Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama iš atsakovo V. S. priteisti 74,11 Eur privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Gydymo paslaugų apskaitos išrašo, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro išrašo, pranešimo atsakovui, nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį atsakovui V. S. viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Šiaulių centro poliklinikoje ir VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos (bendrosios praktikos gydytojo, neurochirurgo ir kompiuterinės tomografijos), apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) fondo lėšomis, kurių vertė 74,11 Eur. Šiaulių teritorinės ligonių kasos Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis atsakovas kaip dirbantis asmuo buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., todėl jis iki 2017 m. rugsėjo 30 d. galėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSD fondo biudžeto lėšų, tačiau iki pastarosios datos turėjo sumokėti PSD įmokas. Kadangi ieškovė neturi duomenų, kad atsakovas laiku sumokėjo PSD įmokas už 2017 m. rugsėjo mėnesį, todėl 2017 m. rugsėjo mėnesį jis nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Ieškovė paslaugas suteikusioms sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėjo 74,11 Eur ir įgijo regreso teisę į atsakovą. 2020 m. birželio 16 d. ieškovė siuntė atsakovui raginimą atlyginti žalą, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir žalos ieškovei neatlygino, todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 74,11 Eur žalos atlyginimo.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis).

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) numato, jog privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato, jog šio Įstatymo 9-12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmuo gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jis pats nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti nustatyto dydžio įmokas, šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai įmokas moka Valstybinei ligonių kasai. CK 6.290 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Remiantis minėtomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškove, yra pagrindas ieškovės reikalavimus patenkinti ir priteisti iš atsakovo 74,11 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8, 17, 34 straipsniai).

Ieškovė įstatymo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Patenkinus ieškinį, 8,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 424 – 428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, j. a. k. 191351679, a. s. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB bankas, 74,11 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 11 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą – 8,00 Eur (aštuonis eurus) žyminio mokesčio, išaiškinant, jog žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.