorija) numatoma rekonstruoti esamą poilsinės pastatą į gyvenamą namą; sklype (duomenys neskelbtini) (gyvenamosios paskirties sodybinio užstatymo teritorija) numatoma rekonstruoti poilsinės pastatą į gyvenamąjį namą ir statyti pagalbinį statinį; sklype (duomenys neskelbtini) (rekreacinės paskirties teritorija poilsio namams eksploatuoti) numatoma rekonstruoti esamus poilsio namus, sudarant geresnes poilsiavimo sąlygas, gerinant pastato architektūrinę išraišką (psl. 91).

2004-11-12 Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atlikdama teritorijų planavimo priežiūrą, patikrino minėtos teritorijos detalųjį planą ir pateikė išvadą, kad parengtą detalųjį planą galima tvirtinti nustatyta tvarka (psl. 51). Neringos savivaldybės taryba 2004-12-27 sprendimu Nr. T1-292 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Neringa, detalųjį planą ir pritarė sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams tarp Neringos savivaldybės ir užsakovų (statytojų) – (duomenys neskelbtini)savininkų (psl. 43). Šio detaliojo plano sprendiniuose numatyta buvusių poilsio namų teritorijoje formuoti 4 žemės sklypus – tris gyvenamosios paskirties sodybinio užstatymo sklypus, vieną rekreacinės paskirties sklypą, skirtą poilsio namams, kitiems apgyvendinimo objektams bei sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti (psl. 50): 1) sklype (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 1) numatoma rekonstruoti esamą pastatą į gyvenamąjį namą, nedidinant pastato tūrio ir užstatymo ploto bei statyti medinę pavėsinę, įvažiuojamasis kelias į sklypą – iš (duomenys neskelbtini), numatant prie gatvės įrengti kelias vietas automobiliams stovėti; 2) sklype (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 2) numatoma rekonstruoti esamą poilsinės pastatą į gyvenamąjį namą nedidinant pastato tūrio ir užstatymo ploto, sklype numatoma nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė, įrengiant įvažiuojamąjį kelią tiek į šį sklypą, tiek į sklypą (duomenys neskelbtini); 3) sklype (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 3) numatoma rekonstruoti poilsinės pastatą į gyvenamąjį namą, nedidinant esamo pastato tūrio ir užstatymo ploto bei statyti pagalbinį statinį (aukštis iki kraigo – 4,5 m). Sklype numatoma nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė, įvažiuojamasis kelias į sklypą – iš vakarų pusėje esančios bendro naudojimo aikštelės; 4) sklype (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 4) numatoma rekonstruoti esamus poilsio namus, sudarant geresnes poilsiavimo sąlygas, gerinant pastato architektūrinę išraišką. Įvažiuojamasis kelias į sklypą – iš (duomenys neskelbtini) gatvės; sklype numatoma įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčijamu detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija (t.1, b.l. 15-17). Žemės sklypas 0,1320 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) išnuomotas A. S. pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N23/2005-0125, sudarytą 2005-06-22. Jai nuosavybės teise priklausė ir žemės sklype esantis pastatas – poilsio namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b.l. 113-121), kuris 2008-11-12 pirkimo – pardavimo sutartimi paduotas UAB „Baltijos renta (t. 6, b.l. 206, 207-215). Detaliuoju planu suformuotas kitas 0,1075 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė, jį patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, žemės sklypas pagal 2007-02-12 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N23/2007-0012 išnuomotas S.Z. Jai nuosavybės teise priklauso sklype esančio pastato – poilsio namų 18/100 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),12/100 minėtų poilsio namų nuosavybės teise priklauso L. K. ir L. K., 24/100 to paties pastato – A. B., 24/100 – B. M., 15/100 – R. B., 7/100 – G. K. (t. 5, b.l. 96-106). Detaliuoju planu taip pat suformuotas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) 0,1198 ha, yra valstybės nuosavybė, jį patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Žemės sklypas 2005-04-04 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr.

N23/2005-0063 išnuomotas A. Č. (t. 5, b.l. 110-112). Jam nuosavybės teise priklauso sklype esantis pastatas – poilsio namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 5, b.l. 113-121). Prie buvusių poilsio namų (duomenys neskelbtini) suformuotas žemės sklypas, kuriame esantis pastatas – poilsio namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – valgykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso UAB „SEB lizingas“ ir 2007-12-18 lizingo (finansinės nuomos) sutartimi Nr. 2007-110081 pastarieji pastatai išnuomoti UAB „SM BALTIC“ (t. 5, b.l. 113-121).

Kaip minėta aukščiau žemės sklypas, kurio detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino atsakovė, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją priklauso šio parko gyvenamajai zonai. Detaliau (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritorijos pažymėtos KNNP planavimo schemos (generalinio plano) (duomenys neskelbtini)gyvenvietės teritorijų tvarkymo programos (duomenys neskelbtini) užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje (t. 5, b.l. 3), pagal kurią nagrinėjama teritorija yra schematiškai pažymėta kaip esamos poilsio įstaigų zonos ir patenka į VI reglamentu pažymėtą teritoriją. (duomenys neskelbtini) užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje specialiu žymėjimu yra pažymėtos poilsio įstaigų teritorijos, įgaunančios gyvenamosios teritorijos funkcijas, taip pat teritorijos, kuriose gali atsirasti naujos gyvenamosios teritorijos bei gali būti išplečiamos gyvenamųjų namų teritorijos kitų gyvenvietės teritorijų sąskaita, tačiau ginčijamu detaliuoju planu planuojama teritorija į šią teritoriją nepatenka. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstiniuose sprendiniuose ((duomenys neskelbtini) ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies 4 skyriaus „(duomenys neskelbtini) ir jos apylinkių principinio plano siūlymai“ (duomenys neskelbtini) architektūrinio ir landšaftinio tvarkymo gairių dalyje) VI reglamentu pažymėtoje teritorijoje, įvardintoje kaip „Esamų poilsio namų aplinkos tvarkymas“, rekomenduojama: 1) nebetankinti esamo užstatymo ir nebekeisti tradicinių pastatų išvaizdos „Kelininko“ poilsio namų komplekse; 2) rekonstruoti poilsio namų „Baldininkas“ senuosius korpusus, labiau pritaikant KNNP architektūros tradicijoms (t. 2, b.l. 20-21). Be to, Architektūrinės planinės dalies 2-je a lentelėje yra numatytos naujo gyvenamojo fondo formavimo galimybės (duomenys neskelbtini), tačiau šioje lentelėje gyvenamojo fondo plėtra detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje taip pat nenumatyta (t. 2, b.l. 28). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) poilsio įstaigų teritorijos gali būti paverčiamos gyvenamosiomis ir gyvenamųjų namų teritorijos gali būti plečiamos kitų gyvenvietės teritorijų sąskaita tik tuomet, kai pagal KNNP planavimo schemą (generalinį planą) tai yra numatyta.

Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu (Žin. 2002 Nr. 87-3755) 25 punktas reikalauja, kad statiniai Kuršių nerijos nacionaliniame parke projektuojami, saugomi, restauruojami, renovuojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimus, vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regioninio architektūros savitumus, kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus siekiant: išlaikyti gamtinio bei išoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius; išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus ir išlaikyti tradicinės regiono architektūros pobūdį: formas, spalvas ir dydžius bei formuoti rekreacinių ir gyvenamųjų vietovių estetinį vaizdą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu – iki 2004-06-20) 4 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, ir ja remiantis parengtais bei nustatyta tvarka patvirtintais gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitais projektais. Nuostatų 6.6. punktas numato, kad nacionaliniame parke urbanizacijos plėtra vykdoma pagal KNNP planavimo schemą, statinių formos ir tūriai ribojami pagal kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose, o Nuostatų 11 punkte nustatyta, jog nacionaliniame parke statiniai statomi,

perstatomi, rekonstruojami pagal Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Kaip minėta, KNNP planavimo schemoje (generaliniame plane) ginčo teritorija priskiriama VI zonai, kurioje rekomenduojama nebetankinti esamo užstatymo ir nebekeisti tradicinių pastatų išvaizdos bei rekonstruoti poilsio namų „Baldininkas“ senuosius korpusus pritaikant architektūros tradicijoms. Detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pakeičiamas žemės naudojimo būdas į gyvenamoji teritorija, žemės naudojimo pobūdis – sodybinio užstatymo bei numatoma šiuose sklypuose esančių pastatų rekonstrukcija į gyvenamuosius pastatus bei medinės pavėsinės sklype (duomenys neskelbtini) ir pagalbinio pastato sklype (duomenys neskelbtini) statyba, didinanti užstatymo tankį, akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams – Pagrindinių teiginių 5, 4.1 ir 14 punktams bei (duomenys neskelbtini) gyvenvietės saugotinų vertybių plano, (duomenys neskelbtini) ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies nuostatoms, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 12 punktams, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punktui. Pažymėtina, jog gyvenamojo fondo plėtra ginčo teritorijoje nenumatyta, imperatyviai nustatyta nebetankinti esamo užstatymo, tačiau ginčijamu detaliuoju planu būtent ir sudarytos prielaidos tankinti užstatymą (tiek medinės pavėsinės statymas, tiek pagalbinio pastato pastatymas, tiek ir atskirų įvažiavimų bei automobilių stovėjimų aikštelės įrengimas). Nors ginčijamu sprendimu nenumatyta nauja statyba, tačiau žemės naudojimo būdo pakeitimas iš rekreacinės į gyvenamąsias sudaro sąlygas buvusius poilsio namus, skirtus visuomenei rekonstruoti į gyvenamuosius namus, skirtus tik konkrečiam subjektui ar jų ratui. Tokiu būdu iš esmės keičiasi šių pastatų funkcijos, teritorijos tampa privačiomis valdomis, atitvertomis nuo visuomenės, todėl aukščiau nurodyti pažeidimai yra pripažįstami esminiais, prieštaraujančiais ypač griežtai reglamentuotam saugomos teritorijos tvarkymo režimui, todėl ir sudarantys teisinį pagrindą šių sprendinių naikinimui.

KNNP schemos sprendiniuose – Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plane (Paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės) detaliuoju planu suplanuoti žemės sklypai patenka į teritoriją, schematiškai pažymėtą kaip vertybių atstatymo imitacijų principais reglamentuotos statybos teritorijos (palengvinto apsaugos režimo zonos) (t. 5, b.l. 3).

Ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai inter alia prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) nuostatoms: 13 straipsnio 2 dalies 4 punktui, nustatančiam, jog valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose; 13 straipsnio 3 daliai, nustatančiai, jog statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais.

Liudytojai K. K. ir R. B. parodė, kad sklype (duomenys neskelbtini) paskirties pakeitimas architektūroje visai neatsispindi ir jokios neigiamos įtakos neturi. Dėl pastatų rekonstrukcijos jokių nusiskundimų neteko girdėti. Žmonės perdažydami ir rekonstruodami pastatus įdėjo daug dvasinių ir materialinių pastangų. Nors liudytojai ir patvirtina, kad paskirties pakeitimas jokios įtakos rekreacinei paskirčiai neturi, tačiau tokie pakeitimai negali būti atliekami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Bylos medžiaga nenustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane žymimas sklypu Nr. 4) prieštarautų aukščiau aptartiems teisės aktams. Šiame sklype nekeičiamas žemės naudojimo būdas, nes išlieka rekreacinės paskirties teritorija poilsio namų eksploatavimui; numatyta esamų poilsio namų rekonstrukcija neprieštarauja aukščiau paminėtiems teisės aktams. Tai pripažino pareiškėjo atstovė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-07-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1905/2008 m., 2008-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-1797/2008 m. suformavo praktiką, kad esant aplinkybėms, kai esminiai pažeidimai nustatyti ne viso detaliojo plano atžvilgiu, o tam tikroje jo dalyje, yra naikintina tik ta detaliojo plano dalis, dėl kurios nustatyti pažeidimai.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaudamasi ginčijamu sprendimu, Neringos savivaldybė su pastato (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 4) savininku UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ 2004-12-27

sudarė sutartį Nr. 44 dėl infrastruktūros plėtojimo. Sutartimi užsakovas UAB „Geotransa“ įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti, įrengti įvažiuojamąjį kelią į sklypą ir pėsčiųjų taką, renovuoti susidėvėjusius kelio bortus atkarpoje tarp sklypo kampų 13 ir 14 (t. 2, b.l. 37-38). Minėta sutartis vykdyti nepradėta. Konstatavus, kad detaliojo plano sprendiniai dėl sklypo Nr. 4 ((duomenys neskelbtini)) neprieštarauja teisės aktams ir juos nepanaikinus, nėra teisinio pagrindo naikinti infrastruktūros plėtojimo sutartį Nr. 44.

Pareiškėjas prašo panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2005-08-23 išduotų projektavimų sąlygų sąvadą Nr. 32 poilsio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)gyv., Neringa rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracijos direktorė 2005-08-23 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą statytojui A. Č. poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Neringoje rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamajai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai (t. 2, b.l. 33-34). Savavališkos statybos aktas patvirtina, jog A. Č. savavališkai atliko pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, pagalbinio pastato statybą, įrengė infrastruktūrą be patvirtinto projekto ir statybos leidimo (t. 2, b.l. 46).

Ginčijamu 2004-12-27 sprendimu Nr. T1-292 buvo pritarta sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams tarp Neringos savivaldybės ir užsakovų (statytojų) – (duomenys neskelbtini), pastatų savininkų (nagrinėjamojoje byloje – trečiųjų suinteresuotų asmenų). 2004-12-27 sudaryta sutartis Nr. 42 tarp savivaldybės ir G. Š., pagal kurią G. Š. įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti, įrengti privažiuojamąjį kelią ir pėsčiųjų taką. Sutarties 5 punktas numatė, jog sutartis galioja teisių perėmėjams, nagrinėjamu atveju – trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S., kuriai 2005-05-19 pirkimo – pardavimo sutartimi G. Š. pardavė nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 39-40), bei trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Baltijos renta“, kuriam A.S. minėtą pastatą pardavė 2008 m. lapkričio 12 d. Minėta sutartis vykdyti nepradėta. Pagal 2004-12-27 sutartį Nr. 43 tarp Neringos savivaldybės ir pastatų (duomenys neskelbtini) ir savininkų – UAB „Hanza lizingas“ lizingo gavėjo UAB „Geotransa“ ir A. Č. – užsakovai įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti, įrengti privažiuojamąjį kelią, renovuoti esamo privažiuojamojo kelio pietinę ir pietryčių dalį prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), įrengiant automobilių stovėjimo ir keleivių išlaipinimo vietas, įrengti veją prie naujai įrengiamo privažiuojamojo kelio ir automobilių stovėjimo bei keleivių išlaipinimo aikštelių (t. 2, b.l. 35-36). A. Č. pagal infrastruktūros sutartį atliko dalį darbų (t. 2, b.l. 41, 44, 48), tačiau infrastruktūros sutartis pradėta vykdyti pažeidžiant sutarties 3.2, 3.3, 3.5 punktų nuostatas. Surašyti savavališkos statybos aktai patvirtina sutarties nuostatų pažeidimo faktą (t. 2, b.l. 46-47). Akivaizdu, jog infrastruktūros 2004-12-27 sutartys Nr. 42, 43 buvo sudarytos detaliojo plano, prieštaraujančio aukščiau paminėtoms imperatyvioms įstatymo normoms, pagrindu, todėl šios sutartys pripažintinos negaliojančiomis.

Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalis). Ginčijamų sandorių (infrastruktūros plėtojimo sutarčių) galiojimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės Neringos savivaldybės, kaip administravimo subjekto, atliktų veiksmų teisėtumu. Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Iš dalies panaikinus sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimas Nr. T1-292 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)gyv., Neringa detalusis planas (išskyrus detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėto žemės sklypo Nr. 4 sprendinius) ir pritarta sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo

projektams, bei Neringos savivaldybės administracijos 2005-08-23 ginčijamo sprendimo pagrindu išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 32 yra neteisėti ir naikintini, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas), be kita ko, nustatančio prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, jog prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.

Viešojo intereso sąvokos įstatymai neapibrėžia. Viešojo intereso samprata yra formuojama teismų jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003-12-30, 2004-12-13, 2004-12-29, 2006-01-16 nutarimai). Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997-05-06, 2005-05-13 nutarimai).

Atsižvelgiant į paminėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o įstatyme numatytų subjektų teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip teisė nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. sausio 19 d. Nr.A3-64-2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.1(11), 2007, 221-248 psl.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008; 2009 m. vasario 12 d. Nr. A882-65/2009). Kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas, dėl kurio gynimo kreipiamasi į teismą turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi nustatyti bylą nagrinėjantis teismas įvertindamas ar teisės aktais nustatyta tvarka neapgynus viešojo intereso būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (LVAT 2007-11-05 nutartis adm. byloje Nr. A17-742/2007). Tokia pati pozicija atsispindi Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, pagal kurią tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas,

turi priimti bylą nagrinėjantis teismas, būtinai tai motyvuodamas atitinkamame teismo sprendime. Priešingu atveju kiltų pagrįsta abejonė, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikrųjų yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas (Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies sąvoką „ypač vertingos teritorijos“, yra konstatavęs, jog ši bendrinė sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008). Pažymėtina, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti savitą kultūros paveldą, iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, o šio nacionalinio parko įsteigimas ir veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei.

Pareiškėjas viešąjį interesą sieja su visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės – valstybės saugomos teritorijos apsaugos ir gamtos išteklių racionalaus naudojimo užtikrinimu, kuri neabejotinai reikšminga, reikalinga, vertinga valstybei ir visai visuomenei, ne tik šiuo metu gyvenantiems žmonėms, bet ir ateities kartoms, grindžia būtinumu išsaugoti unikalų ir ypač vertingą Lietuvos kraštovaizdžio kompleksą – Kuršių nerijos nacionalinį parką, kultūrinį Lietuvos paveldą visai visuomenei. Pareiškėjas akcentuodamas Kuršių nerijoje vykdomos urbanizacijos visuomeninę reikšmę, aiškiai apibrėžia subjektą – visuomenę bei gina valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti itin vertingą ir saugomą teritoriją. Visuomenės intereso buvimą patvirtina ir tai, kad svarstant detalųjį planą tam tikra visuomenės dalis ((duomenys neskelbtini)gyventojai) prieštaravo detaliojo plano sprendiniams dėl privažiavimo prie pastatų (Detaliojo plano psl.115).

Kadangi pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai buvo viena iš prielaidų, leidusių statybas saugomoje teritorijoje, reikalavimas šiuos aktus panaikinti dėl galimai juos priimant padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Todėl, konstatuojama, kad prokuroro ginčijamo akto ir sutarčių teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu. Teisės teorijoje laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė.

Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje visuomenės vardu veikia už teritorijų planavimo sritį atsakingos institucijos. Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos sprendimą, tai yra susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino savivaldybės institucijos, turėjusi tai padaryti pagal įstatymą. Nagrinėjamoje byloje Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija dalyvauja kaip atsakovės. Galima vertinti kaip dar vieno viešojo intereso aspektą tai, kad institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi būti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes. Kadangi Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija, privalančios užtikrinti, kad jų veikla bei visais jos veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų

reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, todėl atsakovių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai, susiję su viešojo intereso nebuvimu, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra būdas, kuriuo viešasis interesas gali būti apginamas. Kai viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesų reiškia reikalavimą apginti viešąjį interesą, panaikinant atitinkamus administracinius aktus. Todėl nagrinėjant prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, būtina nustatyti, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą.

Viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo pašalinimas turėtų būti nukreiptas į šios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės (Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 32 d.), kuria ši teritorija pasižymi, išsaugojimą ar atkūrimą. Jei neteisėtais administraciniais aktais yra sudarytos prielaidos vykdyti tam tikrą veiklą, atlikti atitinkamus darbus ir pan., tačiau šie administraciniai aktai dar nėra realizuoti, jų panaikinimas leidžia užkirsti kelią neteisėtai veiklai ir tuo pačiu apginti viešąjį interesą. Pareiškėjas nereiškia reikalavimų, susijusių su statinių nugriovimu, ir apsiriboja reikalavimais dėl administraciniais aktais sudarytų prielaidų vykdyti tam tikrą veiklą, atlikti atitinkamus darbus, panaikinimo. Ginčijamo plano sprendiniai nėra realizuoti pilna apimtimi: nėra išduotas statybos leidimas pagalbinio pastato statybai (trečiojo suinteresuoto asmens A.S. atžvilgiu). Teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroras nurodo, kad nėra inicijavęs proceso dėl šios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės, kuria ši teritorija pasižymi, išsaugojimo ar atkūrimo, tačiau teigia, kad išsprendus klausimą dėl administracinių aktų teisėtumo, jis imsis priemonių informuoti atitinkamas institucijas ir inicijuos administracinį procesą dėl neteisėtų teisės aktų atsiradusių pasekmių pašalinimo, t.y. savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Procesas dėl buvusios padėties atkūrimo bus inicijuojamas įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjus šią bylą, kadangi pareiškėjo siekis yra valstybės ir visuomenės interesų apsauga, nacionalinių kultūros vertybių apsauga ir viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams. Teisėjų kolegijos nuomone, kad pareiškėjas iki galo siekia apginti viešąjį interesą, jo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti.

Pagal aukščiau aptartus argumentus nustatyta, kad subjektas yra pati visuomenė. Pagrįstu pripažįstamas pareiškėjo atstovės argumentas, kad byloje nebūtina nustatyti padarytos žalos pobūdžio ir masto, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-01-14 nutartyje Nr. A822-463/2010 (esant analogiškai teisinei ir faktinei situacijai) nenustatė, jog būtina nustatyti žalos konkretų mastą. Vien tai, kad detaliojo plano sprendiniais, kuriais numatyta pakeisti žemės naudojimo būdą iš rekreacinės į gyvenamąją bei poilsio namus rekonstruoti į gyvenamuosius namus bei didinti užstatymo tankį, pažeidžiami visuomenės interesai ir tuo daroma žala.

Klausimas dėl termino kreiptis į teismą nesvarstytinas, nes prašymo priėmimo klausimas yra išspręstas ankstesniuose teismo posėdžiuose.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą, ginant viešąjį interesą, patenkinti iš dalies.

Panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimo Nr. T1-292 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, liečiančią detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėtų žemės sklypų – Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)) sprendinius.

Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2005-08-23 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 32 poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), gyv., Neringa rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai.

Pripažinti negaliojančiomis 2004-12-27 sutartis Nr. 42, 43 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytas tarp atsakovės Neringos savivaldybės su G. Š., UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č.

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Irena StulpinienėVida StonkuvienėRemigijus Arminas