Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui L. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2012 m. kovo 5 d. Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy Lietuvos filialą, ir UAB „SB lizingas“ pasirašė Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „SB lizingas“ atlygintinai perleido Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy Lietuvos filialą, visas reikalavimo teises pagal minėtą sutartį atsakovo atžvilgiu. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduotas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai.

5. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai, siųsti atsakovui ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius) bei kitu teismui žinomu atsakovo adresu ((duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav.), abiem atvejais grįžo neįteikti, pažymose nurodyta, kad gavėjas neatsiėmė pašte siuntos per nustatytą saugojimo terminą. Gyventojų registro duomenimis, informacijos apie atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą nėra, atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, konstatavo, kad atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, todėl nėra galimybės atsakovui procesinių dokumentų įteikti CPK 123 straipsnyje nustatytais būdais. Kadangi bylai išnagrinėti būtina sąlyga yra procesinių dokumentų įteikimas atsakovui CPK nurodytais būdais, o jų atsakovui neįteikus, bylos išnagrinėjimas nebūtų galimas, todėl procesiniai dokumentai atsakovui 2020 m. birželio 26 d. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

6. Atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

7. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

8. Remiantis teismui pateiktų rašytinių įrodymų duomenimis nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 3 d. UAB „SB lizingas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Ūkio banko lizingas“, toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 612543473 (toliau – sutartį), pagal kurią pradinė kreditorė nuosavybės teise įgijo ir atsakovui perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktas prekes, už kurias pradiniam kreditoriui atsakovas turėjo mokėti daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus mokesčius pagal sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką. Atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį, sutartis buvo nutraukta, o atsakovas pradiniam kreditoriui liko skolingas 179,79 Eur. Lindorff OY, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy Lietuvos filialą, ir UAB „SB lizingas“ pasirašė Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „SB lizingas“ atlygintinai perleido Lindorff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy Lietuvos filialą, visas reikalavimo teises, susijusias su atsakovo skola pagal aukščiau nurodytą sutartį. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduotas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė į 179,79 Eur dydžio skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs įsiskolinimą pradinei ar dabartinei kreditorei.

9. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui 2020 m. kovo 31 d. pranešimą, kuriuo informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-469/2010)).

10. Vadovaujantis CK 6.38 straipsniu prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skolos dydžio ir pagrįstumo nenuginčijo (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 179,79 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

11. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kategoriška nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovei už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. (už 180 dienų), taikant 0,05 proc. dydžio delspinigių normą, iš atsakovo priteistina 16,18 Eur delspinigių.

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (195,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, atlyginimas.

14. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285 - 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ (juridinio asmens kodas 304615887) iš atsakovo L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 179,79 Eur (vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų 79 ct) skolą, 16,18 Eur (šešiolikos eurų 18 ct) delspinigius, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (195,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.