- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-03
- Bylos Nr.
- 1-1566-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- R. B.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2019 m. balandžio 5 d. apie 21.00 val. Seinų gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 3 R. B. vairavo automobilį „Toyota Corrola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu R. B. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio vakarą po darbo sėdėdamas automobilyje jis išgėrė 300 gramų trauktinės, po ko važiavo namo. Seinų gatvėje, Vilniuje, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino jo blaivumą. Alkoholinių gėrimų jis dažnai negeria. Tai buvo pirmas kartas, kai jis išgėręs alkoholio vairavo automobilį. Savo poelgį jis vertina blogai. Jis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja sutinka būti jo mama, su kuria jis gyvena. Jo ir mamos santykiai yra geri, su mama jis nekonfliktuoja. Jis mamos klauso, mama jam daro teigiamą įtaką.
Teisiamojo posėdžio metu R. B., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėja ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad 2019 m. balandžio 5 d. baigęs darbą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. jis savo automobilyje „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame prie Vilniaus oro uosto esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, išgėrė apie 300 gramų trauktinės, po ko apie 21.00 val. minėtu automobiliu jis išvažiavo namo. Seinų gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems jis pateikė savo vairuotojo pažymėjimą bei papūtė į alkotesterį. Jam buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumo laipsnis. Po keliolikos minučių pareigūnų reikalavimu jam papūtus antrą kartą į alkotesterį, jam taip pat buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumo laipsnis. Su alkotesterio rezultatais jis sutinka, dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi, daugiau jis taip nesielgs, savo veiksmus jis vertina neigiamai (b. l. 47).
Ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Trečiojo būrio vyriausiąja patrule. 2019 m. balandžio 5 d. apie 21.00 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad prie pastato, esančio Užupio g. 3, Vilniuje, važiuoja automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Minėtas automobilis buvo pastebėtas prie pastato, esančio Seinų g. 3, Vilniuje, prie restorano „McDonald‘s“. Sustabdžiusi minėtą automobilį ji priėjo prie pastarojo ir paprašė vairuotojo pateikti dokumentus. Bendraudama su vairuotoju ji pajuto nuo šio sklindantį alkoholio kvapą, vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Vairuotojui pateikus dokumentus, paaiškėjo, kad tai R. B.. Kadangi jai kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, todėl 21.03 val. alkotesteriu ji patikrino vairuotojo blaivumą. Patikrinimo metu vairuotojui buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas. Antrą kartą apie 21.22 val. patikrinus vairuotoją šiam buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas. Automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, o vairuotojas pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 32-34).
Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARFM-0210, šaknelėje nurodyta, kad 2019 m. balandžio 5 d. 21.03 val. R. B. iškvepiamame ore nustatyta 2,12 promilės alkoholio (b. l. 37).
Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARFM-0210, šaknelėje nurodyta, kad 2019 m. balandžio 5 d. 21.22 val. R. B. iškvepiamame ore nustatyta 2,08 promilės alkoholio (b. l. 38).
Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARFM-0210, patikros sertifikato Nr. 0964873 kopijoje nurodyta, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2019 m. vasario 22 d., patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad R. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- jo paties, taip pat liudytojos A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvada, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. balandžio 5 d. apie 21.00 val. Seinų gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 3 R. B. vairavo automobilį „Toyota Corrola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
Šiai bylai reikšmingos teisės normos:
BK 281¹ straipsnio 1 dalis.
Žemesnės instancijos teismas
1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Minėta, kad R. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, taigi R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai
Teisiamojo posėdžio metu R. B. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį M. A. B. atsakomybei pagal laidavimą. Jis nurodė, kad M. A. B. yra jo mama, su kuria jis gyvena kartu, mama jam yra autoritetas. Jie šneka dažnai, bendrauja, jis visada išklauso mamos patarimų, mokymų. Po šio įvykio jis su mama šnekėjo daug, jis išklausė moralą, kad negalima to daryti, ir dabar jie apie tai šneka.
Teisiamojo posėdžio metu M. A. B. paprašė perduoti R. B. jos atsakomybei pagal laidavimą. Ji nurodė, kad ji yra atsakinga, sąžininga, jos santykiai su sūnumi R. B. yra artimi, šilti, jie kartu gyvena, daug bendrauja, ji daro R. B. teigiamą įtaką, jie kalba, kokios galėjo būti pasekmės. R. B. supranta, ką padarė, ir labai dėl to išgyvena. Ji žino, kad R. B. laikysis įstatymų, tikrai pasimokė.
Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:
1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
2. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:
1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir
2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir
3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
3. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
4. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.
R. B. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. B. nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. R. B. nėra teistas (b. l. 51), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 52), taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog R. B., jam skyrus baudžiamojo poveikio priemones, kuria būtų apribotos jo galimybės vairuoti transporto priemones, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotoja sutinka būti R. B. mama M. A. B.. M. A. B. nėra teista, administracinėmis nuobaudomis ji bausta vieną kartą, tačiau jos padarytas administracinis nusižengimas pagal savo pobūdį nėra šiurkštus. Kaip teisiamojo posėdžio metu parodė pats R. B., M. A. B. jam yra autoritetas, jis klauso jos patarimų. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad M. A. B. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima R. B., su kuriuo kartu gyvena, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką R. B., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus R. B., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos M. A. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:
BK 41 straipsnis:
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Bausmės paskirtis:
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
Žemesnės instancijos teismas
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:
1) uždraudimas naudotis specialia teise;
2) viešųjų teisių atėmimas;
3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;
4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;
5) nemokami darbai;
6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
7) turto konfiskavimas;
8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;
9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
10) išplėstinis turto konfiskavimas.
6. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.
1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.
Teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.
1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad R. B. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones- transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga R. B. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam- vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio- vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad R. B. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis- 2,08 promilės alkoholio daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi R. B. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas artimas vidurkiui- dveji metai ir šeši mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 6 d., t. y. nuo dienos, kai R. B. buvo skirta kardomoji priemonė- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. 00300963 paėmimas.
Teismas taip pat pažymi, kad R. B. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio R. B. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. birželio 27 d. priklauso R. B. (b. l. 15). Visgi vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl automobilių, kuriais buvo padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje padaryti nusikaltimai, konfiskavimo atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018), teismas turi pagrindo teigti, kad automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas nagrinėjamu atveju neatitiktų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties: minėta, kad R. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis yra neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, R. B. yra padaręs tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, darbdavio- VĮ „Lietuvos oro uostai“ charakterizuojamas teigiamai, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad R. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jam priklausančio automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų nesuderinamas su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius suderinamumą ir galimybes taisomai veikti asmenį gali būti skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Teismas įsitikinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės- įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas R. B. suderinamas su kita R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemone- uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones, šių baudžiamojo poveikio priemonių taikymas galėtų taisomai veikti R. B., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, dėl ko R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- 50 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 2 500 eurų dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per dvidešimt penkis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 100 eurų.
VI. Procesinės prievartos priemonės
BPK 119 straipsnis.
Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
BPK 151 straipsnio 1 ir 8 dalys.
1. Civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata.
8. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.
Ikiteisminio tyrimo metu R. B. skirtos kardomosios priemonės- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. 00300963 paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 49), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš R. B. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00300963, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos R. B. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19). Atsižvelgiant į tai, kad R. B. baudžiamojo poveikio priemonė- automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas neskirtina, laikino R. B. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintinas.
VII. Proceso išlaidos
6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.
1. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 1,04 euro išlaidas, susijusias su automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimu į UAB „Sauda“ automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 9, 23-28). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinas iš R. B..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 71, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
R. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos M. A. B. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 6 d.
Skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę- 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per dvidešimt penkis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 100 eurų. Įmoka mokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), nurodant gavėją- Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją, juridinio asmens kodą- 188604955, mokėjimo paskirtį- vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
R. B. skirtas kardomąsias priemones- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. 00300963 paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. 00300963 nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Laikino R. B. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.
1,04 eurų išlaidas, susijusias su automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimu, pripažinti proceso išlaidomis ir iš R. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisti 1,04 eurų išlaidų atlyginimo.
Išaiškinti R. B. ir M.i A. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti R. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.