Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas K. M., L. M. ir antstolis Dalius Traigys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad antstolio Daliaus Traigio kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. 0241/11/01613 yra vykdomas Vilniaus rajono 3 notarų biuro išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 3616, dėl skolos išieškojimo iš skolininko K. M. išieškotojo UAB ,,Sostinės kreditai“ naudai. Antstolis 2022 m. balandžio 13 d. Turto arešto aktu areštavo skolininko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – sutuoktinės L. M. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančias ir patenkančias pinigines lėšas. Kadangi skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine nenustatytas, antstolis 2024 m. sausio 30 d. Patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko K. M. turto dalies areštuotame turte nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. (CPK 667 straipsnio 2 dalis, akto redakcija nuo 2017 m. liepos 1 d).

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).

6. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad areštuotas turtas priklausytų kuriam nors iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, t. y. nebuvo paneigta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija.

7. Iš prašymo ir jo priedų nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo vykdomąją bylą Nr. 0241/11/01613 pagal Vilniaus rajono 3 notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 3616 dėl 1319,57 Eur skolos, 988,55 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko K. M. išieškotojo UAB „Sostinės kreditai“ naudai. Antstolė 2022 m. balandžio 13 d. Turto arešto aktu Nr. 0241/11/01613-04-13 areštavo skolininko sutuoktinei priklausančias pinigines lėšas ir pasiūlė skolininkui K. M. per dvidešimt dienų nuo patvarkymo įteikimo dienos, pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolio nustatytu terminu skolininkas ir jo sutuoktinė nepateikė nustatytos formos sutikimo, taigi, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad antstolė tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje nustatytą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui spręsti dėl bendro turto pasidalinimo, tačiau skolininkas jam suteikta teise nepasinaudojo. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis sutuoktiniai nekilnojamojo turto neturi. Skolininkas K. M. niekur nedirba, o jo sutuoktinė L. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., darbo užmokesčio dydis VSDFV išrašo duomenimis neatskaičius mokesčių yra 1 109,36 Eur.

8. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas spręsti dėl skolininko turto dalies, esančios bendrai su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo išieškotojos prašymu. Suinteresuoti asmenys K. M. ir L. M. yra sutuoktiniai nuo 2020 m. Vedybų sutarčių registro duomenimis nėra įrašų apie skolininko ir jo sutuoktines L. M. sudarytą povedybinę (turto padalijimo) sutartį. Teismui byloje nenustačius aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, daroma išvada, kad suinteresuotiems asmenims K. M. ir L. M. priklausančios L. M. vardu banko sąskaitose esančios lėšos abiem sutuoktiniams nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis. Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad yra pagrindas visiškai patenkinti pareiškėjos prašymą bei nustatyti, jog skolininkui K. M. priklauso ½ sutuoktinės L. M. pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitų išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. (CK 3.88 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 ir 667 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos UAB „Sostinės kreditai“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teisės į ½ dalį sutuoktinės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitų išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas bei ½ dalis L. M. vardu atidarytose sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.