Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Andrutės Kalinauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Autoprizmė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Morimeda“ ieškinį atsakovui UAB „Autoprizmė“, tretysis asmuo UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Teismas nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų bei dėl jų nepasisakė. Taip pat teismas nekvestionavo ieškovo patirtų išlaidų fakto ir dydžio. Teismo sprendimo motyvai, susiję su ieškovo patirtomis išlaidomis, jų būtinumu bei atsakovo kalte dėl tokių išlaidų atsiradimo, yra nepagrįsti bylos medžiaga. Atsakovas nesutinka su 6000,30 Lt ir 590 Lt išlaidomis, susijusiomis su variklio įsigijimu bei jo apžiūra. Teismas nepagrįstai ieškovo iniciatyva atliktas variklio apžiūros išvadas įvertino kaip eksperto išvadas, nes jos neatitinka CPK 212 str. ekspertizės nuostatų. Ieškovo pateikta variklio apžiūros medžiaga buvo tik variklio ir jo dalių apžiūra, o ne ekspertizė. Joje konstatuojamos aplinkybės yra įrodinėjimo dalykas byloje, todėl nepagrįstai laikomos įvykusiomis aplinkybėmis. Byloje nebuvo nustatytas variklio gedimo momentas. Būtent ieškovo pareiga buvo įrodyti, jog variklio menami ar tikri gedimai atsirado iki automobilio perdavimo arba dėl priežasčių, susijusių su automobilio perdavimu. Išlaidų variklio pirkimui faktas ir dydis nepatvirtina tokių išlaidų būtinumo, t.y. neišvengiamumo. Pažymi, kad automobilio variklį ieškovas nusipirko dar 2008-12-08, t.y. nelaukdamas variklio ekspertizės išvadų. Atsakovas nesutinka su 5000 Lt ir 600 Lt išlaidomis pavarų dėžei įsigyti ir sumontuoti bei 1700 Lt išlaidomis, susijusiomis su navigacinio skaitytuvo bloku. Pavarų dėžės perrinkimas nepatvirtina pavarų dėžės sugedimo fakto. Tokią paslaugą atsakovas suteikė tik todėl, jog buvo suteikta 6 mėnesių garantija tokiam automobilio agregatui ir ieškovas šios paslaugos reikalavo. Pavarų dėžės sugedimo faktas byloje įrodytas nebuvo. Ieškovas buvo informuotas, jog skaitytuvas yra sumontuotas automobilyje, kuris yra 2002 m. pagamintas Europos Sąjungos šalyje –Italijoje, o Lietuva tuo metu dar nebuvo šios sąjungos narė, todėl skaitytuve nėra informacijos apie Lietuvą ar kitas šalis, kurios tuo metu nebuvo Europos sąjungos narėmis. Tai buvo vienintelis navigacinio bloko trūkumas. Navigacinio skaitytuvo blokas automobilio perdavimo metu ieškovui veikė tinkamai. Ieškovas 2008 metais įsigijo 2002 m. pagamintą automobilį, todėl automobilio navigacinė sistema negalėjo prilygti 2008 m. pagamintiems automobiliams. Teigia, jog minėtiems sugedimams konstatuoti teismas galėjo skirti ekspertizę, tačiau ji paskirta nebuvo. Ieškovas žibintą įsigijo tik 2009-06-17, t.y. praėjus 13 mėnesių po automobilio įsigijimo. Todėl neprotinga reikalauti atsakovo suteikti 13 mėnesių garantiją naudotam automobiliui ir jo sudėtinėms dalims. Be to, 2000 Lt kasos išlaidų orderis, kuriam suteiktas nulinis numeris, yra išrašytas 2009-06-18, t.y. viena diena vėliau, negu surašytas ieškinys, kurio priedu Nr. 22 jis yra, todėl šio dokumento įrodomoji galia yra ginčytina, jis nelaikytinas rašytiniu įrodymu. Pažymi, kad dėl žibinto iškritimo ir sudužimo yra kaltas pats atsakovas. Pripažinus ieškovo reikalavimus nepagrįstais, yra eliminuojama ir atsakovo pareiga padengti ieškovo keliones išlaidas. Be to, dokumentai, pateikti ieškovo keliones išlaidoms pagrįsti, neatitinka byloje nurodytų faktinių aplinkybių. Ieškovo išlaidos kurui yra ne 10 700 Lt, o 970,03 Lt, nes bylos lapai 35 ir 37 sutampa. Pagal kvitą Nr. 1456 buvo pirktas benzinas, nors pagal kitus kvitus buvo perkamas dyzelinas, o ieškovo kelionės lapai patvirtina, jog kelionėms buvo naudojamas tas pats automobilis. Dėl kelionių išlaidų, susijusių su variklio įsigijimu, nurodyta, jog buvo važiuota iš Klaipėdos į Vilnių ir atgal, nors iš tiesų variklis pirktas ne Vilniuje, o Kaune.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką apibrėžia apeliacinio skundo motyvai, susiję su procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo institutą, aiškinimu bei taikymu, kiek tai susiję su apelianto pareiga kompensuoti ieškovui nuostolius ir tokios pareigos apimtimi. Apeliantas siekia išskirtinai savo interesų gynimo, todėl pagrindo nagrinėjant apeliacinį skundą peržengti jo ribas nėra. Kolegija taip pat nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šioje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl pirkėjo nuostolių atlyginimo, pardavus jam kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktą, įsikaitytinai ir tame kontekste, kad pardavėjas suteikė garantiją atskiroms šio daikto dalims. Byloje nustatyta, kad ieškovas akceptavo viešąją apelianto ofertą, paskelbtą tinklapyje „Autoplius“ (t.1, b.l.10), ir, pasitelkdamas lizingo bendrovę, trečiąjį asmenį UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ (t.1. 11-14), iš apelianto įgijo transporto priemonę – anksčiau eksploatuotą automobilį Lancia Thesis, pagamintą 2002 m. (t.1, b.l. 7-8,158) (CK 6.167 str. 2 d., 6.171 str., 6.305 str., 6.567 str.). Be bendrųjų reikalavimų pirkimo-pardavimo sutarties objektui (CK 6.317 str. 2 d., 6.327 str.,6.333 str.), apeliantas (pardavėjas) garantiniu raštu papildomai įsipareigojo užtikrinti nepriekaištingą pavarų dėžės veikimą - 6 mėnesius, bei garantavo už variklio paskirstymo diržą – 3 metams arba 50 000 km. (t.1, b.l. 9). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo apeliantas įpareigotas apmokėti šio automobilio apžiūros (ekspertizės atlikimo) bei remonto darbų kaštus, iš esmės yra pagrįstas, tačiau ne ta apimtimi, kuria buvo pareikštas reikalavimas.

CK 6.333 str. 1 d. nustato, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t.y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Visais atvejais turi egzistuoti galimybė daiktą normaliai eksploatuoti pagal įprastinę paskirtį (CK 6.327 str., 6.333 str. 2 d., 4 d., 6 d.). Kita vertus, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau eksploatuotas automobilis, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi, taigi toks daiktas reikalauja papildomų investicijų, kas, atitinkamai, nulemia ir kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu. Šiame kontekste ir įvertintina kiekvieną iš apelianto ginčijamų pozicijų. Nesutikdamas dėl variklio gedimo apžiūros išlaidų ir variklio keitimo išlaidų kompensavimo (6000,39 Lt ir 590 Lt), apeliantas tvirtina, kad variklio gedimo priežastis šios apžiūros metu nebuvo nustatyta, liko neaišku, kada atsirado toks gedimas ir ar apskritai jis buvo, ar už jo gedimą dėl netinkamo eksploatavimo nėra atsakingas pats pirkėjas. Kolegija atmeta tokius argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Galiojantys procese rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12 str. ir 13 str.) nustato šalims pareigą įrodyti savo reikalavimų ar atsikritimų į juos argumentus, ir kartu suteikia galimybę šaliai pačiai pasirinkti savo elgsenos bylos nagrinėjimo metu variantą. Tai reiškia, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis disponuoja savo nuožiūra, kartu pernelyg nenukrypdamos nuo įrodinėjimo naštos paskirstymo reikalavimų, taigi pačios prisiima savo procesinio elgesio galimus padarinius. Ieškovas byloje tikėtinai pagrindė variklio netinkamą veikimą, kliudžiusį jį normaliai eksploatuoti ir atsiradusį netrukus po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, į tai reagavo laiku, pareikšdamas apeliantui pretenziją (t.1, b.l. 16-17, 19-22, 24-31, 47-49, 50-57, 160-164). Apelianto bylos nagrinėjimo eigoje išreikštą abejonę, kad variklis galėjo būti perkaitintas netinkamai naudojantis automobiliu, ką, jo teigimu, patvirtina itin didelis ridos skirtumas po perdavimo, visiškai paneigia toks faktas, kad šis automobilis parduotas esant jo ridai 191 775 km (t.1, b.l. 9), o ieškovas į specialistus dėl variklio dūmingumo priežasties nustatymo kreipėsi praėjus vos 3 dienoms nuo šio daikto jam perdavimo, ir tuomet rida buvo padidėjusi tik iki 192 000 Lt (t.1, b.l. 47). Ši aplinkybė neabejotinai patvirtina, kad toks daikto trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasties, atsiradusios iki daikto perdavimo (CK 6.333 str.1 d.). Siekdamas tokią aplinkybę paneigti, apeliantas galėjo prašyti teismo skirti autotechninę ekspertizę gedimo priežasčiai nustatyti, tačiau tokių prašymų, kaip matyti iš bylos medžiagos, nereiškė ir nepasirūpino paneigti ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų – eksperto išvadų. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pats teismas tokios ekspertizės savo iniciatyva skirti neturėjo pagrindo, kadangi byla aiškiai dispozityvi, o tikimybinę išvadą leidžiančių padaryti įrodymų byloje pakako.

Todėl pardavėjui šiuo atveju tenka pareiga kompensuoti tokio akivaizdaus daikto trūkumo, kaip variklio defektas, kliudžiusio normaliai naudotis įgytu daiktu pagal paskirtį, šalinimo išlaidas (CK 6.334 str.1 d.3 p.). Pastebėtina, kad apeliantas savo faktiniais veiksmais yra pripažinęs šį daikto kokybės trūkumą, mėgindamas savo iniciatyva aiškintis to priežastį (t.1, b.l. 201-202) bei apskaičiuodamas, kiek kainuotų variklio remontas (t.1, b.l. 21, 148-151, 152-154 146, 154). Dėl apelianto vertinimo, kad toks trūkumas galėjo būtų pašalintas mažesnėmis sąnaudomis, nes jis siūlęs kitą variklį, tinkantį minėtam automobiliui (t.1, b.l. 149-150), pasakytina, kad apeliantas savo sąskaita galėjo pašalinti šį trūkumą dar tuomet, kai dėl to buvo ginčijamasi ar kai po ieškovo pretenzijos gavimo paėmė automobilį savo žinion (t.1, b.l. 19-22). Kadangi ieškovas šios esminės automobilio dalies defektui ištaisyti patyrė didesnius nuostolius, o įstatymas numato visiško nuostolių atlyginimo pareigą atsakingam už šiuos nuostolius asmeniui, apeliantas pagrįstai įpareigotas atlyginti variklio pakeitimo kaštai pirkėjui (CK 6.245 str. 1 d. ir 2 d., 6.256 str. 2 d. ir 4 d.). Be tiesioginių nuostolių, į nuostolius yra įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.). Todėl ir toks skundo argumentas, kad 590 Lt išlaidos nėra apmokėjimas už ekspertizę, paskirtą pagal CPK taisykles, todėl ieškovui neturėtų būti kompensuojamos, atmestinas.

Kita skundo argumentų dalis yra susijusi su ieškovo išlaidomis pavarų dėžės pakeitimui (5000 Lt ir 600 Lt). Nepavykus užtikrinti šios dalies nepriekaištingo veikimo, minėtas automobilio agregatas taip pat buvo pakeistas. Apeliantas suteikė 6 mėnesių garantiją pavarų dėžei, kurios terminui dar nesuėjus defektai paaiškėjo. Šioje situacijoje nepakanka vien apelianto teiginių, kad jis niekuomet nepripažino netinkamo pavarų veikimo, juolab, bylos duomenys leidžia susiformuoti kitokiai išvadai – automobilio pavarų dėžė buvo perrinkta pas apeliantą (t.1, b.l. 21,22-23), o vėliau pakeista (t.1, b.l. 173-174, 223). Suteikus daiktui (jo sudedamajai daliai) garantiją, būtent pardavėjui pagal CK 6.333 str. 3 d. nuostatas tenka atsakomybė už daikto trūkumą, nebent įrodytų, kad šie trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui ir dėl priežasčių, už kurias atsakingas pats pirkėjas arba tretieji asmenys. Tokios įrodinėjimo pareigos apeliantas neįgyvendino ir leistinais įrodymais savo atsikirtimų pozicijos dėl tinkamo pavarų dėžės veikimo nepagrindė (CPK 177 str., 178 str.), todėl teisinių prielaidų ir šiai teismo sprendimo daliai pakeisti nėra.

Kolegija negali sutikti ir su skundo argumentais dėl išlaidų navigacinio skaitytuvo blokui nepagrįsto priteisimo. Kaip minėta, pateikdamas viešą ofertą, savo skelbime apeliantas įvardijo, kad toks jo priedas, kaip navigacija, automobilyje egzistuoja (t.1, b.l. 10). Pažymėtina, kad kiekvieno iš sudėtinių dalių komplektavimas automobilyje atitinkamai lemia ir jo vertę (kainą). Navigacija nėra vien tik automobilio dizaino elementas ar jos išvaizdos pagerinimas, ji turi aiškiai apibrėžtą funkcinę paskirtį, pagal kurią, eksploatuojant automobilį Lietuvoje, jos negalima panaudoti – nėra Lietuvos kelių žemėlapio. Jokių duomenų byloje apie tai, kad ši aplinkybė buvo ieškovui, kaip daikto pirkėjui, atskleista iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kad pardavėjas būtų teiravęsis, kurioje šalyje daiktas bus eksploatuojamas, byloje nėra. Dar daugiau, aplinkybė, kad automobilis buvo lizinguojamas, jau leido spręsti apie būsimą jo eksploatavimą būtent Lietuvos teritorijoje, o ne įgijimą tikslu perparduoti kitoje šalyje. Vadinasi, pirkėjui buvo perduotas daiktas, iš dalies neatitinkantis prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį deklaruoto asortimento (CK 6.331 str.), atitinamai – neatitinka sutarties sąlygų (CK 6.333 str. 7 d.). Taigi šių aplinkybių kontekste už navigacinio skaitytuvo bloko įgijimą patirti ieškovo nuostoliai buvo priteisti iš apelianto visiškai pagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dėl Lietuvos įstojimo į Europos sąjungą datos (momento) nėra teisiškai aktualūs ir nepaneigia šios sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.

Tačiau skundo argumentus dėl išlaidų žibintui įsigyti kaštų ir kelionės išlaidų netinkamo kompensavimo kolegija pripažįsta teisingais ir į juos atsižvelgia. Pagal CK 6.328 str. pirkėjas nuo ofertos pateikimo momento įgyja daikto patikrinimo teisę, ją gali realizuoti prieš mokėdamas pinigus ar prieš paimdamas daiktą. Tokia savo teise, veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo pasinaudoti ir ieškovas, ypač priimant domėn perkamo daikto specifiškumą (nenauja transporto priemonė, kurios ankstesnio eksploatavimo sąlygos nebuvo žinomos) (CK 1.5 str.). Daikto patikrinimo galimybe nepasinaudojus ir neaptarus tokio išorinio trūkumo, pardavėjui pareiga kompensuoti visiškai naujo žibinto įsigijimo vertę neatsiranda, nes toks trūkumas, viena vertus, per įdėmesnę daikto patikrą galėjo būti nesunkiai identifikuojamas ir deramasi dėl kainos sumažinimo, kita vertusi, galėjo atsirasti kaip automobilio eksploatavimo ne vienerius metus pasekmė (CK 6.327 str. 2 d., 6.3336 str. 2 d.). Kolegija jau nurodė, kad naudotas automobilis savo kokybe bei savybėmis negali būti lygiavertis naujai transporto priemonei, tokius reikalavimus kelti nėra pagrįsta bei sąžininga. Todėl priteista iš apelianto suma mažintina 2000 Lt suma už žibinto įgijimą.

Vertinant kelionės išlaidų pagrįstumą, taip pat sutiktina su apelianto pastabomis dėl skirtingų rūšių degalų (benzinas ir dyzelinis kuras) į tą patį automobilį (pagal kelionės dokumentus) panaudojimo. Todėl 200 Lt pagal 2008-07-01 kvitą už benziną (t.1, b.l. 32) iš priteistos sumos už kelionės išlaidų kompensavimą turėtų būti atimta. Atsižvelgtina ir į tai, kad b.l. 35 ir b.l. 37, 1 tomas, esantys kvitai 84,75 Lt sumai yra tapatūs, taigi ir šia suma taip pat sumažintinos kompensuotinos ieškovui kelionės išlaidos. Dėl kelionės maršrutų ir derybų buvimo ar nebuvimo skundo argumentai domėn nepriimtini, jie nepaneigia ieškovo poreikio nurodytomis dienomis vykti nurodytais maršrutais būtent dėl reikalų, susijusių su ginčo automobiliu.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant priteistą ieškovo nuostoliams atlyginti sumą iki 15 044,23 Lt (17 328,98 Lt – 2284,75 Lt) (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Atitinkamai 13,20 proc. (tokia dalimi yra patenkinta reikalavimų apeliacinės instancijos teisme) sumažintina ir ieškovo naudai iš apelianto priteistų bylinėjimosi išlaidų dalis, ir priešingai, tokia dalimi padidintina jo naudai priteistos pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d. ir 5 d.).

Pašto išlaidų, susidariusių pirmosios instancijos teisme, paskirstymas šalims nekeistinas dėl itin neženklios jų sumos.

Iš ieškovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai apelianto naudai priteistinos išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, t.y. 69 Lt žyminio mokesčio (2284,75 Lt x 3 proc.) (t.2, b.l. 55). Kitų bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme nebuvo pateikta, todėl jų kompensavimo klausimas nekyla (CPK 98 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (t.2, b.l. 76), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti. Sumažinti priteistą nuostoliams atlyginti sumą ir bylinėjimosi išlaidas ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš UAB „Autoprizmė“ 15 044 (penkiolika tūkstančių keturiasdešimt keturis) litus 23 centus nuostoliams atlyginti, 451 (keturis šimtus penkiasdešimt vieną) litą žyminio mokesčio, 694 (šešis šimtus devyniasdešimt keturis) litus 40 centų atstovavimo išlaidų ir 290 (du šimtus devyniasdešimt) litų 83 centus kitų bylinėjimosi išlaidų UAB „Morimeda“ naudai.

Priteisti iš UAB „Morimeda“ 452 (keturis šimtus penkiasdešimt du) litus 80 centų atstovavimo išlaidų UAB „Autoprizmė“ naudai.“

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Morimeda“ 69 (šešiasdešimt devynis) litus žyminio mokesdčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų UAB „Autoprizmė“ naudai.