- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2-20934-918/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11948-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Atsakovas
- M. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui M. G. (M. G.) dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1 613,36 Eur išmokėtos draudimo išmoką, 5 procentusų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini), atsakovo M. G. (M. G.) vairuojama transporto priemonė VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrė su transporto priemone FIAT DUCATO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Eismo įvykio deklaracijoje atsakovas patvirtino esantis kaltas dėl įvykusio eismo įvykio ir padarytos žalos. Atsakovas ieškovui (draudikui) prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykio aplinkybes. Ieškovė ir A. G. buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonė VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Dėl šio įvykio ieškovas nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 8 066,82 Eur dydžio draudimo išmoką, už transporto priemonės FIAT DUCATO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Dėl šios priežasties ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išmokėtos draudimo išmokos dalį, t. y. 20 proc., nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui, nes atsakovas nevykdė įstatyme numatytos pareigos pranešti apie eismo įvykį ir bendradarbiauti su atsakingu draudiku.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodė, kad eismo įvykio deklaracijoje buvo pateikti visi jo duomenys, t. y. telefono numeris, adresas, tačiau jokių pranešimų, laiškų iš ieškovės nebuvo gavęs. Esant šiai situacijai, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti ieškinyje nurodytas sumas.
Šalies argumentai
Dubliku ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį patenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad įstatymas numato pareigą atsakovui, įvykus eismo įvykiui, per 3 darbo dienas susisiekti su draudiku, bendradarbiauti su juo ir pateikti visus su eismo įvykiu susijusius dokumentus, tačiau ieškovė negavo pranešimo ar dokumentų iš atsakovo nei per 3 darbo dienas, nei vėliau. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 613,36 Eur išmokėtos draudimo išmokos siejamas su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu. Atsakovo įstatyminės pareigos neatlikimas nulėmė tai, kad draudimo išmoka nukentėjusiajam buvo išmokėta pagal jo pateiktą informaciją, todėl nurodytos aplinkybės suteikia teisę ieškovei reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka.
Atsiliepimas
Tripliku atsakovas palaikė atsiliepimą ir jame išdėstytus atsikirtimus į pareikštą ieškinį, prašo ieškinį atmesti.
Byla, vadovaujantis CPK 441 straipsniu, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka 2019 m. rugsėjo 12 d., apie rašytinį teismo posėdį šalis informavus išsiunčiant joms nutartį. Nei ieškovė, nei atsakovas iki paskirto teismo posėdžio laiko prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepateikė. Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2019 m. rugsėjo 27 d. 14:30 val. (CPK 269 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl teisėjos teisėto nebuvimo darbe teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas teismo pirmininko pavaduotojos nutartimis atidėtas iki 2019 m. spalio 31 d. 11:00 val.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu susidūrė atsakovo M. G. (M. G.) vairuojama transporto priemonė VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė FIAT DUCATO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Byloje nėra ginčo, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko dėl atsakovo kaltės. Įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė FIAT DUCATO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta akcinėje draudimo bendrovėje „Compensa Vienna Insurance Group“. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui 8 066,82 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės FIAT DUCATO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimus.
Šioje byloje kilo ginčas dėl draudiko (t. y. ieškovės) teisės susigrąžinti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas apie įvykio aplinkybes draudiko neinformavo, eismo įvykio draudikui prašant, nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykio aplinkybes. Atsakovo teigimu, ieškovui buvo pateikti visi duomenys, ieškovas kitokios informacijos nereikalavo, o atsakovas nėra gavęs pranešimų nei telefonu, ne paštu.
Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei apie eismo įvykio metu padarytą žalą pranešė nukentėjęs asmuo, 2016 m. lapkričio 16 d. pateikdamas rašytinį pranešimą apie transporto priemonės žalą (75 e. b. l.) bei eismo įvykio deklaracijos kopiją (74 e. b. l.). Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas, kaip žalą padaręs asmuo, būtų pranešęs draudikui apie įvykį, nurodęs įvykio aplinkybes, pateikęs savo vairuotą transporto priemonę apžiūrai. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodo ir neįrodinėja aplinkybių, kad vykdė įstatyminę pareigą informuoti draudiką apie draudiminį įvykį ir jo aplinkybes. Būtent atsakovas kaip transporto priemonę valdęs ir dėl žalos atsakingas asmuo turėjo pareigą kreiptis į draudiką. Byloje pateiktas rašytinis įrodymas (48 e. b. l.) patvirtina, kad ieškovas 2017 m. spalio 23 d. išsiuntė atsakovui eismo įvykio deklaracijoje nurodytu telefono numeriu (+370)67559654 pranešimą apie administruojamą 2016-11-16 įvykį, prašydamas susisiekti su draudiku pranešime nurodytu telefonu. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar atsakovas faktiškai gavo siunčiamą pranešimą, teisinės reikšmės neturi, kadangi, kaip jau minėta, būtent atsakovas turėjo pareigą per 3 dienas nuo įvykio kreiptis į ieškovą. Tai, kad atsakovas eismo įvykio deklaracijoje nurodė savo kontaktinius duomenis, nepaneigia pareigos pačiam per įstatymą nustatytą terminą kreiptis į draudiką. Nesutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad ieškovė, turėdama atsakovo duomenis, privalėjo su juo susisiekti. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta imperatyvi pareiga transporto priemonės valdytojui per įstatyme nustatytą terminą pranešti draudikui apie kilusį eismo įvykį; įstatymas nenumato pareigos draudikui siųsti pranešimus draudėjui arba transporto priemonės valdytojui.
TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 60.3 punkte nustatyta, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovas kaip transporto priemonės valdytojas netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas pareigas, laiku ir tinkamai nepranešė ieškovei apie eismo įvykį, nepateikė turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų. Dėl šios priežasties ieškovė, apskaičiuodama žalos dydį, turėjo remtis tik nukentėjusiojo asmens pateiktais duomenimis, t. y. žalos dydis galėjo būti nustatytas ne objektyviai. Atsakovas, kaip žalą padarę asmuo, netinkamai vykdydamas įstatyminę pareigą informuoti draudiką apie įvykio aplinkybes, privalo prisiimti įstatyminės pareigos netinkamo vykdymo teisines pasekmes. Neturėdama teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui, ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumos dalį iš valdytojo.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė įstatyminę pareigą, numatytą TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, taip pat į tai, kad atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) neginčija fakto, jog nebuvo pranešta draudikui apie įvykusį eismo įvykį, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 613,36 Eur dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis, TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 22 straipsnio 2 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė ieškovei nebuvo tinkamai įvykdyta, skola iki šiol nėra padengta, ieškovės reikalavimas dėl šio pobūdžio palūkanų priteisimo tenkintinas, ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 1 613,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis, 6.210 str. 2 dalis)
Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 36,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Atsiliepime ir triplike atsakovas nurodė, kad nesutinka, jog šios išlaidos būtų priteistos iš atsakovo. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad žyminis mokestis - tai procesinio įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teisme atliekamus procesinius veiksmus (ieškinio, priešinio ieškinio, apeliacinio ar kasacinio skundo padavimą ir kt.). Šioje byloje už ieškinio turtinį reikalavimą sumokėtas 36 Eur žyminis mokestis, pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes - 2018 m. gruodžio 3 d. mokėjimo nurodymas Nr. 14, 2018 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1 ir 2019 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais bei į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 36,00 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas šioje byloje patyrė 8,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kuris, tenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovo (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo M. G. (M. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 1 613,36 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai trylika eurų 36 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 613,36 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 36,00 Eur (trisdešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo M. G. (M. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,63 Eur (aštuoni eurai 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išaiškinant, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.