- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-17
- Bylos Nr.
- Ik-3394-171/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01575-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Gintaras Dzedulionis, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- UAB „Rodena“
- Atsakovas
- VĮ Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Saulius Brazauskas
- Kategorijos
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Sauliui Brazauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Rodena“ skundą atsakovei VĮ Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama:
1) panaikinti VĮ Registrų centro 2011-06-13 sprendimą Nr. (1.1.31.) s-2521;
2) įpareigoti atsakovę VĮ Registrų centrą išnagrinėti pareiškėjos 2011-03-14 prašymą ir priimti sprendimą dėl pareiškėjos nekilnojamojo turto, kurio unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto mokesčio mokestinių verčių;
3) priteisti iš atsakovės išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, – 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Skunde paaiškino, kad nesutinka su atsakovės 2011-06-13 sprendimu Nr.(1.1.31.)s-2521, mano, kad jis yra nepagrįstas.
Paaiškino, kad pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 str. 2 d., atsakovė mokesčių mokėtojo 2011-03-14 prašymą dėl nekilnojamojo turto mokestinės vertės privalėjo išnagrinėti ir priimti sprendimą per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
Iš Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 str. 2 d. akivaizdu, kad atsakovė, gavusi prašymą, turi priimti sprendimą: (1) arba prašymą patenkinti ir nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, arba (2) prašymą atmesti ir mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą. Tačiau atsakovė nusprendė prašymo iš viso nenagrinėti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad neginčija atsakovės teiginio, kad nekilnojamojo turto (unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės nėra įregistruotos, tačiau ir atsakovė, ir Kauno apskr. VMI, pateikdama atsakovei 2011-06-10 raštą Nr. (31.2 - 32.1) -K-8313, neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad net ir neįregistravus nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, pareiškėjai yra pareiga už anksčiau išvardytą nekilnojamąjį turtą mokėti nekilnojamojo turto mokestį, t. y. ji yra šio turto nekilnojamojo turto mokesčio mokėtoja. Teisės aktai nereikalauja, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą būtų įregistruotos, todėl pareigai mokėti nekilnojamojo turto mokestį atsirasti užtenka būti turto savininku.
Pažymėjo, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.47 str. 12 punktu, nuosavybės teisė atsiranda pasigaminant naują daiktą, taigi, daiktą pasigaminęs pareiškėjas tapo jo savininku, nesvarbu, kad jis neįregistravo nuosavybės teisių į jį. Be to, atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad pareiškėjas už šį turtą teikdavo VMI nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas ir mokėjo nekilnojamojo turto mokestį.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, akcentavo, kad atsakovė prašė pateikti duomenis, ar pareiškėja yra nekilnojamojo turto mokesčio mokėtoja, ir ji tokius duomenis pateikė. Nurodė, kad atsakovė atsisakė tikslinti mokestinę vertę dėl to, kad nėra įregistruotos nuosavybės teisės į turtą, o ne dėl to, kad pareiškėja nėra mokesčio mokėtoja ar turto savininkė. Teigia, kad iš susirašinėjimo su VĮ Registrų centru matyti, jog turtas pareiškėjai priklauso nuosavybės teise, kadangi bet kam VĮ Registrų centras informacijos apie nekilnojamojo turto mokestinę vertę nesuteiktų (b. l. 52–54).
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ Registrų centras su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 17–18) paaiškino, kad pareiškėja 2011-03-17 kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir pateikė prašymą dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo pagal atliktą nekilnojamojo turto individualų vertinimą, kuriame nurodė, kad šis turtas jai priklauso nuosavybės teise, tačiau išanalizavus Nekilnojamojo turto registro įrašus / informaciją paaiškėjo, kad nuosavybės teisės į šį turtą neįregistruotos.
Teigia, kad aiškinantis faktines aplinkybes ir teisinį pareiškėjos prašymo pagrindą buvo gautas Kauno apskrities VMI raštas, kurio pagrindu bei remiantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3, 4 bei 10 straipsnių nuostatomis priimtas sprendimas atsisakyti nagrinėti Knygnešių, P. R. ir J. B. gatvių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) mokestinių verčių patikslinimo pagal individualų vertinimą klausimą.
Atsakovė mano, kad pareiškėjos prašymas ir skundas neturi teisinio pagrindo, nes jos nuosavybės teisė į minėtą nekilnojamąjį turtą nėra įregistruota. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad nuosavybės teisės įrodymui prieš trečiuosius asmenis pakanka nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Sisteminiu požiūriu vertinant teisės normas, nuosavybės teisės atsiradimas nėra pakankamas teisinis pagrindas tą teisę realizuoti ir išreikšti, jeigu ši teisė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) turi būti įregistruota, kaip tai nustato Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2, 3 ir 4 straipsniai. Civilinio kodekso 4.21 straipsnis aiškiai nustato, kad daiktinėms teisėms į nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas. Nekilnojamojo turto valdymo ir nuosavybės teisė atsiranda nuo šių teisių registravimo viešajame registre momento (Civilinio kodekso 4.27 str.).
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (b. l. 31, 33).
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 35).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad pareiškėja 2011-03-17 pateikė VĮ Registrų centrui prašymą dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo pagal atliktą individualų nekilnojamojo turto vertinimą (b. l. 19–21), kuriame nurodė, kad prašomas įvertinti turtas – Knygnešių, P. R. ir J. B. gatvės (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) – jai priklauso nuosavybės teise.
Atsakovė, įvertinusi Nekilnojamojo turto registro duomenis, 2011-05-05 rašte Nr. (1.1.31.)s-1816 (b. l. 25) paprašė pareiškėjos pateikti dokumentus, įrodančius, kad ji yra prašyme nurodyto nekilnojamojo turto mokesčio mokėtoja. Iš esmės analogišką raštą 2011-06-01 Nr. (1.1.31.)s-2317 atsakovė pateikė ir Kauno apskr. VMI (b. l. 26).
Kauno apskr. VMI 2011-06-10 rašte Nr. (31.2-32.1)-K-8313 (b. l. 27) informavo VĮ Registrų centrą, kad UAB „Rodena“ nekilnojamojo turto mokestį turėtų mokėti tuo atveju, jei atitiktų Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 str. nustatytas sąlygas.
Atsakovė, atsižvelgusi į Kauno apskr. VMI rašte pateiktą informaciją, 2011-06-13 sprendime Nr. (1.1.31.)s-2521 nurodė, kad pareiškėjos prašymas dėl nekilnojamojo turto mokestinės vertės tikslinimo ar pakeitimo negali būti ir nebus nagrinėjamas, kadangi jis neturi teisinio pagrindo – pareiškėjos nuosavybės teisė į prašyme nurodytą nekilnojamąjį turtą neįregistruota.
Ginčo dalykas – VĮ Registrų centro 2011-06-13 sprendimo Nr. (1.1.31.)s-2521 teisėtumas ir pagrįstumas.
Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo nagrinėti prašymą patikslinti Knygnešių, P. R. ir J. B. gatvių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) mokestines vertes pagal individualų vertinimą, kadangi Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į nurodytus objektus.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nustato, kad nekilnojamasis turtas yra Nekilnojamojo turto registre registruojami patalpos, inžineriniai ir kiti statiniai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nekilnojamasis turtas (Knygnešių, P. R. ir J. B. gatvės (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (b. l. 22–24).
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus. Mokestį už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą moka šį turtą įsigyjantis fizinis ar juridinis asmuo, jeigu duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinis asmuo (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčio mokėtojo (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininko) prašymas nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, kartu su šio nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita pateikiamas turto vertintojui ir nagrinėjamas šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Teismas, įvertinęs aptartų teisės aktų turinį, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nekilnojamojo turto individualų vertinimą gali pateikti nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas, t. y. nekilnojamojo turto savininkas.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir pati pareiškėja to neneigia, kad pareiškėjos nuosavybės teisės į Knygnešių, P. R. ir J. B. gatves (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kurių mokestines vertes pagal individualų vertinimą prašo nustatyti pareiškėja, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b. l. 2, 22–24).
Kaip jau minėta, įvertinus ginčijamo 2011-06-13 sprendimo Nr. (1.1.31.)s-2521 turinį, matyti, kad pareiškėjos prašymas neturi teisinio pagrindo, kadangi nuosavybės teisės į statinius neįregistruotos.
Iš atsakovės 2011-05-05 rašto Nr. (1.1.31.)s-1816 (b. l. 25) matyti, kad ji paprašė pareiškėjos pateikti dokumentus, įrodančius, kad ji yra prašyme nurodyto nekilnojamojo turto mokesčio mokėtoja, tačiau dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra turto savininkė, neprašė. Pareiškėja, atsakydama į atsakovės 2011-05-05 raštą, pateikė 2010 metų nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas ir nekilnojamojo turto, už kurį mokamas nekilnojamojo turto mokestis, suvestinę (b. l. 38–45).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-03-31 nutartyje adm. byloje Nr. A575-662/2011 išaiškino, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą nėra siejama su to turto įregistravimu, o nekilnojamojo turto mokestį moka juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto mokestis gali būti nustatytas už turtą, kuris priklauso nuosavybės teise, o nebūtinai tik už nuosavybės teise priklausantį registruotą turtą.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatas, daro išvadą, kad tam, jog būtum nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas, nėra būtina Nekilnojamojo turto registre įregistruoti turtą, o yra būtina nustatyti, ar tas turtas mokesčio mokėtojui priklauso nuosavybės teise, t. y. ar mokesčio mokėtojas yra turto savininkas.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kokie dokumentai patvirtina daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą (valstybės institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai ir kiti įstatymų nustatyti dokumentai).
Teismas, įvertinęs ginčijamą sprendimą, daro išvadą, kad atsakovė nesiaiškino, ar nuosavybės teisė priklauso pareiškėjai, tik rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nepareikalavo iš pareiškėjos pateikti įrodymų (pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. nuostatas), patvirtinančių, kad ji yra Knygnešių, P. R. ir J. B. gatvių savininkė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-07-28 sprendime administracinėje byloje Nr. A143–1089/2010 pažymėjo, kad sąlygos (prielaidos), kurioms esant nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti pripažinta šio turto individualiu vertinimo būdu nustatyta vertė, yra (gali būti) tikrinamos, kai klausimas dėl individualiu būdu nustatytos turto vertės pripažinimo šio turto mokestine verte turto vertintojo (atsakovo) yra sprendžiamas iš esmės, t. y. tuo atveju, kai atitinkama mokesčio mokėtojo (pareiškėjo) pateikta turto vertinimo ataskaita (prašymas turto vertintojui nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą) turto vertintojo (atsakovo) yra priimta nagrinėti iš esmės.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, daro išvadą, kad atsakovė turi teisę, įvertinusi reikšmingas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, atsisakyti nagrinėti pateiktą prašymą nustatyti turto vertę pagal individualaus turto vertinimo ataskaitas, taigi pareiškėjos argumentas, kad atsakovė privalėjo išnagrinėti prašymą iš esmės ir priimti sprendimą prašymą tenkinti arba atmesti, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismo vertinimu, tam, kad būtų galima nagrinėti prašymą dėl nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo pagal individualaus turto vertinimo ataskaitas, pirmiausia būtina nustatyti, ar prašymą pateikia tinkamas subjektas, t. y. nekilnojamojo turto savininkas.
Kaip jau konstatuota, atsakovė nesiaiškino, ar Knygnešių, P. R. ir J. B. gatvių savininkė yra pareiškėja, ir nepagrįstai ginčijamame sprendime nurodė, kad pagrindas nenagrinėti pareiškėjos prašymo yra tas, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į minėtą turtą.
Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 str. 2 dalį, mokesčio mokėtojai turto vertintojui gali pateikti prašymą nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, ir tokius prašymus turto vertintojas, t. y. turtą vertinanti įmonė, tvarkanti Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (šiuo atveju – atsakovė), išnagrinėja ir sprendimą priima per tris mėnesius (tuo mokestiniu laikotarpiu, kai įsigalioja nauji Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinti nekilnojamojo turto masinio vertinimo dokumentai, – per keturis mėnesius) nuo prašymo gavimo dienos.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtintas reikalavimas, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. nustato, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovė nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė teisės aktų normas, remdamasi tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, dėl šių priežasčių priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas, o atsakovė įpareigotina iš naujo vertinti pareiškėjos pateiktą prašymą tuo aspektu, ar ji yra turto, kurio mokestinę vertę prašo nustatyti pagal individualaus vertinimo ataskaitas, savininkė.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad VĮ Registrų centro 2011-06-13 sprendimas Nr. (1.1.31.)s-2521 naikintinas, o VĮ Registrų centras įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjos 2011-03-14 prašymą iš naujo, įvertinus, ar pareiškėja yra nekilnojamojo turto, kurio unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė.
Pareiškėjos prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo bus sprendžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Rodena“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti VĮ Registrų centro 2011-06-13 sprendimą Nr. (1.1.31.)s-2521 ir įpareigoti VĮ Registrų centrą išnagrinėti pareiškėjos 2011-03-14 prašymą iš naujo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.