- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-1316-485/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- S. L.
- Atsakovas
- AB „Autrolis“
- Advokatai
- Žilvinas Kalinauskas, Daiva Jurevičienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Albino Čeplinsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB “Autrolis” apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-816-638/2011 pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui AB „Autrolis“ dėl įpareigojimo suteikti pilną darbo krūvį.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b. l. 22-23) prašė įpareigoti atsakovą skirti jai pilną troleibuso vairuotojos darbo krūvį nuo 2009-12-17 ir priteisti darbo užmokesčio skirtumą už laikotarpį nuo 2009-12-17 iki teismo sprendimo įsigaliojimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 18 d. sprendimu (b. l. 137-140) ieškinį tenkino iš dalies, pripažino neteisėtu atsakovo AB „Autrolis“ atsisakymą suteikti ieškovei s. L. darbo krūvį visą darbo laiką ir įpareigojo atsakovą suteikti ieškovei darbo krūvį visą darbo laiką, priteisė ieškovei iš atsakovo darbo užmokesčio skirtumą 14 965,11 Lt ir 300 Lt bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo valstybei 449 Lt žyminį mokestį ir 22 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, jog ieškovė buvo priimta į darbą Kauno troleibusų parko troleibuso vairuotoja 1999-04-20. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2008-12-22 nustatė, kad ieškovės darbingumo lygis yra 50 proc. Ieškovė 2009-01-05 parašė darbdaviui prašymą sumažinti darbo krūvį iki 0,5 etato. 2009-01-07 ieškovės ir atsakovo darbo sutartis buvo pakeista nurodant, kad ieškovė dirbs nepilną darbo savaitę, t.y. 20 valandų. Ieškovė teigė, kad prašymą dirbti nepilną darbo laiką ji parašė ne savo laisva valia, kad buvo darbdavio įkalbėta. Be to, prašymą dirbti nepilną darbo dieną ieškovė parašė nedarbingumo laikotarpiu, nes nedarbingumas jai tęsėsi nuo 2009-01-01 iki 2009-01-06. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad prašymą ji parašė ne savo valia. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos turėtas nedarbingumas buvo tokio pobūdžio, kad trukdė jai suprasti, kokio turinio prašymus darbdaviui ji teikia. 2009-04-09 ieškovė rašė darbdaviui prašydama grąžinti pilno darbo laiko sąlygą į darbo sutartį, 2009-04-22 ieškovė dar kartą prašė darbdavio grąžinti ją dirbti pilnu darbo laiku. 2009-04-21 darbdavys atsakė, kad prašymo patenkinti neturi galimybės. Teismas konstatavo, jog 2010-01-05 tarp šalių kilo naujas darbo ginčas, nes ieškovė manė, kad turi būti grąžinta dirbti pilnu darbo krūviu jau ne dėl to, kad prašymą sumažinti darbo laiką ji parašė ne laisva valia, o dėl to, kad atgavo buvusį darbingumą ir nebeliko sąlygos, dėl kurios ji prašė suteikti nepilną darbo laiką, o atsakovas nesutiko jai grąžinti pilno darbo laiko. Ieškovė 2010-02-12 pateikė prašymą darbo ginčų komisijai prašydama įpareigoti darbdavį pervesti ją dirbti pilnu darbo krūviu nuo 2010-04-01. Darbo ginčų komisija 2010-02-19 svarstė S. L. skundą, tačiau komisija nesusitarė. Teismas nurodė, jog Darbo kodekso 146 str. nėra pasakyta, kaip reguliuojami atvejai, kai darbuotojas, prašęs nustatyti jam ne visą darbo laiką, aplinkybėms pasikeitus pageidauja grįžti į viso darbo laiko režimą. Teismas manė, kad DK 146 str. nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į direktyvos 97/81/EB siekiamus tikslus, prasmę, paskirtį. Direktyvoje pasakyta, kad susitariančių valstybių narių tikslas yra sudaryti galimybes savanoriškumo pagrindu darbo ne visą darbo dieną plėtojimui ir prisidėti prie lankstaus darbo laiko grafiko organizavimo, atsižvelgiant į darbdavių ir darbuotojų reikmes. Direktyvos 5 str. pasakyta, kad darbdaviai turi kuo tinkamiau apsvarstyti šiuos dalykus: a) darbuotojų prašymus juos perkelti iš darbo visą darbo dieną į darbą ne visą darbo dieną, jeigu įmonėje atsiranda tokia galimybė; b) darbuotojų prašymus juos perkelti iš darbo ne visą darbo dieną į darbą visą darbo dieną arba pailginti darbo laiką, jeigu yra tokia galimybė. Teismas pažymėjo, jog nors ieškovės prašyme ir šalių pakeistoje darbo sutartyje nebuvo nustatyta sąlyga, kad ne visas darbo laikas nustatomas tam tikram terminui, t.y. iki ieškovė pasveiks, tačiau ši darbo sutarties sąlyga aiškintina atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus. Akivaizdu, kad ieškovė prašymą dirbti ne visą darbo laiką parašė tik esant ligai, netgi būdama nedarbinga tą dieną, kai rašė prašymą. Kadangi tokia darbo sutarties sąlyga buvo nustatyta dėl darbuotojos gerovės ir tik jos prašymu, būtų neteisinga, kad tokios sąlygos panaikinimas ir grįžimas į visą darbo laiką būtų priklausomas vien tik nuo darbdavio valios, nes tai iš esmės pablogintų darbuotojos padėtį. Darbuotojos noru nustatyta sąlyga negali būti panaudota prieš ją pačią neleidžiant jai susigrąžinti ankstesnių darbo sutarties sąlygų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad visapusiškai apsvarstė ieškovės prašymą ir kad tikrai neturi galimybių grąžinti jai pilną darbo laiką. Priešingai, iš pateiktų VSDFV duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-12-31 iki 2010-11-30 atsakovas atleido iš darbo 69 darbuotojus. Atsakovas yra įmonė, užsiimanti keleivių pervežimu troleibusais, ši veikla yra tęsiama nuolat. Teismas negali daryti išvados, kad atsakovas tinkamai ir visapusiškai apsvarstė ieškovės prašymą suteikti visą darbo laiką ir kad atleidęs iš darbo 30 troleibusų vairuotojų nerado galimybės pilnai ar iš dalies patenkinti ieškovės prašymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovo sprendimą nesuteikti ieškovei darbo visu krūviu pripažino neteisėtu. Teismas rėmėsi ieškovės 2010-02-12 prašymu darbo ginčų komisijai, kai ji prašė suteikti jai pilną darbo krūvį nuo 2010-04-01. Teismas darė išvadą, kad ieškovės prašymas suteikti jai visą darbą visą darbo laiką turėjo būti patenkintas nuo 2010-04-01. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis 2010 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais jai dirbant puse darbo krūvio buvo 14,63 Lt per valandą. Todėl teismas priteisė iš atsakovo darbo užmokestis už 0,5 troleibuso vairuotojo darbo krūvį, kas sudaro 58,23 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2010-04-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kas sudaro 257 darbo dienas, atitinkamai 14 965,11 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l.141-145) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
dėl visuotinai žinomos aplinkybės - ekonominės krizės sumažėjo atsakovo teikiamos paslaugos kiekis. Dėl to atsakovas buvo priverstas vykdyti savo veiklą su mažesniu troleibusų vairuotojų pareigybių skaičiumi. Objektyvios aplinkybės sąlygojo tai, jog atsakovas neturėjo galimybės tenkinti ieškovės prašymo, tačiau išnykus joms, atsakovas neginčija ieškovės teisės į pilną darbo krūvį ir savo pareigos suteikti jai šį darbo krūvį;teismas nepasisakė dėl atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų - 2011-03-10 pažymos apie priimtus į darbą darbuotojus dirbti troleibusų vairuotojo pareigose per laikotarpį nuo 2009-12-17 iki 2011-03-10, 2010-11-25 vardinio troleibusų vairuotojų 2010 m. lapkričio 10 dienai sąrašo Nr. 2976, 2011 vasario 15 d. troleibusų vairuotojų, dirbančių nepilnu darbo krūviu, sąrašo Nr. 503 ir nevertino jų reikšmės sprendžiant kilusį ginčą dėl ieškovei nesuteikiamo pilno darbo krūvio. Teismas nevertino įrodymų viseto, o rėmėsi duomenimis, gautais iš VSDFV , kur nurodoma, jog per laikotarpį nuo 2009-12-31 iki 2010-11-30 atsakovas atleido iš darbo 69 darbuotojus. Šie duomenys įrodymų viseto apimtyje turtų būti vertintini priešingai. Pirmos instancijos teismas, nepasisakydamas ir nevertindamas atsakovo pateiktų į bylą įrodymų, pažeidė teismui įstatymu nustatytą pareigą vertinti visus įrodymus, kurie pateikti į bylą ir kuriais šalis (atsakovas) grindžia savo atsikirtimus, todėl padarė neteisingas išvadas, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad visapusiškai apsvarstė Ieškovės prašymą ir kad neturi galimybių grąžinti jai pilną darbo laiką. Be to, atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismo padaryti civilinio proceso normų pažeidimai (CPK 270 str. 4 d. 3 p.) vertintini kaip absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.);teismas, priimdamas sprendimą pripažinti neteisėtu atsakovo atsisakymą suteikti ieškovei darbo krūvį visą darbo laiką, kaip motyvą nurodė tai, jog atsakovas vykdo veiklą perveždamas keleivius troleibusais ir savo veiklos nenutraukė ir iš to darė išvadą, jog atsakovas turi galimybę suteikti ieškovei pilną darbo krūvį. Teismas, priimdamas sprendimą, sutapatino dvi skirtingas DK nuostatomis reguliuojamuose teisiniuose santykiuose vartojamas sąvokas- darbovietės sąvoką. Teismas, sutapatinęs šias sąvokas, negalėjo vertinti tos aplinkybės, kurią atsakovas grindė pateiktais įrodymais, t.y. jog darbovietėje nėra laisvų darbo vietų (troleibusų vairuotojų pareigybių - etatų). Pirmos instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, todėl, atsakovo nuomone, darė klaidingą išvadą;teismas rezoliucinėje spendimo dalyje nurodė įpareigojimą suteikti ieškovei darbo krūvį visą darbo laiką vykdyti skubiai, tačiau motyvuojamoje sprendimo dalyje nenurodė nei teisės normų, nei teisinių ir faktinių teismo sprendimo argumentų, taip pat ir jokių motyvų, kuriais remdamasis priėmė šį spendimą. Teismas, nutardamas sprendimą dėl įpareigojimo suteikti ieškovei darbo krūvį visą darbo laiką, vykdyti skubiai nenurodė jokio pagrindo, kuriuo vadovaudamasis priėmė šį sprendimą. Atsakovo nuomone toks pagrindas ir nėra numatytas nei CPK 282 str. nei Darbo kodekso 299 str. 1 d. 2 p. nuostatose, kuriuo vadovaujantis priimtas sprendimas būtų laikomas teisėtu.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 150-151) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas nevertino byloje surinktų įrodymų. Išvardindamas eilę dokumentų, atsakovas nenurodė jų reikšmės galimai galinčios turėti įtakos sprendimo pakeitimui. Ta aplinkybė, kad į atsakovo bendrovę nebuvo priimtas nei vienas darbuotojas, nepaneigia aplinkybės, kad atleidus eilę darbuotojų, buvo galimybė sudaryti ieškovei galimybę dirbti pilną dieną;ieškovė pilnu darbo krūviu dirba nuo 2011-04-01. Visi įmonėje dirbantys troleibusų vairuotojai dirba pagal sudarytus grafikus. Ieškovei suteiktas darbo krūvis niekaip neįtakojo keleivių pervežimo paslaugos kiekio;nors apeliantas prieštarauja skubiam teismo sprendimo vykdymui, tačiau sprendimas priimtas 2011-03-18 abiejų šalių sutarimu, o pilnu darbo krūviu ieškovė jau dirba nuo 2011-04-01.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2011-03-18 Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui AB „ Autrolis“ dėl įpareigojimo suteikti pilną darbo krūvį. Minėtos dienos sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Pripažintas neteisėtu atsakovo AB „ Autrolis“ atsisakymas suteikti ieškovei S. L. darbo krūvį visą darbo laiką ir atsakovas AB „ Autrolis“ įpareigotas suteikti ieškovei S. L. darbo krūvį visą darbo laiką. Priteista ieškovei S. L. iš atsakovo AB „ Autrolis“ darbo užmokesčio skirtumas 14 965,11 Lt ir 300 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.
Priteista valstybei iš atsakovo AB „ Autrolis“ 449 Lt žyminio mokesčio ir 22 Lt pašto išlaidų ( b. l. 137-140 ).
Atsakovas ( apeliantas ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka , prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ( ankstesni vardas ir pavardė buvo R. S., b. l. 72-73 ) 1999-04-20 buvo priimta į darbą Kauno troleibusų parko troleibuso vairuotoja ( b. l. 41-47 ). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2008-12-22 nustatė, kad ieškovės darbingumo lygis yra 50 proc. ( b. l. 6 ). Ieškovė 2009-01-05 pateikė darbdaviui prašymą sumažinti jai darbo krūvį iki 0,5 etato ( b. l. 62 ). 2009-01-07 ieškovės ir atsakovo darbo sutartis buvo pakeista nurodant, kad ieškovė dirbsnepilną darbo savaitę, t. y. 20 valandų ( b. l. 47 ). Ieškovė jau 2009-01-28 pateikė darbdaviui prašymą nustatyti jai pilną darbo krūvį, tačiau 2009-02-13 darbdavys šio prašymo netenkino. 2009-03-18 ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisijąprašydama išspręsti kilusį darbo ginčą , įpareigoti darbdavį sudaryti jai galimybę dirbti pilną darbo dieną, tačiau šalys nesusitarė, sprendimas nebuvo priimtas ( b. l. 9, 10-12 ). 2009-04-09 ieškovė vėl rašė darbdaviui prašydama grąžinti pilno darbo laiko sąlygą į darbo sutartį ( b. l. 13 ), 2009-04-22 ieškovė dar kartą prašė darbdavio grąžinti ją dirbti pilnu darbo laiku, tačiau darbdavys 2009-04-21 vėl šio prašymo netenkino ( b. l. 15-16 ). 2009-12-23 neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatė ieškovei 80 proc. darbingumo lygį ( b. l. 74 ). 2009-12-30 ieškovė pateikė darbdaviui prašymą grąžinti jai pilną darbo krūvį, tačiau 2010-01-05 darbdavys vėl šio prašymo netenkino ( b. l. 5, 7 ). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2010-01-05 tarp šalių kilo naujas darbo ginčas, nes ieškovė manė, kad turi būti grąžinta dirbti pilnu darbo krūviu dėl to, kad atgavo buvusį darbingumą ir nebeliko sąlygos, dėl kurios ji prašė suteikti nepilną darbo laiką, o atsakovas nesutiko jai grąžinti pilno darbo laiko. Ieškovė 2010-02-12 pateikė prašymą darbo ginčų komisijai, prašydama įpareigoti darbdavį pervesti ją dirbti pilnu darbo krūviu nuo 2010-04-01, tačiau komisija nesusitarė ( b. l. 32-33,80-81 ). Įstatymas numato atvejus, kada darbuotojui gali būti nustatytas ne visas darbo laikas : kai yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kai darbuotojas to reikalauja dėl savo sveikatos būklės ( LR DK 146 str. ). Šiuo straipsniu į Lietuvos nacionalinę teisę yra perkeltos Europos Tarybos Direktyvos 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarėEuropos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga ( UNICE ), Europos įmonių , kuriose dalyvauja valstybė, centras ( CEEP ) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija ( ETUC ), nuostatos. Darbo kodekso 146 str. nėra numatyta, kaip yra reguliuojami atvejai, kai darbuotojas, prašęs nustatyti jam ne visą darbo laiką, aplinkybėms pasikeitus grįžta dirbti visą darbo laiką. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad LR DK 146 str. nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į direktyvos 97/81EB siekiamus tikslus, prasmę, paskirtį. Minėtoje direktyvoje yra pasakyta, kad susitariančių valstybių narių tikslas yra sudaryti galimybes savanoriškumo pagrindu darbo ne visą darbo dieną plėtojimui ir prisidėti prie lankstaus darbo grafiko organizavimo, atsižvelgiant į darbdavių ir darbuotojųreikmes. Šuos direktyvos 5 str. numato, kad darbdaviai turi kuo tinkamiau apsvarstyti šiuos dalykus : a) darbuotojų prašymus juos perkelti iš darbo visą darbo dieną į darbą ne visą darbo dieną, jeigu įmonėje atsiranda tokia galimybė; b) darbuotojų prašymus juos perkelti iš darbo ne visą darbo dieną į darbą visą darbo dieną arba pailginti darbo laiką, jeigu yra tokia galimybė.
Kaip nustatyta, pradinė darbo sutartis su ieškove buvo sudaryta visam darbo laikui. Vėliau jos prašymu dėl sveikatos būklės darbo laikas buvo sutrumpintas. Joks konkretus terminas kiek ieškovė dirbs ne visą darbo laiką, nustatytas nebuvo. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tikruosius šalių ketinimus pagrįstai nustatė, kad ieškovė prašymą dirbti ne visą darbo laiką parašė tik esant ligai. Pirmosios instancijos teismas taip pat darė pagrįstą išvadą, kad būtų neteisinga, jog darbo sutarties sąlygos ( t. y. dirbti ne visą darbo laiką ) panaikinimas ir grįžimas į visą darbo laiką būtų priklausomas vien tik nuo darbdavio valios, nes tai iš esmės pablogintų darbuotojos padėtį. Darbuotojos noru nustatyta sąlyga negali būti panaudota prieš ją pačią, neleidžiant jai susigrąžinti ankstesnių darbo sutarties sąlygų.
Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. dėl 2011-03-10 pažymos apie priimtus į darbą darbuotojus dirbti troleibusų vairuotojo pareigose per laikotarpį nuo 2009-12-17 iki 2011-03-10, 2010-11-25 vardinio troleibusų vairuotojų 2010 m. lapkričio 10 dienai sąrašo Nr. 2976, 2011 m. vasario 15 d. troleibusų vairuotojų, dirbančių nepilnu darbo krūviu , sąrašo Nr. 503 ir nevertino jų reikšmės sprendžiant kilusį ginčą dėl ieškovei nesuteikiamo pilno darbo krūvio. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėtų atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas plačiau neanalizavo, tačiau šis trūkumas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme. Minėtoje 2011-03-10 pažymoje Nr. 661 nurodyta, kad į AB „ Autrolis“ per laikotarpį nuo 2009-12-17 iki 2011-03-10 nebuvo priimtas nei vienas darbuotojas dirbti troleibusų vairuotojo pareigose ( b. l. 126 ). Iš jau minėto 2010-11-25 sąrašo Nr. 2976 matyti, kad 2010 m. lapkričio 10 dienai AB „ Autrolis“ troleibusų vairuotojais dirbo 317 vairuotojų, iš jų 36 buvo prastovoje ne dėl darbuotojo kaltės, jie teismo sprendimu grąžinti į darbą. 2010 m. lapkričio 10 dienai AB „ Autrolis“ buvo patvirtinta 276,5 troleibusų vairuotojų etatai ( b. l. 127-130 ). Iš 2011-02-15 troleibusų vairuotojų, dirbančių nepilnu darbo krūviu sąrašo Nr. 503 matyti, kad 8 vairuotojai dirbo 0,5 etato, o 2 vairuotojai – 0,75 etato ( b. l. 110 ). Iš pateiktų VSDFV duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-12-31 iki 2010-11-30 atsakovas atleido iš darbo 69 darbuotojus ( b. l. 106-107 ), atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad apie 30 atleistųjų darbuotojų buvo trpleibusų vairuotojai ( b. l. 136 ). Apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovas teismui pateikė AB „ Autrolis“ pareigybių sąrašą 2011m.- rugpjūčio 19 dienai, iš kurio matyti, kad troleibusų vairuotojais dirba 283 asmenys, iš kurių 4 yra išleisti tikslinių atostogų vaiko priežiūrai,8 vairuotojai dirba 0,5 etato, 1 vairuotojas -0,75 etato. 8 etatai yra laisvi, taip pat yra laisvas vienas 0,25 etatas. Iš pateiktos 2011-09-01 pažymos Nr. 1646 matyti , kad laikotarpyje nuo 2009-12-30 iki 2011-08-23 į troleibusų vairuotojo pareigybę buvo priimti du darbuotojai ( 2011 m. liepos 5 d. ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. ). Atsižvelgiant į šiuos įrodymus nėra pagrindo teigti, kad atsakovas tinkamai ir visapusiškai apsvarstė ieškovės prašymą suteikti jai visą darbo laiką .ir nerado galimybės pilnai ar iš dalies patenkinti ieškovės prašymą.
Apeliantas taip pat nurodo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismo padaryti civilinio proceso normų pažeidimai ( CPK 270 str. 4 d., 3 p. ) vertintini kaip absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ( CPK 329 str. 2 d., 4 p. ). Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais, kadangi CPK 329 str. 2 d., 4 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra numatyta tai, kad sprendimas , nutartis yra be motyvų ( sutrumpintų motyvų ). Gi kaip matyti, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiau neanalizavo jau minėtų atsako pateiktų rašytinių yrodymų, neduoda pagrindo teigti, jog dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.
Be to, apeliantas savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė įpareigojimą suteikti ieškovei darbo krūvį visą darbo laiką vykdyti skubiai , tačiau sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodė nei teisės normų, nei teisinių ir faktinių teismo sprendimo argumentų , taip pat ir jokių motyvų, kurias remdamasis priėmė šį sprendimą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas įpareigojimą suteikti ieškovei darbo krūvį visą darbo laiką vykdyti skubiai , išsamiau to nemotyvavo, tačiau šis trūkumas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme. Įstatymas numato, kokius sprendimus ir nutartis teismas nukreipia skubiai vykdyti ( CPK 282 str. 2 d. ). Byla išnagrinėta pagal ieškovės ieškinį dėl įpareigojimo suteikti pilną darbo krūvį. CPK 282 str. 2 d. nėra numatytas tokių teismo sprendimų skubus vykdymas. Tačiau CPK 283 str. 1 d. yra numatyti atvejai, kada teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinėjimas užsitęsė, uždelsimas įvykdyti skubiai teismo sprendimą ieškovei padarytų didelę žalą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė jau nuo 2011-04-01 pas atsakovą dirba pilnu etatu. Todėl skubaus vykdymo panaikinimas nesukeltų atskirų teisinių pasekmių.Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė įpareigojimą suteikti ieškovei darbo krūvį visą darbo laiką vykdyti skubiai. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad išsamaus skubaus vykdymo motyvavimo nebuvimas nėra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išspręsdamas šią civilinę bylą nors ir padarė anksčiau minėtus procesinius pažeidimus, tačiau jie nėra esminiai, buvo ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl iš esmės teisingai išsprendė šią bylą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą.
Jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais apelianto argumentais teisėjų kolegija nemato pagrindo.
Tokiu būdu apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo AB „ Autrolis“ ( įm. k. 3271513 ) 300 Lt.( tris šimtus litų ) advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme S. L. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) naudai.