- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- e2-2199-800/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16601-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- N. M.
- Trečiasis asmuo
- D. B., O. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Andrejus Zavtrakovas, Diana Ingrida Vinklerytė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei A. B., jos atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, advokato padėjėjai S. I.,
institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Zitai Surdokaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui N. M. ir pagal atsakovo N. M. priešieškinį ieškovei A. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė: 1) nustatyti dukros A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, jos motina A. B.; 2) nustatyti sūnaus P. M., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. B.; 3) Priteisti iš atsakovo N. M. išlaikymą dukrai A. M. periodinėmis piniginėmis išmokomis po 150,00 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės dukros A. M. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, jos motiną A. B.; 4) priteisti iš atsakovo N. M. išlaikymą sūnui P. M. periodinėmis piniginėmis išmokomis po 150,00 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus P. M. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. B.; 5) priteisti iš atsakovo N. M., išlaikymo įsiskolinimą dukrai A. M., už 3 mėn., t. y. nuo 2018-07-01 iki ieškinio padavimo dienos po 150,00 Eur kas sudaro 450,00 Eur; 6) Priteisti iš atsakovo N. M., išlaikymo įsiskolinimą sūnui P. M., už 3 mėn., t. y. nuo 2018-07-01 iki ieškinio padavimo dienos po 150,00 Eur, kas sudaro 450,00 Eur.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu N. M. nebūdama santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros A. M. ir (duomenys neskelbtini) sūnaus P. M.. Jai ir atsakovui nusprendus nebegyventi kartu, bendru sutarimu dukra A. M. liko gyventi su ieškove, o sūnus P. M. su atsakovu. Kadangi dukra gyveno su ieškove, o sūnus su atsakovu, tai buvo susitarę, kad vaikams išlaikymo vienas kitam neteiks. Iki 2018 m. liepos 1 d. sūnus gyveno su atsakovu. Atsakovo sutuoktinės vaikai mušdavo sūnų, todėl sūnus grįžo gyventi pas ją ir nebenori grįžti gyventi pas tėvą. Atsakovas vaikams išlaikymo neteikia. Ji gerai prižiūri, auklėja ir lavina savo vaikus, vaikams dukrai ir sūnui, teikia išlaikymą, jų auklėjimui ir priežiūrai deda dideles pastangas ir turimas lėšas, pagal galimybes yra sudariusi vaikams pakankamai geras gyvenimo sąlygas, atitinkančias jų amžių. Mano, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, nes atsakovas nesirūpina vaikais, nesidomi jų reikalais, neteikia vaikams reikalingo išlaikymo. Jai vienai išlaikyti vaikus yra sunku, tenka rūpintis ne tik visais jų poreikiais, bet ir gyvenamojo būsto išlaikymu, papildomų lėšų reikia šildymo sezonui, taip pat reikia mokėti visus komunalinius mokesčius. Šiuo metu ji niekur nedirba nes, jai nustatytas 30 procentų darbingumas. Ji gauna netekto darbingumo pensiją, kuri siekia 227,17 eurus ir išmoką vaikui 180,12 eurų. Tik būtiniausios išlaidos nepilnamečių vaikų išlaikymui sudaro - maistas: 165,00 Eur; apranga, avalynė: 60,00 Eur; sveikatos priežiūros išlaidos: 25,00 Eur; komunalinių mokesčių išlaidos: 60,00 Eur; higienos priemonių išlaidos: 30,00 Eur; išlaidos vaiko ugdymui: 35,00 Eur; žaislai: 25,00 Eur. Viso po 400,00 Eur vienam vaikui. Vaikams augant, jų išlaikymo išlaidos didėja. Vaikams reikia ne tik pavalgyti ir apsirengti, bet būtina rūpintis ir jų pasaulėjauta, sveikata ir kt. Iš atsakovo priteistinas materialinis išlaikymas dukrai ir sūnui turėtų būti toks, kad jo pakaktų bent minimaliems jų poreikiams patenkinti. Prašo priteisti iš atsakovo po 150,00 Eur dydžio išlaikymą dukrai ir sūnui. Atsakovas neteikia vaikams išlaikymo nuo 2018 m. liepos mėn., kada sūnus grįžo gyventi pas ją, todėl, skaičiuojant po 150,00 Eur mokamas periodines išmokas už 3 mėn. po 150,00 Eur vienam vaikui susidaro 450,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas abiems vaikams susidaro 900,00 Eur, kuris priteistinas iš atsakovo. Ji nesudaro kliūčių atsakovui bendrauti su vaikais, atsakovo teisių vaikų atžvilgiu neriboja, todėl neprašo nustatyti vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas niekada nereiškė noro auginti dukrą. Jos sveikatos būklė pablogėjo 2016 metais. Šiuo metu sveikata šiek tiek pagerėjusi. Dėl sveikatos būklės dirbti negali, būna namuose. Sūnus iš mokyklos grįžta apie 13 val. ir nuo tada ji jį prižiūri. Vyras grįžta vieną savaitę apie 14.30 val., o kitą savaitę vėlai vakare apie 24 val. Kai vaikai grįžta iš mokyklos, juos pavalgydina ir liepia eiti daryti pamokas. Žino, kad sūnui nesiseka Anglų kalba, kiti dalykai sekasi geriau. Sūnus mokosi pagal palengvintą mokymosi programą. Šiuo metu šeimoje viską tvarko vyras. Šiuo metu už invalidumą gauna 230,00 Eur, jokio išlaikymo atsakovas neteikia. Atsakovas tik per gimtadienį vaikui nupirko drabužių. Mergaitė mokykloje lanko piešimo būrelį, o sūnus kompiuterių būrelį. Namuose lankosi socialinė darbuotoja, tačiau ji negali atsakyti ar jos apsilankymai jai duoda naudos. Šiuo metu vaikas užrašytas pas psichologą kur ketina jį pristatyti.
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašo: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus P. M. gyvenamąją vietą su juo; 2) priteisti nepilnamečio sūnaus P. M., išlaikymui iš A. B., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoju paskiriant N. M..
Priešieškinyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies (dalyje dėl nepilnametės dukters A. M. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir išlaikymo jai priteisimo - ginčo šiuo klausimu tarp šalių niekada nebuvo. Su reikalavimu nustatyti nepilnamečio sūnaus P. M. gyvenamąją vietą su ieškove nesutinka. Mano, kad šiuo metu stabilus, pasitikėjimu grįstas emocinis ryšys yra susiklostęs tarp nepilnamečio sūnaus P. M. ir atsakovo, kuris pastaruosius dvejus metus be ieškovės pagalbos, kartu su dabartine sutuoktine O. M., augino ir rūpinosi sūnumi. Ieškinyje ieškovė nenurodė tikrųjų faktinių aplinkybių, apie šalių santykius su nepilnamečiu sūnumi P. M., jo sveikatos būklę. Iš tiesų, šalys nebegyvena kartu nuo 2015 metų. Iš pradžių abu vaikai liko gyventi su ieškove. Maždaug 2016 m. spalio viduryje (prieš pat sūnaus devintą gimtadienį) savaitgalį pas atsakovą praleido šalių sūnus. Po minėto apsilankymo jam grįžus pas ieškovę ši paskambino atsakovui ir pradėjo skųstis, jog nesusitvarko su sūnumi. Atsakovas tuomet pasiūlė vaikui gyventi pas jį. Ieškovė sutiko ir tos pačios savaitės antradienį atvedė sūnų prie parduotuvės ir perdavė atsakovo sutuoktinei O. M.. Vaikui pradėjus gyventi su atsakovu ieškovė apie pusmetį sūnaus nelankė ir su juo visiškai nebendravo (vaikas bendravo tik su savo seserimi). Tuo metu šalių sūnui lankant antrąją mokyklos klasę (2016-2017 ugdymo metais) jo auklėtoja pradėjo skųstis, kad su vaiku nesusitvarko (jis pamokų metu mėto daiktus, žaidžia, nesusikaupia, nenori mokytis) bei rekomendavo kreiptis pas psichologą. Jis rimtai ir atsakingai reagavo į susidariusią situaciją bei pradėjo su sūnumi lankytis Kalniečių poliklinikoje pas psichiatrę. Šalių sūnui nustatyta diagnozė pagal TLK kodus - F90.1 (Hiperkinezinis sutrikimas, susijęs su elgesio sutrikimu). Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog hiperkineziniam sutrikimui būdingi 3 grupių simptomai: a) nedėmesingumas; b) hiperaktyvumas; c) impulsyvumas. Hiperkinezinis sutrikimas dažniausiai išryškėja pradinėse mokyklos klasėse, kai sutrikimo simptomai neleidžia vaikui prisitaikyti prie jam keliamų reikalavimų išsėdėti visą pamoką, iki galo atlikti užduotis. Iki 2018 m. pavasario galo šalių sūnus vartojo vaistus, vėliau vieną mėnesį buvo nurodyta padaryti pertrauką. Tuomet, 2018 m. liepos 12 d. sūnus išvyko savaitę vasaros metu pabūti pas ieškovę. Atsakovas informavo ieškovę, jog 2018 m. liepos 18 d. sūnui paskirtas apsilankymas pas stomatologą, tačiau ieškovė jo ten nenuvedė. 2018 m. liepos 20 d. buvo paskirtas apsilankymas pas psichiatrą, tačiau ieškovė vaiko ten taip pat nenuvedė (nenuvedė ir į 2018 m. rugpjūčio 23 d. paskirtą apsilankymą), o sūnui neleido grįžti pas atsakovą. Be to, ieškovė vienasmeniškai nusprendė ir perkėlė šalių sūnų į kitą mokyklą ((duomenys neskelbtini)). Atsakovo žiniomis, ieškovė ir toliau neigia šalių sūnaus diagnozę, neduoda jam paskirtų vaistų, t. y. negydo ligos. Akivaizdu, jog aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina faktą, jog būtent jo gyvenamojoje aplinkoje labiausiai bus užtikrinti vaiko emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad atsakovas 2018 m. liepos 12 d. nesutiko, jog būtų keičiama nusistovėjusi sūnaus gyvenamoji vieta, prašo nepilnamečio sūnaus P. M. gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Jis sutinka, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai kas mėnesį sudaro 300 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškiniu prašoma nustatyti nepilnamečio sūnaus P. M. gyvenamąją vietą su juo, iš ieškovės priteistina nepilnamečio sūnaus P. M., išlaikymui iš ieškovės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoju paskiriant atsakovą.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog būtų geriau jeigu P. M. gyvenamoji vieta bus nustatyta su juo. Yra įsitikinęs kad ieškovė nesugebės tinkami pasirūpinti sūnumi ir jam jo gaila. Ieškovė pati atvedė jam sūnų ir pasakė, kad nesusitvarko. Dukra visuomet norėjo gyventi su ieškove. Su ieškove ir jos vyru visiškai nebendrauja. Apie sveikatos būklę sužino iš vaikų. Šiuo metu vaikų išlaikymui pinigų neteikė, nes ieškovė nedavė sąskaitos į kurią galima būtų pravesti. Susitikimų su vaikais metu duodavo jiems po 20,00 Eur. Su išlaikymo įsiskolinimu sutinka, o taip pat sutinka dukrai mokėti po 150,00 Eur dydžio išlaikymą. Ieškovė neigia vaiko ligą, sūnus turi lankytis pas gydytojus, o ieškovė tai ignoruoja. Dirba sandėlininku ir gauna apie 850 Eur atlyginimą.
Institucija, teikianti išvadą byloje, išnagrinėjus bylą pateikė galutinę išvadą, kad išklausius teismo posėdžio metu gana prieštaringus abiejų šalių parodymus, o taip pat įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, t. y. mama A. B..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Priešieškinis atmestinas.
Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų P. M. (e. b. l. 13) ir (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A. M. (e. b. l. 21).
Iš byloje pateikto santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. B. (e. b .l. 20). Byloje pateiktas santuokos liudijimas, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) santuoką įregistravo ir atsakovas N. M. (e. b. l. 46).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus. Be bendrų vaiko interesų (turėti tinkamas sąlygas vystymuisi, mokymuisi, bendrauti su savo artimais giminaičiais ir kt.) yra ir individualūs konkretaus vaiko interesai, kurie priklauso nuo vaiko charakterio savybių, pomėgių, talentų ir kitų individualių savybių. Todėl teismas turi išsiaiškinti individualius vaiko interesus ir į juos atsižvelgti priimdamas sprendimą. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.
Tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti jų nepilnamečio sūnaus P. M. gyvenamąją su jais. Dėl nepilnametės dukros A. M. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ginčo nėra. Šalys teigė, kad kiekvienas iš jų turi geras buities ir gyvenimo sąlygas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad ieškovė dėl sveikatos būklės negali padėti sūnui mokytis, tačiau nebuvo gauta jokių duomenų, jog ji neužtikrina kitų vaiko poreikių. Tiek vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai, tiek teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis paaiškino, kad mama padeda jam susiruošti į mokyklą, vaikas yra maitinamas, rengiamas, pagal poreikį pristatomas į gydymo įstaigas (e. b. l. 131) . Iš byloje esančių rašytinių įrodymų 2018 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktos charakteristikos apie P. M., nustatyta, kad vaikas turi mokymosi problemų ir mokymosi vidurkis pagal specialiai pritaikytą programą yra 3,85 balo, tačiau vaikui mokykloje yra teikiama specialiosios pedagogės pagalba (e. b. l. 137). Duodamas paaiškinimus ieškovės vyras D. B. papildomai paaiškino, kad rūpinasi P. M. mokslais, su juo ruošia pamokas, taip pat pamokas ruošti jam padeda vyresnioji sesuo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nesugeba tinkamai rūpintis sūnaus mokslais, tačiau išklausius tiek jo, tiek jo sutuoktinės O. M. paaiškinimų, teismas nustatė, kad pareigą rūpintis P. M. mokslais jis buvo perleidęs būtent savo sutuoktinei. Teismo posėdžio metu abu patvirtino, kad mokykloje tėvų susirinkimuose nedalyvauja, sūnaus pasiekimus ir lankomumą stebi prisijungdami prie elektroninio dienyno – TAMO.
2019 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis P. M. užtikrintai, neabejodamas išreiškė norą gyventi su mama, nors paaiškino, kad mama prašė sakyti, kad gyventų pas ją. Jo šeimą sudaro mama, sesė, D. B. ir jo sūnus. Su mama kartais pasipyksta, bet mama gera. Mama pasidarė blogesnė po operacijos, nes pykdavo. D. B. padeda ruošti pamokas, iškepa pyragą. Mama ir D. B. suruošia į mokyklą, nuperka priemones. Kai gyveno su tėčiu, ten buvo pamotės vaikai Nedas ir Gabija. Jie jį mušė, spardė, trankė rankomis, pamotė norėjo jį mušti diržu, nes nesisekė daryti pamokas. Apie mušimą pasakojo tėčiui, tačiau jis jam sakė, kad jam neįdomu. Tėtis yra geras ir sakė, kad jis atiduos telefoną. Būdamas pas tėtį žaidžia telefonu, nes pas tėtį nėra draugų. Pas tėtį nenori gyventi, nes ten neturi ką veikti, nori tik susitikti. Šiuo metu lanko naują mokyklą turi daug draugų, joje jam patinka. Kai gyveno pas tėtį, pamokas jam padėdavo paruošti jo žmona. Pas tėtį miegodavo kartu su Nedu ir Gabija viename kambaryje. Miegoti eidavo vėlai, nes Nedas ir Gabija ilgai nemiegodavo, ilgai šviesdavo šviesa.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko noras gyventi kartu su mama nepasikeitė nuo 2018 m. spalio 2 d. (e. b. l. 63), jį apklausus Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje. Savo apsisprendimą motyvavo tuo, kad nesutaria su tėčio žmonos vaikais. Nurodė, kad mama juo rūpinasi, mamos vyras padeda ruošti pamokas. Su sese sutaria, kartais pykstasi, kartais žaidžia su Gustu. Pas mamą nieks neskriaudžia (e. b. l. 63).
Nepilnametė A. M. apklausta vaiko teisių apsaugos skyriuje, nurodė, kad su tėvu nori tik susitikinėti, tačiau gyventi nori su mama (e. b. l. 62).
Teismo posėdžio metu apklaustas ieškovės vyras trečiasis asmuo D. B., nurodė, kad ieškovė yra jo žmona. Kol vaikas gyveno su tėvu buvo draudžiama ieškovei su juo bendrauti. Kai dirba iki 15 val. tai grįžęs prisijungia prie TAMO ir padeda vaikui paruošti pamokas. Pripažįsta, kad P. M. mokytis sekasi sunkiai, nes jis nesusikaupia. Pamokas kartais daro nuo 1 val. iki 2 val.
Teismo posėdžio metu apklausta atsakovo žmona trečiasis asmuo O. M. paaiškino, kad P. M. jų šeimoje gyveno nuo 2015 m. rugsėjo iki 2018 m. liepos mėn. Ieškovė 2015 metais paskambino sutuoktiniui ir pasakė, kad nesusitvarko su vaiku ir prašė jį paimti. Paėmę P. M., jį perkėlė į kitą mokyklą, po savaitės laiko sužinojo, kad jam sunku bendrauti su vaikais, auklėtoja, todėl buvo nuspręsta kreiptis pagalbos į gydytojus, kurie nusprendė, kad jam reikalinga palengvinta grupė. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje jam buvo nustatytas hiperaktyvumas su dėmesio sutrikimu. Vaiką vesdavo pas psichiatrus, kur buvo atliekami įvairūs testai, buvo paskirti vaistai, kurie leistų jam susikaupti pamokų metu. Vaistai padėdavo jam susikaupti, vaikas pamokų metu galėjo išsėdėti ramiai iš pradžių 30 min., šiuo metu jis gali išbūti ir visą dieną. 2018 m. liepos mėn. ieškovė paprašė susitikti su vaiku ir praleisti savaitę, po ko P. M. negrąžino. Ieškovė nenuvedė sūnaus pas gydytojus.
Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, institucijos duodančios išvadą byloje pateiktą išvadą, nepilnamečių A. M. ir P. M., gyvenamoji vieta nustatoma su motina, ieškove A. B..
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007). Dėl to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).
Dėl išlaikymo priteisimo
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas su ieškiniu sutiko, teismas daro išvadą, jog prašomas išlaikymo dydis po 150,00 Eur per mėnesį yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai, atsakovas turi galimybes teikti nepilnamečiams ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Iš byloje pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad atsakovo pajamos yra apie 800,00 Eur per mėnesį (e. b. l. 106), todėl sutikdamas su prašoma priteisti išlaikymo suma jis įvertino realią galimybę teikti prašomo dydžio išlaikymą. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą kartu su mama A. B., iš atsakovo N. M. priteistinas išlaikymas dukrai A. M. ir sūnui A. M., kiekvienam po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko motina (tėvas) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais, todėl ieškovei pavedama nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo nuo 2018 m. liepos mėnesio, kada sūnus P. M. grįžo gyventi pas ją, todėl, skaičiuojant mokamas periodines išmokas už 3 mėnesius po 150,00 Eur vienam vaikui susidaro 450,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Abiem vaikams susidaro 900,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, nurodė, kad per šį laikotarpį išlaikymo vaikams neteikė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas pripažįsta ieškinį visą ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus.
Teismas, išklausęs šalių paaiškinimų, daro išvadą, kad reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas. Iš atsakovo N. M., priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2018-07-01 iki 2018-10-04 sūnui P. M. ir dukrai A. M., kiekvienam po 450,00 Eur, t. y. viso 900,00 Eur.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Teismas, nagrinėdamas bylą, susijusią su šeimos teisiniais santykiais, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti daugiau reikalavimų, negu jų būtų pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, kyla ginčas ir dėl bendravimo su vaikais/vaiku tvarkos. Šio reikalavimo nei ieškovė, nei atsakovas nereiškė. Bylos nagrinėjimo metu 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo nustatė nepilnamečio vaiko P. M. bendravimo su tėvu N. M. tvarką: 1) atsakovas N. M. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi P. M. kiekvieno mėnesio savaitgaliais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Iš šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalys laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytos bendravimo tvarkos laikėsi, nepilnametis sunkumų bendraujant su tėvu nepatyrė. Teismas atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų nuomonę išsakytą vaiko teisių apsaugos skyriui, o taip pat teismo posėdžio metu išklausius nepilnamečio P. M. paaiškinimų, bei atsižvelgiant į gana gilų tarp šalių kilusį ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos, bei bendravimo su jais tvarkos nustatymo, daro išvadą, kad turi būti nustatyta detalesnė atsakovo bendravimo su abiem nepilnamečiais vaikais tvarka.
Teismas nustato sekančią nepilnamečių A. M. ir P. M. bendravimo su tėvu N. M. tvarką :
1) N. M. su sūnumi P. M. ir dukra A. M. bendrauja 2 (antrą) ir 4 (ketvirtą) mėnesio savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos, kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienio vakarą 18 val., nustatant pareigą juos grąžinti į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.;
2) N. M. su sūnumi P. M. ir dukra A. M. bendrauja kiekvienų metų Tėvo dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ryte 10.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.;
3) N. M. su sūnumi P. M. ir dukra A. M. turi teisę bendrauti nepertraukiamai ½ (pusę) savo atostogų laiko, apie atostogų pradžią, vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką pranešant vaiko motinai A. B. prieš 30 kalendorinių dienų iki vaikų paėmimo iš jų gyvenamos vietos. N. M. įpareigojamas paėmus vaikus atostogoms informuoti vaikų motiną A. B. apie vaikų buvimo vietą ir jų sveikatos būklę;
4) Poriniais metais sūnaus P. M. ir dukros A. M. gimtadienio dieną su vaiku bendrauja N. M., o neporiniais – vaiko motina A. B..
5) Poriniais metais N. M. bendrauja su sūnumi P. M. ir dukra A. M. pirmą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną, o neporiniais metais N. M. bendrauja su sūnumi P. M. ir dukra A. M. antrą Šv. Kalėdų dieną ir pirmą Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaikus bendravimui iš jų gyvenamos vietos numatytos dienos 10 val. ryte ir grąžindamas vaikus jų gyvenamąją vietą 19 val.;
Tokia bendravimo tvarka, teismo nuomone, nepažeis nepilnamečių vaikų interesų ir užtikrins tėvo teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime bei gyvenime.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas tenkino 100 procentų ieškinio reikalavimų (vaiko gyvenamosios vietos nustatymas – 100 proc., išlaikymas – 100 proc., išlaikymo įsiskolinimas – 100 proc.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 101,25 Eur dydžio žyminis mokestis (150 + 150 = 300 × 12 = 3600 × 3 % = 108 × 75 % = 81,00 + 20,25 = 101,25 Eur), (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)). Reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinus pilnai iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 101,20 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė buvo atleista nuo 75,00 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteisina iš atsakovo.
Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (1 t., b. l. 15-16). Iš pateiktos pažymos (1 t., b. l. 136) nustatyta, jog atsakovei buvo suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos paslaugos, už kurias valstybė patyrė 348,53 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas pilnai, o ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo 101,25 Eur žyminio mokesčio, bei 348,53 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas ieškovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas priteisiant iš abiejų šalių, byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.
Atsakovo priešieškinį atmesti.
Nustatyti nepilnametės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti sūnaus P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis piniginėmis išmokomis po 150,00 (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui (2018 m. spalio 2 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės dukros A. M. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis piniginėmis išmokomis po 150,00 (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui (2018 m. spalio 2 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus P. M. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą dukrai A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų), viso 900,00 Eur (devynis šimtus eurų).
Nustatyti atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
1) N. M. su sūnumi P. M. ir dukra A. M. bendrauja 2 (antrą) ir 4 (ketvirtą) mėnesio savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos, kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienio vakarą 18 val., nustatant pareigą juos grąžinti į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.;
2) N. M. su sūnumi P. M. ir dukra A. M. bendrauja kiekvienų metų Tėvo dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ryte 10.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.;
3) N. M. su sūnumi P. M. ir dukra A. M. turi teisę bendrauti nepertraukiamai ½ (pusę) savo atostogų laiko, apie atostogų pradžią, vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką pranešant vaiko motinai A. B. prieš 30 kalendorinių dienų iki vaikų paėmimo iš jų gyvenamos vietos. N. M. įpareigojamas paėmus vaikus atostogoms informuoti vaikų motiną A. B. apie vaikų buvimo vietą ir jų sveikatos būklę;
4) Poriniais metais sūnaus P. M. ir dukros A. M. gimtadienio dieną su vaiku bendrauja N. M., o neporiniais – vaiko motina A. B..
5) Poriniais metais N. M. bendrauja su sūnumi P. M. ir dukra A. M. pirmą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną, o neporiniais metais N. M. bendrauja su sūnumi P. M. ir dukra A. M. antrą Šv. Kalėdų dieną ir pirmą Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaikus bendravimui iš jų gyvenamos vietos numatytos dienos 10 val. ryte ir grąžindamas vaikus jų gyvenamąją vietą 19 val.;
Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 348,53 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 53 ct) ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, 101,25 Eur (vieną šimtą vieną eurą 25 ct) žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.