Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-10-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-424-174/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-24
Bylos Nr.
AN2-424-174/2017
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00133-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Pažeidėjas
M. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-424-174/2017Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00133-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1000 Eur bauda už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi leido, kad A. B. bei J. B. išvyktų 2016 m. lapkričio 5 d. į tarnybinę komandiruotę į Norvegiją su tikslu dirbti ten esančiame objekte, nepranešdamas apie minėtų darbuotojų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną įstatymų nustatyta tvarka ir neužtikrino, jog darbuotojai pradėtų dirbti tik nuo rašytinės darbo sutartyse nurodyto laikotarpio, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 8 d. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio 5 dalies, reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R. prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba panaikinti nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nurodo, kad šiuo atveju jis yra baudžiamas vien už tai, kad į geografiškai nutolusią darbo vietą nutarime nurodyti asmenys, turintys darbo sutartis, išvyko viena diena anksčiau nei apie tai oficialiai buvo pranešta „Sodros“ informacinei sistemai. Tai vertintina kaip akivaizdus manipuliavimas teisės normomis ir kryptingas bendrovės žlugdymas, nes darbdavys būdamas Lietuvos Respublikoje negali įtakoti nei keleivių pervežimo paslaugas teikiančių bendrovių, nei patį darbuotojų savarankišką judėjimą link darbo vietos. Darbdavys už skundžiame nutarime aprašytą atvejį galėtų daugiausia būti patrauktas atsakomybėn už nepakankamą darbinės dokumentacijos ir apskaitos kontrolę, o ne už darbą be darbo sutarčių, juolab kontroliuojančios institucijos anksčiau jokių pretenzijų darbdaviui neturėjo. Darbdavys į tarnybinę komandiruotę siuntė darbuotojus, turinčius darbo sutartis, su tikslu, kad nuvykus į konkrečią geografinę vietą jiems ten esantis užsakovas, atsižvelgdamas į atvykusių darbuotojų profesinę kvalifikaciją bei sveikatos būklę, paves konkrečias darbo užduotis. Pažymėtina, kad Lietuvoje likęs darbdavys neturėjo jokių galimybių objektyviai įvertinti tikslią darbo pradžią, išsiųsti į tarnybinę komandiruotę darbuotojai jo nebuvo prižiūrimi, todėl tikslią darbų pradžią yra sunku nustatyti atsižvelgiant į Norvegijoje egzistuojančią verslo praktiką bei šventines ir poilsio dienas, ten leistino darbo trukmę (atsižvelgiant į konkretų atvykimo į darbo objekto laiką). Be to, darbuotojai su darbdaviu prieš važiuojant buvo susitarę dėl darbo sąlygų. Įstatymai griežtai nereglamentuoja susitarimui dėl darbo sąlygų formos, todėl yra galima kaip rašytinė taip ir žodinė forma, ir tai pagal galiojančią teismų praktiką nėra vertinama kaip nelegalus darbas.

M. R. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pagal galiojančią teismų praktiką norint konstatuoti nelegalaus darbo faktą, yra būtina surinkti nenuginčijamų duomenų, liudijančių susiklosčiusius darbinius santykius, t. y.: dirbamą darbą (šiuo atveju byloje turi būti neginčijami duomenys, iš kurių būtų matyti, koks konkrečiai tą dieną darbas buvo atliekamas, už kurį buvo sulygtas atlyginimas; nagrinėjamu atveju yra konstatuota, kad skundžiamame nutarime minimi darbuotojai (turintys darbo sutartis) išvyko į galimą darbo vietą ankščiau nei reikėjo, o ar jie tą dieną ką nors dirbo taip teismo posėdžio metu ir nebuvo išsiaiškinta); darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (šiuo atveju buvo sudarytos darbo sutartys ir buvo aiškiai apibrėžtos darbuotojų būsimos darbinės funkcijos, nustatytas atlygis, todėl darbuotojų vykimas į naują darbo vietą buvo pagrįstas ir legalus; skundžiamame nutarime į šią svarbią aplinkybę iš viso nebuvo atsižvelgta ir skundžiamame nutarime teismo nepasisakyta); nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (šiuo atveju, darbo sutartys buvo sudarytos pagal galiojančius teisės aktus, darbuotojai buvo išvykę į naują darbo vietą, todėl nėra aišku, kokiu būdu teismas sutapatino A. B. bei J. B. paklusimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytai darbo organizavimo tvarkai, kuomet jie nutarime nurodytu metu plaukė į Norvegiją keltu į sutartą naują darbo objektą; teismo posėdžio metu taip ir nebuvo paviešinti duomenys, kurių pagalba būtų galima objektyviai nustatyti, jog minėti darbuotojai kažką atliko bendrovės naudai bei kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė jų paklusimas darbdavio valiai).

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas skundžiamame nutarime kvalifikuodamas jo veiką, sutapatino jam inkriminuojamą nelegalų darbą su nesugebėjimu sutrukdyti aukščiau paminėtiems darbuotojams išvykti į Norvegiją. Vadovaujantis tokia teismo logika išeitų taip, kad netiesiogiai teismas bando legalizuoti darbuotojų prievartinį sulaikymą Lietuvos Respublikos teritorijoje neleidžiant jiems ankščiau nei tai numatyta išvykti į sutartą darbo vietą, kuri yra geografiškai nutolusioje Norvegijos vietoje atokiai nuo reguliarių transporto susisiekimo maršrutų. Teismas skundžiamame nutarime nepateikė nei vieno motyvo, kurio pagalba būtų galima griežtai atriboti baustiną veika numatytą ANK 95 ir 96 straipsniuose tapatindamas aplaidų darbinės dokumentacijos vedimą su nelegalaus darbo apraiškomis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nutarime buvo konstatuota, jog su A. B. ir J. B. buvo sudarytos darbo sutartys, o tai, kad šiems darbuotojams prieš jiems išvykstant į komandiruotę, nepranešta VSDFV teritoriniams skyriui teisės aktų nustatyta tvarka, sudaro nelegalaus darbo sudėtį. Su tokia ydinga teismų praktika negalima sutikti, nes teismas neturėdamas jokių duomenų, neatsižvelgdamas į kelionės link naujos darbo vietos ypatumus, į bendrovės vykdomos ūkinės – komercinės veiklos specifiką, kelionės trukmę, klimatines jūroje sąlygas be jokių motyvų apmaudų deramos kontrolės neužtikrinimą įvardijo kaip baustinos veikos apraišką net neįsigilinant į to meto faktines įvykio aplinkybes. Nelegalus darbas turi būti įrodomas ne tiki informacinės sistemos išrašais, bet ir faktinėmis aplinkybėmis bei liudytojų parodymais ko nebuvo padaryta. Tuo metu Norvegijoje dirbo ne vienas darbuotojas galėjęs teismui paliudyti faktinius nutarime nurodytų darbuotojų veiksmus ir jų elgesį darbo vietoje, tačiau tai teismui nebuvo aktualu ir viena perteklinė diena buvo įvertinta kaip nelegalus darbas neatsižvelgiant, kad šie darbuotojai realiai atvyko į darbo vietą gerokai vėliau, o ankstesnio vykimo į Norvegiją iniciatoriai buvo patys darbuotojai pasinaudoję sudarytomis palankioms kelionės sąlygomis, išreiškę norą geriau susipažinti su nauja šalimi ir būsima gyvenamąją vieta.

Šalies argumentai

Apeliantas apibendrindamas nurodo, kad, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad teismas formaliai ištyrė nutarime paminėtas aplinkybes, nes nagrinėjamu atveju darbuotojai darbus atliko turėdami darbo sutartis, tačiau pavėluotas pranešimas apie įdarbinimo faktą turėtų būti traktuotinas pagal kitą nei nurodyta skundžiamame nutarime straipsnį, t. y. ANK 96 straipsnio 3 dalį „darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas“, todėl skundžiamas nutarimas yra naikintinas aukštesnei teisminei instancijai priimant naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje arba iš viso panaikinant apylinkės teismo nutarimą ir nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną, nesant administracinio nusižengimo įvykio sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu M. R. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK, kaip švelnesnę atsakomybę numatančio teisės akto, 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R., nesutikdamas su įrodymų vertinimu apylinkės teismo priimtame nutarime, apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįstai pripažintas kaltu dėl nelegalaus darbo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog apelianto nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai duomenų, jog M. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad darbdavys į tarnybinę komandiruotę siuntė darbuotojus, turinčius darbo sutartis ir, būdamas Lietuvoje, negalėjo įtakoti nei savarankiško jo neprižiūrimų darbuotojų judėjimo į darbo vietą, nei keleivių pervežimo paslaugas teikiančių bendrovių, o taip pat negali objektyviai įvertinti tikslios darbo pradžios, be to, nesurinkta pakankamai nelegalaus darbo faktą liudijančių duomenų. Šie apelianto argumentai nepagrįsti ir vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kurią paneigia pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma. Apylinkės teismo nutarime yra išsamiai aprašyti nelegalaus darbo požymiai bei detaliai motyvuota, kodėl pripažįstama, jog dviejų darbuotojų išvykimas į Norvegijoje esantį objektą net neįsigaliojus jų darbo sutartims ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai prieš vieną darbo dieną iki jų darbo pradžios, atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nepritarti argumentuotiems apylinkės teismo motyvams. Iš byloje esančių J. B. ir A. B. darbo sutarčių matyti, kad jų sudarymo data nurodoma 2016-11-07, o jose pažymima, kad darbuotojai pradeda dirbti 2016-11-08, tačiau, kaip matyti iš faktinių aplinkybių, kurių apylinkės teisme neginčijo ir pats apeliantas, darbuotojai į Norvegijoje esantį objektą keltu išvyko 2016-11-05. Skundžiamame nutarime teisingai pažymėta, jog pagal tuo metu galiojusią Darbo kodekso redakciją, į darbo laiką įeina tarnybinės komandiruotės ir tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas, o toks teisinis reguliavimas neabejotinai patvirtina, kad į darbo objektus kitose vietovėse išvykstantys darbuotojai, išvykimo metu jau turi būti įdarbinti ir visos įstatymo reikalaujamos procedūros, tarp kurių ir pranešimas per įstatymo numatytą laiką Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie darbo pradžią, privalo būti atliktos, priešingu atveju yra realių nelegalaus darbo požymių, kaip atsitiko ir šiuo konkrečiu atveju. Bylos duomenys (paties M. R. paaiškinimai apylinkės teisme, jo ir J. B. rašytiniai paaiškinimai tyrimo metu) leidžia pagrįstai spręsti, jog J. B. ir A. B. į Norvegijoje buvusį objektą išvyko ne savo pačių iniciatyva, kaip bandoma įrodinėti apeliaciniame skunde, o su darbdavio žinia ir jo naudai, tačiau anksčiau nei nurodoma darbo pradžia jų darbo sutartyse. Taigi dar iki pačioje darbo sutartyje nurodytų darbo sutarties sudarymo bei darbo pradžios datų, tarp darbuotojų ir darbdavio jau susiklostė darbo santykiai, nors darbo sutartis nebuvo įsigaliojusi, be to, besąlygiškai privalomos įdarbinimo procedūros (tokios kaip pranešimas apie darbuotojų darbo pradžią) dar nebuvo atliktos. Ne kieno nors kito, o paties darbdavio pareiga buvo pasirūpinti, jog darbuotojai į kelionę darbo tikslu išvyktų ne anksčiau, nei įstatymo nustatyta tvarka yra įforminami darbo santykiai. Kadangi bylos duomenys patvirtina, jog tai nebuvo padaryta, M. R. kaip įmonės vadovas buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo nusižengimo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nusižengimas dėl nepranešimo laiku apie darbuotojų darbo pradžią turėtų būti kvalifikuojamas pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį kaip darbo įstatymų pažeidimas. Su tokiais argumentais negalima sutikti, kadangi pažeidimo padarymo metu galiojusi Darbo kodekso redakcija vienareikšmiai apibrėžė alternatyvius nelegalaus darbo požymius, kuriuos atitinka šioje byloje nustatytos aplinkybės ir už tai apeliantas ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-14 nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė