- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- 2A-688-278/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03746-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- A. P., G. P., R. P.
- Atsakovas
- T. G., R. G.
- Trečiasis asmuo
- Telšių rajono 2-ojo notarų biuro
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-688-278/2015
Teisėja Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03746-2012-8
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P., G. P., R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-452/2015 pagal ieškovų A. P., G. P., R. P. ieškinį atsakovams T. G., R. G., trečiajam asmeniui Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarei N. U. dėl nekilnojamo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, paveldėto turto dalių nustatymo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašė teismą pripažinti 5,80 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine A. P. ir I. P. nuosavybe; pripažinti, kad po I. P. mirties po 3/16 dalis žemės sklypo paveldėjo R. P. ir A. P., o ¼ dalį A. P.; pripažinti žemės sklypo, pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, taikyti restituciją ir grąžinant žemės sklypą ieškovams G. P., A. P. ir R. P., įpareigojant juos grąžinti T. G. ir R. G. 1 448,10 Eur, - G. P. 203 Eur, A. P. 622,55 Eur, R. P. 622,55 Eur. Nurodė, kad A. P. ir R. P. yra A. P. ir I. P. vaikai, o G. P. yra A. P. brolis. (duomenys neskelbtini) mirė I. P.. 2012-05-16 A. P. pagal 2004-06-22 apskrities viršininko sprendimą buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,80 ha žemės sklypą, kurias 2001-11-19 A. P. įsigijo, būdamas santuokoje su I. P.. Teigė, kad nupirkta teisė atkurti nuosavybę į žemės sklypą yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. ir I. P. nuosavybė. Nurodė, jog 2007-10-03 buvo sudarytas ir 2010-05-10 papildytas turto aprašas, pagal kurį I. P. įpėdiniai paveldėjo jai priklausiusį turtą, tačiau į turto aprašą nebuvo įtrauktas 5,80 ha žemės sklypas registruotas A. P. vardu. Teigė, kad po I. P. mirties jai priklausiusi dalis žemės sklypo turėjo būti įtraukta į paveldimo turto apyrašą, sudarant sąlygas priimti ją kaip palikimą teisėtiems įpėdiniams, vaikams paveldėjus po 3/16 dalis motinai priklausiusio žemės sklypo, o A. P. – ¼ jo žmonai priklausiusio žemės sklypo. Nurodė, jog 2011-03-23 žemės sklypą A. P. pardavė atsakovams, negavęs sutikimo iš kitų bendrasavininkų – vaikų R. P. ir A. P., kuriam esant nepilnamečiui, sutikimą parduoti jo turto dalį galėjo išduoti tik teismas. A. P. (duomenys neskelbtini) mirė, jo procesinę padėtį paveldėjo ieškovai, kurie vietoj A. P. tapo ir sandorio su atsakovais šalimi ir, esant pažeistoms jų teisėms, reikalauti sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo grąžinant žemės sklypą. Prašė atstatyti ieškinio senatį paveldėjimo teisei ginčyti, jei teismas manytų, kad jis praleistas. Nurodė, kad palikimo priėmimo teisėtumas nėra ginčijamas, todėl negali būti taikoma vienerių metų ieškinio senatis.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad įrašo apie tai, jog ginčo sklypas, kuris įregistruotas A. P. vardu, būtų priklausęs bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir I. P., Nekilnojamojo turto registre nėra. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, jog žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), priklausė A. P. asmeninės nuosavybės teise, todėl pripažinti jo bendrąja jungtine A. P. ir I. P. nuosavybe nėra teisinio pagrindo, todėl ir ieškinio reikalavimas dėl R. P., A. P. bei A. P. paveldėjimo dalių nustatymo po I. P. mirties negali būti tenkinamas. Pripažinęs, kad A. P. ginčo sklypą valdė asmeninės nuosavybės teise, aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, nenustatė. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovas G. P. po brolio mirties neįgijo reikalavimo teisės dėl jo turto teisinio režimo ginčijimo ar paveldėjimo dalių nustatymo, todėl ieškovo reiškiamus reikalavimus laikė nepagrįstais, kaip pareikštus tam neturint reikalavimo teisės ir jo atžvilgiu tuo pagrindu ieškinį atmetė. Konstatavo, jog I. P. palikimo paveldėtojai nėra ir nebuvo pareiškę reikalavimo dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, todėl vienerių metų ieškinio terminas paveldėjimo teisei ginčyti netaikytinas. Nustatė, jog buvo reiškiamas reikalavimas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, o tokio pobūdžio reikalavimams ir pirkimo pardavimo-sandoriui ginčyti taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ir jis nėra praleistas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai A. P., R. P., G. P. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti - pripažinti 5,80 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine A. P. ir I. P. nuosavybe; pripažinti, kad po I. P. mirties 2007-08-09, ½ dalį 5,80 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po 3/16 dalis paveldėjo R. P. ir A. P., o 1/4 dalį A. P.; pripažinti 5,80 ha žemės sklypo, esančio Upytės k., Panevėžio r., 2011-03-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1263 negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms; taikyti restituciją ir grąžinti 5,80 ha žemės sklypą pardavėjo A. P. teisių perėmėjams ieškovams G. P., A. P. ir R. P., įpareigojant juos grąžinti T. G. ir R. G. 1 448,10 Eur (5 000 Lt: G. P. 203 Eur (700 Lt); A. P. 622,55 Eur (2 150 Lt); R. P. 622,55 Eur (2 150 Lt). Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. P. nusipirko teisę atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą už asmenines lėšas. Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2001-11-19 A. P. ir I. P. nebuvo santuokoje, nes jie susituokė 1992-05-29, kas leidžia daryti išvadą dėl teismo šališkumo. Nurodo, jog teismui pripažinus žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybę, turėtų būti tenkinami ir kiti ieškinio reikalavimai, nes vaikai A. ir R. P. po motinos I. P. mirties paveldėtų motinai tenkančią ginčo sklypo dalį, kas turėjo būti įtraukta į mirusiosios turto aprašą. Teigia, jog A. P. neteisėtai pardavė ginčo žemės sklypą atsakovams, nes neturėjo teismo leidimo parduoti nepilnamečiam A. P. priklausančią sklypo dalį. Be to, nebuvo užtikrintos bendraturčių pirmumo įsigyti parduodamą žemės sklypą teisės. Teigia, kad byloje ne kartą buvo keltas klausimas dėl G. P., kaip tinkamos šalies, tačiau teismas nesiėmė jokių veiksmų pakeisti netinkamą šalį tinkama. Mano, jog tokie teismo veiksmai, pasisakant dėl ieškovo tinkamumo tik sprendime, pažeidžia G. P. teisę į teisingą teismą. Nurodo, kad pripažinus G. P. netinkama šalimi, teismas turėtų pripažinti ir kitus ieškovus neturinčiais reikalavimo teisės, tapus A. P. teisių perėmėjais. Prašo prijungti prie bylos A. P. išduotą testamentą, iš kurio matyti, jog A. P., kaip atsakovas, sutiko su ieškiniu. Be to, teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė atsakovams 100 Eur kelionės išlaidų bei 210 Eur, kaip išlaidų už priešieškinio parengimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai T. G., R. G. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad G. P. pareiškė ieškinį, siekdamas savanaudiškų tikslų. Be to, ieškovai yra A. P. turtinių teisių perėmėjai, todėl pagal pradinį ieškinį ieškovai patys sau pareiškė reikalavimus. Nurodo, jog teismas pagrįstai sprendė ginčo sklypui buvus asmenine A. P. nuosavybe, nes I. P. žinojo vyrui iš jo asmeninių lėšų įsigijus išvadą dėl žemės nuosavybės atkūrimo, tačiau nuo žemės sklypo nuosavybės įregistravimo įgijusi teisę ginčyti turto įgijimo pagrindą, jokių veiksmų nesiėmė. Teigia, kad G. P. nėra A. P. sutuoktinės teisių perėmėjas, todėl neturi įstatyminio pagrindo už ją ginčyti A. P. ginčo turto teisinį režimą. Nurodo, jog ir A. ir R. P., atstovaujami G. P., neturi įstatyminio pagrindo ginčyti savo tėvų ginčo miško nuosavybės teisių režimo tarp buvusių sutuoktinių, nes I. P. neginčijo vyro teisių į turtą per įstatymo nustatytą laiką. Be to, nurodo, kad parduodant ginčo žemės sklypą, A. P. patvirtino jiems nesant jokių sklypo suvaržymų ar ribojimų, o notarei patvirtino po sutuoktinės mirties paveldėtam turtui perėjus įpėdiniams pagal turto apyrašą. Teigia, kad A. P. buvo atsakingas už turto apyrašo sudarymo teisingumą, todėl jo vaikams manant tėvui netinkamai vykdžius įstatyminio atstovo pareigas, turėjo teisę reikalauti tėvo atlyginti jiems padarytą žalą. Nurodo, jog nekilnojamo turto nuosavybės teisių atkūrimas neprilyginamas nekilnojamo turto įgijimui sandorio būdu pasekmėms, todėl atkurtai nuosavybės teisei netaikoma CK 3.88 str. numatyta prezumpcija. Teigia, kad ieškovai palikimą priėmė pagal turto apyrašą, todėl tarpusavio ginčus dėl A. P. tariamai neatliktų veiksmų padarytos žalos turi spręsti tarp savęs, o ne atsakovų sąskaita. Tvirtina sutuoktinių vaikams neturint įstatyminės teisės ginčyti jų tėvų turėtas turtines teises. Nurodo, kad nuosavybės atkūrimo A. P. administraciniai aktai nenuginčyti, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus ir dėl restitucijos taikymo. Teigia, jog ieškovai, nustatę ieškinio dalyką bei pagrindą ir tapę A. P. įpėdiniais, neatsisakė ieškinio ir neprašė bylą nutraukti, todėl teismas negalėjo ieškovus pakeisti į atsakovus. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, o išlaidų įvardinimas kaip priešieškinio paruošimas, laikytinas spausdinimo klaida.
Tretysis asmuo Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. U. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. P. ir I. P. vaikai (1 t., b. l. 5, 32-33). Teisės atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą 2001-11-19 pirkimo-pardavimo sutartimi A. P. įgijo teisę atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 3,18 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12). Panevėžio apskrities viršininko 2004-06-22 sprendimu A. P. buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,18 ha ploto žemės sklypą, perduodant neatlygintinai lygiavertį 5,80 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), kuris VĮ Registrų centras įregistruotas A. P. vardu (1 t., b. l. 13). 2007-08-10 I. P. mirė, o Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-01 sprendimu G. P. paskirtas A. P. globėju ir turto administratoriumi (1 t. b. l. 6, 11) 2011-03-23 pirkimo-pardavimo sutartimi A. P. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pardavė T. G. (1 t., b. l. 6, 27-31). A. P. mirė (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-06 nutartimi A. P. nustatyta nuolatinė globa, jo globėju bei turto administratoriumi paskirtas G. P. (1 t., b. l. 79, 2 t., b. l. 19-20).
Ieškovai nurodė, jog A. P. esant santuokoje su I. P., įsigytas nekilnojamasis turtas buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl mirus I. P., jos turto dalį turėjo paveldėti sutuoktinių vaikai ir pats A. P., todėl vėliau jo sudarytas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma (nustatanti, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė) nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, CK 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Teismas, nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2014-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. P. ir I. J. (P.) 1992-05-29 sudarė santuoką (1 t., b. l. 5). 2001-11-19 A. P. iš E. D. įsigijo teisę atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą (1 t., b. l. 12). Minėtos aplinkybės patvirtina, jog nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo įsigyta po santuokos tarp A. P. ir I. P. sudarymo. 2011-11-19 sandorio metu galiojusios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos nustatė, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001-12-31 gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams ir kitiems asmenims, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Neatsižvelgiant į piliečių, kurie pagal sutartį dėl teisės perleidimo įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, skaičių, šios teisės jiems atkuriamos tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip jos būtų atkuriamos šių teisių perleidėjui. Vertinant minėto įstatymo paskirtį ir atkurtinos nuosavybės rūšį, darytina išvada, jog tokio turto nuosavybė yra asmeninio pobūdžio, nes teisė atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatsiejama nuo asmens turėtos nuosavybės iki jos nacionalizavimo. Nagrinėjamu atveju A. P. 2001-11-19 teisės įsigijimo sandoriu įsigijo E. D. teisę atkurti nuosavybę į išlikusį 3,18 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), tokiomis pat teisėmis ir tvarka, kaip ir būtų atkurta E. D. su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, tame tarpe ir nuosavybės rūšimi. Minėtu sandoriu A. P. įgijo asmeninės nuosavybės teise atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą (CK 3.89 str. 2 d.). Minėtą išvadą patvirtina ir tai, jog Panevėžio apskrities viršininko 2006-06-22 sprendimu A. P. buvo atkurta nuosavybės teisė į 5,80 ha ploto žemės sklypą (1 t., b. l. 13-14). Iš A. P. nuosavybės teisių į žemę bylos medžiagos matyti, jog visu nuosavybės teisės atkūrimo procesu rūpinosi pats A. P.. Dokumentų, kuriuose būtų nurodyta jo sutuoktinė I. P., minėtoje byloje nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. P. vardu 2004-10-18 buvo įregistruotas 5,80 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valdomas nuosavybės teise (1 t., b. l. 15-16). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog A. P. sutuoktinė I. P. būtų reiškusi pretenzijas pripažinti minėtą žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, I. P. neginčijo nei Panevėžio apskrities viršininko 2006-06-22 sprendimo, nei įrašų VĮ Registrų centras . Neginčijamų įrodymų, jog sklypas buvo įsigytas už bendras sutuoktinių lėšas, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta (CPK 178 str.). Nustatyta, kad po I. P. mirties (2007-08-09) įpėdiniai, tame tarpe ir sutuoktinis A. P., 2010-05-27 palikimą priėmė pagal turto apyrašus (1 t., b. l. 17-26). Pagal CK 5.53 straipsnio 4 dalį, palikimą priimantis įpėdinis privalo antstoliui pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti. Byloje pateiktuose turto apyrašuose ginčo sklypas nenurodytas, kas rodo, jog ginčo sklypą A. P. laikė savo asmenine nuosavybe. Kad 5,80 ha ploto žemės sklypas priklausė A. P. asmeninės nuosavybės teise patvirtina ir 2010-07-08 ieškovui G. P. išduotas įgaliojimas atstovauti A. P. Miškų urėdijoje, sudaryti sutartis su įmonėmis ar organizacijomis dėl miško kirtimo, leidimo kirsti mišką gavimo A. P. priklausančiuose 5,50 ha ploto ir 5,80 ha ploto žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 38). Darytina išvada, jog tai, kad žemės sklypas yra A. P. asmeninė nuosavybė suprato ir buvo žinoma ir G. P. (CK 3.90 str.). Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, jog pripažinti 5,80 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), buvus bendrąja A. P. ir I. P. jungtine sutuoktinių nuosavybe nėra pakankamo pagrindo. Nesant pripažintam minėtam turtui buvus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teisėjų kolegija neturi pagrindo priešingai nei pirmosios instancijos teismas vertinti 2011-03-23 pirkimo-pardavimo sutartį, nes A. P. turėjo teisę savo nuožiūra disponuoti asmeniui turtu. Dėl paminėto, nekilnojamojo turto savininkui A. P. nebuvo pagrindo dėl sklypo pardavimo prašyti teismo leidimo, kadangi turtas nepilnamečiam sūnui nepriklausė bei apie pardavimą informuoti dukrą, nes ji nebuvo parduodamo turto bendraturtė (CK 3.188 str.1 d. 1 p., 4.73 str.). Aplinkybė, kad teismas klaidingai sprendime nurodė, jog ginčo turtas yra įgytas nesant I. P. ir A. P. santuokoje, nėra pakankamas pagrindas pripažinti sprendimą neteisėtu.
Apeliantas G. P. teigia, jog tik teismui sprendimu išsprendus jo, kaip ieškovo netinkamumą, buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad 2012-05-23 pradinį ieškinį teismui pareiškė R. P. ir A. P., atstovaujamas įstatyminio atstovo G. P. (1 t., b. l. 2-4). Atsakovu šiame ieškinyje buvo nurodytas ieškovų tėvas A. P., kuris (duomenys neskelbtini) mirė (1 t., b. l. 44). Tikslinant pradinį ieškinį, ieškovu į bylą buvo įtrauktas G. P., tačiau kokiu pagrindu jis įstoja į bylą, kaip ieškovas, patikslintame ieškinyje nenurodoma (1 t., b. l. 106-108; 2 t., b. l. 16-18). Iš 2013-07-04 nutarties matyti, kad teismas konstatavo, jog ieškovai, mirus A. P., tapo atsakovo A. P. teisių perėmėjais ir įpareigojo patikslinti ieškinį (1 t., b. l. 182-183). Iš apeliantų pateikto 2012-05-22 A. P. testamento, bylos duomenų matyti, jog ieškovai yra mirusio A. P. turto paveldėtojai (2 t., b. l. 108). A. P. testamente nurodoma, jog po jo mirties žemės sklypus paveldi G. P., o kitą turtą vaikai, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti nutartį dėl mirusio A. P. procesinių teisių perėmimo (CPK 48 str.). A. P. atsiliepimo į 2012-05-23 ieškinį teismui nepateikė, o testamente nurodytas prierašas, jog ginčo sklypą brolis G. P. paveldi, jeigu bus atstatytos teisės į minėtą žemės sklypą, neduoda pagrindo sutikti su apelianto teigimu, jog A. P. pripažino ieškinį nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiu, jog teismas pažeidė procesines teisės normas, nes mirusio atsakovo A. P. nepakeitė jo procesinių teisių perėmėjais, tačiau konstatuoti, jog dėl šio pažeidimo byla yra išnagrinėta neteisingai, nėra pagrindo - sprendimas iš esmės yra teisingas, o atsakovai R. G. ir T. G. yra sąžiningi žemės sklypo įgijėjai, todėl formalus sprendimo panaikinimas tik uždelstų bylos nagrinėjimą ir padidintų šalių bylinėjimosi išlaidas (CPK 328 str., 329 str. 1 d.). G. P. dalyvavo teismo posėdžiuose, davė paaiškinimus, todėl konstatuoti, jog buvo pažeistos jo teisės, kolegija neturi pagrindo.
Nustatyta, kad atsakovus R. G. ir T. G. atstovavo advokatė V. Pluščiauskienė pagal 2012-05-31 sudarytą Teisinių paslaugų sutartį Nr. 115 (1 t., b. l. 54). Iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamoje byloje atsakovai patyrė 744,43 Eur atstovavimo išlaidų (1 t., b. l. 55; 2 t., b. l. 86-87). Vertinant bylinėjimosi išlaidų (310 Eur) pagrįstumą pagal 2015-03-09 sąskaitą faktūrą Nr. 35, matyti, jog minėtas išlaidas sudaro 210 Eur atsiliepimo į priešieškinį suruošimas ir 100 Eur kelionės išlaidos. Kadangi sąskaitoje faktūroje nurodytas jos sudarymo pagrindas – 2012-05-31 Teisinių paslaugų sutartis Nr. 115, pirmoje pozicijoje detalizuotų patirtų išlaidų pavadinimas laikytinas rašymo apsirikimu, nes byloje yra teikti atsiliepimai į ieškinį bei patikslintą ieškinį (CPK 141 str. 2 d., 142 str. 1 d.). Bylos duomenimis, advokatės V. Pluščauskienės kontora yra registruota Telšių mieste, todėl teismo procesui vykstant Panevėžio mieste, akivaizdu, jog atsakovų atstovė, dalyvavusi teismo posėdžiuose, patyrė kelionės išlaidas, kurias apmokėjo atsakovai. Minėtos išlaidos pagrįstai priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl atmetus ieškinį pagrįstai priteistos iš ieškovų (1 t., b. l. 140-142, 160-161, 174-181; 2 t., b. l. 61-63, 88-90; CPK 88 str. 6 p., 9 p.).
Kiti apeliacinio skundo motyvai laikytini nereikšmingais ir dėl jų atskirai nepasisakoma.
Dėl aukščiau paminėtų motyvų, naikinti sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas T. G. sumokėjo 200 Eur (2 t., b. l. 121-122). Atmetant apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų (CPK 93 str. 1 d., 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus), R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 67 Eur (šešiasdešimt septynis eurus), G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 67 Eur (šešiasdešimt septynis eurus) atstovavimo išlaidų T. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.