- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- 1-4047-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43767-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- V. L.
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, šiuo metu niekur nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti įgijo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 0,39 g., kurias neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė su savimi iki kol 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 22.50 val. adresu Vilniuje, Loretos Asanavičiūtės g. 27A, jį pastebėjus policijos pareigūnams, jis šią narkotinę medžiagą numetė ant žemės.
Kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo paskutinės apklausos metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad narkotines medžiagas vartoja apie metus laiko. Vartoja pats, niekam niekada nedavė ir nepardavinėjo, vartoja ,,žolę“. Narkotines medžiagas gaudavo iš jam nepažįstamų asmenų Karoliniškių mikrorajone, L. Asanavičiūtės g. 2018 m. rugsėjo 9 d., vakare, apie 20 val. Karoliniškėse, L. Asanavičiūtės g. iš jam nepažįstamų asmenų, kurie sėdėjo ant suoliuko ir rūkė narkotinę medžiagą - žolę, paprašė parūkyti žolės, o po to nupirko. Narkotines medžiagas pirko tik savo vartojimui. Vartojo, nes buvo priklausomas. Paskutiniu metu narkotinių medžiagų nevartoja. Kai jį sulaikė policijos pareigūnai, jį pristatė į policijos komisariatą, o po to į narkologinį šlapimui priduoti. Supranta, kad vartodamas narkotines medžiagas kenkia tik tai sau. Šiuo metu laikosi ir stengiasi pasikeisti į gerąją pusę. Dėl to, kad turėjo ir vartojo narkotines medžiagas labai gailisi ir pažada, kad ateityje tai nepasikartos (b. l. 59-60).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Č. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 22.50 val. patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu P. B., L. Asanavičiūtės g. 27A pastebėjo ant suoliukų sėdinčius jaunuolius, kurie juos pamatę pradėjo elgtis įtartinai, dairytis į šalis, vienas iš jaunuolių, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo V. L., numetė ant žemės baltos spalvos lankstinuką, kuriame buvo žalsvos spalvos augalinės kilmės, kaip įtariama narkotinė medžiaga ,,žolė“. Asmuo nieko paaiškinti nenorėjo. Pas kitą asmenį (kaip vėliau paaiškėjo tai buvo D. K.) paviršutinės apžiūros metu džemperio priekinėje kišenėje buvo rastas geltonos spalvos peršviečiamas polietileninis maišelis, kuriame buvo augalinės kilmės, kaip įtariama narkotinė medžiaga, piniginėje buvo du baltos spalvos lankstinukai, kuriuose buvo augalinės kilmės, kaip įtariama, narkotinė medžiaga. Asmuo paaiškino, kad visas šias medžiagas jam davė draugas, kurio jam nenurodė. Bendraujant su D. K. ir V. L. jų akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, o kalba nerišli (b. l. 17). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiųjų patrulių J. Č. ir P. B. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 12, 13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2225/2018(01) nurodyta, kad V. L. šlapime, paimtame 2018 m. rugsėjo 10 d., 04.38 val. rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (b. l. 20).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(4808)-IS1-5631 nurodyta, kad žalios spalvos dalinai susmulkinta augalinė medžiaga iš baltos spalvos popieriaus lankstinuko (Vokas Nr. 1), 2018 m. rugsėjo 9 d. V. L. numesto ant žemės, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,39 g (9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 15,0%). V. L. rankų nuoplovose (vokas Nr. 3) narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (b. l. 24-26).
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, kanapės (antžeminės dalys) yra laikomos narkotine medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, nagrinėjamu atveju 0,39 g. kanapių (antžeminių dalių) kiekis neviršija nustatyto nedidelio, t. y. 5 g. kiekio ribos.
Iš V. L. parodymų nustatyta, kad kaltinamasis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo nedidelį kiekį, t. y. 0,39 g. kanapių (antžeminių dalių) ir iki 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 22.50 val. laikė minėtą kiekį šios narkotinės medžiagos. Įvertinęs pas kaltinamąjį rastos šios medžiagos kiekį bei jo sulaikymo aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, kad V. L. kanapes (antžemines dalis) įgijo ir laikė turėdamas tikslą jas platinti, todėl kaltinamojo V. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis V. L. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, žadėjo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. (b. l. 65-66).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu, yra susijusi su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. L. neteistas (b. l. 34, 35), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 36-40, 41-44), šiuo metu niekur nedirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 9 mėnesiai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. L. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo laiką, teismas sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga nustatyti prokuroro siūlomą skirti BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą – būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po specialistų tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys) 0,23 g. (b. l. 27) bei po tyrimo likę objektai, saugomi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato centrinėje įrodymų saugykloje, adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje (b. l. 28) – sunaikintini.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. L. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po specialistų tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis) 0,23 g. bei po tyrimo likusius objektus, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato centrinėje įrodymų saugykloje, adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje – sunaikinti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.