- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- A6.-1081-409/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Pažeidėjas
- T. K.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.17.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.17.18pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, išsituokusio, nedirbančio, neregistruoto Užimtumo tarnyboje, be nuolatinės gyvenamosios vietos, laikinai gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. birželio 20 d. su pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl T. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį dėl to, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Teismo posėdyje T. K. kaltu prisipažino ir nurodė, kad vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės finansinė būklė buvo prasta. Dėjo pastangas ir bandė gelbėti įmonę, šiek tiek sumažino skolas. Tuo metu įmonėje dirbo 30-40 žmonių. Mokėjo mokesčius, tačiau finansinė būklė išliko bloga. Supranta, kad turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tikėjosi, kad pavyks parduoti įmonės turtą, pastatus ir padengs skolas, tačiau pirkėjų neatsirado. Bankroto bylą šiuo metu administruoja bankroto administratorius. Žino, kad už pažeidimą numatyta didelė bauda, tačiau šiuo metu jokio turto nebeturi, nedirba, neturi gyvenamosios vietos.
Tai, jog T. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesikreipė dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, įrodoma byloje surinktais rašytiniais įrodymais: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-4), mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 23 d. balansą išrašu (b. l. 5), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacinės sistemos duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, gautų iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, išrašu (b. l. 6), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. rugsėjo 6 d., 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto kopijomis bei prievolių ataskaitų kopijomis (b. l. 7-8, 9, 10-11,12), antstolio pažyma apie atliktus vykdomuosius veiksmus (b. l. 13-14), VĮ „Registrų centras“ duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. balansą išrašu (b. l. 15-16), VĮ „Regitra“ duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotas transporto priemones 2019 m. birželio 17 d. išrašu (b. l. 18).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalis numato įmonių vadovų atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimus, įskaitant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimta, kad asmuo traukimas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. AN2-56-332/2018).
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodo, kad nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. nesėkmingai bando išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ mokestinę nepriemoką. Sprendimais išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo perduoti antstoliui, tačiau 2018 m. rugsėjo 24 d. antstolis pateikė pažymą apie atliktus vykdomuosius veiksmus Nr. S-18-98-43541, kurioje nurodyta, jog skolininkas piniginių lėšų bei turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Pareiškėjos vertinimu, tai rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ jau ilgą laiką (daugiau nei metus, skaičiuojant nuo paskutinės mokestinės nepriemokos perdavimo antstoliui) buvo nepajėgi atsiskaityti su Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (b. l. 1-4). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką, prievolių ataskaitų, mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ balansą matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. rugsėjo 6 d., 2018 m. rugsėjo 10 d. nurodė nurašyti iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitų atitinkamai 10 672,63 Eur, 14 065,44 Eur mokestinę nepriemoką. UAB „(duomenys neskelbtini) “ įsiskolinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro nesumokėtas 262,71 gyventojų pajamų mokestis, 20 460,48 Eur pelno mokestis bei su šio mokesčio nemokėjimu susiję delspinigiai, 3 017 Eur PVM mokestis. UAB „(duomenys neskelbtini) “ mokestinė nepriemoka susidarė už laikotarpius nuo 2017 m. (b. l. 1-4, 5).
Išdėstytų duomenų visuma rodo, kad visa mokestinė nepriemoka susidarė dėl gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio ir PVM mokesčio nemokėjimo už laikotarpius, kai T. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas, taigi, T. K. žinojo arba, atsižvelgiant į jo kaip įmonės vadovo padėtį, turėjo ir galėjo žinoti apie susidariusią ženklią mokestinę nepriemoką ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 6 d., kai buvo pradėtas vykdyti priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitų ir turto. Darytina išvada, kad T. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas jau 2018 m. rugsėjo 24 d. turėjo pareigą nedelsdamas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba ne vėliau kaip per 40 dienų imtis priemonių įmonės mokumui atkurti. Jis pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo tol, kol į teismą su pareiškimu kreipėsi kreditorius - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. iki 2019 m. vasario 14 d. T. K. pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini) “ iškėlimo iki 2019 m. vasario 14 d. nevykdė.
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog T. K. kaltė įrodyta. Jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, jog T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog T. K. nusižengimą padarė nepiktybiškai, dėl nerūpestingumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, T. K. skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.