Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2010-12-23 · Civilinė byla Nr. 2-8321-810/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
2-8321-810/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Pareiškėjas
J. G.
Suinteresuotas asmuo
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Ričardas Ralys
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-8321-810/2010Procesinio sprendimo kategorija 113.1; 116.4; 128.2; 128.19; 128.20 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 23 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Editai Petrevičienei, dalyvaujantpareiškėjai J. G., jos atstovui advokatui Ričardui Raliui,suinteresuoto asmens atstovui Aurimui Bagavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. G. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, ir prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio A. G. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė J. G., faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po A. G. mirties (duomenys neskelbtini), priimti ir išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko P. G., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį po buvusio sutuoktinio ir vaiko tėvo A. G. mirties.

Pareiškėja J. G. teismo posėdžio metu prašymą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad su A. G. ji susituokė 1990-12-08, (duomenys neskelbtini) A. G. mirė. Po A. G. mirties (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėjos ir mirusiojo sūnus P. G., daugiau vaikų mirusysis neturėjo, po mirties testamento nepaliko. Pareiškėja J. G. ir miręs A. G., gyvendami santuokoje, nekilnojamojo turto neįgijo, kilnojamąjį turtą pareiškėja priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti, prižiūrėjo paveldėtą turtą, juo rūpinosi, po sutuoktinio mirties laiku į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja atsitiktinai sužinojo, kad A. G. ketino įsigyti valstybinės žemės sklypą, esantį Karvelių k., Gruzdžių sen., Šiaulių r., sumokėjo pradinį įnašą, tačiau nespėjo sumokėti likusios sumos ir neįregistravo turto viešame registre. Pareiškėja norėtų už minėtą sklypą sumokėti visą sumą ir jį įregistruoti viešame registre savo vardu, todėl kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet notaras atsisakė jį išduoti ir pasiūlė kreiptis į teismą. Be to, pareiškėja nesusigaudė teisiniuose reikaluose, todėl laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo nei savo, nei nepilnamečio vaiko vardu. Pareiškėja mano, kad ji priėmė savo sutuoktinio A. G. palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Po A. G. mirties (duomenys neskelbtini) gimė vienintelis jo sūnus P. G., kuris yra nepilnametis, jis neturi veiksnumo, negali savarankiškai tvarkyti savo turto, jį atstovauja įstatyminis atstovas- motina J. G., kuri kreipėsi į teismą dėl leidimo nepilnamečio vaiko vardu palikimo priėmimo išdavimo. Pareiškėja nurodė, kad jai žinoma, kad A. G. kreditorinių įsipareigojimų neturėjo, jam nuosavybės teise priklausantis turtas areštuotas ar kitaip suvaržytas nebuvo, todėl palikimo priėmimu nepilnamečio vaiko teisės ir interesai nebus pažeisti. Prašė pareiškimą tenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio A. G. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė J. G., faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po sutuoktinio A. G. mirties (duomenys neskelbtini), priimti dėl svarbios priežasties, nes tai reikalinga paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, bei išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko P. G., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį po buvusio sutuoktinio ir vaiko tėvo A. G. mirties.

Pareiškėjos atstovas advokatas Ričardas Ralys palaikė savo atstovaujamąją, prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Aurimas Bagavičius pareiškimo patenkinimui neprieštaravo.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad pareiškimo patenkinimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančio santuokos liudijimo nuorašo (b.l. 3) matyti, kad A. G. ir J. G. susituokė 1990-12-08 Šiaulių miesto CMS (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš mirties liudijimo nuorašo (b.l. 4) matyti, kad A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (Įrašo Nr. 836). Iš gimimo liudijimo nuorašo (b.l. 2) matyti, kad po A. G. mirties (duomenys neskelbtini) jam gimė sūnus P. G.. A. G. po mirties testamento nepaliko, daugiau vaikų neturėjo, kitų įpėdinių nėra. Iš 2010-05-18 pažymos (b.l. 10), 1996-09-09 valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutarties (b.l. 11), žemės nuomos mokesčio (b.l. 12), išrašo iš VĮ Registrų centro (b.l. 13) matyti, kad A. G. ketino įsigyti valstybinės žemės sklypą, esantį Karvelių k., Gruzdžių sen., Šiaulių r., sumokėjo pradinį įnašą, tačiau nespėjo sumokėti likusios sumos ir neįregistravo turto viešame registre. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja rūpinosi mirusiojo paliktu kilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo ir naudojo jį kaip savo.

Pareiškėjos sutuoktinis A. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas- tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėja J. G., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jos sutuoktinis A. G. testamento nebuvo sudaręs, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta (b.l. 8), o pareiškėja palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl pareiškėja J. G. įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinio A. G. mirties (LR CK 573 str. 1 d. 1 p., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (LR CK 587 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 569 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 587 str. 3 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. G. testamento nepaliko, jo sutuoktinė J. G. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes toliau naudojosi jos su A. G. santuokoje įgytu kilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, juo rūpinosi, t.y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. J. G. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (LR CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad J. G. mirusio sutuoktinio A. G. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl pareiškimas dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas ir minėtas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Pareiškėja laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo, atsiradusio po sutuoktinio ir nepilnamečio vaiko tėvo A. G. mirties, priėmimo, praleido šešių mėnesių įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, ir palikimo nepriėmė, kadangi A. G. vardu jokio palikimo nebuvo, o kilnojamąjį turtą ji priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Apie atsiradusį palikimą- valstybinės žemės sklypą, esantį Karvelių k., Gruzdžių sen., Šiaulių r., už kurį dalis pirkimo sumos jau sumokėta, pareiškėja sužinojo vėliau ir atsitiktinai, sutikusi mirusio sutuoktinio pažįstamą žmogų ir pasikalbėjusi su juo, jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti. Įstatymas numato, kad įpėdinis palikimą privalo priimti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 587 str. 3 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 569 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). LR CK 587 straipsnyje (1964 m. Civilinio kodekso redakcija) nustatytą palikimui priimti terminą (šešių mėnesių) gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (LR CK 588 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Paaiškėjus, kad pareiškėjos prašymas jos nepilnamečiui vaikui P. G. atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti pagrįstas, teisėtas ir įrodytas pareiškėjos ir byloje esančiais dokumentais, manytina, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas dalyje dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (LR CK 588 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija, LR CPK 78 str. 1 d.).

Pareiškėja teismo prašo išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko P. G., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį po buvusio sutuoktinio ir vaiko tėvo A. G. mirties. Kadangi P. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, jis neturi veiksnumo, negali savarankiškai tvarkyti savo turto, jį atstovauja įstatyminis atstovas- motina J. G., kuri laikytina tinkama pareiškėja. Iš 2010-06-22 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pažymos Nr. PT-199 matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie tai, kad pareiškėja netinkamai vykdo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. nustatytus reikalavimus. Pareiškėja nurodė, ar mirusysis skolų neturėjo, jam nuosavybės teise priklausantis turtas suvaržytas ar įkeistas nebuvo. Pagal LR CK 5.52 str. padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o kreipiantis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo- tik paveldėtu turtu (LR CK 5.53. str. 1 d.). Nepilnametis P. G. yra mirusiojo sūnus (b.l. 2), pirmos eilės įpėdinis. Todėl teismas, saugodamas nepilnamečio vaiko interesus, ir remdamasis LR CPK 376 str., mano, kad šie interesai bus geriau apsaugoti išduodant leidimą priimti palikimą pagal apyrašą. Šiuo atveju teismas turi teisę išeiti už prašymo ribų (LR CK 376 str., 2003-06-20 LAT Senato nutarimo Nr. 41 8.7 p.). Kadangi pareiškėja yra savo nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė, ji gali vaiko vardu priimti palikimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad mirusysis galėjo palikti skolų, už kurias norima atsakyti tik paveldėtu turtu, pareiškėjos prašymas dalyje dėl leidimo palikimui priimti išdavimo tenkintinas iš dalies- jai leistina priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, tačiau pagal apyrašą, todėl ji įpareigotina pateikti pasirinktam antstoliui visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti. Pareiškėjos pasirinktam antstoliui pavestina sudaryti apyrašą per vieną mėnesį (LR CK 5.53 str. 3 d.).

Apie palikimo priėmimą pagal apyrašą pranešti Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrui (LR CK 5.50 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 5.50 str., 5.53 str., LR CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., 577-578 str., 580-582 str., teismas

nuspr endžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., a.k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

A. P. G., a.k. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Leisti J. G., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko P. G., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po vaiko tėvo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties.

Pavesti pareiškėjos J. G. pasirinktam antstoliui per vieną mėnesį sudaryti turto palikėjo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turto apyrašą LR CK 5.53 str. nustatyta tvarka.

Įpareigoti pareiškėją J. G. pateikti pasirinktam antstoliui visus duomenis, reikalingus turto apyrašui sudaryti.

Apie J. G. nepilnamečio vaiko P. G., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu palikimo priėmimą pagal apyrašą pranešti Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Dambrauskienė