- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 2S-263-280/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00500-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Kreditorius
- AB DNB bankas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų ir įkeisto turto savininkų A. B. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1298-452/2012 pagal kreditoriaus AB DNB bankas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius AB DNB bankas 2012-01-20 pareiškimu ir 2012-02-15 papildytu pareiškimu kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas teismo priimti nutartį areštuoti hipoteka įkeistus skolininkams priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir įspėti A. B. ir A. B., kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus 472 944,93 EUR skolos (šią sumą sudaro 434 430,02 EUR negrąžintas kreditas, 34 939,29 EUR negrąžintų palūkanų ir 3 575,62 EUR nesumokėtų delspinigių), įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui. Kreditorius pareiškime taip pat prašė priteisti 139 LT žyminio mokesčio. Pareiškėjas AB DNB bankas nurodė, kad pagal 2007-12-05 kreditavimo sutartį Nr. K-1200-2007-160 (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) suteikė A. B. ir A. B. 434 430,02 EUR paskolą. Skolininkams tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų – nesilaikant nustatytų kredito grąžinimo terminų, laiku nemokant palūkanų bei delspinigių, kreditorius raštu įspėjo skolininkus, kad vadovaujantis kredito linijos sutartimi Nr. K-1200-2007-160 (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), skolininkams iki 2011-11-08 negrąžinus pradelsto kredito bei nesumokėjus paskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, bankas pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto ir/ar kito skolininkams priklausančio turto. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. ir A. B. prisiimtų finansinių įsipareigojimų per nustatytą terminą neįvykdė, kreditorius kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo proceso įgyvendinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-02-27 nutartimi pareiškimą tenkino ir areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus: prekybos centrą/patalpą Nr. 1 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. B. ir A. B., butą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. B. ir A. B., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti, išaiškino daiktų savininkams A. B. ir A. B., kad areštavus įkeistus nekilnojamuosius daiktus, jie netenka teisės perleisti nekilnojamuosius daiktus kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teisę į nekilnojamuosius daiktus arba mažinti jų vertę, taip pat įspėjo skolininkus ir įkeistų daiktų savininkus, kad skolininkams A. B. ir A. B. negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Teismas pažymėjo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir laiku, kadangi įsiskolinimas bankui nepadengtas, įkeistas daiktas areštuojamas įspėjant skolininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, skola bus išieškoma iš įkeisto turto.
Šalies argumentai
Įkeisto turto savininkai A. B. ir A. B. 2012-03-06 pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-27 nutartį. Apeliantai pažymėjo, kad nesutinka su skolos sumos dydžiu ir nurodė, kad esant ginčui dėl skolos dydžio, hipotekos teisėjas negali pradėti išieškojimo iš įkeisto turto. Apeliantų teigimu, kreditorius AB DNB bankas neįvertino, kad skolininkai neturėjo galimybės laiku grąžinti kredito dėl pasaulinės ekonominės krizės sukeltų neigiamų finansinių padarinių. A. B. ir A. B. pažymėjo, kad pasaulinė ekonominė krizė pripažintina nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe, kuriai esant šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą.
Atsiliepimas
Kreditorius AB DNB bankas 2012-03-20 atsiliepime prašė A. B. ir A. B. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1298-452/2012 nepakeistą. Kreditorius pažymėjo, kad hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Hipotekos teisinių santykių ypatumai lemia tai, kad konkrečioje byloje kilus ginčui, susijusiam su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia ginčų, kilusių tarp hipotekos šalių. Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo, kad apeliantai A. B. ir A. B. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreditorinių įsipareigojimų nevykdymą lėmė pasaulinė ekonominė krizė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str. 1d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir taip patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas yra vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, todėl teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui ir įkeisto turto savininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Minėto CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad AB DNB bankas 2007-12-05 kredito linijos sutartimi Nr. K-1200-2007-160 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) A. B. ir A. B. suteikė 434 430,02 EUR kreditą. Tinkamam prievolės bankui įvykdymui hipotekos lakštais Nr. 04/1/2008/0000612 ir Nr. 01/1/2008/0016386 buvo įkeistas šis kredito gavėjams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: prekybos centras, patalpa Nr. 1, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). A. B. ir A. B. nevykdant įsipareigojimų kreditoriui grąžinti paskolą, mokėti palūkanas ir delspinigius pagal kredito sutartį, AB DNB bankas 2011-07-13 raštu Nr. 30.58.37/905 ir raštu Nr. 30.58.37/1225 įspėjo kredito gavėjus, kad neįvykdžius įsipareigojimų 592 020,81 EUR ir 1 657 388,75 Lt , 2011-10-03 skola išaugo iki 574 264,19 EUR ir 1 600 000 Lt , skolos iki 2011-11-08, bankas vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto turto ir/ar kito skolininkams priklausančio turto. Byloje esantys duomenys patvirtina, šio fakto neneigia ir apeliantai, kad jie tinkamai nevykdė įsipareigojimų kreditoriui pagal paskolos sutarties sąlygas. Skolininkai 2011-10-03 įspėjime nustatytu terminu nesumokėjo pradelstos skolos, todėl kreditorius turėjo pagrindą 2011-11-09 nutraukti kredito sutartį ir įgijo teisę kreiptis į teismą, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš prievolės užtikrinimui įkeisto turto. Esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus pareiškimą.
Apeliantai A. B. ir A. B. kreditavimo sutarties nevykdymą grindžia finansiniais sunkumais, kuriuos nulėmė pasaulinė ekonominė krizė, kuri yra pripažintina force majeure aplinkybe. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu bei negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Taigi esant tam tikroms aplinkybėms (force majeure), sutarties šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad finansinių išteklių neturėjimas nėra laikomas nenugalimos jėgos aplinkybe (CK 6.212 str. 1 d.). tačiau šiuo atveju patys skolininkai turėjo inicijuoti sutarties pakeitimą, galėjo prašyti keisti skolos grąžinimo terminus, mažinti įsipareigojimus ar pan., bet to nedarė.
Atskirajame skunde apeliantai nurodė, kad nesutinka su reikalaujamos skolos sumos dydžiu ir nurodė, kad esant ginčui dėl skolos dydžio, hipotekos teisėjas negali pradėti išieškojimo iš įkeisto turto.
Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). Todėl dėl minėtų atskirojo skundo argumentų dėl skolos dydžio pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Įstatymų leidėjas nesuteikė teisės hipotekos teisėjui spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų ir tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo vykdymo.
Apeliantams išaiškintina, kad jie, nesutikdami su pagal kredito linijos sutartį susidariusios skolos dydžiu, turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė, kad tarp pareiškėjo AB DNB bankas ir apeliantų A. B. ir A. B. būtų kilęs teismine tvarka nagrinėjamas ginčas dėl hipoteka užtikrintų prievolių ir jų pagrindu paskaičiuotos skolos, todėl pagrįstai tenkino pareiškimą ir areštavo hipoteka įkeistą turtą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškimo išsprendimui svarbias aplinkybes, pateiktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą areštuoti hipoteka įkeistą A. B. ir A. B. turtą. Priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. pirmos dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.