Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, išnagrinėjęs D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, sperc. vidurinio išsilavinimo, dirbančios UAB „Aseda“ vadove, gyv. (duomenys neskelbtini)., išsilavinimo, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. T. savo įmonėje UAB „Aseda(duomenys neskelbtini)., laikotarpyje nuo 2014 m. 12 mėn., tiksli diena nenustatyta iki 2015 metų kovo mėnesio 10 d., du kartus leido dirbti A. T. konkretų darbą, t. y. vykdyti prekybą maisto produktais. D. T. su A. T. nesudarė jokios darbo sutarties kaip tai nustato Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 3 d., ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens, t. y. A. T., priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais D. T. padarė pažeidimą numatytą ATPK ATPK 41³ str. 1 d.

D. T. kalta dėl padaryto pažeidimo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad ji bendrovės savininkė ir direktorė. 2015 m. kovo mėn.10 d.dieną, jai reikėjo išvažiuoti į polikliniką, todėl jos parduotuvėje dirbo jos vyras A. Jis ten dirbo apie valandą laiko, kol ji parvažiavo iš poliklinikos. Taip pat ji savo iniciatyva apklausiama dar pasakė, kad ir 2014m. gruodžio mėnesį jos vyras dirbo jos parduotuvėje. Vyras yra neįgalus , serga onkologine liga, jie verčiasi kartu. Tačiau žino, kad kitas asmuo negali neapiformintas dirbti jos parduotuvėje. Supranta, kad padarė pažeidimą leidusi vyrą padirbėti už ją. Jos bendrovė turi tik vieną mažytę parduotuvę, pajamos yra mažos, todėl prašo sumažinti baudą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ( LR VAT 2009-10-30 nutartis Nr. N 575 -2358/2009) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

D. T. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei kita byloje surinkta medžiaga: policijos pareigūnų K. A. ir G. M. tarnybiniais pranešimais, rašytiniais A. T., D. T. ir E. K. paaiškinimais, pažyma iš VĮ Registrų centras, PVM mokėtojo pažymėjimu, licencija Nr. 217 , licencija Nr. 242. Byloje įrodyta, kad D. T., leido dirbti A. T. ir buvo susitarę su juo dėl konkretaus darbo, t. y. vykdyti prekybą maisto produktais, nesudarė rašytinės darbo sutarties su juo, nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą, t.y. leido jam nelegaliai dirbti. Kadangi byloje visos sąlygos reikal;ingos pažeidimą kvalifikuoti , kaip nelegalų darbą, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuobaudą D. T., atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013).

Teismų praktikoje nustatyta, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013).

Kaip matyti administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai galisi dėl padaryto pažeidimo. Vertinant jos paaiškinimus, laikytina, kad bendrovė turi tik vieną parduotuvę, kuri yra kaime, D. T. šioje parduotuvėje dirba viena, daugiau asmenų nesamdo. Asmuo, kuriam buvo leista dirbti parduotuvėje yra jos vyras, kuris , kaip ji teigia, serga onkologine liga ir turi neįgalumą, darbo laikotarpis 2014 metais ir 2015 metų kovo mėnesį buvo labai trumpas, nesudarė nei dviejų valandų, kadangi bendrovė turi tik vieną parduotuvę, kuri yra kaime , todėl tikėtina, kad bendrovė didelių pajamų už savo verslą ir negauna. Visos šios aplinkybės rodo, kad nors D. T. yra bendrovės, o ne individualios įmonės savininkė, tačiau dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, ir atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo principus, D. T. atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ str., ir skirtina mažesnė negu sankcijoje numatyta bauda, nes nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus mažesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str. 1d. 1p., teismas

NUTARĖ:

D. T. nubausti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. 500 € ( penkių šimtų eurų) bauda.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai. Sumokėjus kiekvieną baudos dalį, baudos kvitą nedelsiant pristatyti į Tauragės apskrities Š. Š. rajono PK.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu Š. Š. rajono apylinkės teismą.