Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. Š.ieškinį atsakovei U. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2019-02-08 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 95) (el. b. l. 6). Ieškovo vardu registruota dalis nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini)., (el. b. l. 7–8, 9–10), dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 11–12). Atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (el. b. l. 13). Šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra (el. b. l. 14). Šalys nenurodė, kad turi nepilnamečių vaikų.

Dėl santuokos nutraukimo.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų dėl santuokos išsaugojimo, ilgą laiką gyvena atskirai (realiai nuo santuokos sudarymo), neveda bendro ūkio, nebesieja jokie bendri interesai, nėra bendro požiūrio į ateitį ir pan.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. B.–T. nurodė, kad jos dukra šiuo metu yra išvykusi į užsienį, t. y. ketverius mėnesius sutuoktiniai gyvena atskirai, pastaruosius tris mėnesius dukra yra išvykusi. Jos vertinimu santuoka sudaryta skubotai ir neapgalvotai.

Byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes ar patvirtinančių vieno kurio iš sutuoktinių kaltę. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Todėl įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojos parodymus, taip pat nesant duomenų dėl vienos iš šalių santuokos iširimo priežasčių, teismas daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Šalys santuokos metu nekilnojamojo neįgijo. Ieškovo vardu registruotas turtas įgytas iki santuokos sudarymo, todėl nutraukiant santuoką pagal CK 3.89 strapsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas laikytinas asmeniniu ir santuokos nutraukimo metu nedalytinas.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovui paliktina turima pavardė, o atsakovei pageidaujant ir kitai šaliai neprieštaraujant paliktina santuokinė pavardė.

Išlaikymo sutuoktiniai vienas iš kito nereikalauja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodo, kad ieškovas teiminio bylos nagrinėjimo metu nepageidavo turėtų išlaidų atlyginimo, todėl iš atsakovė bylinėjimosi išlaidos nepriteisitinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo D. R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės U. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini).Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 95, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui D. R. Š. palikti esamą pavardę „Š.s”, atsakovei U. Š. palikti santuokinę pavardę „Š.”.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.