- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e1-991-1049/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48004-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- P. A.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.1.16.1.7Dokumentų paėmimas (BPK 134 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.10Kitos kardomosios priemonės
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje P. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamų veikų aplinkybės
P. A. 2020 m. gruodžio 7 d. apie 20.56 val., Kaune, Jonavos g., ties nusukimu iš A1 kelio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkotesterio rodmenimis nustatytas 1,80 promilių girtumas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Be to, jis neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti prie savęs piniginėje laikė vieną plastikinį užspaudžiamą maišelį su 4 vnt. trikampio formos, violetinės spalvos tabletėmis, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurių bendroji masė 0,684 g, kol 2020 m. gruodžio 7 d., 22.14 val., Kauno apskrities VTV OVS patalpose, daiktų apžiūros metu, jas rado ir paėmė policijos pareigūnai, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
P. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 7 d. apie 20.56 val., Kaune, Jonavos g., vairavo transporto priemonę – draugui priklausantį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o jam buvo nustatytas 1,80 promilių girtumas. 2020 m. gruodžio 4 d. su draugais nuvažiavo į Palangą švęsti draugės gimtadienį. Palangoje buvo išsinuomoję gyvenamąsias patalpas, šventė, nuolat vartojo alkoholinius gėrimus. 2020 m. gruodžio 7 d., dienos metu išvažiavo iš Palangos. Automobiliu važiavo su draugu D. Ž., kuris buvo blaivus ir vairavo automobilį. Išvažiavus iš Palangos, sustojo prie Klaipėdos esančioje degalinėje užsipilti kuro, kadangi jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, pasakė draugui, kad duotų jam pavairuoti. Vairuotojo pažymėjimą turi seniai. Draugui pasakė, kad jaučiasi gerai, yra blaivus, todėl draugas leido sėsti už vairo. 2020 m. gruodžio 7 d. ryte gėrė su draugų kompanija martinį ir brendį, išgėrus nuėjo miegoti, nes galvojo, kad išnuomotame kambaryje dar galės pagyventi. Tačiau šiek tiek pamiegojus, atėjo savininkė ir pasakė, kad jie turi išsikraustyti, kad nėra galimybės pabūti dar vieną naktį, nes gyvenamasis plotas yra išnuomotas kitiems asmenims, todėl turėjo išvažiuoti namo. Kadangi šiek tiek pamiegojo, jautėsi gerai. Kuomet Klaipėdoje sėdo vairuoti automobilį, važiuojant buvo sustoję aikštelėje, kur išgėrė 0,3 alaus buteliuką, negalvojo, kad nuo tokio kiekio negalėtų vairuoti, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Važiavo automobiliu „BMW“, automobilis registruotas Nyderlanduose ir Lietuvoje dar nėra registruotas. D. Ž. sakė, kad dar nesusitvarkė registracijos dokumentų. Supranta, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio negalėjo vairuoti transporto priemonės, tačiau jautėsi taip, kad gali vairuoti, nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė. Maždaug prieš savaitę laiko, susipykęs su mergina ir žinodamas, kad važiuos susitikti su draugais, Vilniuje iš nepažįstamo asmens nusipirko keturias tabletes. Pirko kaip narkotinę medžiagą – ekstazi. Sumokėjo už jas visas 12,00 eurų. Galvojo, kad galbūt norės savaitgalį labiau atsipalaiduoti, bet šių medžiagų nevartojo, niekam nedavė, laikė piniginėje (b. l. 113–114, 117–118).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Liudytojas E. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 29 d. Vilniuje įsigijo automobilį „BMW 320D“, valst. Nr (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo parvežtas iš Olandijos. Automobilį įsigijo už 6000 eurų. Užpildė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, ji buvo pusiau užpildyta, jam reikėjo įrašyti savo duomenis. Automobilio Lietuvoje neregistravo, nes ruošėsi jį parduoti. Nusipirkęs automobilį, už dviejų dienų jį paskolino draugui D. Ž.. Jis paprašė, kad paskolintų automobilį, nes neturėjo savojo. Tikslaus laiko, kuriam skolina nesitarė, jokių dokumentų nepasirašinėjo. Šis asmuo iš jo automobilo pirkti nežadėjo. Sakė, kad jis turi reikalų Vilniuje, juo važinės Vilniaus mieste. Kad važiuos kažkur kitur – nesakė. Prieš kelias dienas paskambino D. Ž. ir pasakė, kad automobilį sulaikė policija. Pasakė, kad policija sustabdė jo girtą draugą, vairuojantį jo automobilį. P. A. pažįsta iš matymo, nežinojo, kad jis važinėjo jo automobiliu. Automobilį skolino D. Ž.. Prie bylos pateikė turimus automobilio dokumentus – pirkimo pardavimo sutartį, registracijos dokumentą ir kortelę (b. l. 98–99).
Iš 2020 m. gruodžio 7 d. Kauno apskr. VPK PR vyr. patrulės M. P. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2020 m. gruodžio 7 d. 20.56 val., tik išvažiavus iš A1 kelio, link Jonavos g., Kaunas, iki sankryžos apie 50 metrų, buvo sustabdytas automobilis „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (olandiški), kurį vairavo P. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam 2020 m. gruodžio 7 d. 20.58 val., pirmo patikrinimo metu, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest6810“, Nr. ARFM-0358, patikros Nr. 13202256, nustatytas 2,04 promilių girtumas. 2020 m. gruodžio 7 d. 21.16 val., antro patikrinimo metu, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest6810“, Nr. ARFM-0358, patikros Nr. 13202256, nustatytas 1,80 promilių girtumas (b. l. 39–40).
Iš 2020 m. gruodžio 7 d. Kauno apskr. VTV OVS vyr. postinio L. G. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2020 m. gruodžio 7 d. 22.14 val., Kauno apskr. VTV OVS patalpose, kabinete Nr. 104, adresu Vytauto pr. 91, Kaunas, atliekant dalinę pristatyto P. A., gim. (duomenys neskelbtini), daiktų apžiūrą, juodos spalvos rankinėje, kurioje buvo ir asmeniniai P. A. daiktai (piniginė, asmens dokumentai), vidurinėje skiltyje, kur buvo sudėti pinigai, rastas plastikinis permatomas maišelis, kurio viduje rastos 4 trikampio formos, violetinės spalvos tabletės, ant kurių kaukolės atvaizdas, galimai narkotinė medžiaga (b. l. 80).
Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolų ir fotonuotraukų matyti, kad buvo apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti Kaune, Jonavos g., ties nusukimu iš A1 kelio bei automobilis „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–29).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas kabinetas Nr. 104, esantis Vytauto pr. 91, Kaunas, kuriame pas P. A. buvo rastos narkotinės medžiagos (b. l. 31–35).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas skambučio, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, įrašas. Garso įraše girdėti, kaip asmuo praneša į Bendrąjį pagalbos centrą apie link Kauno įtartinai, manevringai važiuojantį automobilį „BMW“, su olandiškais numeriais (duomenys neskelbtini) (b. l. 47–52).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš tarnybinio automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įraše matyti, kaip yra sustabdomas automobilis „BMW 320d“, kurį vairuoja P. A.. P. A. išlaipinamas iš vairuojamo automobilio (b. l. 92–95).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2020 m. gruodžio 07 d. 20.58 val., P. A. buvo nustatytas 2,04 promilės girtumas. 21.16 val. buvo nustatytas 1,80 promilės girtumas (b. l. 54).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. A. šlapime rasta benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, nustatyta mažiausia koncentracija 2,45 promilės etilo alkoholio (b. l. 79).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „BMW 320d“, kuras dyzelinas, 2012 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM yra 10 140 eurų (b. l. 68).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad 4 vnt. violetinės spalvos tablečių (vokas), 2020 m. gruodžio 7 d. rastų ir paimtų pas P. A., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, jo masė yra 0,684 g (b. l. 85–88).
Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilį „BMW 320d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 29 d. nusipirko E. A. (b. l. 100).
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad P. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14-ojo punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims ir 2020 m. gruodžio 7 d. apie 20.56 val., Kaune, Jonavos g., ties nusukimu iš A1 kelio, vairavo automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, į įvykio vietą atvykusių pagal gautą pranešimą ir jam nustatytas mažiausias 1,80 promilių girtumas.
Be kaltinamojo prisipažinimo apie tai, jog jis žinodamas, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio ir suvokdamas, jog neturėdamas teisėto pagrindo pasinaudoti E. A. priklausančiu automobiliu, kaip teigė – manydamas, kad po kelių dienų intensyvaus alkoholio vartojimo yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę, aplinkybės, kad kaltinamasis galėjo jaustis pakankamai blaiviu paneigtos byloje surinktais įrodymais, kaltinamasis pavojingai vairavo kelyje, o apie įvykį policijos pareigūnams pranešė pašalinis asmuo, nurodydamas, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis įtartinai, manevruoja, dėl ko kaltinamasis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir „Alcotest6810“, Nr. ARFM-0358, patikros Nr. 13202256, 2020 m. gruodžio 07 d. 20.58 val., P. A. nustatė 2,04 promilės girtumą, o 21.16 val. – 1,80 promilės girtumą.
Šioje dalyje P. A. katė taip pat patvirtinta liudytojo E. A. parodymais bei pranešimo Bendrajam pagalbos centrui dėl neblaivaus vairuotojo duomenimis, o taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu, patvirtinančiu, jog įvykio vieta yra Kaune, Jonavos g., ties nusukimu iš A1 kelio, bei kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami P. A. kaltei pagrįsti. Šioje dalyje ginčo dėl esminių įvykio aplinkybių byloje nekilo.
Byloje surinktų įrodymų visuma taip pat patvirtina ir kaltinimą P. A. dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga be tikslo jas platinti.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. A., neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga MDMA, ją laikydamas piniginėje iki kol 2020 m. gruodžio 7 d., 22.14 val., Kauno apskrities VTV OVS patalpose, daiktų apžiūros metu, ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodė, kad P. A. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo, vieną plastikinį užspaudžiamą maišelį su 4 vnt. trikampio formos, violetinės spalvos tabletėmis, tačiau šioje dalyje jis nėra pagrįstas byloje nustatytais duomenimis, kadangi neginčijamai nustatytas tik aukščiau paminėtos medžiagos neteisėto laikymo faktas, o jos įgijimo aplinkybės nenagrinėtos ir išsamiau netirtos ikiteisminio tyrimo metu, todėl aukščiau nurodytos psichotropinės medžiagos neteisėto įgijimo faktas yra šalintinas iš kaltinimo jame paliekant tik narkotinių medžiagų laikymą.
Be kaltinamojo prisipažinimo apie tai, kad jis suvokdamas, jog neteisėtai laiko psichotropinę medžiagą MDMA, ją laikė savo piniginėje iki kol apžiūros metu ją rado policijos pareigūnai, patvirtina ir Kauno apskr. VTV OVS vyr. postinio L. G. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir nuotraukos patvirtinantys, jog kaltinamasis laikė piniginėje plastikinį užspaudžiamą maišelį su 4 vnt. trikampio formos, violetinės spalvos tabletėmis, kurių sudėtyje yra galimai narkotinės medžiagos, iki kol 2020 m. gruodžio 7 d., 22.14 val., Kauno apskrities VTV OVS patalpose, daiktų apžiūros metu, jas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Specialisto išvada patvirtina, kad 4 vnt. violetinės spalvos tablečių (vokas), 2020 m. gruodžio 7 d. rastų ir paimtų pas P. A., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, jo masė yra 0,684 g. Tai, jog kaltinamasis narkotines medžiagas prie savęs laikė neturėdamas tikslo jas platinti patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) kuria nustatyta, jog kaltinamojo P. A. šlapime rasta benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio.
Išnagrinėjus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus laikytina, kad P. A. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šioje dalyje ginčo dėl įvykio aplinkybių nekilo.
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis P. A., būdamas neblaivus, sąmoningai sėdo už liudytojui E. A. nuosavybės teise priklausančio automobilio „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir važiavo Kaune, Jonavos g., ties nusukimu iš A1 kelio, kol, apie įvykį pranešus pašaliniam asmeniui buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie kaltinamajam alkotesteriu nustatė mažiausią 1,80 promilių girtumą, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Kaltinamojo P. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).
Kaltinamasis P. A. disponavo tabletėmis, kuriose yra MDMA, kurio bendra masė yra 0,684 g. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, darytina išvada, jog kaltinamasis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė prie savęs tabletes, kuriose yra MDMA, kurio bendra masė 0,684 g, kuris viršija šios medžiagos nedidelį ir neviršija nustatytą labai didelį kiekį, todėl P. A. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje. Akivaizdu, kad veikos padarymo metu kaltinamasis P. A. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. P. A. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomomis bausmės rūšimis – bauda, areštu ir jų dydžiu ir prašė leisti 1700,00 eurų baudą sumokėti iki 2021 m. gegužės 1 d. Skirtą turto konfiskavimo sumą leisti sumokėti iki 2022 m. sausio 1 d. (b. l. 163-165, 168-169).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo P. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina abiejų nusikalstamų veikų atvejais tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė nesilankė (b. l. 155), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neregistruotas (b. l. 151, 152).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, abiem atvejais vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis P. A. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, neteistas, baustas administracine tvarka, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pakaltinamas.
Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 51 MGL dydžio baudos bausmę, o už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis bausmes visiškai sudėti ir paskirti 60 parų arešto ir 51 MGL dydžio baudos bausmę ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, P. A. parinktina švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – areštas. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokios bausmių rūšys neteistam, tačiau administracine tvarka baustam asmeniui, yra adekvačios ir pakankamos sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti P. A., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant jų realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, P. A. skirtinos bausmės dydis už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatytinas kiek didesnis nei minimalus – 51 MGL dydžio baudos bausmė, o už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina 60 parų arešto.
Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis bendrintinos visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės visiškai pridedant pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą 51 MGL (2550,00 eurų) dydžio baudą, ir P. A. skirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto ir 51 MGL (2550,00 eurų) dydžio baudos bausmę.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtinos arešto ir baudos bausmės mažintinos vienu trečdaliu iki 40 (keturiasdešimt) parų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje ir 34 MGL (1700,00 eurų) dydžio baudos bausmės.
Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą bei prokuroro siūlymą, baudos bausmės įvykdymui nustatytinas 6 (šešių) mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis) nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nors arešto bausmės atidėjimo institutas yra naujas, tačiau teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, o realus arešto bausmės vykdymas neigiamai pakenktų jauno (gim. (duomenys neskelbtini)) ir darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.
Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju P. A. padarytų nusikaltimų pobūdis ir jo veikas kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamas neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), turi pastovią gyvenamąją vietą, nedirba, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą trumpą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti P. A. taikant 6 (šešių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, skirtina intensyvi priežiūra – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai) ir įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,80 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis ankščiau neteistas, jo veikos motyvus ir tikslus, šioje dalyje vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką ir padarytą dar vieną nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis.
BK 67 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).
Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas savo būseną sėdo už automobilio vairo, pasinaudodamas jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kas sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam turi būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant dviejų metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 11 d. (b. l. 119-125), apie tai pranešant VĮ „Regitra“.
Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo teismo taikyti BK 72 straipsnio 2 ir 3, 5 dalis ir išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio „BMW 320D“, valstybiniai numeriai NF-013-Z, vertę atitinkančią pinigų sumą.
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė P. A. buvo įvykdytas vairuojant liudytojui E. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 320D“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis ir liudytojas nebuvo susitarę dėl transporto priemonės naudojimo, todėl kaltinamasis faktiškai neturėjo jokio pagrindo naudotis aukščiau nurodytu automobiliu, žinojo ir suprato, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti, transporto priemonės savininkui ir valdytojui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto, vidutinė transporto priemonės „BMW 320D“, 2012 m. laidos, kaina Lietuvoje su PVM yra 10 140,00 (dešimt tūkstančių vienas šimtas keturiasdešimt) eurų (b. l. 68).
Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininko nustatymo teismas bendrame kontekste vertina tris pagrindinius kriterijus, aptariamojo turto realią rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra apie 10 140,00 (dešimt tūkstančių vienas šimtas keturiasdešimt) eurų, tai, kad kaltinamasis nedirba, bei jam skiriamą galutinę subendrintą bausmę. Taigi, bendrame kontekste įvertinus visų aukščiau nurodytų šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų santykinę įtaką, darytina išvada, kad proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto dalies vertę atitinkanti pinigų suma yra 2 500,00 (du tūkstančiai penki šimtai) eurų, kas laikytina proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma ir yra išieškotina iš kaltinamojo.
P. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 119–125), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos, VĮ „Regitra“ perduodant kaltinamojo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą voke, baudžiamosios bylos viršelio galinėje dalyje), šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones P. A. atėmimą dvejiems metams.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelis, 2020 m. gruodžio 15 d. pakvitavimu grąžinti liudytojui E. A., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini neribotoje E. A. nuosavybėje. Sutrintos 4 violetinės tabletės su MDMA medžiaga, saugomos Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (b. l. 86) ir pakuotės, kuriose buvo laikomos tabletės su psichotropine medžiaga, saugomos Kauno miesto Žaliakalnio PK daiktų saugykloje (b. l. 89–91), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini. Kompaktiniai diskai su įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje (b. l. 53, 96), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
P. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, bei 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmes:
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 51 MGL (2 550,00 dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą;
pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimi paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir P. A. paskirti subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto ir 51 MGL (2 550,00 dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto ir 34 MGL (1 700,00 (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu P. A. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai) ir įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Įpareigoti P. A. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos 34 MGL dydžio baudą (1 700,00 eurų) sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120 arba, el. p. kauno.apylinkes@teismas.lt ) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirti P. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 11 d
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš P. A. išieškoti konfiskuotino turto – liudytojui E. A. priklausančio automobilio „BMW 320D“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), identifikacinis kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, tai yra 2 500,00 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų.
P. A. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2 500,00 eurų) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus turi būti sumokėta į jo paties pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti, VĮ „Regitra“ perduoti kaltinamojo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 01508355 (saugomą voke, baudžiamosios bylos viršelio galinėje dalyje), šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones P. A. atėmimą dvejiems metams.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sutrintas 4 violetines tabletes su MDMA medžiaga, saugomas Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje ir pakuotes, kuriose buvo laikomos tabletės su psichotropine medžiaga, saugomas Kauno miesto Žaliakalnio PK daiktų saugykloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti. Kompaktinius diskus su įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje (b. l. 53, 96), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti P. A., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:
1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;
2. laikytis nustatytos dienotvarkės;
3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;
4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;
5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;
6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;
7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.