- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- ATP-1119-634/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00534-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko E. G. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimo S. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas S. S. surašytas už tai, kad jis 2015-07-04 apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., vairavo automobilį Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,51 promilės). Šiais savo veiksmais S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nutarimu S. S. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. ir vadovaujantis ATPK 30¹ str. jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į S. S. padaryto pažeidimo pobūdį, neigiamų pasekmių nesukėlimą, pažeidėjo asmenį teigiamai apibūdinančius duomenis, darytina išvada, kad nuobauda, kuri sukeltų itin neigiamas pasekmes ne tik S. S., tačiau ir jo artimiesiems, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė, todėl yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.
Šalies argumentai
Nesutikdama su šiuo teismo nutarimu Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nutarimą ir paskirti S. S. nuobaudą ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose. Skunde nurodo, kad ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas sietinas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, buvimu. Iš apibendrintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas konkrečiose bylose yra nepripažinęs tokių aplinkybių, kaip asmens teigiamas charakterizavimas darbe, asmens nebuvimas priklausomybės ligų centro įskaitoje, asmens išklausymas kurso paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, baudų už anksčiau paskirtus pažeidimus sumokėjimas, paskirtos baudos sumokėjimas, tai, kad asmuo anksčiau nebaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi, tai, kad transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis, tam tikras šeiminio-asmeninio pobūdžio aplinkybes rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan. Teigia, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nutarime išdėstytos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo paskirta švelnesnė nuobauda nei numato įstatymas, nėra išskirtinės, galinčios sąlygoti ATPK 30¹ str. taikymą ir nuobaudos sumažinimą, nes apie tai, kad gali netekti teisės vairuoti motorines transporto priemones, apie savo ir savo šeimos gerovę, S. S. turėjo pagalvoti prieš sėsdamas už automobilio vairo būdamas neblaivus. Kadangi S. S. visgi sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus, todėl jis turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Tai ypač sunkus administracinis pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą ir galėjęs sukelti itin sunkias pasekmes, todėl paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. S. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, kadangi jis yra teisėtas ir pagrįstas, o Institucijos skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad šiuo atveju vairuotojo pažymėjimo praradimas asmeniui tuo pačiu reikštų ir darbo praradimą dėl ko neigiamas pasekmes patirtų ne tik pažeidimą padaręs asmuo, bet ir šeima. Darbdavys suvokdamas ypač griežtas įstatymo nustatytas sankcijas taip pat tarpininkauja, kad būtų skirta švelnesnė nei įstatymas numato administracinė nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos skundas tenkinamas.
Ginčo dėl S. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos pagal ATPK 126 str. 1 d. ir jo kaltės įrodytumo nėra, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
ATPK 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Apylinkės teismas skundžiamu nutarimu S. S. už ATPK 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą paskyrė 300 Eur baudą ir, vadovaudamasis ATPK 30¹ str., neskyrė sankcijoje numatytos privalomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pažeidėjui nustatytas lengvas girtumo laipsnis, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Įvertino tai, kad S. S. iš karto prisipažino padaręs pažeidimą, nurodė, kad dėl pažeidimo gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka nebaustas, o vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas atliekant darbines funkcijas, bei rūpinantis savo motina, kuri yra garbaus amžiaus. Įvertinęs šias aplinkybes teismas pripažino, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti S. S. neskiriant specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokius pirmosios instancijos teismo motyvus, į kuriuos buvo atsižvelgta skiriant S. S. švelnesnę, nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą, sprendžia, kad vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, bei administracinių nuobaudų neturėjimas gali turėti reikšmės teismui skiriant nuobaudą ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sankcijos ribose, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatytoji įstatymo sankcijoje. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013 ir kt.).
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi itin nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. S. S. vairuodamas neblaivus transporto priemonę, kaip didesnio pavojaus šaltinį, padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl toks jo elgesys yra visuomeniškai pavojingas. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Tuo tarpu administracinė atsakomybė už KET pažeidimus yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę neblaiviam, girtumo laipsnį, todėl už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė švelnesnes nuobaudas nei už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui. Taigi, esant sunkesniam girtumui ar kilus eismo įvykio pasekmėms, jo veika būtų kvalifikuota pagal kitą ATPK normą ir atitinkamai būtų skirta griežtesnė nuobauda. Dėl šios priežasties teismo argumentai, kad pažeidėjo girtumas tik nežymiai viršijo leistiną normą, kuriai esant iškyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 str. 1 d., o pažeidėjui neblaiviam vairuojant transporto priemonę nebuvo sukeltas eismo įvykis, negali būti laikomi pagrįstais, sprendžiant dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo.
Pažeidėjo darbo pobūdis, poreikis rūpintis artimaisiais taip pat jam negali suteikti privilegijų prieš kitus asmenis, sprendžiant dėl jų administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviems. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą. Nepaisant to, S. S. sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų. Nors apylinkės teismas itin akcentuoja, jog netekęs teisės vairuoti transporto priemones, S. S. neteks ir darbo, kuris yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, tačiau VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) tarnybos pateikta charakteristika nesuteikia pagrindo daryti tokias kategoriškas išvadas. Kaip matyti S. S. dirba vairuotoju – kelio darbininku, t. y. prie įvairių darbų ir su įvairia technika, kas tik patvirtina, kad kelio darbininko atliekamų darbų spektras pakankamai platus, todėl yra visos galimybės dirbti ir neturint teisės vairuoti transporto priemones.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nei byloje nustatytos atskiros aplinkybės, nei šių aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo spręsti, kad ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos taikymas S. S. būtų neproporcingai griežtas ir todėl neteisingas. Esant išvardintoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ str. ir nepaskyrė vienos iš ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taip paskirdamas pernelyg švelnią ir neproporcingą padarytam pažeidimui bei neatitinkančią jai keliamų tikslų nuobaudą. Todėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas pažeidėjui naikintinas ir, įvertinus nuobaudos taikymui reikšmingas aplinkybes, skirtinas minimalus sankcijoje numatytas teises vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 1 metams.
ATPK 30² str. numato baudos skyrimo taisykles ir nuobaudą skiriantį pareigūną (organą) įpareigoja, baudos dydį nustatyti pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas), pažeidėjo asmenybę (pripažino ir paaiškino pažeidimo padarymo aplinkybes, dirba, administracine tvarka nebaustas), įvertinęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgęs į Institucijos apeliaciniu skundu išdėstytą poziciją dėl administracinės nuobaudos paskyrimo sankcijos ribose, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju S. S. paskirta 300 Eur dydžio bauda mažintina iki minimalaus ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje nurodytos baudos dydžio – 289 Eur.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas ir apylinkės teismo nutarimas keistinas, panaikinant nutarimo dalį dėl ATPK 30¹ str. taikymo ir S. S. už ATPK 126 str. 1 d. pažeidimą paskiriant 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Darytina išvada, kad tai bus pakankama priemonė tiek nubausti pažeidėją, tiek užtikrinti, kad jis ateityje nebedarytų naujų pažeidimų, o taip pat apsaugoti kitus eismo dalyvius.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas
nutaria:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininko E. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti nutarimo dalį dėl ATPK 30¹ str. taikymo ir S. S. už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirti papildomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.
S. S. paskirtą 300 Eur baudą sumažinti iki 289 Eur.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.