Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. kovo 27 d. apie 15.39 val. Antakalnio- Žolyno gatvių sankryžoje, Vilniuje, A. Č. vairavo automobilį „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,90 promilės etilo alkoholio.

Teisiamojo posėdžio metu A. Č. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2018 m. kovo 27 d. jis sužinojo, kad jo žmonos motinai diagnozuota onkologinė liga, dėl ko jis labai susijaudino. Būdamas namuose jis išgėrė 180 gramų viskio, po ko paskambino savo pažįstamam medikui, kad šis duotų patarimą dėl jo žmonos motinos ligos. Būdamas susijaudinęs jis sėdo už automobilio vairo ir važiavo susitikti su pažįstamu. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja gali būti jo žmona, kuria jis labai pasitiki, ją gerbia, jo žmona yra jam autoritetas. Jis pažada ateityje daugiau nenusikalsti.

Teisiamojo posėdžio metu A. Č., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, kad 2018 m. kovo 27 d. jis buvo namuose ir sužinojo, kad jo anytai nustatytas vėžys. Susijaudinęs jis išgėrė 100-150 gramų viskio, po ko iš karto sėdo į automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Antakalnio gatve, Vilniuje, nuo Nemenčinės plento link Šilo gatvės. Jis važiavo norėdamas prie Švento Petro ir Švento Povilo bažnyčios susitikti su draugu ir su pastaruoju pasikonsultuoti dėl vėžio gydymo. Važiuodamas jis jautėsi normaliai, bet ties sankryža su Žolyno gatve jis per vėlai pastebėjo stovintį automobilį „BMW X5“ ir atsitrenkė į pastarojo galą. Kitas vairuotojas pranešė apie įvykį policijos pareigūnams. Jis labai galisi dėl savo poelgio, toks elgesys jam yra visiškai nebūdingas. Jis supranta, kad pasielgė neapgalvotai (b. l. 44).

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad jis, vairuodamas automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Antakalnio gatve nuo Nemenčinės plento link Žolyno gatvės. Prie poliklinikos jis ketino sukti į kairę, todėl sankryžoje jis sustojo antroje eismo juostoje praleisti priešpriešine eismo juosta važiuojančias transporto priemones. Tuo metu jam degė žalias šviesoforo signalas. Stovėdamas jis pajuto smūgį į savo vairuojamo automobilio galą, išlipęs iš automobilio jis pamatė, kad į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis „VolvoXC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kurio vairo sėdėjo vyras, daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Jis priėjo prie vairuotojo, atidarė mašinos dureles, paklausė vairuotojo, kaip viskas įvyko, ir užuodė nuo vairuotojo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Į jo klausimus vairuotojas niekaip nereagavo. Jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį bei girtą vairuotoją. Maždaug po 5-7 minučių į eismo įvykį atvyko policijos ekipažas. Visą tą laiką automobilio „Volvo XC60“ vairuotojas buvo jo akiratyje, niekur išlipęs iš automobilio pastarasis nebuvo. Dėl žalos atlyginimo jis kreipėsi į draudimo kompaniją, jam padaryta žala yra nedidelė (b. l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu J. P. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Trečiojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. kovo 27 d. apie 15.37 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad Žolyno gatvėje įvyko eismo įvykis, vienas iš vairuotojų gali būti neblaivus. Nuvykęs į įvykio vietą jis rado susidūrusius automobilius „BMW X5“ ir „Volvo XC60“. Į jį kreipėsi automobilio „BMW X5“ vairuotojas, kuris paaiškino, kad važiuodamas Antakalnio gatve jis sustojo prie sankryžos praleisti automobilio ir pajuto smūgį į automobilio galą. Į automobilio „BMW X5“ galą atsitrenkė automobilis „VolvoXC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas buvo neblaivus. Automobilio „BMW X5“ vairuotojas atidavė jam raktelius nuo automobilio „VolvoXC60“. Automobilį „Volvo XC60“ vairavo A. Č.. Bendraujant su pastaruoju nuo šio sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklaustas, ar gėrė alkoholį, A. Č. atsakė, kad ką tik iš baro. Alkotesteriu A. Č. buvo nustatytas 2,09 promilių girtumas. A. Č. buvo vienas, jokių asmens bei automobilio dokumentų pastarasis nepateikė. A. Č. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą kraujo paėmimui (b. l. 22).

Specialistas, ištyręs A. Č. kraują, paimtą 2018 m. kovo 27 d. 16.32 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 1,90 promiles etilo alkoholio (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir

3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

A. Č. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šio baudžiamojo proceso metu civiliniai ieškiniai pareikšti nebuvo. A. Č. nėra teistas, jis yra baustas už administracinių nusižengimų padarymą, tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai nesusiję su šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjama nusikalstama veika, buvusio darbdavio- Kauno kredito unijos A. Č. charakterizuojamas teigiamai, taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog A. Č., jam skyrus baudžiamojo poveikio priemonę, kuria būtų apribotos jo galimybės vairuoti transporto priemones, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoja sutinka būti A. Č. sutuoktinė L. Č., kuri nėra teista, už administracinių nusižengimų darymą nebausta. Teisiamojo posėdžio metu L. Č. pateikė UAB „Ekobana“ charakteristiką, kurioje ji charakterizuojama teigiamai. Be to, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė pats A. Č., L. Č. A. Č. yra autoritetas, jis klauso L. Č. patarimų. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad L. Č. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima sutuoktiniui A. Č., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką A. Č., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgus į tai, kad A. Č. padarė nusikaltimą, susijusį su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, nustatytinas dvejų metų laidavimo terminas be užstato.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves bei nustato specialias pareigas.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad A. Č. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones- transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. Č. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam- vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio- vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija A. Č. kraujyje (1,90 promilės) beveik penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi A. Č. nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones termino vidurkis- dveji metai.

2018 m. balandžio 12 d. nutarimu A. Č. skirta kardomoji priemonė- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. 00739117, paėmimas, dėl ko A. Č. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. balandžio 12 d.

Teismas taip pat pažymi, kad A. Č. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio A. Č. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu. Visgi vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl automobilių, kuriais buvo padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje padaryti nusikaltimai, konfiskavimo atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018), teismas turi pagrindo teigti, kad automobilio „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas nagrinėjamu atveju neatitiktų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties: minėta, kad A. Č. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, dėl kurio padarymo jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, A. Č. yra padaręs tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, A. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis yra neteistas, buvusio darbdavio- Kauno kredito unijos A. Č. charakterizuojamas teigiamai, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad A. Č. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o UAB „Ekobana“ priklausančio automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų nesuderinamas su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti A. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius suderinamumą ir galimybes taisomai veikti asmenį gali būti skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Teismas įsitikinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės- įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas A. Č. suderinamas su kita A. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemone- uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones, šių baudžiamojo poveikio priemonių taikymas galėtų taisomai veikti A. Č., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, dėl ko A. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- 50 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 2 500 eurų dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

2018 m. balandžio 12 d. nutarimu A. Č. skirta kardomoji priemonė- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr(duomenys neskelbtini), paėmimas (b. 1. 45), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Atsižvelgiant į tai, kad Algirdui skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš A. Č. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00739117, saugomas voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 71 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

A. Č., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. Č. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti A. Č. baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 12 d.

Skirti A. Č. baudžiamojo poveikio priemonę- 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. Č. skirtą kardomąją priemonę- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. Č. ir L. Č., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. Č., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.