Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus atstovei Lolitai Turskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo (ROIK: 18091524159) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarime (ROIK: 18091524159) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal R. K. 2018-09-01 pareiškimą nurodyta, kad trūksta objektyvių ir faktinių pažeidimą kvalifikuojančių duomenų, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnio 1 dalyje. Remiantis bendrosiomis administracinio nusižengimo nuostatomis ir ANK 5 – 9 straipsniais kiekvieno administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės būtinas požymis yra asmens kaltė (tyčia ar neatsargumas), kuri įrodinėjama ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Todėl, trūkstant kaltę įrodančių duomenų, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį negalima ir vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Motyvuojamoji dalis

R. K. mano, kad policija neatliko šių V. D. kaltę galėjusių įrodyti veiksmų: a) neapklausė R. K. papildomai po pareiškimo pateikimo; b) neatsižvelgė į paties R. K. pateiktą filmuotą medžiagą; c) nesusipažino su V. D. ir jos vaikų daryta foto ir video medžiaga. R. K. skundu prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir įpareigoti policiją atnaujinti tyrimą arba išspręsti klausimą iš esmės (b. l. 2-7).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato atsiliepime į skundą nurodoma, kad su skunde pateiktais argumentais kategoriškai nesutinkama, kadangi manoma, jog priimant nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo visapusiškai ir objektyviai įvertinti ir surinkti įrodymai, o skunde remiamasi ne faktinėmis aplinkybėmis, o prielaidomis (b. l. 56-57).

Teismo posėdžio metu R. K. teigė, kad skundą palaiko. Buvo konfliktas su kaimyne, ji galimai pažeidė keturis ANK straipsnius. Prašė policijos tirti galimus pažeidimus. Policija pasisakė dėl dviejų epizodų, kad dėl vaikų teisių galimo pažeidimo perduota spręsti vaikų teisėms. Mano, kad dėl vaikų teisių galėtų ir policija spręsti. Dėl jo filmavimo, fotografavimo policija niekaip nemotyvavo. Nemotyvavo, kodėl atmeta skundą, nebuvo video medžiaga išreikalauta. Dėl viešos rimties trikdymo nutarimas buvo labiausiai motyvuotas. Atsižvelgiant į policijos nutarimą, galima daužyti į kaimyno duris per dieną ir jokio pažeidimo nėra. Dėl brovimosi į jo butą niekaip nepasisakyta. Iš keturių jo nurodytų aspektų panagrinėta pusantro. Pats pradėjo filmuoti po trečio beldimo. Buvo fotografuojamas ir filmuojamas, 20 min. buvo spardoma, kumščiais daužoma. Jie filmavo visus tris kartus, jis pradėjo filmuoti prieš trečią kartą atidarydamas duris. Pirmą kartą jis tik šūktelėjo, antrą kartą jie visi jį filmavo pro tarpdurį į butą. Pasakė, kad nieko nespręs. Konfliktas ne pirmas. Kaimynė reikalavo paduoti vaikams dviračius. Kaimynė virtuvę naudoja savo daiktų sandėliavimui. Kažkiek ir pats laiko savo daiktų. Kaimynė dviračiais užtveria praėjimą. Jo manymu policija nepakankamai tyrė kaimynės pažeidimus. Girdėti spardymo, daužymo garsas. Jis savo bute gali filmuoti. Filmavo, kad turėtų įrodymus, kad jie pažeidžia įstatymus. Jo filmuotoje medžiagoje matyti maža dalis, ką jie darė. Jų medžiagoje matytųsi viskas, kas buvo daroma 10-15 minučių (b. l. 64, 87-88).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus atstovė Lolita Turskienė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti (b. l. 64).

Teismo posėdžio metu liudytojas E. J. paaiškino, kad buvo gautas pareiškimas, buvo priimtas paaiškinimas iš kitos pusės ir priimtas atitinkamas sprendimas. Jei neklysta, pareiškimas gautas per e-policiją. Pareiškime nebuvo nurodyta, kad yra vaizdinė medžiaga. Buvo išsiųstas pranešimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, įvaikinimo tarnybai. Policija juos informuoja apie įvykį ir toliau jie dirba, nes tai yra jų kompetencija. Jei policija nenustato pažeidimo, tiesiog informuoja vaikų teises, jie patys sprendžia toliau savo kompetencijos ribose. Jei būtų užfiksuotas administracinis nusižengimas, atitinkamos įstaigos būtų informavusios policiją. Galima pritaikyti kitą straipsnį negu nurodyta pareiškime, bet šiuo atveju nebuvo pateikti duomenys dėl padarytos žalos ar sugadinto turto. Asmens duomenų pažeidimai nėra policijos kompetencija, tai sprendžiama civilinio proceso tvarka. Nežino, ar ANK yra straipsniai dėl asmens duomenų pažeidimo. Negali paaiškinti, kodėl nenagrinėjo brovimosi į butą (b. l. 69-70).

Teismo posėdžio metu liudytoja V. D. parodė, kad naudojasi bendra virtuve. Liudytoja turi nuotraukas, kuriose matyti, kad įeinant į virtuvę stovi susiaurėjime jos daiktai, R. K. daiktai stovi išplatėjime. Jam trukdo vaikščioti, jis paima dviračius, užmeta ant viršaus. Kišami dviračiai į pačią palubę. Kišant jie yra persukami ir padangos pažeidžiamos, stabdžiai atsukti. Vaikai ir liudytoja nusiimti patys negali, jiems per aukštai. Vaikai beldėsi, kad jiems nukeltų tuos dviračius, nes norėjo važinėti. R. K. į kontaktą neina. Liudytoja 2018 m. gruodžio 19 d. paskutinį kartą kvietė policiją ir nuo to kartu ten neina, vaikai negali naudotis savo daiktais, jie vėl užkelti ir sulaužyti. Liudytoja neprisimena, ar įvykio metu buvo kartu su vaikais. Neprisimena, ar liudytoja kalbėjosi su R. K. tuo konkrečiu atveju tarp durų. Negali atsakyti ar tada buvo daromos nuotraukos. Vaikai dėl nesutarimų neina ir nebeldžia. Vaikai eina su prašymu, kad būtų nukelti į palubę užmesti jų sugadinti dviračiai. Negali atsakyti dėl vaizdo (garso) įrašo rugsėjo 1 d. Jei pavyktų rasti tą medžiagą, galėtų pateikti. Nepamena ar tuo momentu buvo filmuojama, įrašinėjama (b. l. 85-87).

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas mano, jog Institucija neatsakė dėl, jo manymu, šių kaimynės V. D. padarytų nusižengimų: dėl R. K. ir jo buto vidaus fotografavimo ir filmavimo, tokiu būdu neteisėtai renkant apie jį informaciją, pažeidžiant jo teisę į privatumą, dėl R. K. nuosavybės teisių apribojimo laikant jo buto duris, neleidžiant jų uždaryti ir tokiu būdu braunantis į jo butą, dėl mažamečių V. D. vaikų J. ir P. netinkamos priežiūros, įtraukiant juos į neteisėtą veiklą ir konfliktą, tokiu būdu pažeidžiant jų interesus (iš dalies tyrė – išsiuntė pranešimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos); Institucija pasisakė tik dėl daužymo į R. K. buto (duomenys neskelbtini) duris (tokiu būdu trikdant jo ir viešą rimtį), be to nurodė, jog jo pareiškimą ištyrė nepilnai, nes neapklausė R. K. papildomai po pareiškimo pateikimo; neatsižvelgė į paties R. K. pateiktą filmuotą medžiagą; nesusipažino su V. D. ir jos vaikų daryta foto ir video medžiaga.

Teismas pažymi, jog iš nutarimo turtinio matyti, jog buvo tirtos ir nagrinėtos aplinkybės dėl R. K. pareiškimo, kad 2018-09-01 apie 11.30 val. V. M. (D.) ilgai daužė į R. K. buto duris, tuo pažeisdama viešąją rimtį, filmavo R. K. butą, laikė buto duris neleisdama jų uždaryti, brovėsi į butą, į konfliktą įtraukdama mažamečius savo vaikus J. ir P. Institucijos pareigūnai apklausė tiek R. K., tiek V. D. (M.), dėl minėto įvykio 2018-09-19 buvo išsiųstas pranešimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir priėmė skundžiamą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nurodžius, kad trūkstant kaltę įrodančių duomenų administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį negalima. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sutinka su nutarimu, nes kaip matyti tiek iš Institucijos atlikto tyrimo metu, tiek teisme apklaustų R. K. ir V. D. paaiškinimų, tarp šių asmenų kyla abipusiai konfliktai dėl naudojimosi tvarkos bendro naudojimo patalpomis. Pirma, konfliktas kilo 2018-09-01 apie 11.30 val., t. y. dienos metu; antra, teismo posėdžio metu V. D. paaiškino, kad „vaikai dėl nesutarimų neina ir nebeldžia. Vaikai eina su prašymu, kad būtų nukelti į palubę užmesti jų sugadinti dviračiai“ (b. l. 85-87). Taigi, šie jos parodymai yra nuoseklūs, atitinka galimo administracinio nusižengimo tyrimo metu policijos pareigūnams duotus paaiškinimus, be to ir pats R. K. nepaneigė, jog konfliktas kilęs dėl galimo kaimynės ir bendraturtės V. D. nuosavybės teisių pažeidimo (dviračių). Taigi, dėl šių paminėtų priežasčių ANK 488 straipsnio 1 dalies normos šiuo atveju netaikytinos. Be to, dėl jau aptartų aplinkybių, jokių nusikalstamos veikos požymių, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 165 straipsnio 1 dalį (neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas) V. D. veiksmuose nenustatyta, nes jau konstatuota, jog konfliktas buvo apibusis, V. D. nurodė tokių savo veiksmų motyvą – siekė apginti savo galimai pažeistą kaip bendraturtės interesą, savo turtinį interesą (dėl dviračių) taip pat siekė apginti galimai durimis sužalotą nepilnametį vaiką – taigi, nenustatyta, kad V. D. veiksmuose būtų ANK 488 straipsnio 1 dalies, LR BK 165 straipsnio 1 dalies veikų požymių.

Ydinga yra tai, kad Institucijos pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą apsiribojo aplinkybių vertinimu tik ANK 488 straipsnio 1 dalies normų prasme, nieko nepasisakydamas dėl nusikalstamos veikos požymių, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 165 straipsnio 1 dalį buvimo ar nebuvimo, tačiau teismas ištaisė šį trūkumą dėl aplinkybių vertinimo šioje nutartyje pasisakydamas dėl R. K. skundo argumentų.

Minėta, kad R. K. teigimu, Institucija neatsakė dėl, jo manymu, kaimynės V. D. padaryto nusižengimo – dėl R. K. ir jo buto vidaus fotografavimo ir filmavimo, tokiu būdu neteisėtai renkant apie jį informaciją, pažeidžiant jo teisę į privatumą. Teismas pažymi, jog vaizdo stebėjimas reglamentuojamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) trečiame skirsnyje. Pagal ADTAĮ 53 straipsnį asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Administracinė atsakomybė už ADTAĮ pažeidimą buvo numatyta ir ANK 82 straipsnio 1 dalyje, o administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 82 straipsnyje numatytų nusižengimų pradėdavo, tyrimą atlikdavo ir protokolus surašydavo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (ANK 589 str. 29 p.). Policijos pareigūnams tokia kompetencija nebuvo ir šiuo metu nėra priskirta (ANK 589 str. 49 p.). Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog ANK 82 straipsnio normos, reglamentavusios Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus neteko galios 2018-06-30 įstatymu Nr. XIII-1427 nuo 2018-07-16, t.y. iki pareiškėjo ir V. D. konflikto.

Šiuo metu galiojančios ADTAĮ redakcijos 23 straipsnyje nurodyta, kad Inspekcija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nors ANK nebenumato administracinės atsakomybės už ADTAĮ pažeidimą, Inspekcija savo kompetencijos ribose nagrinėja asmenų skundus ir yra įgaliota taikyti administracines nuobaudas (ADTAĮ trečiasis ir ketvirtasis skirsniai). Kaip matyti iš pareiškėjo Pareiškimo, jis kelia klausimus, į kuriuos yra kompetentinga atsakyti būtent Inspekcija, o ne policijos komisariatas. Policijos pareigūnas negalėjo spręsti dėl nusižengimo, susijusio su ADTAĮ pažeidimu, teisenos pradėjimo ar nutraukimo. Policijos pareigūnas neturėjo kompetencijos tirti, analizuoti ir vertinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie jo ir jo buto vidaus fotografavimo ir filmavimo, galimai pažeidžiant jo teisę į privatumą.

Klausimas dėl ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo laikytinas išvestiniu iš pagrindinio pareiškėjo keliamo klausimo, susijusio su galimai neteisėtu pareiškėjo stebėjimu, nes galimas tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams galėjo pasireikšti galimai V. D. inicijuotu nepilnamečių neteisėtu pareiškėjo stebėjimu vaizdo kameromis. Įstatymų nustatyta tvarka neatlikus tyrimo ir kompetentingai institucijai nepriėmus procesinio sprendimo dėl ADTAĮ numatyto nusižengimo, nebuvo galima spręsti ir klausimo dėl galimai ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo. Policija pagrįstą nutarimą dėl ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių buvimo ar nebuvimo gali priimti tik kitai institucijai įvertinus vaizdo stebėjimo (fiksavimo) kamerų naudojimo, šiomis kameromis galimai renkamos informacijos teisėtumą.

Taigi pareiškėjo Pareiškime kelias klausimas dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams gali būti išspręstas tik po to, kai bus įstatymų nustatyta tvarka išspręstas klausimas dėl ADTAĮ (ne)pažeidimo.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde dėl policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo daug dėmesio skiria policijos pareigūnų veiksmams, kuriuos šie papildomo tyrimo metu, jo nuomone, turėjo atlikti, t. y. apklausti jį papildomai po pareiškimo pateikimo; atsižvelgti į paties R. K. pateiktą filmuotą medžiagą; susipažinti su V. D. ir jos vaikų daryta foto ir video medžiaga. Tačiau policijos komisariatas, priimdamas skundžiamą nutarimą, kaip jau minėta, neturėjo atlikti šių aplinkybių vertinimo. Taigi skundžiamame nutarime pagrįstai nebuvo vertinami minėti klausimai, nes juos turėjo įvertinti Inspekcija.

ANK 615 straipsnio 2 dalies normos numato, kad jeigu šio kodekso 589 straipsnyje numatyta, kad atlikti to paties šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje numatyto administracinio nusižengimo tyrimą ir dėl jo surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę kelių institucijų pareigūnai, atlikus tyrimą, byla gali būti perduodama nagrinėti tai institucijai, kuriai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus pavesta atlikti atitinkamų įstatymų ar kitų teisės aktų priežiūrą. Policijos komisariatas neperdavė bylos nagrinėti ADTAĮ tvarka Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tačiau tai nėra pagrindas naikinti šį nutarimą. Policijos komisariatas įpareigotinas pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nagrinėti R. K. 2018-09-01 pareiškimą ir visą turimą medžiagą, kad ši savo kompetencijos ribose išnagrinėtų skunde nurodytas aplinkybes ir priimtų atitinkamą sprendimą, o po to spręsti dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) požymių, taip pat įvertinus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymą į policijos komisariato 2018-09-19 išsiųstą pranešimą dėl minėto įvykio.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, jog byloje esantys įrodymai teismo ištiriami teismo posėdžio metu, dalyvaujant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims, suteikiant galimybę jiems pasisakyti dėl tiriamų įrodymų ar užduoti klausimus, pateikti prašymus. Teisinį surinktų įrodymų įvertinimą teismas pateikia baigiamajame procesiniame sprendime.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą (ROIK: 18091524159) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą ir R. K., asmens kodas 3730609030, skundo netenkinti.

Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariatą, įsiteisėjus šiai nutarčiai, pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nagrinėti R. K. 2018 m. rugsėjo 1 d. pareiškimą ir visą turimą medžiagą, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai priėmus sprendimą, spręsti dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio požymių

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.