Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., a.k. „(duomenys neskelbtini)“ gimęs „(duomenys neskelbtini)“ Šilutės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, 140 straipsnio 2 dalį (6 nusikalstamos veikos) ir 150 straipsnio 4 dalį ( 2 nusikalstamos veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2010 m. gruodžio 3 d., tikslesnis laikas nenustatytas, savo namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuolat mušdamas, tai yra suduodamas smūgius rankomis, kojomis, diržu bei kitais daiktais mažametei A. V., gimusiai 1997 m. birželio 11 d., sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, S. G. 2010 m. gruodžio 3 d. vakare, savo namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušdamas sudavė kojomis ne mažiau kaip po vieną smūgį mažametei A. V., gimusiai 1997 m. birželio 11 d., į šoną ir į koją, bei smurtaudamas sugriebęs už rūbų ir pažastų nutempęs numetė ją ant lovos sukėlė mažametei A. V. fizinį skausmą.

Be to, S. G. 2009 metų žiemą, tikslesnis laikas nenustatytas, savo namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas dėl mažametystės bejėgiška nukentėjusiosios A. V., gimusios 1997 m. birželio 11 d., būkle, prieš jos valią, kišo pirštus ir varpą nukentėjusiajai į išeinamąją angą bei kišo pirštus į makštį, tai yra analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš jo valią ir taip ją seksualiai prievartavo.

Be to, S. G. laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2010 metų gruodžio 3 d., tikslesnis laikas nenustatytas, savo namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuolat mušdamas ir smurtaudamas bei seksualiai prievartaudamas dėl mažametystės bejėgiškos būklės nukentėjusiąją A. V., gimusią 1997 m. birželio 11 d., padarė jai potrauminio streso sutrikimą ir tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, S. G. 2010 metais, tikslus laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip iki 2010 metų gruodžio 3 d., savo namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuolat smurtaudamas-gnaibydamas kojas ir mušdamas, tai yra suduodamas smūgius rankomis, kojomis, diržu, arklio pakinktais bei kitais daiktais mažametei J. G., gimusiai 1999 m. rugpjūčio 21 d., sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, S. G. 2010 m. gruodžio 3 d. vakare, savo namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušdamas sudavė ranka mažametei nukentėjusiajai J. G., gimusiai 1999 m. rugpjūčio 21 d., ir taip jai sukėlėjai fizinį skausmą.

Be to, S. G. 2010 metais, tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 3 d., savo namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas dėl mažametystės bejėgiška nukentėjusiosios J. G., gimusios 1999 m. rugpjūčio 21 d., būkle, prieš jos valią numovęs kelnes glostydavo ir bučiuodavo šlaunis, prašydavo jį pabučiuoti ir taip ją tvirkino.

Be to, S. G. 2010 metais, tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip iki 2010 metų gruodžio 3 d., savo namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuolat mušdamas ir smurtaudamas bei seksualiai tvirkindamas dėl mažametystės bejėgiškos būklės nukentėjusiąją J. G., gimusią 1999 m. rugpjūčio 21 d., padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja A. V., parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje, buvo A. V. auklėtoja. A. V. buvo gana uždara, nekonfliktuojanti su grupės draugais, dažnai vogdavo. Kartais skųsdavosi, kad tėtis skriaudžia. A. V. apie kaltinamojo netinkamą elgesį, t.y., kad yra skriaudžiama ir prievartaujama, pirmiausiai papasakojo bendruomenės slaugytojai, kuri apie tai pranešė jai ( A. V. ). Ką pasakojo, dabar tiksliai nepasakys, bet kažką, kad vasarą tėtis skriaudė ir ji pabėgo iš namų, ant šieno miegojo. Ji lyg ir pasakojo dėl intymių dalykų, bet ji nežino ar galima tikėti. Ji bandė klausti pačios A. V., bet ji nenorėjo pasakoti. Nežino, ar mergaitės tiesą sako, ar ne. Mama buvo pakankamai rūpestinga, tačiau pastaraisiais metais situacija pasikeitė. Keista, kad nukentėjusiųjų atstovė R. T. paneigė kalbas apie vagystes. A. V. nėra labai protiškai atsilikusi, o J. G. silpnesnė. Dėl A. V. fantazavimo nieko negali pasakyti. Mergaitės mokėsi jų mokykloje dėl intelekto sutrikimo.

Liudytoja I. M., parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“mokykloje, yra kūno kultūros mokytoja, buvo A. V. klasės auklėtoja. Slaugytoja papasakojo auklėtojai A. V., kuri po pietų papasakojo jai, jog A. V. pasiguodusi slaugytojai, jog tėvelis prie jos priekabiavo ir mušė. Konkrečiai dėl ko priekabiavo, jai nieko nesakė, ji žino tik iš nuogirdų. Iš socialinės darbuotojos sužinojo, kad mergaitės valkatavo ir namuose nebūdavo. A. sakydavo, kad patėvis labiau myli J. nei ją. A. sumuštos nėra mačiusi. Ji visą laiką gyvendavo mokykloje, tik savaitgaliais važiuodavo namo. Mama pagal galimybes ja rūpinosi. Po 2010 m. vasaros A. pasipasakojo, kad negali būti namuose, per vasarą gyveno pas buvusią klasiokę. Viena iš priežasčių, kodėl negali būti namuose, kad abu tėvai geria, kad jai negera būti namuose. Po tos vasaros sužinojo, kad A. buvo pavogusi telefoną iš naktinės auklės, paskui jį grąžino. A. labai mėgo vogti ir fantazuoti. Viena iš priežasčių, kodėl ji fantazuoja, tai yra, kad ji nori būti globos namuose. Negali garantuoti, bet viena iš priežasčių buvo, kad ji pamatė, kad įmanoma gyventi gražiau, švariau ir tvarkingiau. Jos tikslas buvo palikti šeimą. Klausė A., ar ji supranta, kad paliks J. be tėčio, ir aplamai ji pati liks be tėčio patėvio, kuris rūpinosi ja, augino, kad paliks be abiejų tėvų. Ji sakė, jog supranta, bet negali, nenori grįžti, tačiau priežasčių nenurodė.

Liudytoja R. Č. parodė, kad buvo J. G. klasės auklėtoja ir mokytoja. J. buvo uždaro būdo, mažai kalbėdavo, bet šiaip judri, smalsi. Jos pasikalbėdavo, bet kad šeimoje būtų konfliktų, mergaitė niekada nesakydavo. Pasitaikydavo, kad J. pameluodavo.

Liudytoja R. K. parodė, kad dirba socialine darbuotoja „(duomenys neskelbtini)“ seniūnijoje. Prieš du metus mergaitės parašė nusiskundimus, kad S. G. su jomis elgiasi netinkamai. Tada mergaitės buvo paimtos iš šeimos. Jai konkrečiai mergaitės nieko nepasakojo. Ji, kaip socialinė darbuotoja, dirbanti su šia šeima, gavo panešimą iš „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos, kurioje mergaitės mokėsi. Mergaitės buvo apklaustos policijoje, po to išvežtos į „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą. G. šeimoje nebuvo pagarbos vienas kitam, tėvai pykdavosi, bardavosi. Ši šeima nuo 2006 m. gruodžio 29 d., įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą už vaikų nepriežiūrą, socialinių įgūdžių stoką, girtavimą, smurtą šeimoje. Su šia šeima dirbo metus laiko, nuo 2009 metų gruodžio mėnesio iki mergaičių paėmimo. Vienintelį kartą, vasaros metu, mergaitės buvo prasitarusios, kad S. smurtavo prieš jas, bet mergaites apžiūrėjus nesimatė jokių įbrėžimų, todėl nevežė jų pas gydytoją. Buvo susitarta su mergaitėm, kad jei dar kartą kas nors tokio bus, jos jai pasisakys. Klausė S. G., kodėl smurtauja. Jis atsakė, kad tik truputį sudrausmino mergaites, nes jos vogė ir nusikalto.

Liudytoja B. M., parodė, kad dirba Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisės apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste. Jai paskambino seniūnijos socialinė darbuotoja R. K. ir pasakė, kad gavo informaciją, jog A. V. yra išprievartauta. Dalyvavo apklausoje policijoje ir vežė mergaites ekspertizei kartu su policijos pareigūnais. Mergaitės buvo labai sutrikusios, kalbėdamos apie tėtį, apie šeimą jos labai jaudinosi. J. visai mažai kalbėjo. Vėliau A. aiškino, ką reiškia tas išprievartavimas, t. y. ji nenorėjo, kad tėtis taip darytų, o tėtis taip darė, užgulė ją ir bučiavo. Ar tai tiesa, negali pasakyti, bet patvirtina, kad ten parašyta tai, ką pasakojo mergaitės. A. noriai pasakojo apie sumušimą, kad tėtis mušdavo tiek ją, tiek J. Pasakojo, jog mama buvo tvarte, jos su J. ruošėsi miegoti, buvo apsirengusios pižamas ir tėtis ją sumaišė su mama, buvo ją užgulęs ir bučiavo ją, buvo girtas. Mergaitės yra specifinio suvokimo, jos mokosi ne pagal bendrojo lavinimo programą ir kalbant, bei bendraujant matosi, kad jų suvokimas skiriasi. Jos šeimoje buvo blogai prižiūrimos.

Liudytoja V. M. parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje, direktoriaus pavaduotoja ugdymui. 2010 m. lapkričio mėnesį jai auklėtoja A. V. pasakė, kad mergaičių namuose kažkas vyksta nelabai gerai ir mergaitės nenori vykti į namus. Tada ji pasikvietė A., klausė jos, kodėl ji nenori namo, ji sakė, kad tėtis muša, kad pareina jos namo, neranda nieko, negali įeiti į namus, sakė, kad mama išgėrinėja. A. viską surašė raštu, savarankiškai. Minėjo, kad tėtis muša, iš namų varo ir ji nenori grįžti namo. Klausė jos, ar ji supranta, kad jei dabar paskambins įstaigai, socialinėms darbuotojoms, ji į namus daugiau nebepareis. Ji atsakė, kad taip ir nori. J. norėjo į namus tuo metu, išgyveno daugiau namų netektį.

Liudytoja M. P. parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje slaugytoja. A. V. atėjo pas ją ir pasakė, kad turi didelę paslaptį ir nori su ja pasikalbėti, paprašė, kad užrakintų iš vidaus duris, kad niekas negirdėtų. Pasakė, kad ją tėtis tvirkina, nori, jog tai būtų paslaptis. Tikėjo tuo, ką ji pasakė. Neklausinėjo mergaitės kaip ir kokiu būdu tai vyko. Klausė, ar ji suvokia, kad tai yra nusikaltimas. Ji atsakė teigiamai. Jos paklausė kiek tai laiko trunka, atsakė, jog neprisimena, buvo seniai. Klausė, kodėl nesakė ir nesiskundė ankščiau. Ji pasakė, kad labai bijojo, tėtis grasina užmušti ją ir mamą. Ji labai bijojo, pradėjo pasakoti, kad tėtis skriaudžia mamą, dažnai ją išvaro iš namų. Aiškino jai, kad reikės papasakoti ir kitiems. Atsakė, kad niekam nenori pasakoti, norėtų, kad tai būtų jų paslaptis. Ji atsakė, kad netylės, kažkas turi padėti, nes taip būti negali. A. paprašė, kad ji auklėtojai viską pasakytų, nes jai labai gėda. Auklėtojai A. perpasakojo viską ką A. pasakojo. A. pasipasakojo, nes ja pasitikėjo. Dėl blogos situacijos namuose ji ir ankščiau skundėsi, sakė, kad fiziškai yra skriaudžiama. A. labai jautri, reaguodavo į pastabas, stengėsi keistis dėl tvarkos. Įtarumas buvo visada, kad kažkas toje šeimoje negerai. Kartą atėjo drebėdama su temperatūra. Bandė aiškintis kas yra, ji atsakė, kad pamatė tėtį. Tai buvo iki to, kai ji nebuvo jai pasipasakojusi. Tada klausė, ar tėtis ją skriaudžia. A. V. nesugebėjo jai paaiškinti, buvo labai susijaudinusi pamačiusi tėvą. J. buvo labai uždara, ketvirtadienio vakarais prieš išvykstant į namus jai būdavo isterijos priepuoliai. Rasdavo ją įsikniaubusią ir verkiančią. Klausė kas yra, atsakydavo, kad ranka skauda, užsiima ranką, dreba visa, sukildavo temperatūra, sunku būdavo nuraminti. Mano, kad isterijos priepuoliai greičiausiai susiję su tuo, kad teks eiti į namus. Ji visada būdavo užsisklendusi, nemokėjo apibūdinti nei jausmų, nei veiksmų, niekad nesiskųsdavo, nesiguosdavo. Mergaitės mamą labai mylėjo. Labai išgyveno, dažnai skųsdavosi, kad tėtis geria, muša ją. Negali pasakyti, ar A. buvo linkusi meluoti. Nepastebėjo vagysčių. Taip pat negirdėjo, kad iš parduotuvių vogtų. Nemano, kad visa tai galėjo sugalvoti, siekdama išeiti į internatą. Ji labai ilgėjosi ir norėjo mamos. Nesijautė, jog dėl kažkokių dalykų būtų labai nuskriausta, vaikai jos neignoravo. Matė, kad po savaitgalio pas A. ant kūno būdavo mėlynių. Žinojo, kad A. valkataudavo.

Liudytoja L. G. parodė, kad yra S. G. žmona. Mergaitės jai nieko nepasakojo ir nesiskundė. Vyras mušdavo mergaites. Su vyru nedažnai pykdavosi, kartais jis ją mušdavo.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1993/10(03) nurodoma, kad 2010 m. gruodžio 10 d. apžiūrėjus A. V. kūno sužalojimų nerasta. Mergystės plėvė nepažeista (t. 1, b. l. 29).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1992/10(03) nurodoma, kad 2010 m. gruodžio 10 d. apžiūrėjus J. G. kūno sužalojimų nerasta. Mergystės plėvė nepažeista (t. 1, b. l. 58).

Iš 2012 m. gegužės 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas S. G. gyvenamasis namas, esantis „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone (t. 1, b. l. 9).

Klaipėdos raj. „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos direktorės pateiktoje A. V. charakteristikoje nurodoma, kad A. V. į „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos bendrabutį atvyko gyventi nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Ji buvo išsekusi, bijojo suaugusių, ypač vyrų, dažnai verkė (t. 1, b. l. 130).

Klaipėdos raj. „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos direktorės pateiktoje J. G. charakteristikoje nurodoma, kad J. G. į „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos bendrabutį atvyko gyventi nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Atrodė išsekusi tiek fiziškai, tiek emociškai, labai jautri, išsigandusi (t. 1, b. l. 131).

Aptartais įrodymais S. G. kaltė dėl pareikštų kaltinimų visiškai įrodyta.

Kaltinamasis savo kaltės dėl smurto ir A. V. ir J. G. sukelto fizinio skausmo iš esmės neginčija. Parodė, kad A. V. mušė diržu, dėl to, kad vogdavo. Kai mušdavo A. V., tai mušdavo ir J. G., nes abi vogdavo. 2010 m. gruodžio 3 d. vakare, savo namuose, įspyrė A. V. į sėdmenis, dėl to, kad atidarė langą. Pripažino, kad 2010 m. gruodžio 3 d. mušė ir J. G., nes ši buvo nusikaltusi.

Nukentėjusioji A. V. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek 2010 m. gruodžio 10 d. apklausos metu, tiek 2010 m. gruodžio 20 d. papildomos apklausos metu, tiek apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad tėvas ją muša rankomis, kojomis ir su diržu. Muša kiekvieną savaitgalį. Taip pat parodė, kad 2010 m. gruodžio 3 d. neblaivus tėvas ją mušė, spardė kojomis. Nukentėjusioji J. G. 2010 m. gruodžio 10 d. parodė, kad tėvas ją yra mušęs du kartus. Vieną kartą mušė vasarą su diržu. Kitą kartą mušė 2010 m. gruodžio 3 d. su ranka. 2012 m. kovo 22 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėja parodė, kad tėvas ją mušė su arklio pakinktais, suduodavo kumščiais, kiek kartų mušė neskaičiavo, kai prigerdavo, tai ir mušdavo. Nukentėjusiųjų parodymus apie jų patiriamą smurtą patvirtino nukentėjusiųjų atstovė ir liudytojai. Nukentėjusiųjų atstovė R. T. parodė, kad jai abi mergaitės teigė, kad tėtis abi jas mušė 2010 m. vasarą su arklio pakinktais. Liudytoja A. V. patvirtino, kad A. V. skųsdavosi, jog tėtis skriaudžia. Liudytoja A. P. Ž. parodė, kad 2010 m. vasarą ėjo į šiltnamį ir girdėjo kaip šaukė J. G.. Nieko nelaukus įbėgo pas juos ir pamatė, kad tėvas mušė vaiką su diržu. Liudytoja R. K. parodė, kad G. šeima nuo 2006 m. gruodžio 29 d., įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, už vaikų nepriežiūrą, socialinių įgūdžių stoką, girtavimą, smurtą šeimoje. Vasaros metu, mergaitės buvo prasitarusios, kad S. G. smurtavo prieš jas. Liudytoja L. G. parodė, kad sutuoktinis S. G. mušdavo mergaites. Be to, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose Nr. 103MS-159 ir 103MS-158 nurodyta, kad tiek J. G., tiek A. V. patvirtino, kad tėtis jas mušdavo.

S. G. pareikštas kaltinimas, kad jis prieš J. G. vartojo fizinį smurtą iki 2010 m. gruodžio 3 d., nenurodant pradinės datos. Išeitų, kad S. G. savo dukterį mušė nuo jos gimimo dienos. Toks kaltinimas yra nelogiškas, kaip matosi iš aptartų įrodymų, J. G. ir liudytojai iš esmė pasakoja apie smurto atvejus, įvykusius 2010 m.

Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, neginčijami nustatyta, jog kaltinamasis S. G. laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2010 metų gruodžio 3 d. ir 2010 m. gruodžio 3 d. vakare, vartodamas smurtą A. V. sukėlė fizinį skausmą bei laikotarpiu 2010 metais iki 2010 metų gruodžio 3 d., įskaitant ir 2010 m. vasarą bei 2010 m. gruodžio 3 d. vakare mušdamas sukėlė fizinį skausmą J. G.. Nusikalstama veika dėl pavartoto fizinio smurto ir skausmo sukėlimo J. G. iki 2010 m. gruodžio 3 d. ir 2010 m. vasarą kvalifikuojama kaip viena nusikalstama veika. Kaltinamojo veikos pagal 4 epizodus pavartojus fizinį smurtą bei sukėlus fizinį skausmą A. V. ir J. G. atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Kaltinamasis S. G. neigia savo kaltę dėl A. V. seksualinio prievartavimo bei J. G. tvirkinimo, aiškina, kad mažametės sako netiesą. Šiuos kaltinamojo S. G. aiškinimus paneigia mažamečių nukentėjusiųjų A. V. ir J. G. parodymai, kurie yra tiesioginiai pirminiai įrodymai, turintys išskirtinę reikšmę byloje, kiti įrodymai yra išvestiniai ir netiesioginiai, jie papildo mažamečių nukentėjusiųjų parodymus. A. V. ir J. G. parodymai, kaip įrodymų šaltinis, teismui nekelia abejonių dėl jų leistinumo – mažametės nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamos nepažeidžiant BPK 184 straipsnio 3, 4, 5 dalių bei 186 straipsnio nuostatų, jų parodymai užfiksuoti tinkamai.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės aktų seka, kad A. V. ir J. G. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (nei padidintas polinkis fantazuoti, nei realių įvykių supainiojimas su vaizduotės produkcija, nei padidintas polinkis į įtaigumą it kt.) dėl kurių jos negalėtų teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes bei šias reikšmingas aplinkybes perteikti. Peržiūrėjus teisme nukentėjusiosios A. V. apklausos vaizdo įrašą, matyti kaip A. V. parodė, kad jai gulint lovoje, patėvis numovė pižamą ir kišo lytinį organą į išeinamąją angą. Mažametės parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – išvestiniai ir netiesioginiai, kuriuose esantys faktiniai duomenys sudaro vieningą loginę įrodymų grandinę. Liudytoja M. P. parodė, kad A. V. jai sakė, kad ją tėtis tvirkina. Liudytoja B. M. parodė, kad A. V. sakiusi, jog ją tėtis ją sumaišė su mama, buvo ją užgulęs ir bučiavo ją. Taip pat tas aplinkybes patvirtina ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-159, bei ekspertės V. K. parodymai, kuri teisme parodė, jog A. V. buvo nustatytas potrauminis streso sutrikimas, kuris yra tiesiogiai susijęs su patirta jos seksualine prievarta. Be to, ekspertė pažymėjo, kad nekilo abejonių, kad mergaitės sako tiesą. Jos negalėjo prisigalvoti, fantazuoti, priešingai mergaitės tai sunkiai išgyvena, nenoriai pasakoja, labai sunkiai įeina į kontaktą, verkia, priešinasi.

Pažymėtina, kad J. G. nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei apklausiant psichologei teisme, nepapasakojo apie kaltinime dėl jos tvirkinimo nurodytas aplinkybes. Tačiau, 2010 m. gruodžio 13 d. rašytiniame paaiškinime J. G. nurodė, kad tėtis numaudavo kelnes ir glostydavo kojas, jas bučiuodavo, gnaibydavo pirštais. Šį faktą patvirtina ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-158, kuriame nurodyta, kad pokalbio metu J. G. patvirtina, kad tėtis, numovęs jai kelnes, glostydavo ir bučiuodavo šlaunis, prašydavo jį pabučiuoti.

Teismas neturi pagrindo nesiremti A. V. ir J. G. parodymais ir laiko juos patikimais, o kaltinamojo S. G. parodymus, kad mergaitės meluoja, teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jo gynybos poziciją.

Įrodyta, kad kaltinamasis S. G. 2009 metų žiemą, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas dėl mažametystės bejėgiška nukentėjusiosios A. V., gim. 1997 m. birželio 11 d. būkle, prieš jos valią, kišo pirštus ir varpą nukentėjusiajai į išeinamąją angą bei kišo pirštus į makštį, ir taip analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš jo valią ir taip ją seksualiai prievartavo. Ši jo veika kvalifikuojama pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. G. prieš J. G. valią, numovęs jai kelnes glostydavo ir bučiuodavo šlaunis, prašydavo jį pabučiuoti. Jis neatliko su J. G. veiksmų, kurie pagal savo pobūdį ir intensyvumą galėtų būti vertinami kaip lytinės aistros tenkinimas kitokio sąlyčio būdu. Kaltinimas dėl šios veikos pareikštas, kad tvirkinamieji veiksmai truko iki 2010 m. gruodžio 3 d., nenurodant jų pradžios. Išeitų, kad J. G., buvo tvirkinama nuo pat gimimo dienos. Nesant tokių duomenų, ir esant įrodymams, kad J. G. buvo tvirkinama 2010 metais, laikytina, kad nusikalstama veika padaryta 2010 metais.

Kaltinamojo S. G. nusikalstami veiksmai prieš J. G. kvalifikuojami pagal BK 153 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad konkreti tvirkinamųjų veiksmų data nenustatyta, nors ir nurodyta, kad nusikalstama veika galėjo vykti iki 2010 m. gruodžio 3 d., kai mergaitės buvo paimtos iš namų, taikytina iki 2010 m. liepos 20 d. galiojusi įstatymo redakcija, kurioje buvo numatyta švelnesnė atsakomybė ( BK 3 straipsnis).

Kaltinamasis S. G. padarė aštuonias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena baudžiamojo įstatymo priskiriama labai sunkiems nusikaltimams. S. G. tvirkino savo mažametę dukterį bei seksualiai prievartavo mažametę mergaitę, kurią augino, prižiūrėjo ir laikė savo dukterimi, taip pat nuolatos vartojo smurtą prieš jas ir tai sukėlė joms fizinį skausmą bei neigiamas pasekmes jų psichinei sveikatai.

Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina, kad šias veikas darė būdamas girtas ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosiomis, kad S. G. nusikalstamas veikas darydavo išimtinai būdamas girtas.

Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia, kad S. G. laikytinas neteistu, nes teistumas yra išnykęs (t. 1, b. l. 188), vieną kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirtos baudos nesumokėjo (t. 1, b. l. 190), nedirba (t. 1, b. l. 189). Duomenų apie S. G. psichikos ir priklausomybės ligas nėra (t. 1, b. l. 192). S. G. charakterizuojamas kaip ūmus, vartojantis alkoholinius gėrimus, išgėręs agresyvus, konfliktiškas, smurtaujantis prieš žmoną (t. 1, b. l. 194).

Esant paminėtoms aplinkybėms, vienai atsakomybę sunkinančiai ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pagal BK 150 straipsnio 4 dalį jam skirtina nežymiai mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį bausmė. Už kitas nusikalstamas veikas skiriama bausmė, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į jų trukmę ir pasekmes. Kadangi nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Prokuroras, atstovaudamas mažamečių nukentėjusiųjų A. V. ir J. G. interesus, pareiškė 50 000 Lt civilinį ieškinį S. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo A. V. ir 40 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo J. G. ( t. 1, b. l. 119-120).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6. 263 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 109 straipsnis ).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Prokuroro ieškinys, atstovaujant mažamečių nukentėjusiųjų interesus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Kaip nustatyta, A. V. buvo seksualiai prievartaujama, J. G. buvo tvirkinama, prieš jas buvo naudojamas smurtas, dėl to jos neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelius dvasinius išgyvenimus bei psichinius sukrėtimus, kurių pasekmės gali išlikti visam gyvenimui. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, kad jokio vertingo turto kaltinamasis neturi, nedirba, dirbdamas bausmės atlikimo vietoje kaltinamasis galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos, akivaizdu, kad ieškinio sumos 50 000 Lt ir 40 000 Lt jam yra labai didelės ir kaltinamasis neturės galimybių sąžiningu būdu jų sumokėti. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, bei kitas minėtas aplinkybes, bet taip ir į tai, kad kaltinamasis yra palyginti jauno amžiaus, darbingas, teismas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir A. V. iš S. G. priteisia 30 000 litų, o J. G. priteisia 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( iki 2010 m. gruodžio 3 d. smurtas prieš A. V.) - 1 metams laisvės atėmimo,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( 2010 m. gruodžio 3 d. smurtas prieš A. V.) - 6 mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( iki 2010 m. gruodžio 3 d. smurtas prieš J. G.) - 1 metams laisvės atėmimo,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( 2010 m. gruodžio 3 d. smurtas prieš J. G.) - 6 mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 153 straipsnį ( 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII- 1968 redakcija) - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( J. G. nežymus sveikatos sutrukdymas) - 1 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę S. G. nustatyti septynerius metus laisvės atėmimo, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteisti iš S. G. A. V. 30 000 litų, J. G.- 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Voką su CD laikmena su 2010 m. kovo 22 d. mažamečių nukentėjusiųjų A. V. ir J. G. apklausų vaizdo ir garso įrašu, palikti saugoti prie bylos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą teismo salėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. G. suėmimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.