- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-03-15
- Bylos Nr.
- A-248-11-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laime Baltrunaite (pirm.), Birute Janaviciute, Arunas Sutkevicius
- Pareiškėjas
- M.Pociaus
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybes administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Laimes Baltrunaites (kolegijos pirmininke), Birutes Janaviciutes (pranešeja) ir Aruno Sutkeviciaus,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo M.Pociaus individualios imones apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 7 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo M.Pociaus individualios imones skunda atsakovui Vilniaus miesto savivaldybes administracijai del isakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareiškejas skundu kreipesi i teisma ir praše panaikinti Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 8 d. isakyma Nr.40-319, kuriuo pareiškejui buvo panaikinta licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gerimais kioske Nr.1, Gabijos gatveje, prie namo Nr.35. Pareiškejas nurode, kad tiek Alkoholio kontroles istatymas, tiek kiti norminiai teises aktai nustato, jog licencija panaikinama, jeigu licencijos turetojas nesilaiko Alkoholio kontroles istatymo tam tikru reikalavimu. Savoka „nesilaiko“ reiškia, kad licencijos turetojas šiu reikalavimu turetu nesilaikyti ne viena karta, bet sistemingai. Pareiškejas nurode, kad jis padare tik vienkartini Alkoholio kontroles istatymo pažeidima, už tai buvo nubaustas bauda, ja sumokejo. Už tai dar papildomai taikyti kita sankcija ir panaikinti licencija nera jokio pagrindo. Tai nesiderina su teisines valstybes, teisingumo principais.
Atsiliepimas
Atsakovas praše skunda atmesti. Atsakovas nurode, kad gincijamas isakymas priimtas, vadovaujantis teises aktu nuostatomis, todel neturi buti panaikinamas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškejo skunda atmete.
Teismas nurode, kad Valstybine tabako ir alkoholio kontroles tarnyba prie Vyriausybes 2005 m. sausio 27 d. nutarimu pareiškejui skyre 1000 Lt bauda už Alkoholio kontroles istatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus. Alkoholio kontroles istatymo 34 straipsnio 17 dalis, Didmenines ir mažmenines prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykliu, patvirtintu Vyriausybes 2004 m. gegužes 20 d. nutarimu Nr.618, 51.5 punktas nustato, kad licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu licencijos turetojas nesilaiko Alkoholio kontroles istatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 8, 9 punktuose ir 2 dalies 1, 2, 4, 7 punktuose nustatytu reikalavimu. Pareiškejas butent ir nesilaike Alkoholio kontroles istatymo 17 straipsnyje nustatytu reikalavimu, už kuriu nesilaikyma licencija panaikinama. Teismas nurode, kad istatymu leidejas kiekviename istatyme nurodo pakartotinumo arba sistemingo pažeidimo savokas ir atvejus bei individualizuoja atsakomybe už tai. Šiuo atveju pakartotinio, sistemingo pažeidimu padarymo istatymu leidejas nemini, todel laikytina, kad licencijai panaikinti pakanka vienkartinio Alkoholio kontroles istatymo pažeidimo. Be to, Alkoholio kontroles istatymas reguliuoja prekyba specifine preke - alkoholiu, todel darytina išvada, kad istatymo leidejas samoningai nustate griežtas sankcijas už šio istatymo pažeidimus.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškejas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 7 d. sprendima ir priimti nauja sprendima.
Pareiškejas nurodo, kad jis buvo nubaustas už tai, jog prekybos vietoje nebuvo alkoholiniu gerimu isigijimo dokumentu. Veliau šie dokumentai buvo pateikti. Kadangi alaus kiekis buvo nedidelis, nustatytos atsakomybe lengvinancios aplinkybes, todel Valstybine tabako ir alkoholio kontroles tarnyba prieme nutarima nubausti pareiškeja minimalia 1000 Lt bauda. Pareiškejas su šiuo nutarimu sutiko, nes formaliai istatymas buvo pažeistas, o ta salygojo neatidumas. Taciau istatymas numato dar viena sankcija – licencijos prekiauti alkoholiniais gerimais panaikinima, kuris turi buti skiriamas, neatsižvelgiant i padaryto pažeidimo aplinkybes. Toks reguliavimas neatitinka Konstitucijoje itvirtintu principu. Pareiškejas nurodo, kad istatymu leidejas, nustatydamas griežta minimalia bausme, privalo nustatyti ir teisini reguliavima, pagal kuri butu nustatyta galimybe, skiriant bausme, paskirti švelnesne bausme, ivertinus visas atsakomybe lengvinancias bylos aplinkybes. Nesant tokio reglamentavimo, apribojama teismo galimybe teisingai išspresti byla bei individualizuoti skiriama bausme, kartu ribojama ir galimybe vykdyti teisinguma. Teismas, spresdamas klausima del asmens nubaudimo, privalo tureti galimybe, atsižvelgdamas i visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirti mažesne nuobauda nei sankcijoje nustatyta minimali, o ir pacios sankcijos taikymo tvarka ir proceduros turi buti labai aiškios ir nedviprasmiškos. Pareiškejas nurodo, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis nustato, kad niekas negali buti baudžiamas už ta pati nusikaltima antra karta. Kadangi pareiškejas 2005 m. sausio 27 d. Valstybines tabako ir alkoholio kontroles tarnybos nutarimu jau buvo nubaustas už Alkoholio kontroles istatymo pažeidimus, todel už ta pacia veika jis negali buti baudžiamas antra karta licencijos galiojimo panaikinimu. Pareiškejas nurodo, kad buvo ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog Alkoholio kontroles istatymo 34 straipsnio 17 dalis prieštarauja Konstitucijai. Esant tokioms aplinkybems, pirmosios instancijos teismas privalejo byla sustabdyti ir kreiptis i Konstitucini Teisma su prašymu spresti, ar Alkoholio kontroles istatymo 34 straipsnio 17 dalis neprieštarauja Konstitucijai. Pareiškejas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, jog savoka „nesilaiko“ reiškia vienkartini istatymo pažeidima. Alkoholio kontroles istatymo 34 straipsnio 17 punkte vartojama esamojo laiko veiksmažodžio forma (dalyvis) „nesilaikancioms“ yra padaryta iš esamojo laiko veiksmažodžio „laikosi“. Pagal Dabartines lietuviu kalbos žodyna (III leidimas, 1993 metai) esamuoju laiku pavartotas veiksmažodis „laikosi“ ir jo formos reiškia testini, tam tikra laika vykstanti ar besikartojanti veiksma, procesa arba tiesiog laiko tekme. Todel Alkoholio kontroles istatymo 34 straipsnio 17 punkto sakinys „imonems, turincioms licencijas verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais ir nesilaikancioms šio Istatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 8, 9 punktu...“ reiškia kartotini, daugiau nei viena karta padaroma istatymo pažeidima.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i apeliacini skunda atsakovas prašo apeliacini skunda atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškejui pagristai buvo panaikintas licencijos galiojimas, nes atsakovo pareiga panaikinti licencijos galiojima aiškiai numato Alkoholio kontroles istatymas. Atsakovas nurodo, kad pareiškejas nepagristai teigia, jog Alkoholio kontroles istatymo 34 straipsnio 17 dalyje numatytos pasekmes kyla, kai imone daugiau nei viena karta nesilaiko šio istatymo reikalavimu. Nera jokio teisinio pagrindo istatymo nuostatas interpretuoti, teigiant, kad istatymu leidejas turejo omenyje ne vienkartini, o sisteminga istatymo pažeidima. Tokia pozicija patvirtina ir teismu praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsejo 21 d. nutartis administracineje byloje Nr.A(7)-739-04). Atsakovas nurodo, kad nera jokios butinybes šioje byloje kreiptis i Konstitucini Teisma. Alkoholio kontroles istatymo 34 straipsnio 17 dalyje numatytos griežtesnes priemones yra visiškai pagristos, nes alkoholio, kaip specifines prekes, vartojimo mažinimas yra vienas svarbiausiu visuomenes sveikatos gerinimo uždaviniu. Todel istatymu leidejas, siekdamas visai visuomenei naudingu tikslu, visiškai pagristai nustate griežtesnes priemones, taikomas už Alkoholio kontroles istatymo pažeidimus.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinedamas šia administracine byla apeliacine tvarka, 2006 m. sausio 13 d. nutartimi byla sustabde, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrineta administracine byla Nr.A(2)-1592-05.
Konstituciniam Teismui išnagrinejus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimasi administracineje byloje Nr.A(2)-1592-05 ir priemus 2008 m. sausio 21 d. nutarima, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 19 d. nutartimi šia administracine byla atnaujino.
V.
Pareiškejas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 8 d. isakyma Nr.40-319, kuriuo nuo 2005 m. gegužes 11 d. panaikintas pareiškejo licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gerimais kioske Nr.1, esanciame Vilniuje, prie Gabijos gatves 35 namo, galiojimas. Teismo 2005 m. gegužes 10 d. nutartimi mineto isakymo galiojimas sustabdytas iki administracines bylos išnagrinejimo Administraciniu bylu teisenos istatymo 71 straipsnio pagrindu.
Alkoholio kontroles istatymo (2004 m. kovo 9 d. istatymo Nr.IX-2052 redakcija) 34 straipsnio 17 dalis nustate, kad imonems, turincioms licencijas verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais licenciju galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos 5 metus nuo licenciju galiojimo panaikinimo dienos, jei tokios imones nesilaiko šio istatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 8, 9 punktu, 2 dalies 1, 2, 4, 7 punktu reikalavimu. Tai reiškia, kad pažeidus inter alia draudima parduoti, laikyti, gabenti alkoholio produktus, neturint prekybos (sandeliavimo, laikymo) vietoje ir (ar) ju gabenimo metu juridine galia turinciu privalomu tu produktu isigijimo arba gabenimo dokumentu egzemplioriaus, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimas turejo buti panaikinamas ir nauja licencija neišduodama 5 metus nuo licenciju galiojimo panaikinimo dienos.
Prieš tai paminetas teisinis reguliavimas reiškia, kad institucija, sprendžianti del licencijos galiojimo panaikinimo, neturi diskrecijos teises spresti, panaikinti licencijos galiojima ar ne, kai kita atitinkamus igalinimus turinti institucija nustato pažeidima, numatyta Alkoholio kontroles istatymo 34 straipsnio 17 dalyje, tai yra toki pažeidima, už kuri teises aktai numato licencijos galiojimo panaikinima, ir pritaiko už tai ekonomine sankcija- bauda, o privalo tokiais atvejais panaikinti licencijos galiojima.
Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime išsake tokia pacia nuomone: „Istatyme, inter alia jo 34 straipsnio 17 dalyje (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d. redakcijos), buvo itvirtintas toks visuminis teisinis reguliavimas, pagal kuri aptariamoji uždraudimo sankcija - licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas buvo ne tik tokia sankcija, kuri pati yra vientisa, nedalijama, bet ir tokia, kuri yra neatsiejama nuo kitos sankcijos - pinigines baudos, už atitinkama (ta pati) teises pažeidima taikomos tam paciam teises pažeidejui - ukio subjektui. Pirma turejo buti nustatomas atitinkamo teises pažeidimo faktas bei tai, kad ta teises pažeidima padare teisinen atsakomyben traukiamas ukio subjektas, ir už ta teises pažeidima teises pažeidejui - ukio subjektui turejo buti paskiriama pinigine bauda (institucijos, turincios atitinkamus igaliojimus, buvo nurodytos Istatymo 34 straipsnio 1 dalyje (2004 m. kovo 9 d. redakcija)), o po to institucija, turinti igaliojimus išduoti tokias licencijas, panaikina jo turimos licencijos galiojima (o jeigu butu kreiptasi del naujos licencijos, ji nustatyta laika butu neišduodama). Be to, mineta institucija neturejo igaliojimu spresti, panaikinti licencija ar jos nepanaikinti, - jeigu buvo padarytas Istatymo 34 straipsnio 17 dalyje (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d. redakcijos) nurodytas teises pažeidimas, ji privalejo licencija panaikinti.“
Vadinasi, aplinkybe, ar Alkoholio kontroles istatymo reikalavimo pažeidimas, numatytas šio istatymo 34 straipsnio 17 dalyje, buvo, turi esmine reikšme sprendžiant, ar pagristas ir teisetas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholio produktais panaikinimas. Nagrinejamu atveju Valstybine tabako ir alkoholio kontroles tarnyba nustate, kad pareiškejui priklausanciame kioske, esanciame Vilniuje, prie Gabijos gatves 35 namo, 2005 m. sausio 6 d. buvo prekiaujama alkoholiniais gerimais, neturint prekybos vietoje ju isigijimo dokumentu, tuo pažeidžiant Alkoholio kontroles istatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkta ir 2 dalies 2 punkta. Už šiuos pažeidimus pareiškejui Valstybine tabako ir alkoholio kontroles tarnyba 2005 m. sausio 27 d. nutarimu Nr.3K05/25 skyre 1000 Lt bauda. Pareiškejas šio nutarimo Alkoholio kontroles istatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka neskunde, šis nutarimas pasibaigus vieno menesio apskundimo terminui isiteisejo ir šiuo metu yra galiojantis ir negali buti kvestionuojamas. Todel pripažintina, kad pareiškejas padare pažeidima, numatyta Alkoholio kontroles istatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 2 punkte, sudaranciais pagrinda panaikinti licencijos galiojima.
Tiek iš prieš tai aptarto teisinio reglamentavimo, tiek iš mineto Konstitucinio Teismo nutarimo turinio akivaizdu, kad sankcija, numatyta Alkoholio kontroles istatymo 34 straipsnio 17 dalyje, turi buti taikoma ir už viena pažeidima, nurodyta šioje straipsnio dalyje. Pareiškejo argumentai, kad tam butinas sistemingas, daugkartinis pažeidimas atmetami kaip teisiškai nepagristi
Minetame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad atsižvelgiant i teises pažeidimu, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobudi, taip pat i visuomeniškai reikšmingus tikslus, kuriu siekiama tokiu teisiniu reguliavimu, istatymu gali buti nustatyta, kad už tam tikra teises pažeidima yra skiriama ir pinigine bauda, ir licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas (tam tikra laika) ir kad toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, kurioje nustatyta, kad "niekas negali buti baudžiamas už ta pati nusikaltima antra karta" ir itvirtintas principas non bis in idem. Todel atmetamas ir apelianto argumentas, kad jis du kartus nubaustas už ta pati pažeidima.
Paminetina, jog Konstitucinis Teismas tuo paciu nutarimu pripažino, kad Alkoholio kontroles istatymo 41 straipsnis (2004 m. kovo 9 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 47-1548) ta apimtimi, kuria nera numatyta galimybes imonems, kurioms už šio istatymo 34 straipsnio 17 dalyje (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d., 2007 m. birželio 21 d. redakcijos) nurodytus teises pažeidimus buvo panaikintas licencijos galiojimas, apskusti teismui sprendimus del minetos sankcijos skyrimo, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisines valstybes principams, o ta apimtimi, kuria nera numatyta galimybes teismui, atsižvelgiant i teises pažeidimo pobudi, jo masta, atsakomybe lengvinancias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspresti, kad ši sankcija - licencijos galiojimo panaikinimas imonei už šio istatymo 34 straipsnio 17 dalyje (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d., 2007 m. birželio 21 d. redakcijos) nurodytus teises pažeidimus neturi buti taikoma, nes del tam tikru itin svarbiu aplinkybiu yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teises pažeidimui ir del to neteisinga, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisines valstybes principams. Pirmoji šios nuostatos dalis nagrinejamai bylai neaktuali, nes skundas priimtas ir byla nagrinejama teisme. Del antrosios dalies (galimybes teismui spresti, kad licencijos galiojimo panaikinimas neturi buti taikomas) Konstitucinis Teismas pažymejo, kad „<...> netaikyti tokios uždraudimo sankcijos (ir kartu prevencinio poveikio priemones), kaip licencijos verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas, jeigu ji nustatyta istatyme, leistina tik tokiu atveju, kai licencijos panaikinimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teises pažeidimui ir del to neteisingas. Pabrežtina, kad tas neproporcingumas (neadekvatumas) turi buti toks aiškus ir negincytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, del jo negaletu kilti abejoniu“.
Kolegijos vertinimu tokiu salygu, kurios pagal Konstitucinio Teismo nutarima butu pakankamos netaikyti licencijos galiojimo panaikinimo, nagrinejamoje byloje nera (be isigijimo dokumentu prekybos vietoje buvo gana didelis kiekis – 35 buteliai skirtingu rušiu alkoholiniu gerimu), todel skundžiamas atsakovo isakymas negali buti panaikintas ir šiuo pagrindu.
Išdestytu argumentu pagrindu kolegija pripažista, kad Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 8 d. isakymo Nr.40-319, kuriuo nuo 2005 m. gegužes 11 d. panaikintas pareiškejo licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gerimais kioske Nr.1, esanciame Vilniuje, prie Gabijos gatves 35 namo galiojimas, jo priemimo metu buvo pagristas ir teisetas.
Taciau nagrinejamoje byloje yra aktualu aptarti Alkoholio kontroles istatymo 34 straipsnio 17 dalies taikyma laiko atžvilgiu, nes šiuo metu galiojanti šios teises normos redakcija (2007-06-21 istatymo Nr. X-1198 redakcija) nustato, kad imonems, turincioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gerimais ir nesilaikancioms šio Istatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktu, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktu reikalavimu, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gerimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos. Pagal šiuo metu galiojancia istatymo redakcija draudimas parduoti alkoholio produktus neturint prekybos (sandeliavimo) vietoje juridine galia turinciu privalomu tu produktu isigijimo arba gabenimo dokumentu egzemplioriaus numatytas 17 straipsnio 1 dalies 12 punkte, o draudimas alkoholio produktus laikyti ir gabenti neturint prekybos (sandeliavimo) vietoje ir (ar) ju gabenimo metu juridine galia turinciu privalomu tu produktu isigijimo arba gabenimo dokumentu egzemplioriaus – 17 straipsnio 2 dalies 10 punkte. Tai reiškia, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gerimais galiojimo panaikinimas nebetaikomas už alkoholio produktu prekyba, laikyma ir gabenima neturint prekybos (sandeliavimo) vietoje ir (ar) ju gabenimo metu juridine galia turinciu privalomu tu produktu isigijimo arba gabenimo dokumentu egzemplioriaus, tai yra už ta pažeidima, už kuri pareiškejui ir buvo panaikintas licencijos galiojimas, be to, licencijos galiojimo panaikinimas siejamas tik su ta prekybos vieta, kurioje nustatytas atitinkamas Alkoholio kontroles istatymo pažeidimas, o naujos licencijos neišdavimo laikas, palyginus su atitinkama pareiškejui pritaikytos 2004 m. kovo 9 d. istatymo Nr. IX-2052 redakcijos nuostata, sutrumpejo nuo penkeriu iki vieneriu metu nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos. Taigi, atsakomybes taikymo (licencijos galiojimo panaikinimo) pagrindai ir salygos, lyginant su buvusiais pagal 2004 m. kovo 9 d. istatymo Nr. IX-2052 redakcija, žymiai sušvelnejo.
Kaip jau nutartyje nurodyta, skundžiamas isakymas pareiškejo atžvilgiu nera ivykdytas. Atsižvelgtina ir i tai, kad licenciju galiojimo už padarytus teises pažeidimus panaikinimas pagal savo prigimti yra administracine sankcija (tai nurodyta ir minetame Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime). Del nurodytu aplinkybiu, kolegijos manymu, šiuo atveju turi buti taikomas atsakomybe švelninanciu teises aktu atgalinio veikimo principas. Šio principo taikymas nera aptartas Alkoholio kontroles istatyme, taciau pagal panašius teisinius santykius reglamentuojanciu istatymu taikymo nuostata, nurodyta Administraciniu bylu teisenos istatymo straipsnio 4 straipsnio 6 dalyje, tai galima padaryti vadovaujantis atitinkama Administraciniu teises pažeidimu kodekso 8 straipsnio 2 dalies (2000 m. vasario 17 d. istatymo Nr. VIII-1543 redakcija) nuostata.
Atsižvelgiant i nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas ir skundžiamas atsakovo isakymas naikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu teiseju kolegija
nusprendžia:
apeliacini skunda tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 7 d. sprendima panaikinti.
Skunda tenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 8 d. isakyma Nr.40-319 panaikinti.
Sprendimas neskundžiamas.