- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 1A-40/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00594-2007-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Kęstutis Jucys, Linas Šiukšta (pran.)
- Kaltinamasis
- R. D.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pagal BK 184 str. 2 d., BK 222 str. 1 d. ir BK 228 str. 1 d. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas AB „(duomenys neskelbtini)" (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini)) generaliniu direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2000-07-13 Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (galiojusio nuo 2002-12-10 iki 2003-12-31) 22 str. 8 d. nuostatą - „Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi <...> ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi", 37 str. 10 d. nuostatą - „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą ", pagal to paties įstatymo (galiojančio nuo 2004-01-01) 19 str. 8 d. nuostatą - „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais", turėdamas administracinius įgalinimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesams, pilnai disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; nepaisydamas bendrovės interesų, neatsižvelgdamas į blogą įmonės finansinę būklę - 2003 m. patirtą 1,47 mln. Lt nuostolį, 2003-2006 m. laikotarpiu kiekvienais m. patirtą virš 4 mln. Lt nuostolį, asmeniškai patvirtinęs AB „(duomenys neskelbtini)" Apskaitos politiką, kurioje numatyta, kad sąnaudos AB „(duomenys neskelbtini)" apskaitoje pripažįstamos, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, bei pasirašęs AB „(duomenys neskelbtini)" vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2001-04-03 sutartį Nr. OM (duomenys neskelbtini), 2002-02-15 sutartį „Dėl OMNI 9 mokėjimo plano suteikimo", pagal kurias bendrovė įsipareigojo be „(duomenys neskelbtini)" sutikimo neperduoti telefono aparato ar SIM kortelės disponavimo ar kitokių teisių tretiems asmenims", veikdamas priešingai bendrovės interesams, suvokdamas, kad įmonei priklausantis turtas bus naudojamas ne bendrovės naudai,
2002-2007 m. laikotarpiu nurodė pavaldiems asmenims AB „(duomenys neskelbtini)" vardu gautas SIM korteles su bendrovei priskirtais telefonų numeriais perduoti naudojimui įmonėje nedirbusiems ir su jos veikla nesusijusiems asmenims. Vykdant šį nurodymą, laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2007-04-30 tretiesiems asmenims, nesudarius sutarčių dėl ryšio paslaugų teikimo, nenustačius terminų ir pinigų sumokėjimo už telefoninius pokalbius tvarkos, nevedant asmenų, kuriem perduotos SIM kortelės, registro ir net neturint šių asmenų sąrašo, vykdantys jo nurodymą pavaldūs darbuotojai perdavė 145 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)" priklausančių SIM kortelių su telefonų numeriais, už kurių ryšio paslaugas AB „(duomenys neskelbtini)" 2002-2007 m. laikotarpiu be jokio pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)" sumokėjo 786 668,83 Lt:
m.-98 838,56 Lt;m.-142 316,10 Lt;m.- 161 468,33 Lt;m.- 173 256,57 Lt;m.- 170 691,01 Lt;m. - 40 098,26 Lt (sausio-balandžio mėn.).
Tokiu būdu, apmokant ryšio paslaugas telefonų numeriams, kurių SIM kortelės buvo perduotos su bendrovės veikla nesusijusiems asmenims, buvo iššvaistytas AB „(duomenys neskelbtini)" turtas - 786 668,83 Lt. Šiais savo veiksmais R. D. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 184 str. 2d.
Be to, R. D. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnyba bei organizavo apgaulingos apskaitos tvarkymą, o būtent: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini)) generaliniu direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 22 str. 8 d. (galiojusio nuo 2002-12-10 iki
2003-12-31) nuostatą - „Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi <...> ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi", 37 str. 10 d. nuostatą - „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą", pagal to paties įstatymo 19 str. 8 d. nuostatą (galiojančią nuo
2004-01-01) - „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais", pagal Lietuvos Respublikos
2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatą „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas", -
būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei teisingą ir savalaikį apskaitos dokumentų įforminimą, žinodamas, kad 2002-2007 m., vykdant jo nurodymą, be jokios apskaitos, fiziniams asmenims, nesusijusiems su AB „(duomenys neskelbtini)" veikla, buvo perduotos naudotis SIM kortelės su bendrovei priskirtais mobiliųjų telefonų numeriais ir iš šių asmenų buvo renkami grynieji pinigai už ryšio paslaugas, tyčia pažeisdamas LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų "Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 10 p. reikalavimus - „Į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba iš gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparato neprivaloma, atsakingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba iš ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas"; LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais", 12 str. 4 d. reikalavimus - „apskaitos registruose ūkiniųoperacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iškart po, kai yra galimybė tai padaryti". Pagal įstatymo 6 str. 2 d. nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", 16 str. 1 d. reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose", - nenustatė tvarkos dėl ryšių paslaugų perpardavimo fiziniams asmenims, nesusijusiems su įmonės veikla, nenumatė terminų ir pinigų sumokėjimo tvarkos už šių asmenų telefoninius pokalbius ir nepaskyrė už SIM kortelių naudojimąsi bei pinigų surinkimą ir įnešimą į bendrovės kasą atsakingo asmens. Dėl to laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. iš su AB „(duomenys neskelbtini)" veikla nesusijusių fizinių asmenų, kurie naudojosi bendrovei priklausančiomis SIM kortelėmis ir savanoriškai apmokėdavo savo ryšio paslaugas, neišrašant pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų, buvo surinkta 336 961,28 Lt (2002 m. - 21 392,30 Lt; 2003 m. - 47 401,99 Lt; 2004 m. - 66 080,25 Lt; 2005 m. - 85 688,44 Lt; 92 932,98 Lt - 2006 m.; 2007 m. - 23 465,32 Lt), kurie nebuvo apskaityti AB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje ir įnešti į bendrovės kasą, dėl ko AB „(duomenys neskelbtini)" patyrė didelę 336 961,28 Lt žalą ir dėl ko iš dalies negalima nustatyti akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" 2002-2007 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiais savo veiksmais R. D. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 1 d., 222 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas R. D. pagal BK 184 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir BK 228 str. 2 d. išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Išteisindamas R. D. pagal BK 184 str. 2 d. teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinime dėl turto iššvaistymo konkrečiai nesuformuluotas nusikalstamos veikos dalykas. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta ir tai nurodyta kaltinime, jog sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta 2001-04-03, todėl kaltinimas dalyje, kurioje nurodoma, jog R. D. neatsižvelgdamas į blogą įmonės finansinę būklę – 2003 metais patirtą nuostolį, 2003-2006 m. laikotarpyje kiekvienais metais patirtą nuostolį, sutartį pasirašė 2001-04-03, nepagrįstas. Be to, specialisto išvadomis ir kitais duomenimis byloje nustatyta, kad 2002 metais įmonė dirbo pelningai, nors sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta dar 2001 metų pirmojoje pusėje. Teismas taip pat nurodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2001-01-05, 2002-01-05, 2003-01-02, 2005-01-03, 2006-01-04, 2007-01-03 įgaliojimais AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo eksporto vadovą M. Z. pasirašyti sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų teikimo, atlikti visus juridinius ir finansinius veiksmus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio tinklų, gauti detalias ataskaitas ir atlikti kitus nurodytus veiksmus, o kaltinamasis negali būti atsakingas už kitų asmenų netinkamai atliekamus ar neatliekamus veiksmus, jeigu jis pats tinkamai organizavo jų darbą ir tinkamai reglamentavo jų būtinus atlikti veiksmus įmonėje. Išteisindamas R. D. pagal BK 222 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. teismas nuosprendyje nurodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo vyriausiąjį buhalterį, t. y. bendrovėje veikė savarankiška buhalterinės apskaitos tarnyba, kuri buvo atsakinga už buhalterinių dokumentų tvarkymą, įforminimą, už dokumentuose esančių duomenų tikrumą. R. D. įsakymais pavedė atsakingiems asmenims tvarkyti dokumentus, susijusius su atsiskaitymais už mobiliojo ryšio paslaugas, daroma išvada, kad jis nepažeidė kaltinime nurodytų teisės aktų normų. Teismas nurodė, kad R. D. nėra subjektas BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, nes jis nėra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, kadangi bendrovėje buvo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), t. y. bendrovėje buvo savarankiška buhalterinės apskaitos tarnyba. Kadangi byloje nustatyta, jog R. D. nepažeidė teisės aktų normų, susijusių su apskaitos tvarkos organizavimu, todėl teismas laiko, kad R. D. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. išteisinamasis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nurodo, kad teismas konkrečiai nenurodė, kas būtent kaltinime yra suformuluota netinkamai ir kokie pareikšto kaltinimo netikslumai teismui duoda pagrindą abejonėms. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo kilę abejonių dėl surašyto kaltinamojo akto turinio neatitikimo įstatymo reikalavimų ar padarytų kokių nors proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą. R. D. pareikštame kaltinime jo padaryta nusikalstama veika aprašyta tinkamai, kaltinime yra nurodyti visi nusikalstamą veiką apibūdinantys požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
Neginčija, kad sutartį Nr. OM (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)" AB „(duomenys neskelbtini)" vardu R. D. pasirašė 2001-04-03, sutartį „Dėl OMNI 9 mokėjimo plano suteikimo" - 2002-02-15, pagal jas bendrovė įsipareigojo be „(duomenys neskelbtini)" sutikimo neperduoti telefono aparato ar SIM kortelės disponavimo ar kitokių teisių tretiems asmenims", tačiau R. D. pareikšto kaltinimo esmė ta, kad jis kaip AB „(duomenys neskelbtini)" vadovas, kurio žinioje buvo bendrovės turtas, dėl savo užimamų pareigų turėjo teisę ir davė nurodymus pavaldiems darbuotojams dėl turto panaudojimo, t. y. dėl „(duomenys neskelbtini)" vardu gautų SIM kortelių perdavimo įmonėje nedirbusiems ir su jos veikla nesusijusiems asmenims. Laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2007-04-30 tretiesiems asmenims buvo perduotos 145 AB „(duomenys neskelbtini)" priklausančios SIM kortelės su telefonų numeriais. Su šiais asmenimis nebuvo sudarytos sutartys dėl ryšio paslaugų teikimo, nenustatyta pinigų sumokėjimo už telefoninius pokalbius tvarka, nevestas tų asmenų registras. 2003-2006 m. bendrovei dirbant nuostolingai, „(duomenys neskelbtini)" be jokio pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)" iš savo lėšų už trečiųjų asmenų ryšio paslaugas sumokėjo 786 668,83 Lt. Bendrovės vadovas R. D., veikdamas priešingai bendrovės interesams, suvokdamas, kad įmonės piniginės lėšos naudojamos ne bendrovės naudai, iššvaistė AB „(duomenys neskelbtini)" turtą - 786 668, 83 Lt.
Ta aplinkybė, kad teisme buvo apklausta tik dalis asmenų iš byloje minimų 145 asmenų, nekelia abejonių dėl tų 145 asmenų santykio su AB „(duomenys neskelbtini)". Tai asmenys, nesusiję su bendrovės „(duomenys neskelbtini)" veikla. Šis faktas seka iš FNTT ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistų išvadų, 2008-09-05 išvados Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2010-05-07 papildomos išvados Nr.(duomenys neskelbtini), kuriose nurodyta, kad pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)" pateiktą informaciją nustatyta, kokios AB „(duomenys neskelbtini)" vardu registruotos SIM kortelės buvo pajungtos bendrovės „(duomenys neskelbtini)" vardu ir atjungtos konkrečiomis datomis bei perrašytos fiziniams asmenims ir ūkio subjektams. Specialistė pateikė perrašytų abonentų sąrašą, kurių didžioji dalis perrašyta 2007 m. kovo mėn. Išvadose nurodyta, kad šiomis SIM kortelėmis naudojosi asmenys, nesusiję su bendrovės „(duomenys neskelbtini)" veikla.
Nuosprendyje išvardinti AB „(duomenys neskelbtini)" generalinio direktoriaus R. D. pasirašyti dokumentai nepaneigia byloje surinktų kaltinančių įrodymų, kad būtent R. D. nurodė pavaldiems asmenims AB „(duomenys neskelbtini)" vardu gautas SIM korteles su bendrovei priskirtais telefonų numeriais perduoti naudojimui įmonėje nedirbusiems ir su jos veikla nesusijusiems asmenims ir kad vykdant šį jo nurodymą, nesudarius sutarčių dėl ryšio paslaugų teikimo, nenustačius terminų ir pinigų sumokėjimo už telefoninius pokalbius tvarkos, nevedant asmenų, kuriems perduotos SIM kortelės, registro ir net neturint šių asmenų sąrašo, pavaldūs darbuotojai perdavė tretiesiems asmenims 145 vnt. SIM kortelių, ir už jų ryšio paslaugas AB „(duomenys neskelbtini)" UAB „(duomenys neskelbtini)" be jokio pagrindo sumokėjo 786 668,83 Lt. Kaltinamojo kaltę pagrindžia minėtos specialistų išvados, kuriose nurodyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)" su fiziniais asmenimis nesudarė paslaugų teikimo sutarčių, nenumatė atsiskaitymo tvarkos už ryšio paslaugas, nepaskyrė atsakingo darbuotojo už pinigų surinkimą iš fizinių asmenų, kurie naudojosi bendrovei priklausančiomis SIM kortelėmis. „(duomenys neskelbtini)" iš bendrovės lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)" sumokėjo 786 668,83 Lt už ryšio paslaugas, suteiktas fiziniams asmenims, nesusijusiems su bendrovės veikla, dėl to patyrė nuostolį. Į bendrovės kasos knygą nebuvo įrašytos kasos operacijos dėl pinigų priėmimo už ryšio paslaugas iš fizinių asmenų. Teismas, pasisakydamas dėl kaltinamojo R. D. išteisinimo pagal BK 184 str. 2 d., iš esmės neįvertino šių specialisto išvadų, konkrečių šių išvadų teiginių dėl įmonėje nustatytų pažeidimų. Specialistų išvados nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos, tačiau teismas jų neaptarė, todėl neaišku, kodėl šiuos kaltinančius įrodymus atmetė.
Kitas kaltinamojo kaltę pagrindžiantis įrodymas yra liudytojo M. Z. parodymai. Jo parodymai byloje ne prieštaringi, kaip nurodyta nuosprendyje, o nuoseklūs, ir teismas be pagrindo juos vertino kritiškai. M. Z. parodė, kad jis AB „(duomenys neskelbtini)" dirbo eksporto vadovu. 2001 m. direktorius R. D. įgaliojo jį atstovauti AB „(duomenys neskelbtini)" bendrovėje „(duomenys neskelbtini)" dėl telefonų aparatų, SIM kortelių gavimo. Apie 2003-2004 m. bendrovėje buvo nutarta laisvus telefoninius numerius leisti perduoti su bendrove nesusijusiems asmenims. Kadangi visos naujos SIM kortelės buvo saugomos eksporto skyriuje, jo kabinete, tai SIM korteles su abonentiniais numeriais tretiesiems asmenims išduodavo jis arba kartu dirbusi R. G.. Ji tą asmenį, kuriam išduodavo SIM kortelę, įtraukdavo į kompiuteriu vedamą sąrašą kurį kiekvieną mėnesį koreguodavo. Jie patys neieškojo naujų abonentų, tik išduodavo SIM korteles tiems, kurie kreipdavosi, bendrovės darbuotojai korteles paimdavo giminėms ir pan. Buvo atvejų, kad generalinis direktorius R. D. nurodydavo perduoti korteles nuo jo atėjusiems „(duomenys neskelbtini)" nedirbusiems žmonėms arba nurodydavo pasižymėti, kad kortelė perduota „administracijai". Rinkti pinigus už tretiesiems asmenims perduotų abonentinių numerių pokalbius nurodė direktorius R. D.. Pinigus už ryšio paslaugas priimdavo jis arba R. G.. Jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą, jie neišrašydavo, tik žmogui pageidaujant atspausdindavo p mokėjimo išrašą, kur būdavo nurodomas telefono numeris ir suma, bei uždėdavo spaudą kad sumokėta. , Gautus pinigus dėdavo į metalinę dėžutę. Kai susirinkdavo didsesnė suma, pinigus sudėdavo į voką , ir atiduodavo R. D.. Vieną ar kelis kartus pinigus perdavė vyr. finansininkei V. R.. Jokia tvarka, kada ir kaip turi priduoti surinktus pinigus, nebuvo nustatyta, juos atiduodavo, kai pamatydavo, kad susirinko didesnė suma, nuo 500-600 Lt iki kelių tūkstančių Lt, nuo 1 iki 3 kartų per mėnesį. Kaip toliau buvo naudojami surinkti pinigai, jis nežino. Jam nepatiko, kad jis ir R. G. renka grynus pinigus be dokumentų, neturėdami jokių įgaliojimų ir faktiškai atlikdami kasininko pareigas. Jis kalbėjo su R. D., kad šį darbą gerai būtų perduoti kam nors kitam, tačiau jam buvo pasakyta, kad būtų sunkumų patekti į kasą be to, reikėtų sudarinėti sutartis su kiekvienu asmeniu, todėl pinigus turi rinkti jie. Jis iš buhalterijos nėra gavęs kvitų forma 10 dėl pinigų priėmimo. 2010-05-07 papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2001- 2007 m. M. Z. ir R. G. nebuvo gavę iš buhalterijos pinigų priėmimo kvitų forma 10.
L. R. G. parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)" ji dirbo nuo 2000 m. Vienas išjos darbų buvo vesti mobiliųjų telefonų apskaitą, kontroliuoti pokalbių limitus. Jai buvo pateiktas sąrašas su telefonų numeriais, bendrovės darbuotojų pavardėmis ir jiems nustatytais limitais. Limitai nebuvo taikomi bendrovės administracijos darbuotojams. Gavusi bendrą „(duomenys neskelbtini)" sąskaitą ji sutikrindavo, ar bendrovės darbuotojai neviršijo nustatytos sumos. Asmenų, viršijusių nustatytus limitus, sąrašą perduodavo į personalo skyrių, ten, jei limitai buvo viršyti, paruošdavo įsakymą dėl viršytos sumos išskaičiavimo iš atlyginimo. Dalis numerių buvo perduota naudotis įmonėms, kurioms AB „(duomenys neskelbtini)" išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras už pokalbius. Gavusi bendrą „(duomenys neskelbtini)" sąskaitą už mėnesį, ji išrinkdavo kiekvienai įmonei priklausančius numerius ir prakalbėtas sumas, duomenis pateikdavo buhalterijai, kuri pagal juos išrašydavo PVM sąskaitas- faktūras. Vesdama apskaitą pastebėjo, kad administracijai priskirtos kelios dešimtys numerių, kuriems nenustatyti limitai. Būdavo atvejų, kai M. Z. jai pasakydavo, kad nuo R. D. atėjusiam žmogui reikės duoti naują SIM kortelę. Perdavusi SIM kortelę, ji programoje atžymėdavo, kad telefono numeris perduotas administracijai. Jei SIM kortelę perduodavo M. Z., ji jokios informacijos negaudavo. Gavusi „(duomenys neskelbtini)" sąskaitą, pamatydavo, kad atsirado naujas numeris arba dingo anksčiau buvęs numeris. Numeriai, kurių priklausomybės nežinojo, į atskirą apskaitą įtraukiami nebuvo, nes to niekas nereikalavo. Nedirbantys bendrovėje žmonės, kurie naudojosi AB „(duomenys neskelbtini)" priklausančiais numeriais, ateidavo į jų kabinetą ir susimokėdavo, nurodydami už kokį numerį mokės. Pinigus rinko M. Z., o kai jo nebūdavo - ji. Vadovai apie tai žinojo. Gavę pinigus, ji ir M. Z. sumą ir mokėjusio asmens pavardę arba apmokamo telefono numerį užrašydavo ant lapuko ir kartu su pinigais įdėdavo į dėžutę. Pinigus iš dėžutės išimdavo ir skaičiuodavo M. Z.. Jis paimdavo pinigus ir pasakydavo, kad neša generaliniam direktoriui.
L. V. R., AB „(duomenys neskelbtini)" vyr. buhalterė, parodė, kad pastebėjusi, jog už kai kurių abonentų pokalbius mokamos didelės sumos, be to, yra „laisvų" kortelių, įmonė moka abonentinius mokesčius ir už nenaudojamus numerius, apie tai klausė direktoriaus R. D., tačiau šis atsakė, kad tai ne jos reikalas, tas darbas patikėtas kitiems. Ji taip pat sudarinėjo sąnaudų analizes, kur nurodydavo išlaidų didėjimą telefoniniams pakalbiams ir pateikdavo jas R. D..
Liudytojas A. S. parodė, kad 2005 m. jo įmonei atliekant AB „(duomenys neskelbtini)" išlaidų analizę, atkreipė direktoriaus R. D. dėmesį į per dideles sąnaudas už ryšio paslaugas, tačiau direktorius šiuo klausimu jokių veiksmų nesiėmė.
Taip pat byloje nustatyta, kad su kaltinamojo R. D. žinia jo žmonos V. D. draugei V. V. buvo perduotas naudotis AB „(duomenys neskelbtini)" priklausantis mobilaus telefono aparatas ir SIM kortelė, tas perdavimas jokia sutartimi nebuvo įformintas. V. V. už ryšio paslaugas atsiskaitydavo su V. D., o ši pinigus perduodavo M. Z. (liudytojų V. D., V. V. parodymai).
Iš to, kas paminėta, seka, kad bendrovės vadovas R. D. žinojo, kad SIM kortelės be tinkamos apskaitos buvo perduotos naudotis AB „(duomenys neskelbtini)" nedirbantiems asmenims ir grynieji pinigai iš trečiųjų asmenų renkami, neišrašant pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitant jų buhalterinėje apskaitoje. Žinodamas, kad nuo 2003 m. bendrovė dirba nuostolingai (tai matyti iš Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktų metinių pelno mokesčio deklaracijų: 2003 m. nuostolis sudarė 1,47 mln. Lt, 2004-2006 m. - virš 4 mln. Lt kasmet), jis nereagavo į pastabas dėl per didelių ryšio sąnaudų ir nesiėmė jokių veiksmų jų mažinimui ir kontrolei. Net priešingai, AB „(duomenys neskelbtini)" vardu buvo perrašomi su bendrove nesusijusių asmenų telefonų numeriai (matyti iš liudytojų R. P., L. Č., J. K. parodymų). Visi šie duomenys paneigia teismo padarytą išvadą, kad kaltinamasis tinkamai organizavo su UAB „(duomenys neskelbtini)" pasirašytos sutarties vykdymą ir nenurodė pavaldiems darbuotojams AB „(duomenys neskelbtini)" vardu gautų SIM kortelių perduoti naudojimui įmonėje nedirbusiems ir su jos veikla nesusijusiems asmenims. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, jog pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. nuostatas, „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas", tiriamuoju laikotarpiu AB „(duomenys neskelbtini)" generalinio direktoriaus pareigas ėjo R. D.. Teisme apklausta specialistė G. K. parodė, kad buhalterija turi vesti apskaitą, bet pirmiausia direktorius turi nustatyti tvarką (t. y. tinkamai organizuoti apskaitą). Apskaita įmonėje nebuvo organizuota tinkamai, nes nebuvo dokumentų, reglamentuojančių ryšių paslaugų perpardavimą fiziniams asmenims, nesusijusiems su įmonės veikla, sutarčių, sudarytų su fiziniais asmenimis dėl ryšio paslaugų perpardavimo, apskaitos registrų dėl SIM kortelių perdavimo naudojimui. Tarp specialisto tyrimui pateiktų AB „(duomenys neskelbtini)" dokumentų nebuvo dokumentų, patvirtinančių, kad M. Z. buvo pavesta laisvas SIM korteles perduoti su bendrove nesusijusiems asmenims bei pinigų surinkimo už ryšio paslaugas ir jų įnešimo į kasą tvarkos. M. Z. parodė, kad jam rinkti pinigus už fizinių asmenų pokalbius nurodė R. D., surinktus pinigus jis atiduodavo R. D., ir jokia surinktų pinigų pridavimo tvarka nebuvo nustatyta. Pažymi, kad bendrovės vyriausiajai finansininkei V. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas įtarimas pagal BK 222 str. 1 d. Šis tyrimas prokuroro 2011-04-20 nutarimu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę, nes tyrimo metu nebuvo paneigti V. R. parodymai, kad ji nežinojo, jog AB „(duomenys neskelbtini)" nedirbantiems asmenims buvo dalinamos SIM kortelės su telefonų numeriais, ir iš šių asmenų buvo renkami pinigai. Šis prokuroro nutarimas nepanaikintas ir galioja. Be to, teismas, pasisakydamas dėl V. R. ir M. Z. veiksmų, nepadarė konkrečios išvados, kad jie gali būti padarę kokią nors nusikalstamą veiką (BPK 257 str.).
Dėl veikos pagal BK 228 str. 1 d. papildomai pažymi, kad R. D. nuo 2002-01-01 iki 2007-04-02 buvo AB „(duomenys neskelbtini)" generalinis direktorius, t. y. asmuo, pagal BK 230 str. prilyginamas valstybės tarnautojui, šiuo atveju - asmuo, dirbantis privačioje įmonėje ir turintis atitinkamus administracinius įgaliojimus. Jis, kaip bendrovės vadovas privalėdamas veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, neturėdamas teisės priimti sprendimų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus, yra akivaizdžiai nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, žinodamas, kad vykdant jo nurodymą be jokios apskaitos asmenims, nesusijusiems su AB „(duomenys neskelbtini)" veikla, buvo perduotos naudotis SIM kortelės su bendrovei priskirtais mobiliųjų telefonų numeriais ir iš šių asmenų renkami grynieji pinigai už ryšio paslaugas, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, Buhalterinės apskaitos įstatymo, Vyriausybės patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" reikalavimus, nenustatė tvarkos dėl ryšių paslaugų perpardavimo fiziniams asmenims, nenumatė terminų ir pinigų sumokėjimo tvarkos už jų pokalbius ir nepaskyrė už SIM kortelių naudojimąsi bei pinigų surinkimą ir įnešimą į bendrovės kasą atsakingo asmens. Byloje nustatyta, kad fiziniai asmenys bendrovei „(duomenys neskelbtini)" už suteiktas ryšio paslaugas sumokėjo 336 961,28 Lt, šie pinigai nebuvo apskaityti AB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje ir įnešti į bendrovės kasą. Dėl kaltinamojo netinkamo tarnybos funkcijų vykdymo, pasinaudojimo tarnybine padėtimi priešingai tarnybos interesams, atsirado turtinės pasekmės, bendrovė patyrė didelę žalą.
Dėl R. D. kaltės pagal BK 222 str. 1 d. - iš fizinių asmenų surinkti pinigai 336 961,28 Lt (ryšio paslaugos), nebuvo įforminti apskaitos dokumentais ir įrašyti į buhalterinę apskaitą. Tuo pažeista 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 12 str. 1 d. nuostata, nurodanti, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 str. 4 d. nuostata, nurodanti, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti, ir 6 str. 2 d. nuostata, nurodanti, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Dėl šių pažeidimų tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)" veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d.
Specialistų išvadose nurodyta, kad minėtų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų nevykdė bendrovės generalinis direktorius R. D. ir vyriausioji finansininkė V. R.. Pagal LR 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 11 str. 1 d. nuostatą - vyriausiasis buhalteris (buhalterisj atsako už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 21 str. nuostatą - ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą. Kaltinamasis R. D. yra BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektas ir yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą.
Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad iš fizinių asmenų surinkti pinigai 336 961,28 Lt, ryšio paslaugos, nebuvo įformintos apskaitos dokumentais ir įrašytos į buhalterinę apskaitą būtent dėl kaltinamojo neveikimo: dėl jo sąmoningo nenustatymo tvarkos dėl ryšių paslaugų perpardavimo fiziniams asmenims bei tvarkos dėl pinigų sumokėjimo už jų pokalbius, dėl nepaskyrimo asmens, atsakingo už SIM kortelių naudojimąsi bei pinigų surinkimą ir įnešimą į bendrovės kasą. Tuo jis, kaip ūkio subjekto vadovas, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendį, kuriuo R. D. išteisintas pagal BK 184 str.2 d., BK 222 str. 1 d., BK 228 str. 1 d., ir priimti naują, apkaltinamąjį, nuosprendį.
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 184 str. 2 d., BK 222 str. 1 d. ir BK 228 str. 1 d., ir paskirti jam bausmes:
pagal BK 184 str. 2 d. - 4 m. laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 222 str. 1 d. - 2 m. laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 228 str. 1 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę R. D. paskirti laisvės atėmimą 5 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą patenkinti, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti R. D. atžvilgiu naują apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistasis R. D. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas pagrįstai išteisino R. D. pagal BK 184 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir BK 228 str. 1 d., nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos prokuratūros apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį. Duomenys, kuriais buvo grindžiami kaltinimai R. D., išsamiai buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, išnagrinėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė skundžiamame nuosprendyje, todėl kolegija iš naujo jų šioje nutartyje nedėsto.
BK 2 str. nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-500/2010, 2K-425/2011 ir kt.). Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Šioje byloje R. D. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, turėdamas administracinius įgalinimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesams, pilnai disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; nepaisydamas bendrovės intereso, neatsižvelgdamas į blogą įmonės finansinę būklę – 2003 metais patirtą 1,47 mln. Lt nuostolį, 2003-2006 m. laikotarpyje kiekvienais metais patirtą virš 4 mln. Lt nuostolį,
asmeniškai patvirtinęs AB „(duomenys neskelbtini)“ Apskaitos politiką, kurioje numatyta, kad sąnaudos AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje pripažįstamos, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, bei pasirašęs AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2001-04-03 sutartį Nr. OM (duomenys neskelbtini), 2002-02-15 sutartį „Dėl OMNI 9 mokėjimo plano suteikimo“, pagal kurias bendrovė įsipareigojo be „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo neperduoti telefono aparato ar SIM kortelės disponavimo ar kitokių teisių tretiems asmenims“, veikdamas priešingai bendrovės interesams, suvokdamas, kad įmonei priklausantis turtas bus naudojamas ne bendrovės naudai, 2002-2007 metų laikotarpiu nurodė pavaldiems asmenims AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gautas SIM korteles su bendrovei priskirtais telefonų numeriais perduoti naudojimui įmonėje nedirbusiems ir su jos veikla nesusijusiems asmenims. Vykdant šį nurodymą, laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2007-04-30 tretiesiems asmenims, nesudarius sutarčių dėl ryšio paslaugų teikimo, nenustačius terminų ir pinigų sumokėjimo už telefoninius pokalbius tvarkos, nevedant asmenų, kuriem perduotos SIM kortelės, registro ir net neturint šių asmenų sąrašo, vykdantys jo nurodymą pavaldūs darbuotojai perdavė 145 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių SIM kortelių su telefonų numeriais, už kurių ryšio paslaugas AB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-2007 metų laikotarpyje be jokio pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 786 668,83 Lt:
Be to, R. D. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnyba bei organizavo apgaulingos apskaitos tvarkymą, o būtent: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose) generaliniu direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2000-07-13 Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 22 str. 8 d. (galiojo nuo 2002-12-10 iki 2003-12-31) nuostatą – „Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi <...> ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi“, 37 str. 10 d. nuostatą – „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą“, pagal to paties įstatymo 19 str. 8 d. nuostatą (galiojančią nuo 2004-01-01) – „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, pagal Lietuvos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatą „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“, -
būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei teisingą ir savalaikį apskaitos dokumentų įforminimą, žinodamas, kad 2002-2007 metais, vykdant jo nurodymą, be jokios apskaitos, fiziniams asmenims, nesusijusiems su AB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, buvo perduotos naudotis SIM kortelės su bendrovei priskirtais mobiliųjų telefonų numeriais ir iš šių asmenų buvo renkami grynieji pinigai už ryšio paslaugas, tyčia pažeisdamas LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 10 p. reikalavimus – „Į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba iš gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparato neprivaloma, atsakingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba iš ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas“; LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 str. 4 d. reikalavimus – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iškart po, kai yra galimybė tai padaryti“. Pagal Įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 str. 1 d. reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, – nenustatė tvarkos dėl ryšių paslaugų perpardavimo fiziniams asmenims, nesusijusiems su įmonės veikla, nenumatė terminų ir pinigų sumokėjimo tvarkos už šių asmenų telefoninius pokalbius ir nepaskyrė už SIM kortelių naudojimąsi bei pinigų surinkimą ir įnešimą į bendrovės kasą atsakingo asmens. Dėl to laikotarpiu nuo 2002 m. sausio mėn. 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. iš su AB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nesusijusių fizinių asmenų, kurie naudojosi bendrovei priklausančiomis SIM kortelėmis ir savanoriškai apmokėdavo savo ryšio paslaugas, neišrašant pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų, buvo surinkta 336 961,28 Lt (2002 metais – 21 392,30 Lt; 2003 metais – 47 401,99 Lt ; 2004 metais – 66 080,25 Lt; 2005 metais – 85 688,44 Lt; 92 932,98 Lt – 2006 metais; 2007 metais – 23 465,32 Lt), kurie nebuvo apskaityti AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir įnešti į bendrovės kasą, dėl ko AB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė didelę 336 961,28 Lt žalą ir dėl ko iš dalies negalima nustatyti akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2002-2007 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiais savo veiksmais R. D. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 222 str. 1 d.
Prokuroro apeliaciniame skunde kaip vienas iš įrodymų, pagrindžiančių R. D. kaltę iššvaisčius bendrovės turtą, aptariami liudytojo M. Z. parodymai. Anot prokuroro, šio liudytojo parodymai proceso metu buvo nuoseklūs. Kolegija atmeta prokuroro argumentus, nes jie nepagrįsti. pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino šio liudytojo parodymus, kadangi jo paties atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir, nors jis prokuroro nutarimu vėliau nutrauktas, yra pagrindo manyti, kad šis liudytojas buvo suinteresuotas bylos baigtimi ir galėjo duoti ne visai tikslius parodymus. Teisme apklaustas liudytojas M. Z. parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 1996 m. iki 2007 m. Nuo 2001 metų dirbo eksporto vadovu. Turėjo įgaliojimą tvarkyti visus reikalus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo abonentų skaičiaus priklausė įmonės tarifai. Kuo daugiau klientų, tuo geresnes sąlygas gaudavo įmonės darbuotojai. Valdymo organų raštiško įsakymo tuo klausimu nebuvo. Apie 2003–2004 metus gamybinio susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas laisvus numerius perduoti naudoti tretiesiems asmenims. Visą apskaitą tvarkė R. G.. Jis paimdavo naujas korteles. Sąrašų nevedė, juos vedė R. G.. Klientų neieškojo, klientai buvo įmonės darbuotojai arba jų pažįstami. Darbuotojai patys pasiūlydavo klientus. Klientai ateidavo patys ir paprašydavo SIM kortelių mamai, tėčiui, patys perduodavo svetimiems. Žmonės neprašydavo išduoti atsiskaitymo lapelių. Dažniausiai mokesčius priimdavo R. G., kai jos nebūdavo, priimdavo jis. Surinktus pinigus visada atiduodavo R. D.. Pagal sutartį atnaujinimo telefonus įmonės vadovo nurodymu parveždavo jis pats, kartais atveždavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Telefonai buvo po 1 litą. Buvo sąskaitos faktūros, turbūt užpajamuodavo sandėlyje. Buvo perduota keletas kortelių žmonėms, nedirbantiems įmonėje. Direktoriaus R. D. nurodymu taip darėme. Buvo kalba su vyriausia buhaltere ir buvo pokalbis su R. D., kad pinigus rinkti nepatogu, tačiau niekas nepasikeitė. Jokių pasikeitimų nebuvo. R. G. atskirai vesdavo įmonės darbuotojų apskaitą, o ne iš darbuotojų surinkdavo pinigus kas mėnesį. Turėjo skyriuje seifuką, ten laikydavo surinktus pinigus. Kas mėnesį pinigus perduodavo R. D.. Neturėjo įgaliojimo rinkti pinigus. Kalbėjo su R. D. ir buhalterijoje sakė, kad reikėtų pavesti tą darbą kitam, tačiau direktorius sakė, kad tada reikėtų sudaryti sutartis su kiekvienu asmeniu atskirai. R. D. surinktus pinigus nešdavo sudėtus į voką, jam sakydavo, kad tie pinigai už telefonus. Kiek pamena, nebuvo tokio atvejo, kad pinigus perduotų kam nors kitam. Taip viskas vyko apie metus laiko – 2004 metais. Pinigų rinkimas už SIM korteles baigėsi 2006 metais. Ne vienerius metus pinigų rinkimas vyko. Pinigų neskaičiuodavo. R. G. sudėdavo jam viską į voką, ir jis nunešdavo direktoriui. Pinigus perduodavo direktoriaus kabinete. Kas mėnesį žmonių sąrašas keisdavosi. Savaime nusistovėjo tokia tvarka. Pas R. G. yra sąrašas žmonių, kuriems išduotos SIM kortelės. Pirminę pagrindinę sutartį pasirašė direktorius. Tikrai nežinojo, kad sutartyje yra toks punktas, kad negalima SIM kortelių perduoti tretiesiems asmenims. Kas mėnesį sąrašas keisdavosi, nes žmonės ateidavo su savo numeriu, kai kas atsisakydavo. Kiekvieną mėnesį abonentų sąrašas keisdavosi. Nebuvo atsakingo asmens už pinigų įnešimą į kasą. Vienu metu buvo vykdomas darbas su grynaisiais pinigais, galėjo pirkti medžiagas, gauti pinigus iš kasos. Po to buvo atimtas šis leidimas. Buvo supažindintas su pinigų priėmimo apskaita, turėjo įgaliojimą imti pinigus iš kasos, nes kitaip nebūtų davę pinigus. Gamybiniame susirinkime buvo nuspręsta perduoti su gamyba nesusijusius laisvus abonentus. Tame susirinkime dalyvavo direktorius, taip pat jis pats ir, kiek pamena, dalyvavo vyriausioji buhalterė V. R.. Gal to susirinkimo pavadinimas ne gamybinis, nes žmonių daugiau nebuvo. Korteles parveždavo jis, žmonėms jas perduodavo R. G.. Mano, kad ne jis R. G. taip liepė elgtis, nepamena. Įmonės darbuotojams korteles išduodavo R. G.. Buvo parašytas įsakymas, kokie buvo taikomi limitai. Nepamena, ar buvo nustatyta kortelių išdavimo darbuotojams tvarka. Gal vieną kartą, gal keletą kartų padavė surinktus pinigus finansininkei V. R.. Atsiųstų PVM sąskaitų faktūrų už pokalbius jis nepasirašydavo, jas gaudavo buhalterija. Pokalbių sumų sąrašą gaudavo R. G., ji vedė apskaitą. Gal ir buvo kada pasiėmęs iš sekretorės sąskaitas faktūras, bet perduodavo R. G.. Visada gaudavo tik sąskaitų kopijas. Buhalterija jiems sąskaitų originalų neatiduodavo, padarydavo kopijas. Buvo įgaliotas pasirašyti sutartis su juridiniais asmenimis. Su fiziniais asmenimis nebuvo įgaliotas pasirašyti sutarčių, kodėl, nepamena. Gal ir buvo toks raštiškas patvarkymas, nepamena. Fiziniai asmenys neprašydavo raštiškų sutarčių. Gal dėl to ir nerašydavo. Į trečią aukštą pašaliniai negalėjo įeiti, nes buvo koduotos durys. Savo tėvo, žmonos sąskaitas apmokėdavo, pinigus atiduodavo R. G.. Gal ir būdavo atvejų, kad jis pinigus paimdavo, kai nebūdavo R. G.. Paslaugų teikimo sutarties turbūt neturėjo teisės pasirašyti, nepamena. Formų Nr. 10 jis negaudavo. Nebuvo supažindintas, kad turi tokią teisę gauti. Nebuvo reglamentuota SIM kortelių darbuotojams apskaita. Kortelių nepajamuodavo, nebuvo tokios tvarkos. Dažniausiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimdavo kompiuterius ir telefonus už 1 litą. Telefonai būdavo teikiami tiesiogiai užsakiusiam vadovui. Sąskaitas perdavė buhalterijai, jas įformino. Jis dažniausiai sumokėdavo 1 litą už telefonus. Tokia tvarka būdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visus dokumentus pateikė buhalterijai. Visi žinojo, kad yra renkami pinigai, vyr. finansininkė taip pat žinojo, su ja apie tai kalbėjo.
Teisme buvo perskaityti šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tada jis parodė, kad dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1996 metų iki 2007 m. birželio mėn. Dirbo įvairiose pareigose – pardavimų dispečeriu, vadybininku, marketingo direktoriaus pavaduotoju, nuo 2000 m. – eksporto vadovu. Nuo 2001 m. direktoriaus R. D. buvo įgaliotas atstovauti AB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiais klausimais: SIM kortelių pakeitimas, detalių sąskaitų gavimas ir, jei reikėdavo, naujų telefonų aparatų gavimas ir atvežimas į įmonę. Apie 2003-2004 m. AB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinio susirinkimo metu buvo nutarta leisti laisvus telefoninius numerius perduoti su bendrove nesusijusiems asmenims, nes AB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo atsisakyti laisvų abonentų, už kuriuos reikėjo mokėti abonentinį mokestį (taip buvo numatyta sutartyje). Kadangi visos naujos SIM kortelės buvo saugomos eksporto skyriuje, t.y. gulėjo jo kabinete, šitas darbas buvo patikėtas jam. SIM korteles su abonentiniais numeriais tretiesiems asmenims išduodavo jis arba deklarantė R. G.. Ji užsirašydavo asmens, kuriam išduodavo SIM kortelę pavardę ir kompiuteriniu būdu įtraukdavo į vedamą sąrašą. Sąrašas buvo koreguojamas kiekvieną mėnesį, neišsaugant ankstesnių duomenų. Naujų klientų paieškos jis nevedė, tik išduodavo SIM korteles tiems, kurie kreipdavosi. Buvo atvejų, kad generalinis direktorius R. D. nurodydavo perduoti korteles nuo jo atėjusiems AB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbusiems žmonėms. Kartais buvo nurodoma, kad neklausti žmogaus pavardės, o pasižymėti, kad kortelė perduota „administracijai“. Tokių atvejų buvo tikrai daugiau kaip 10. Šie asmenys už telefoninio ryšio paslaugas nemokėjo. Direktoriaus nurodymu 2 ar 3 SIM korteles perdavė R. D. dukrai L. D., viena SIM kortelė buvo perduota advokatui M. Bakanui. Vienas AB „(duomenys neskelbtini)“ tel. numeris buvo perduotas komunikacijų direktorei V. D. (R. D. žmonai), kurį ji perdavė savo pažįstamai V. V.. Už V. V. V. D. asmeniškai kiekvieną mėnesį jam arba R. G. sumokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiam numeriui nurodytą ryšio paslaugų sumą. AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo virš 300 darbuotojų ir nuolat vyko SIM kortelių nusidėvėjimas, sugedimas ar pametimas, dėl ko nuolat reikėjo bendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl SIM kortelių pakeitimo, perrašymo ar naujų gavimo. SIM kortelės buvo išduodamos pagal GSM abonento prašymus. Kadangi bendrovėje nebuvo nustatyta tokios rūšies dokumentų pridavimo ar saugojimo tvarka, visus šiuos einamuosius dokumentus jis arba R. G. segdavo į vieną segtuvą ir laikė savo darbo kabinete. Išeidamas iš darbo šiuos dokumentus pridavė į archyvą arba paliko kabinete. Kas jiems nurodė rinkti pinigus už tretiesiems asmenims perduotų abonentinių numerių pokalbius, neatsimena. Pinigus už ryšio paslaugas priimdavo jis arba R. G.. Jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą neišrašydavo, tik, žmogui pageidaujant, atspausdindavo šio asmens mokėjimo išrašą, kur būdavo nurodomas telefono Nr. ir suma, bei uždėdavo spaudą, kad sumokėta. Gautus pinigus dėdavo į metalinę dėžutę. Kadangi nebuvo nustatyta tvarka, kada ir kaip turi priduoti surinktus pinigus, juos atiduodavo, kai pamatydavo, kad susirinko didesnė suma, t.y. – nuo 1 iki 3 kartų į mėnesį. Priduodamos sumos buvo nuo 500-600 litų iki kelių tūkstančių litų. Surinktus pinigus sudėdavo į voką, kurį atiduodavo generaliniam direktoriui R. D.. Kai jo nebūdavo – vyr. finansininkei V. R.. Pinigus perduodavo jų kabinetuose. Priimdami pinigus, t. y. voką su pinigais, R. D. ar V. R. jų neskaičiuodavo, jokio pinigų patvirtinančio dokumento jam neduodavo. Kaip ir kokia tvarka toliau buvo naudojami surinkti pinigai, nežino. Jis manė, kad šie pinigai buvo įtraukiami į buhalterinę apskaitą ir ta suma sumažinamos telefoninių pokalbių išlaidos. Jam nepatiko, kad jis ir R. G. renka grynus pinigus be dokumentų, neturėdami jokių įgaliojimų ir faktiškai atlikdami kasininko pareigas. Skyriaus viršininkui R. B. jis kelis kartus sakė, kad jiems labai nepatogu rinkti iš žmonių grynus pinigus, tai trukdo darbui, tačiau šis pasiūlydavo kreiptis į valdžią. Su gen. direktoriumi R. D. ir vyr. finansininke V. R. jie ne kartą kalbėjo, kad šį darbą būtų gerai perduoti kam nors kitam, tačiau jam buvo pasakyta, kad kasa yra trečiame aukšte, kur durys koduotos, dėl ko kyla sunkumų ten patekti, be to, tokiu atveju – reikia sudarinėti sutartis su kiekvienu asmeniu atskirai, kas per daug problematiška, todėl pinigus turi rinkti jie. Dėl telefoninių įrangos ir telefoninių aparatų gavimo įmonėje buvo nustatyta tokia tvarka: gen. direktorius R. D. arba padalinių vadovai jam pasakydavo kokių konkrečiai telefonų ir kiek jiems reikia, kartais pasakydavo kokiems darbuotojams reikia pakeisti telefonus ir kokių modelių jie pageidauja. Tada jis nuvykdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jam išduodavo telefonus, išrašant važtaraštį ar PVM sąskaitą faktūrą. Kartais būdavo keli atvežimai, o tik mėnesio pabaigoje būdavo išrašoma PVM sąskaita faktūra. Dokumentus ir telefonus jis atiduodavo tam asmeniui, kurio nurodymu vykdavo telefonų. Kelis litus, kuriuos reikėdavo sumokėti pagal PVM sąskaitą faktūrą, sumokėdavo iš savo pinigų. Būdavo ir tokių atvejų, kai jam pateikdavo pasirašyti PVM sąskaitas faktūras įrangai, kurios jis neėmė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai kartais patys atveždavo vadovybei ir reklamuodavo kažkokią įrangą ir tuo pačiu palikdavo telefonus. Tokiu atveju direktorius niekada pats PVM sąskaitų faktūrų nepasirašydavo, o perduodavo jam pasirašyti. Ir pagal šias sąskaitas faktūras kelis litus sumokėdavo iš savo pinigų (12 t. 2, 5–6 b. l., 15 t. 61–67 b. l.).
Liudytojas M. Z. papildomai buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme, čia jis parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 12 metų. Įmonei reikėjo turėti daug abonentų, už tai gaudavo nuolaidas pokalbiams. Sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta kaip ir visos kitos sutartys, ją pasirašė direktorius R. D.. O jam buvo pavesta tvarkyti reikalus su „(duomenys neskelbtini)“, turėjo įgaliojimą išimti naujas korteles, jas keisti, paimti telefonus. Vėliau atsirado žmonės iš šalies, už jiems suteiktas paslaugas, jie atsiskaitydavo grynais pinigais, pinigus nešdavo į eksporto skyrių, jam ir R. G.. Atnešdavo tiek, kiek būdavo nurodyta sąskaitoje. Jis surinktus pinigus nešdavo direktoriui, kartais gal ir vyriausiajai buhalterei R.. Su fiziniais asmenimis sutartys nebuvo pasirašomos, nes tai nurodė buhalterija. Buvo vedama apskaita pagal telefono numerius. Ne visais atvejais jis žinojo kam koks numeris priskirtas. Iš „(duomenys neskelbtini)“ pusės buvo sąlyga nemažinti abonentų skaičiaus, įmonė gaudavo 200 000 Lt nuolaidą, jeigu nebūtų tokio abonentų skaičiaus, tokios nuolaidos nebūtų.
Taigi nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų suteikė AB „(duomenys neskelbtini)i“ daugiau SIM kortelių, negu įmonėje buvo darbuotojų. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad R. D. nurodė pavaldiems asmenims AB „(duomenys neskelbtini)" vardu gautas SIM korteles su bendrovei priskirtais telefonų numeriais perduoti naudojimui įmonėje nedirbusiems ir su jos veikla nesusijusiems asmenims ir kad vykdant šį jo nurodymą, nesudarius sutarčių dėl ryšio paslaugų teikimo, nenustačius terminų ir pinigų sumokėjimo už telefoninius pokalbius tvarkos, nevedant asmenų, kuriems perduotos SIM kortelės, registro ir net neturint šių asmenų sąrašo, pavaldūs darbuotojai perdavė tretiesiems asmenims 145 vnt. SIM kortelių, ir už jų ryšio paslaugas AB „(duomenys neskelbtini)" UAB „(duomenys neskelbtini)" be jokio pagrindo sumokėjo 786 668,83 Lt. Specialistų išvadose nurodyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)" su fiziniais asmenimis nesudarė paslaugų teikimo sutarčių, nenumatė atsiskaitymo tvarkos už ryšio paslaugas, nepaskyrė atsakingo darbuotojo už pinigų surinkimą iš fizinių asmenų, kurie naudojosi bendrovei priklausančiomis SIM kortelėmis. Taigi pasak prokuroro, taip R. D. iššvaistė įmonės turtą. Tačiau net ir minėtas liudytojas M. Z. parodė apie tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė daugiau SIM kortelių, nei buvo joje darbuotojų, tačiau tai buvo būtina tam, kad bendrovė gautų dideles nuolaidas. Dar prokuroras nurodo, kad būtent R. D. davė nurodymą pavaldiems asmenims SIM korteles perduoti naudojimui įmonėje nedirbusiems ir su įmonės veikla nesusijusiems asmenims, taip pat nurodo, kad tie 145 asmenys, naudojęsi AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotomis SIM kortelėmis, yra niekaip nesusiję su AB „(duomenys neskelbtini)“. Kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus taip pat atmeta. Kaip pagrįstai nuosprendyje nurodė teismas, iš byloje esančios 2001-04-03 sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią pasirašė būtent išteisintasis R. D., nurodyta, kad klientas – AB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo (5.2 p.) be AB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo neperduoti telefono aparato ar SIM kortelės disponavimo ar kitokių teisių tretiesiems asmenims (2 t. 115 b. l.). Tai patvirtina, kad R. D. tinkamai organizavo pasirašytos sutarties vykdymą ir, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia prokuroras, nenurodė pavaldiems darbuotojams AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gautas SIM korteles su bendrovei priskirtais telefonų numeriais perduoti naudojimui įmonėje nedirbusiems ir su jos veikla nesusijusiems asmenims. Nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2001-01-05, 2002-01-05, 2003-01-02, 2005-01-03, 2006-01-04, 2007-01-03 įgaliojimais AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo eksporto vadovą M. Z. pasirašyti sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų teikimo, atlikti visus juridinius ir finansinius veiksmus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio tinklų, gauti detalias ataskaitas ir atlikti kitus nurodytus veiksmus (7 t. 66–71 b. l.). GSM abonento pareiškimų originalai 137 egz., 146 lapai patvirtina, kad 2001, 2002–2004 metais pagal sutartį Nr. OM (duomenys neskelbtini), kaip abonento įgaliotas atstovas AB „(duomenys neskelbtini)“ eksporto vadovas M. Z. pasirašė susitarimus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl naujų abonentų. Dauguma dokumentų M. Z. parašas patvirtintas ne sutartims, o muitinės dokumentams skirtu antspaudu (6 t. 2–148 b. l.). Kolegija pritaria teismo išvadai, jog įmonės direktorius negali būti apkaltintas tokių netinkamu dokumento apiforminimu. 2005-02-07 M. Z., kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, taip pat pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimą dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. OMT-1319, pagal kurį AB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis ne mažiau kaip už 30 000 Lt per mėn. bei bendrovei buvo apribota galimybė mažinti abonentų skaičių (7 t. 72–73 b. l.). 2005-02-07 ir 2006-02-14 M. Z. pasirašyti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimai dėl paslaugų teikimo pagal Ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. OM (duomenys neskelbtini) numato, kad klientas – AB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja šio susitarimo pasirašymo dieną nemažinti turimų abonentų skaičiaus (452 abonentai) daugiau nei 30 procentų ir (347 abonentai) daugiau nei 47 abonentais (7 t. 72–74 b. l.). Iš mobiliųjų telefonų sarašų matyti telefonų pajungimo ir atjungimo laikas ir naųjų savininkų sąrašas (7 t. 1–3 b. l.). Sąskaitų ir įmokų dydžių sąrašas patvirtina įmokų laiką pagal abonentus (7 t. 4–65 b. l.). PVM sąskaitų-faktūrų kopijos patvirtina, kad įmonės įgaliotas atstovas M. Z. nuo 2006-01-03 iki 2007-04-06 pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobiliųjų telefonų bei įrangos (7 t. 75–113 b. l.). Iš pažymos matyti, kad M. Z. gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras telefono aparatus ir kitą įrangą, kurie bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ neįrašyti į apskaitą nuo 2006-01-01 iki 2008-04-17 (8 t. 179 b. l.). AB „(duomenys neskelbtini)“ raštas 2008-05-30 Nr. 948, patvirtina, kad bendrovė negali nustatyti, kada ir kam buvo perduotos naudotis konkrečios SIM kortelės, Eksporto skyriuje įvairiems asmenims buvo perduodamos SIM kortelės ir renkami gryni pinigai buhalterijoje neiįforminti (8 t. 88 b. l.).
1998-01-26 generalinio direktoriaus R. D. patvirtinta atsakingų asmenų, kuriems suteikta teisė surinkti iš pirkėjų grynus pinigus, pareigybinė instrukcija ir pinigų surinkimo taisyklės su priedais Nr. 1 ir 2 (12 t. 40–44 b. l.). 2001-08-31 įsakymas Nr. 58/k „Dėl teisės pasirašyti apskaitos dokumentus ir surinkti pinigus iš pirkėjų“, su priedais Nr. 1 ir 2, kuriose trečiuoju numeriu įrašytas M. Z., nustato, kad nurodyti darbuotojai turi teisę bendrovės kasoje imti kvitus f.10 ir surinkti pinigus iš pirkėjų (12 t. 45–55 b. l.). 2001-08-24 įsakymas Nr. 25 „Dėl griežtos apskaitos blankų panaudojimo kontrolės“, 2002-08-09 įsakymas Nr. 58/k „Dėl sutarčių bendrovėje laikymo ir saugojimo“, 2001-05-31 įsakymas Nr. 17 „Dėl specialių apskaitos blankų naudojimo“; 2006-09-15 įsakymas Nr. 52 „Dėl materialaus ir nematerialaus turto įsigijimo savikainos minimalios vertės nustatymo“, tarpusavio atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ suderinimo aktai, dokumentų registracijos žurnalo išrašai (12 t. 26–103 b. l.) patvirtina tinkamą įmonės veiklos ir apskaitos organizavimą.
Nustatyta, kad 2002-12-12 įsakymas Nr. 93/k „Dėl apskaitos dokumentų pasirašymo“ patvirtino sąrašą asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti, ir tik pasirašyti apskaitos dokumentus ir nurodė, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašė asmenys. Su įsakymu susipažino įgalioti asmenys M. Z. ir R. G. (13 t. 78–85 b. l.). 1999-04-13 generalinio direktoriaus R. D. pasirašytame įsakyme Nr. 16 nurodyta, kad siekiant laiku parengti atskaitomybės dokumentus, pagal mokesčių nustatytus terminus įsakyta visiems bendrovės padaliniams, tarnybų vadovams, sandėlių ūkio vedejams, atskaitingiems asmenims, atskiriems darbuotojams, pasibaigus menesiui, per 3 darbo dienas pateikti kokybiškus, tvarkingus, teisingai įformintus pirminius ataskaitinius duomenis (12 t. 56 b. l.). 2001-05-31 gamybos direktoriaus A. G. įsakymu nuo 2001-06-01 AB „(duomenys neskelbtini)“ tarnyboms įsakyta vadovautis specialių apskaitos blankų naudojimo tvarka pagal priedą „Dėl specialių apskaitos dokumentų blankų naudojimo“. Su įsakymu susipažino įgalioti asmenys M. Z. ir R. G. (12 t. 59–61 b. l.). AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkės V. R. pagal 2001-05-31 direktoriaus įsakymą Nr. 17 paruoštas ir pasirašytas priedas „Dėl specialių apskaitos dokumentų blankų naudojimo“ nustato specialių apskaitos dokumentų naudojimo tvarką ir įpareigoja atsakingus asmenis, įmonės darbuotojus pildyti apskaitos dokumentus laikantis nustatytos tvarkos, taip pat nurodo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybos savo darbe vadovaujasi specialiu apskaitos blankų naudojimo tvarka, supažindina su ja savo kuruojamus padalinius, kontroliuoja ir atsako už dokumentų įforminimo teisėtumą ir teisingumą. Su nustatyta tvarka personalo skyrius padalinių vadovus supažindina pasirašytinai ir įteikia specialių apskaitos dokumentų naudojimo tvarkos kopijas (12 t. 60–61 b. l.). AB „(duomenys neskelbtini)“ gen. direktoriaus R. D. 2000-07-31 įsakymu Nr. 45 „Dėl limito nustatymo“ buvo nustatyti limitai nuo 100 Lt iki 150 Lt pokalbiams mobiliais telefonais, įskaitant į limito sumą ir abonementinį mokestį, bendrovės darbuotojams pagal sąrašą. Tuo pačiu įsakymu deklarantei R. G. pavesta vesti mobiliųjų telefonų analitinę apskaitą, kontroliuoti vyr. vadybininkų, vadybininkų, vairuotojų limitų panaudojimą, informuoti buhalteriją apie limitų pažeidimus.
2001-04-21 direktoriaus R. D. įsakymu Nr. 15, atsižvelgiant į audito rekomendacijas, nurodyta sustiprinti materialinių vertybių išrašymo iš bendrovės sandelio kontrolę. Su įsakymu supažindintas taip pat M. Z. ir R. G. (12 t. 71–79 b. l.).
Kita vertus, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai apie tai, kad kaltinime R. D. nurodyta, jog jis, nepaisydamas bendrovės intereso, neatsižvelgdamas į blogą įmonės finansinę būklę – 2003 metais patirtą 1,47 mln. Lt nuostolį, 2003-2006 m. laikotarpyje kiekvienais metais patirtą virš 4 mln. Lt nuostolį „pasirašė AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. OM (duomenys neskelbtini). Tačiau bylos duomenimis nustatyta ir tai nurodyta kaltinime, kad sutartis pasirašyta 2001-04-03, todėl ši kaltinimo dalis yra net nelogiška, išeitų tai, kad R. D., neatsižvelgdamas į blogą įmonės finansinę būklę – 2003 metais patirtą nuostolį, 2003-2006 m. laikotarpyje kiekvienais metais patirtą nuostolį, sutartį pasirašė anksčiau - 2001-04-03. Be to, specialisto išvadomis ir kitais duomenimis byloje nustatyta, kad 2002 metais įmonė dirbo pelningai, nors sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta dar 2001 metų pirmojoje pusėje. Taigi kaip teisingai nuosprendyje nurodė teismas, sutarties pasirašymas nepadarė neigiamos įtakos įmonės finansinei būsenai, o kaip tik priešingai, įmonė daugiau nei pusantrų metų po sutarties pasirašymo dirbo pelningai ir todėl nepagrįstas yra kaltinimo nurodymas į tai, kad kaltinamojo veiksmai buvo akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Bendrovėje buvo siekiama sumažinti mobiliojo ryšio paslaugų išlaidas. Ir šios išlaidos mažėjo. Tai patvirtino ir liudytoja apklausta vyr. finansininkė V. R., tai nurodoma ir specialisto išvadose: 2002 – 954.065,95 Lt; 2003 – 1.414.650,73 Lt; 2004 – 875.601,45 Lt; 2005 – 573.341,83; 2006 – 474.392,62 Lt; 2007 – 268.122,61 Lt. (9 t. 44–69, 51, b. l., 13 t. 37–58, 46 b. l.). Specialistų išvadose atvaizduoti duomenys akivaizdžiai rodo, kad nežiūrint į abonentų didėjimą apmokėjimai už ryšio paslaugas 2007 metais lyginant su 2002 metais sumažėjo beveik keturis kartus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisme apklausta daug liudytojų, kurie nebuvo AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tačiau naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, gavę SIM korteles. Visi apklausti asmenys minėtas korteles gavo iš šeimos narių arba pažįstamų asmenų, kurie dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojai parodė, kad pinigus už jiems suteiktas paslaugas jie paprastai mokėdavo M. Z. arba R. G.. Kaip minėta, pats liudytojas M. Z. patvirtino, kad būtent jam buvo suteikta teisė atlikti visus veiksmus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio tinklu, teisė pasirašyti PVM sąskaitas faktūras, bendrovės kasoje imti kvitus f.10 ir surinkti pinigus iš pirkėjų. Tačiau pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai pateiktus dokumentus nustatyta, kad M. Z. pinigų priėmimo kvitų f.10 iš buhalterijos nebuvo gavęs. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad pagal LR 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 dalies reikalavimus – „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, o remiantis šio Įstatymo 11 str. 1 dalies nuostata – „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ (13 t. 37–58 b. l.). Tyrimui nebuvo pateikta vyriausiojo finansininko pareigybinė instrukcija, tačiau vyriausiojo finansininko pavaduotojo pareiginėje instrukcijoje (patvirtinta generalinio direktoriaus 2005-08-01) sk. „Vyr. finansininko pavaduotojo atsakomybė“ nurodyta, kad vyr. finansininko pavaduotojas atsako, jeigu neteisingai tvarkoma ar vedama apskaita, ne laiku pateikiamos ir klaidingos buhalterinės ataskaitos, nesilaikoma ūkinę-finansinę veiklą reglamentuojančių LR Įstatymų ir kitų teisės aktų, reikalavimų, pažeidžia trūkumų, įsiskolinimų ir kitų nuostolių išieškojimo ir nurašymo tvarką, priima vykdyti ir įformina dokumentus, kurie pažeidžia įmonės veiklos funkcijas, lėšų, prekių ir materialinių vertybių priėmimo, saugojimo bei naudojimo tvarką (instrukcija parengė V. R., susipažino ir pasirašė E. T.) (12 t. 90–91 b. l.).
Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė G. K. parodė, kad buhalterė privalo žinoti, kam kortelės yra išduodamos, kas jomis naudojasi, tai turi tikrinti kas mėnesį. Jie gauna numerius ir apmoka. Taip, kaip su juridiniais asmenimis buvo vedama apskaita, taip ir su fiziniais asmenimis turėjo būti vedama ir buhalterė tai turėjo tikrinti. Įmonėje buvo pinigų surinkimo taisyklės. Taisyklės nesiskiria, jei yra renkami pinigai. Buhalterija turi vesti apskaitą, o ne direktorius. Direktorius turi nustatyti tvarką. Taip pat specialistė teigė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta ir patvirtinta apskaitos politika, tik negali teigti, ar ji gera, ar bloga.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002-07-29 generalinio direktoriaus R. D. pasirašytaame įsakyme Nr. 51/k nurodyta, kad iki 2002-08-30 bendrovės vadovaujantis personalas privalo paruošti savo ir pavaldžių darbuotojų pareiginius nuostatus. Pareiginiai nuostatai turi būti kokybiški ir išsamūs, smulkiai atspindėti kiekvieno darbuotojo atliekamas konkrečias pareigas, teises, atsakomybę, numatyti bendrus reikalavimus. Darbuotojams iki 2002-08-30 nepateikusiems generaliniam direktoriui tvirtinti pareiginių nuostatų, bus skiriamos drausminės nuobaudos. Visų bendrovės dirbančiųjų pareiginių nuostatų originalai privalo būti saugomi personalo skyriuje. Su įsakymų nurodyta supažindinti vadovaujantį personalą pasirašytinai (12 t. 165–166 b. l.). Šis įsakymas taip pat patvirtina, kad kaltinamasis, kaip įmonės vadovas, elgėsi atsakingai organizuojant įmonės darbą.
2008-12-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas liudija, kad V. R. pateikė 2003, 2004, 2005, 2006, 2007 ir 2008 metų auditų išvadų kopijas, kopijas 18 lapų iš gaunamų ir įteikiamų registracijos žurnalo, kuriose pažymetas M. Z. kaip vykdytojo parašas už gautus dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (12 t. 82–108 b. l.).
AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė V. R. apklausos metu (2008-12-05 apklausos protokolas (12 t. 109–112 b. l.), paaiškino, kad PVM sąskaitos faktūros dėl mobiliųjų telefonų ir kitos įrangos pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios išvardintos specialisto išvadoje, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ negautos bei negautos pagal tuos dokumentus įsigytos prekės. Be to, ji teigė, kad visas procedūras su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ atlikdavo M. Z., o analitinę apskaitą vedė R. G.. Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kurios surašytos 10 specialistu išvados priede, nustatyta, kad sąskaitose faktūrose „prekes gavau“, pasirašė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ eksporto vadovas M. Z.. Bendrovės vyriausioji finansininkė V. R. 2007 m. lapkričio 28 d. liudytojo apklausos protokole parodė, kad „dalis sąskaitų nepateko į buhalteriją ir pagal tas PVM sąskaitas faktūras įsigytos prekės nebuvo gautos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl nebuvo įtrauktos į apskaitą“ (2 t. 75–77 b. l.). Patikrinus iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gautų PVM sąskaitų faktūrų registravimą apskaitos registre – „Pinigų mokėjimo žurnalas“ nustatyta, kad prekės pagal sąskaitas surašytas 10 priede į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktos nebuvo. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose PVM sąskaitų faktūrų kopijose, kurios surašytos 10 priede (7 t. 75–113 b. l.) yra spaudas „pinigai gauti“, kasos aparato čekio numeris ir pinigų sumokėjimo data. Patikrinus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos operacijų, atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose pirminius dokumentus, įmonės eksporto vadovo M. Z., bei kitų atsiskaitytinų asmenų avansines apyskaitas, bendrovės apskaitos registrą „Pinigų mokėjimo žurnalas“, nustatyta, kad už 10 priede surašytas PVM sąskaitas-faktūras apmokėta grynais pinigais ir mokėjimo pavedimais iš tiriamosios įmonės lėšų nebuvo. AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė V. R. apklausos metu 2008-12-05 (12 t. 112 b. l.) teigė, kad „didelė dalis ryšio paslaugų buvo perparduodama kitiems asmenims pagal sudarytas sutartis. Tokiais atvejais, laisvos formos dokumentas, kuriame buvo nurodyti rekvizitai asmens, kuriam buvo perduota paslauga dėl sąskaitų išrašymo buvo R. G. perduodami į buhalteriją. Tokių abonentų buvo pakankamai daug ir ši procedūra kartodavosi kiekvieną mėnesį. Apie tai, kad bendrovėje yra grupė asmenų, kuriai buvo perparduodamos ryšių paslaugos („(duomenys neskelbtini)“) ir su kuriais nebuvo sudaromos sutartys ir įstatymų nustatyta tvarka gaunamas mokėjimas už perparduotas ryšių paslaugas, aš nežinojau ir negalėjau žinoti, kadangi pati asmeniškai tokios apskaitos nevedžiau ir neprivalėjau vesti pagal pareigas“. Nors vyr. finansininkė V. R. neįvykdė 2002 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. 51k „Dėl bendrovės personalo pareiginių nuostatų paruošimo“ ir neparuošė savo pareiginių nuostatų iki 2002-08-30, pagal LR 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 dalies nuostatą – „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ būtent ji yra atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos teisingumą. Kaip nustatyta 2010-05-07 papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ vyr. finansininkė V. R. neužtikrino įrašų teisingumo buhalterinės apskaitos registruose, kadangi SIM kortelių įsigijimo ir teisių perdavimo naudojimo tretiems asmenims ūkinės operacijos nebuvo įregistruotos buhalterinėje apskaitoje, o į sąnaudas buvo įtrauktos ryšio paslaugos, suteiktos asmenims, nesusijusiems su bendrovės veikla (13 t. 52 b. l.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2001 m. buvo sudaryta sutartis tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutartį pasirašė generalinis direktorius R. D.. Visus reikalus, susijusius su sutarties vykdymu, buvo pavesta atlikti M. Z.. Viso kaltinimo esmė buvo tame, kad R. D. neatsižvelgė į įmonės blogą finansinę būklę ir davė nurodymą perduoti įmonės SIM korteles naudotis tretiesiems asmenims ir taip iššvaistė įmonės turtą. Kolegija pažymi, kad įmonei jokia žala nepadaryta, o R. D., kaip generalinis direktorius, paprasčiausiai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, už tai baudžiamoji atsakomybė kilti negali. Jau minėta, kad sutarties sudarymo metu įmonės padėtis nebuvo „bloga“, kaip nurodo prokuroras, priešingai, dar metu po sutarties sudarymo, įmonė dirbo pelningai. Kita vertus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad teismas negali vertinti kitų R. D. pavaldžių darbuotojų galimai netinkamai atliktų ar neteisėtų veiksmų, tačiau pastebi, kad jis negali būti atsakingas už kitų asmenų netinkamai atliekamus ar neatliekamus veiksmus, jeigu jis pats tinkamai organizavo jų darbą ir tinkamai reglamentavo jų būtinus atlikti veiksmus įmonėje, kaip negali būti atsakingas už tai, kad kaip nurodyta 2010-05-07 papildomoje specialisto išvadoje AB „(duomenys neskelbtini)“ suvestinių pastabose, kad „Nenustatytos tuo laikotarpiu buvusios laisvos SIM kortelės, nes asmuo atsakingas už SIM kortelių registraciją visą informaciją išsinešė kartu su kompiuteriu“.
BK 184 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais jų atžvilgiu. Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Kaip matosi iš bylos, įmonės turtas R. D. buvo patikėtas einamų pareigų pagrindu, kaip įmonės generaliniam direktoriui. Pačios sutarties sudarymas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei buvo naudingas ir nebuvo veikta priešingai įmonės tikslams.
Nei liudytojų parodymai, nei sutartis nepatvirtina kaltinime nurodytų teiginių apie tai, kad R. D. atliko priešingus teisei – neteisėtus ir tyčinius veiksmus, t.y. kad sudarė įmonei nenaudingą ir nuostolingą sutartį, davė nurodymus pavaldiems asmenims perduoti įmonės vardu registruotas SIM korteles naudojimuisi, ir laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2007 m. iššvaistė įmonės turtą. Šioje vietoje pažymėtina dar ir tai, kad inkriminuojamu laikotarpiu AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi buvo ne tik R. D., tačiau ir kiti asmenys R. D. atostogų, ligos atvejais: “(duomenys neskelbtini)” generaliniais direktoriais dirbo nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 2 d. – R. D., nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2007 m. balandžio 6 d. – laikinai einantis direktoriaus pareigas A. G., nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2008 m. balandžio 17 d. – R. B.. Be kita ko, šio nusikaltimo esmė yra neteisėtas turto perleidimas tretiesiems asmenims. Byloje nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas sąskaitas pasirašytų sutarčių pagrindu, todėl daroma išvada, kad apmokėjimai buvo teisėti. Bendrovė negalėjo neapmokėti pateiktų sąskaitų, tuo atveju ji nevykdytų sutartinių įsipareigojimų, kas sukeltų atitinkamas pasekmes. Išteisintasis negalėjo iššvaistyti bendrovės pinigų, kadangi jie buvo sumokėti už suteiktas paslaugas.
BK 184 str. įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis jos požymis yra turtinės žalos padarymas. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad R. D. siekė padaryti ir padarė turtinę žalą AB „gubernija“. Nesant šio nusikaltimo būtinojo požymio, R. D. dėl jam pareikšto kaltinimo teisėtai ir pagrįstai išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kaip minėta, R. D. buvo kaltinamas ir tuo, kad piktnaudžiavo tarnyba bei organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Prokuroras skunde nurodo, kad buhalterinė apskaita nebuvo organizuojama tinkamai, teismas neįvertino specialisto išvadų. Kolegija tokius skundo argumentus atmeta. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas specialisto išvadas įvertino, taip pat įvertino ir specialistės paaiškinimus ir padarė pagrįstą išvadą, jog R. D. veiksmuose kaltės nėra.
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad tyrimo metu pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. užduotyje nurodytiems abonentams buvo suteikta paslaugų iš viso už 791 629,10 Lt, iš kurių (1-6 priedai):
2002 metais – 98 819,81 Lt;2003 metais – 142 315,00 Lt;2004 metais – 161 468,43 Lt;2005 metais – 173256,57 Lt;2006 metais – 170 691,28 Lt;2007 metais – 45 078,01 Lt.
Tiriamuoju laikotarpiu pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus ir pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės 30 d. raštą Nr. 948, pateiktą Šiaulių miesto VPK Kriminalinės policijos NTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui, nustatyti kada ir kokiam konkrečiai asmeniui buvo perduotos SIM kortelės su atitinkamu telefono numeriu nebuvo galima. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) pateiktą informaciją bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotos SIM kortelės, kurių telefonų numeriai nurodyti žemiau, buvo pajungti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir atjungti nurodytomis datomis bei perrašyti abonentų numeriai fiziniams asmenims ir ūkio subjektams (nurodyta specialisto išvadoje lentelėje). Tyrimo metu nustatyta, kad SIM kortelė, kurios telefono Nr. 615 67713, nebuvo pajungta bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nustatyti kas naudojosi ir kieno vardu buvo pajungta, nebuvo galima.
Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus R. D. 2000 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 45 buvo pavesta deklarantei R. G. vesti mobiliųjų telefonų analitinę apskaitą, kontroliuoti vyr. vadybininkų, vadybininkų, vairuotojų limitų panaudojimą, informuoti buhalteriją apie limitų pažeidimus (7 priedas). Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2002 m. sausio 5 d., 2003 m. sausio 2 d., 2005 m. sausio 5 d., 2006 m. sausio 4 d. ir 2007 m. sausio 3 d. įgaliojimus atitinkamai Nr. (neįrašytas), Nr. 4, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 2007/6 įgaliojo eksporto vadovą M. Z. atlikti visus juridinius ir finansinius veiksmus, susijusius su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ryšio tinklu, taip pat gauti detalias ataskaitas, o nuo 2006 m. sausio 4 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. pirkti telefonus lengvatinėmis sąlygomis, įsigyti naujus abonentus, atlikti perrašymus. Minėti įgaliojimai pasirašyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus R. D. (7 t. 66–67, 69–71 b.l.). Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus R. D. 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 103/k buvo nustatyti dirbantiesiems pokalbių mobiliaisiais telefonais limitai (1 t. 131–135 b.l). Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus nustatyta, kad bendrovėje nebuvo nustatytos tvarkos dėl įvairiems asmenims perduodamų SIM kortelių (kurių numeriai nurodyti aukščiau) registravimo, pinigų rinkimo ir jų perdavimo į bendrovės buhalteriją ar kasą. Tiriamuoju laikotarpiu pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos operacijų pirminius kasos dokumentus ir kasos knygas nebuvo užfiksuota grynų pinigų įnešimas iš fizinių asmenų už pokalbius mobiliaisiais telefonais (kurių numeriai nurodyti aukščiau).
Tyrimui atlikti buvo pateikti liudytojų apklausos protokolai, pagal kuriuos liudytojai (kurie persirašė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigytas SIM kortelių telefonų numerius savo vardu) parodė nuo kada įsigijo SIM kortelę ir kaip atsiskaitė už suteiktas paslaugas (8 priedas). Dalis liudytojų parodė, kad kiekvieną mėnesį už suteiktas paslaugas sumokėjo grynais pinigais M. Z. arba R. G., kad būdavo išduodami atsiskaitymo lapeliai, kuriuose įrašyta suma ir data bei uždėtas antspaudas „Apmokėta“. Tyrimui atlikti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterija nepateikė eksporto skyriaus pateiktų lapų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą. Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad bendrovės apskaitoje nebuvo užfiksuotos suteiktų paslaugų už telefoninius pokalbius ūkinės operacijos apskaitos dokumentais ir įrašytos į buhalterinę apskaitą.
Pagal liudytojų apklausos protokolus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. fiziniai asmenys už suteiktas paslaugas atsiskaitė grynais pinigais, tačiau bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotos suteiktų paslaugų už telefoninius pokalbius ūkinės ir finansinės operacijos apskaitos dokumentais ir įrašytos į buhalterinę apskaitą. Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją 2007 m. kovo mėnesio pabaigoje didžioji dalis SIM kortelių telefonų numerių buvo perrašyta fizinių asmenų ir ūkio subjektų vardais (paskutinis abonentas perrašytas 2007 m. gegužės 9 d.), už ryšio paslaugas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta iki 2007 m. gegužės mėnesio, o atsiskaitymo tvarka laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2007 m. gegužės mėnesio nesiskyrė nuo tvarkos, kuri buvo iki 2007 m. sausio mėnesio.
Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas ryšio paslaugas, kuriuose nurodytos sumos pagal kiekvieną telefonų numerį, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. buvo suteikta ryšio paslaugų iš viso už 4 560 175,19 Lt (suma su PVM), iš kurių (1-6 priedai): 2002 metais – 954 065,95 Lt; 2003 metais – 1 414 650,73 Lt; 2004 metais – 875 601,45 Lt; 2005 metais – 573 341,83 Lt; 2006 metais – 474 392,62 Lt; 2007 metais – 268 122,61 Lt.
Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras gautas paslaugas įrašė į ryšio paslaugų sąnaudas, iš kurių pagal liudytojų apklausos protokolus laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. surinktos sumos iš fizinių asmenų už suteiktas paslaugas, iš viso 336 961,28 Lt, iš kurių (9 priedas):
2002 metais - 21 392,30 Lt;
2003 metais - 47 401,99 Lt;
2004 metais - 66 080,25 Lt;
2005 metais - 85 688,44 Lt;
2006 metais - 92 932,98 Lt;
2007 metais - 23 465,32 Lt.
Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotos suteiktų paslaugų už telefoninius pokalbius ūkinės ir finansinės operacijos apskaitos dokumentais ir įrašytos į buhalterinę apskaitą. Laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neįrašė į buhalterinę apskaitą duomenų apie gautas pajamas iš viso 58 300,25 Lt, iš kurių 2002 metais – 18 129,06 Lt (21 392,30 – 3 263,24) ir 2003 metais – 40 171,19 Lt (47 401,99 – 7 230,80). Laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. bendrovė neįrašė į buhalterinę apskaitą ir nesumažino ryšio paslaugų sąnaudų iš viso už 227 260,18 Lt, iš kurių:
2004 metais – 56 000,22 Lt (66 080,25 – 10 080,03);
2005 metais – 72 617,33 Lt (85 688,44 – 13 071,11);
2006 metais – 78 756,77 Lt (92 932,98 – 14 176,21);
2007 metais – 19 885,86 Lt (23 465,32 – 3 579,46).
Priedo Nr. 9 lentelėje pagal kiekvieną SIM kortelės telefono numerį nurodyti duomenys apie gautas įplaukas pagal metus. Pripažinus laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojo GSM ryšio paslaugas fiziniams asmenims už 336 961,28 Lt, neįformintų apskaitos dokumentais ir neįrašytų į buhalterinę apskaitą, paslaugų tiekimu už atlygį, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ eksporto skyriaus vadovui M. Z. ir deklarantei R. G. nepateikus bendrovės buhalterijai duomenų apie suteiktas ryšio paslaugas fiziniams asmenims, bendrovės generalinis direktorius R. D. ir vyriausioji finansininkė V. R. nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti, ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, nurodančių, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Jeigu pagal liudytojų apklausos protokolus fiziniai asmenys sumokėjo bendrovei už suteiktas ryšio paslaugas, tai bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. patyrė finansinių nuostolių iš viso 336 961,28 Lt (58 300,25 Lt – neapskaitytos gautos pajamos, 227 260,18 Lt – neįrašytos į apskaitą gautos pinigų sumos ir nesumažintos ryšio paslaugų sąnaudos ir 51 400,85 Lt – nedeklaruotas ir nesumokėtas pardavimo PVM). Dėl apskaitos dokumentais neįformintų ir į buhalterinę apskaitą neįrašytų suteiktų ryšio paslaugų už 336 961,28 Lt (suma su PVM) tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) informacijos kontrolės specialistė B. D. 2008 m. sausio 8 d. raštu Nr.2400-59 (6 t. 1 b.l..) pateikė 39 PVM sąskaitų faktūrų kopijas (7 t. 75–113 b.l.), kurios surašytos 10 priede. PVM sąskaitose faktūrose „prekes gavau“, pasirašė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ eksporto vadovas M. Z.. Taip eksporto vadovas M. Z. iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gavo telefono aparatų ir kitos įrangos: 2006 metais: 75 telefono aparatus, 10 ausinukų Bluetooth, 3 kroviklius, vieną duomenų perdavimo kortą, vieną anteną, vieną kortelę 2 GB, kurių pardavimo kaina už 65 031,33 Lt, minus nuolaida – 64 958,48 Lt, mokėti - 76,25 Lt, PVM - 13,76 Lt, ir iš viso sumokėjo grynais pinigais – 90,01 Lt; 2007 metais: 29 telefono aparatus, 2 ausinukus Bluetooth, vieną kroviklį, vieną bateriją, vieną duomenų perdavimo kortą, vieną kortelę 1GB, kurių pardavimo kaina už 28 007,64 Lt, minus nuolaida – 27 977,96 Lt, mokėti – 29,65 Lt, PVM – 5,35 Lt, ir iš viso sumokėjo grynais pinigais – 35,00 Lt;
iš viso 104 telefono aparatus, 12 ausinukų Bluetooth, 4 kroviklius, 2 duomenų perdavimo kortas, vieną bateriją, vieną anteną, vieną kortelę 2GB, vieną kortelę 1GB, kurių pardavimo kaina už 93038,97 Lt, minus nuolaida – 92 936,44 Lt, mokėti – 105,90 Lt, PVM – 19,11 Lt, ir iš viso sumokėjo grynais pinigais – 125,01 Lt (10 priedas).
Tyrimui bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė 10 priede ir tyrimo 6 klausime surašytų PVM sąskaitų faktūrų. Bendrovės vyriausioji finansininkė V. R. 2007 m. lapkričio 28 d. liudytojo apklausos protokole parodė, kad „dalis sąskaitų nepateko į buhalteriją ir pagal tas PVM sąskaitas faktūras įsigytos prekės nebuvo gautos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl nebuvo įtrauktos į apskaitą“ (2 t. 77 b.l.).
Tyrimo metu patikrinus iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gautų PVM sąskaitų faktūrų registravimą apskaitos registre – „Pinigų mokėjimo žurnalas“ nustatyta, kad prekės pagal sąskaitas surašytas 10 priede į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktos nebuvo.
Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose PVM sąskaitų faktūrų kopijose, kurios surašytos 10 priede, (7 t.75–113 b.l.) yra spaudas „pinigai gauti“, kasos aparato čekio numeris ir pinigų sumokėjimo data. Patikrinus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos operacijų, atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose pirminius dokumentus, įmonės eksporto vadovo M. Z. bei kitų atsiskaitytinų asmenų avansines apyskaitas, bendrovės apskaitos registrą „Pinigų mokėjimo žurnalas“, nustatyta, kad už 10 priede surašytas PVM sąskaitas faktūras apmokėta grynais pinigais ir mokėjimo pavedimais iš tiriamosios įmonės lėšų nebuvo.
Pagal Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751: 4 straipsnį „Prekių tiekimas“ 1 punktą – prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas; 79 straipsnį „Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita-faktūra“ 1 punktą - įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita-faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo ir 2 punktą - PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas; 78 straipsnį „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ 1 punktą - apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM ir 7 punktą - apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų ar trečiosios šalies) išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos-faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM sąskaitos-faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos-faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnį 18 punktą asmens turtas – tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitas faktūras bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavė mobiliuosius telefonus bei kitą įrangą sutartyje numatytomis sąlygomis. Išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pasirašė, kad „prekes gavau“ AB „(duomenys neskelbtini)“ eksporto vadovas M. Z. ir sumokėjo grynais pinigais. Pagal aukščiau išvardintų įstatymų nuostatas PVM sąskaitose faktūrose išvardintas turtas buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė.
Pagal tyrimui pateiktą apskaitos politiką, bendrovėje trumpalaikis turtas pajamuojamas vadovaujantis 9-uoju verslo apskaitos standarto „Atsargos“ III skyriaus 4 punkto nuostatomis: „Registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė“. Aukščiau minėto verslo apskaitos standarto IV skyriaus 5 punktas nurodo, kad „atsargų įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, pakoreguota atlikto pirktų atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis“, todėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje 10 priede išvardintų telefonų ir įrangos įsigijimas buhalterinėje apskaitoje turėjo būti apskaitytas iš pirkimo kainos atėmus gautas nuolaidas ir nukainojimus. Tyrimo metu nustatyta, kad 10 priede išvardintų PVM sąskaitų faktūrų bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ į buhalterinę apskaitą neįrašė ir neapskaitė prekių, kurių vertė: 2006 metais - 76,25 Lt, 2007 metais - 29,65 Lt, iš viso - 105,90 Lt. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji finansininkė V. R. 2007 m. lapkričio 28 d. liudytojo apklausos protokole parodė, kad „dalis sąskaitų nepateko į buhalteriją ir pagal tas PVM sąskaitas faktūras įsigytos prekės nebuvo gautos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl nebuvo įtrauktos į apskaitą“ (2 t. 77 b.l.). Dėl to bendrovė nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose ir į apskaitą neįtraukė ir apskaitos registruose neužregistravo 2006 metais telefonų ir kitos įrangos pirkimo operacijų – atsargų - už 76,25 Lt, pirkimo PVM – 13,76 Lt, iš viso – 90,01 Lt, 2007 metais atsargų už - 29,65 Lt, pirkimo PVM – 5,35 Lt, iš viso 35,00 Lt; – susijusių su turto, skolų dydžio ir struktūros pasikeitimu su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Dėl apskaitos dokumentų neįrašymo į apskaitą nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2007 metų turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Tyrimo metu pagal pirminius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos visos išlaidos, kurios buvo įformintos pirminiais apskaitos dokumentais. Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kurios surašytos 10 priede, tyrimo metu nustatyta, kad sąskaitose faktūrose „prekes gavau“, pasirašė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ eksporto vadovas M. Z.. Bendrovės vyriausioji finansininkė V. R. 2007 m. lapkričio 28 d. liudytojo apklausos protokole parodė, kad „dalis sąskaitų nepateko į buhalteriją ir pagal tas PVM sąskaitas faktūras įsigytos prekės nebuvo gautos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl nebuvo įtrauktos į apskaitą“ (2 t. 77 b.l.). Tyrimo metu patikrinus iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gautų PVM sąskaitų faktūrų registravimą apskaitos registre – „Pinigų mokėjimo žurnalas“ nustatyta, kad prekės pagal sąskaitas surašytas 10 priede į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktos nebuvo. Nustatyta, kad 10 priede išvardintų PVM sąskaitų faktūrų bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ į buhalterinę apskaitą neįrašė ir neapskaitė prekių, kurių vertė: 2006 metais - 76,25 Lt, 2007 metais - 29,65 Lt, iš viso - 105,90 Lt. Pagal liudytojų apklausos protokolus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. fiziniai asmenys už suteiktas paslaugas atsiskaitė grynais pinigais iš viso 336 961,28 Lt (suma su PVM), iš kurių (9 priedas): 2002 metais 21 392,30 Lt; 2003 metais 47 401,99 Lt; 2004 metais 66 080,25 Lt; 2005 metais 85 688,44 Lt; 2006 metais 92 932,98 Lt; 2007 metais 23 465,32 Lt, tačiau bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotos suteiktų paslaugų už telefoninius pokalbius ūkinės ir finansinės operacijos apskaitos dokumentais ir įrašytos į buhalterinę apskaitą. Pripažinus laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojo GSM ryšio paslaugas fiziniams asmenims už 336 961,28 Lt (suma su PVM) paslaugų tiekimu už atlygį, neįformintų apskaitos dokumentais ir neįrašytų į buhalterinę apskaitą, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. birželio 1 d. PVM deklaracijas, kuriuose įrašė neteisingus duomenis apie suteiktų už telefoninius pokalbius paslaugų ūkines operacijas, t. y. nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 51 400,00 Lt (3 263,00 + 7 231,00 + 10 080,00 + 13 071,00 + 14 176,00 + 3 579,00) pardavimo PVM, atitinkamais laikotarpiais (9 priedas). Pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 punkto, 5 straipsnio 2 punkto, 14 straipsnio 2 punkto, 15 straipsnio 1 punkto ir 19 straipsnio 1 punkto nuostatas papildomai apskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą iš viso 51 400,00 Lt PVM. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (25.25-19.1)S-3860 pateikė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2002–2006 metų metines pelno mokesčio deklaracijas, pateiktas atitinkamai 2003 m. rugsėjo 25 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2007 m. balandžio 3 d., 2007 m. balandžio 7 d. ir 2007 m. rugpjūčio 16 d., patvirtintas kopijas. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2002-2003 metus įrašyti neteisingi duomenys apie gautų pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, sumą, t.y. neįrašyti duomenys apie 2002-2003 metais gautas pajamas už suteiktas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojo GSM ryšio paslaugas fiziniams asmenims, iš viso 58 300,00 Lt, atitinkamai: 2002 metais 18 129,00 Lt (21 392,30-3 263,24); 2003 metais 40 171,00 Lt (47 401,99 – 7 230,80).
Pagal 2003 m. gruodžio 18 d. Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos nutarimu Nr.1 patvirtintų „10-asis verslo apskaitos standartas „Pardavimo pajamos“ 4 punktą – pajamomis laikomas tik įmonės ekonominės naudos padidėjimas, pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis, kadangi tai nėra įmonės gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo. Neatsižvelgiant į tai, kad PVM atžvilgiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojo GSM ryšio paslaugas fiziniams asmenims už 207 374,00 Lt (suma be PVM) laikoma gautu atlygiu už suteiktas paslaugas, bendrovė, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, tų sumų pajamoms nepriskiria, o turėjo sumažinti patirtas sąnaudas 207 374,00 Lt. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2004-2006 metus įrašyti neteisingi duomenys apie patirtas sąnaudas, t.y. padidintos suteiktų paslaugų sąnaudos iš viso 207 304,00 Lt, atitinkamai: 2004 metais 56 000,00 Lt (66 080,25 – 10 080,03); 2005 metais 72 617,00 Lt (85 688,44 – 13 071,11); 2006 metais 78 757,00 Lt (92 932,98 – 14 176,21).
Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas papildomai nebuvo apskaičiuota pelno mokesčio suma, nes bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2002 metais dirbo pelningai, tačiau iš veiklos pelno buvo atskaityta praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių suma, o 2003-2006 metais – dirbo nuostolingai. Pripažinus laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojo GSM ryšio paslaugas fiziniams asmenims už 336 961,28 Lt (suma su PVM) paslaugų tiekimu už atlygį, neįformintų apskaitos dokumentais ir neįrašytų į buhalterinę apskaitą, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ eksporto skyriaus vadovui M. Z. ir deklarantei R. G. nepateikus bendrovės buhalterijai duomenų apie suteiktas ryšio paslaugas fiziniams asmenims, bendrovės generalinis direktorius R. D. ir vyriausioji finansininkė V. R. nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti, ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, nurodančių, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Dėl apskaitos dokumentais neįformintų ir į buhalterinę apskaitą neįrašytų suteiktų ryšio paslaugų už 336 961,28 Lt (suma su PVM) tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji finansininkė V. R. 2007 m. lapkričio 28 d. liudytojo apklausos protokole parodė, kad „dalis sąskaitų nepateko į buhalteriją ir pagal tas PVM sąskaitas faktūras įsigytos prekės nebuvo gautos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl nebuvo įtrauktos į apskaitą“ (2 t.77 b.l.). Dėl to bendrovė nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose ir į apskaitą neįtraukė ir apskaitos registruose neužregistravo 2006 metais telefonų ir kitos įrangos pirkimo operacijų – atsargų - už 76,25 Lt, pirkimo PVM – 13,76 Lt, iš viso – 90,01 Lt, 2007 metais atsargų už - 29,65 Lt, pirkimo PVM – 5,35 Lt, iš viso 35,00 Lt; – susijusių su turto, skolų dydžio ir struktūros pasikeitimu su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Dėl apskaitos dokumentų neįrašymo į apskaitą nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2006 - 2007 metų turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Tiriamuoju laikotarpiu bendrovės “(duomenys neskelbtini)” generaliniais direktoriais dirbo nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 2 d. – R. D., nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2007 m. balandžio 6 d. – laikinai einantis direktoriaus pareigas A. G., nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2008 m. balandžio 17 d. – R. B.. Buhalterinę apskaitą bendrovėje tvarkė vyriausioji finansininkė V. R.. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsakingas ūkio subjekto vadovas, pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 30 d. už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku ir nuo 2003 m. gruodžio 30 d. iki 2008 m. balandžio 17 d. (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr.IX-1914 redakcija) už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) (9 t. 44-69 b. l. ).
Papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė V. R. pagal 2008-12-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, papildomai pateikė bendrovės dokumentus, t.y. atskaitingų asmenų, kuriems suteikta teisė surinkti iš pirkėjų grynus pinigus pareigybinė instrukcija ir pinigų surinkimo taisyklės (patvirtinta 1998-01-26), kuriose nurodyta, kad „asmenys pagal sąrašą (priedas Nr.1) privalo dirbti griežtai vykdydami darbo su vertybėmis, darbo apsaugos ir saugumo technikos, vidaus darbo tvarkos taisykles, kasos operacijų vykdymo taisykles ir pareigybinę instrukciją. Visi asmenys, kuriems suteikta teisė gauti pinigų gavimo kvitus f.10 ir surinkti pinigus iš pirkėjų materialiai atsako už jiems patikėtus parvežti iš pirkėjų grynus pinigus ir tą pačią dieną įnešti į „(duomenys neskelbtini)“ kasą (litus) arba į Hermio banko Šiaulių skyriaus valiutinę kasą gautą valiutą“. Be to taisyklėse numatyta, kad asmenys, kuriems suteikta teisė (pagal sąrašą) rinkti iš pirkėjų pinigus, AB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje gauna f.10 kvitus ir pasirašo griežtos apskaitos žurnale apie kvitų gavimą. Pridavę pinigus į kasą gauna kasos pajamų orderio šaknelę ir pasirašo atsiskaitymo už griežtos apskaitos blankus žurnale. Neatsiskaičius už prieš operaciją gautus griežtos atskaitomybės blankus, tame skaičiuje ir forma Nr.10 kvitus, sekantys neišduodami. Šių taisyklių priede Nr. 1 M. Z. įrašytas 1 numeriu, ties pavarde yra parašas (17 priedas). Šių taisyklių 3.5 punkte numatyta, kad visi atskaitingi asmenys visiškai materialiai atsako už priimtų pinigų saugumą ir savalaikį jų pristatymą į AB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Tačiau AB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintose taisyklėse nenumatyta, kas atsako už šių taisyklių reikalavimų vykdymo kontrolę. Pareigybinę instrukciją ir pinigų surinkimo taisykles parengė vyr. buhalterė V. R., patvirtino generalinis direktorius R. D.. AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus R. D. 2001-08-31 įsakymu Nr. 58/k „Dėl teisės pasirašyti apskaitos dokumentus ir surinkti pinigus iš pirkėjų“ buvo suteikta teisė bendrovės darbuotojams nuo 2001-09-01 pasirašyti apskaitos dokumentus: 1. PVM sąskaitas faktūras ir krovinio gabenimo važtaraščius (pridėtas sąrašas darbuotojų, kuriame 3 numeriu įrašytas M. Z., ties pavarde yra parašas); 2.Bendrovės kasoje imti kvitus f.10 ir surinkti pinigus iš pirkėjų (pridėtas sąrašas darbuotojų, kuriame 3 numeriu įrašytas M. Z., ties pavarde yra parašas). Šiam tyrimui pateiktos AB „(duomenys neskelbtini)“ „Griežtos ir specialios apskaitos dokumentų blankų gavimo ir išdavimo apskaitos knygos“ nuo 2001-01-31 iki 2003-02-04 ir „Pinigų priėmimo ir/ar išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos“ už 2003-2008 m. kopijos. Šiose knygose nėra įrašų, kad M. Z. ir R. G. 2001-2007 metais gavo pinigų priėmimo kvitus (forma 10). Tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai pateiktų dokumentų nėra patvirtinančių pinigų už ryšio paslaugas įnešimo į kasą. AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė V. R. papildomai pateikė dokumentus, reglamentuojančius darbo tvarką, teisę pasirašyti dokumentus, išrašyti PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus. 1999-04-13 generalinio direktoriaus R. D. įsakyme Nr. 16 „Dėl ataskaitinių duomenų pateikimo“ įrašyta: „visiems bendrovėms padaliniams, tarnybų vadovams, sandėlių ūkio vedėjams, atskaitingiems asmenims, atskiriems darbuotojams, pasibaigus mėnesiui, per 3 darbo dienas turi pateikti kokybiškus, tvarkingus, teisingai įformintus pirminius ataskaitinius dokumentus“. Tačiau šiame įsakyme nenurodyta kam reikia pristatyti dokumentus ir kas atsakingas už šių reikalavimų kontrolę. 2002-08-09 įsakymo Nr. 58/k „Dėl sutarčių bendrovėje laikymo ir saugojimo“ 1 p. numatyta: „pardavimų tarnybą laikyti atsakinga už tinkamą registravimą, laikymą ir saugojimą šių sutarčių ir jų priedų: produkcijos tiekimo, reklaminio inventoriaus ir patalpų nuomos, taros supirkimo, paslaugų tiekimo bei pirkimo“. Tačiau tyrimui nepateikti įsakymai ar kiti dokumentai, kuriais būtų apibrėžta atsakomybė už mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių perdavimo naudojimui tvarka, kad buvo pavesta perparduoti mobiliojo ryšio paslaugas tretiems asmenims, su bendrove nesusijusiems asmenims, nėra įsakymais numatyta kas atsakingas už kontrolę. Tyrimui vyr. finansininkės V. R. papildomai pateikti dokumentai patvirtino, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ įsakymais buvo numatyta teisė pasirašyti apskaitos dokumentus ir surinkti pinigus iš pirkėjų, tačiau šiuose įsakymuose nenurodyta, kas atsakingas už šios tvarkos kontrolę. Tyrimui nepateikti AB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai patvirtinantys SIM kortelių perdavimo naudojimui tretiems asmenims tvarka ir kas atsakingas už SIM kortelių apskaitą, nepateikti SIM kortelių pajamavimo ir nurašymo dokumentai. Tyrimui papildomai pateikta Šiaulių apskrities VMI patikrinimo medžiaga. Tačiau Šiaulių apskrities VMI medžiagoje nėra duomenų, kad patikrinimo metu buvo atliktas ryšių paslaugų sąnaudų patikrinimas. Be to Šiaulių apskrities VMI tik 2004-04-09 patikrinimo akte nurodyta, kad buvo tikrintas juridinių asmenų pelno mokestis, kitais atvejais buvo tikrinti kiti mokesčiai. Analogiškai audito išvadose nėra duomenų apie ryšių paslaugų patikrinimą. Todėl daroma išvada, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkės V. R. papildomai pateikti dokumentai ir iš Šiaulių VMI gauta medžiaga neturi įtakos 2008-09-05 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatytų pažeidimų apimties ir dydžio vertinimui.
FNTT prie LR VRM Šiaulių apskrities 2008-09-05 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)4 lape (b/b 9 tomas) nurodyta, kad „nustatyti kada ir kokiam konkrečiai asmeniui buvo perduotos SIM kortelės su atitinkamu telefono numeriu nebuvo galima“. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-05-30 raštu Nr. 948 (b/b 8 tomas, 88 lapas) pranešė Šiaulių miesto VPK KP NTT ENTS, kad: 1. „Nustatyti kada tiksliai ir kokiam konkrečiai asmeniui buvo perduota atitinkama SIM kortelė su atitinkamu numeriu – nėra galimybės. 2. Eksporto skyriuje įvairiems asmenims buvo perduodamos SIM kortelės ir buvo renkami gryni pinigai be jokio rašytinio pagrindo (įsakymo ar pan.). 3. Eksporto skyriuje surinkti pinigai už suteiktas ryšio paslaugas įmonės buhalterijoje nebuvo įforminami. Jokia rašytinė informacija įmonės buhalterijai apie surinktus pinigus nebuvo pateikiama“. Šiam tyrimui pagal FNTT Vilniaus apskrities vyresn. tyrėjos I. A. 2009-08-04 reikalavimą buvo papildomai pateikti AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal buhalterinės apskaitos dokumentus bendrovės darbuotojų atkurti duomenys apie bendrovei suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas. Tačiau tarp pateiktų dokumentų nėra reglamentuojančių ryšių paslaugų perpardavimą fiziniams asmenims nesusijusiems su įmonės veikla, nėra sutarčių sudarytų su fiziniais asmenimis dėl ryšio paslaugų perpardavimo, nėra apskaitos registrų dėl SIM kortelių perdavimo naudojimui. Todėl tyrimo metu negalima nustatyti, kada ir kokiam asmeniui buvo perduotos SIM kortelės su atitinkamais telefono numeriais. Pagal VŠĮ LR Apskaitos instituto standartų tarybos 2003-12-18 nutarimu Nr.1 „Dėl verslo apskaitos standartų patvirtinimo“ 9-to verslo apskaitos standarto „Atsargos“ 40 p. nuostatą „atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje gali būti registruojamas nuolat arba periodiškai. Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija“. Tačiau tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelių su atitinkamais numeriais įsigijimo ir jų perdavimo naudojimui apskaitos registrų. AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai išvardinti FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities 2008-09-05 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)1 priede yra bendrovės turtas. Pagal LR 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies nuostatą - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, todėl AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelių disponavimo teisės perdavimą tretiems asmenims turėjo užregistruoti turto apskaitos registruose. SIM kortelės turėjo būti priskirtos materialiai atsakingiems asmenims. SIM kortelių perdavimas naudojimui turėjo būti užfiksuotas buhalterinės apskaitos registruose. Tyrimui nepateiktas generalinio direktoriaus įsakymas dėl SIM kortelių naudojimo tvarkos bei sąrašas asmenų (su parašais), kuriems SIM kortelės buvo perduotos naudojimui. Tyrimui nepateikti SIM kortelių pajamavimo ir nurašymo dokumentai. Todėl pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją buvo nustatyta, kad bendrovės vardu įsigytomis SIM kortelėmis naudojosi su įmone nesusiję asmenys. AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė V. R. apklausos metu (2008-12-05 apklausos protokolas baudžiamojoje byloje, tomas 12, 112 lapas) teigė, „Didelė dalis ryšio paslaugų buvo perparduodama kitiems asmenims pagal sudarytas sutartis. Tokiais atvejais, laisvos formos dokumentas, kuriame buvo nurodyti rekvizitai asmens, kuriam buvo perduota paslauga dėl sąskaitų išrašymo buvo R. G. perduodami į buhalteriją. Tokių abonentų buvo pakankamai daug ir ši procedūra kartodavosi kiekvieną mėnesį. Apie tai, kad bendrovėje yra grupė asmenų, kuriai buvo perparduodamos ryšių paslaugos („(duomenys neskelbtini)“) ir su kuriais nebuvo sudaromos sutartys ir įstatymų nustatyta tvarka gaunamas mokėjimas už perparduotas ryšių paslaugas, aš nežinojau ir negalėjau žinoti, kadangi pati asmeniškai tokios apskaitos nevedžiau ir neprivalėjau vesti pagal pareigas“. Tyrimui nepateikta AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkės pareiginė instrukcija. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-09 raštu Nr. 1627, kurį pasirašė generalinis direktorius P. S., Šiaulių apskrities VPK NTB ENTS, pranešė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius R. D., siekdamas griežtai reglamentuoti darbuotojų pareigas bei atsakomybę, 2002 m. liepos 29 d. išleido įsakymą Nr. 51k „Dėl bendrovės personalo pareiginių nuostatų paruošimo“. Šiuo įsakymu bendrovės vadovaujantis personalas iki 2002-08-30 privalėjo paruošti sau ir savo pavaldžių darbuotojų pareiginius nuostatus. Su minėtu įsakymu pasirašytinai buvo supažindinta vyr. finansininkė V. R. bei pardavimų direktorius R. B., kurio pavaldume buvo eksporto vadovas M. Z. ir deklarantė R. G.. Minėti asmenys personalo skyriui pareiginių nuostatų nėra pateikę, todėl negali pristatyti vyr. finansininkės, eksporto vadovo ir deklarantės pareiginių nuostatų (baudž. byla, 12 tomas, 156 lapas). Tyrimui pateiktas 2002-07-29 įsakymas Nr. 51k „Dėl bendrovės personalo pareiginių nuostatų paruošimo“, kuriame yra vyr. finansininkės V. R. pardavimų direktoriaus R. B. parašai (baudž. byla, 12 tomas, 166 lapas). Įsakyme buvo nurodyta, kad pareiginiai nuostatai turi būti kokybiški ir išsamus, smulkiai atspindėti kiekvieno darbuotojo atliekamas konkrečias pareigas, teises, atsakomybę, numatyti bendrus reikalavimus. AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė V. R. šio įsakymo neįvykdė, t.y. neparuošė savo pareiginių nuostatų. Pagal tyrimui papildomai pateiktus dokumentus nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. sausio mėn. patvirtino Apskaitos politiką. Apskaitos politikoje nurodyta, kad „finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikta teisinga informacija apie AB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus ir pinigų srautus“. AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterija yra savarankiškas struktūrinis padalinys, jame dirba 8 apskaitos darbuotojai. Tyrimui pateikti apskaitos darbuotojų pareigybiniai nuostatai. Tačiau vyr. finansininkės pareigybinių nuostatų tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra. FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities 2008-09-05 specialisto išvados Nr.(duomenys neskelbtini)8 lape nurodyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras gautas paslaugas įrašė į ryšių paslaugų sąnaudas, tame skaičiuje ir paslaugas už telefoninius pokalbius abonentinių numerių, kuriais naudojasi su įmone nesusiję asmenys. Pagal Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 17 str. „leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti“. AB „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdama įstatymo reikalavimus, ryšio paslaugas už telefoninius pokalbius abonentinių numerių, kuriais naudojasi su įmone nesusiję asmenys, įrašė į sąnaudas, nors šios išlaidos nebuvo skirtos pajamoms uždirbti. AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė V. R. neužtikrino įrašų teisingumo buhalterinės apskaitos registruose, kadangi SIM kortelių įsigijimo ir teisių perdavimo naudojimo tretiems asmenims ūkinės operacijos nebuvo įregistruotos buhalterinėje apskaitoje, o į sąnaudas buvo įtrauktos ryšio paslaugos, suteiktos asmenims, nesusijusiems su bendrovės veikla. Pagal LR 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 11 str. 1 dalies nuostatą – „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)<...>“. Pagal LR 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 str. 4 dalies nuostatą –„Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. AB „(duomenys neskelbtini)“ pažeisdama minėtus reikalavimus 2002-2007 metais apskaitos registruose neužregistravo ūkinių operacijų susijusių su SIM kortelių įsigijimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų perdavimo naudojimui fiziniams asmenims. Dėl to AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir finansinės atskaitomybės dokumentuose neteisingai atvaizdavo bendrovės turtą ir įsipareigojimų dydį. Dėl išvardintų įstatymų ir norminių aktų pažeidimų, tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti AB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2002-2007 metus. Tiriamuoju laikotarpiu AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkės pareigas ėjo V. R., vyr. finansininkės pavaduotojos pareigas vykdė E. T.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 str. reikalavimais – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, o pagal šio Įstatymo 21 str. nuostatas – „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Tiriamuoju laikotarpiu AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas ėjo R. D..
FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus 2008-09-05 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 7 lape (b/b 9 tomas, 50 lapas) nurodyta, kad „bendrovėje nebuvo nustatytos tvarkos dėl įvairiems asmenims perduodamų SIM kortelių registravimo, pinigų rinkimo ir jų perdavimo į bendrovės buhalteriją ar kasą“. Be to specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos operacijų pirminius kasos dokumentus ir kasos knygas nebuvo užfiksuotas grynų pinigų įnešimas iš fizinių asmenų už pokalbius mobiliaisiais telefonais (kurių numeriai nurodyti ankščiau)“. Pagal LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 3 p. reikalavimus – „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“, o šio nutarimo 16 p. numatyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2002-01-01 iki 2007-05-31 sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 786 668,38 Lt už ryšio paslaugas suteiktas fiziniams asmenims, nesusijusiems su bendrovės veikla. Tačiau į bendrovės kasos knygą minėtu laikotarpiu nebuvo įrašytos kasos operacijos dėl pinigų priėmimo už ryšio paslaugas iš fizinių asmenų. Tarp tyrimui pateiktų AB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra kasos pajamų orderių patvirtinančių pinigų, už ryšio paslaugas, įnešimo į kasą. AB „(duomenys neskelbtini)“ nepatvirtino dokumentais SIM kortelių, įsigytų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo naudojimui fiziniams asmenims, nesudarė sutarčių dėl ryšio paslaugų teikimo fiziniams asmenims nesusijusiems su bendrovės veikla bei nenumatė terminų ir pinigų sumokėjimo tvarkos už telefoninius pokalbius ir nepaskyrė už SIM kortelių naudojamąsi bei pinigų surinkimą ir įnešimą į bendrovės kasą atsakingo asmens. Pagal LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 10 p. reikalavimus – „Į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba iš gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparato neprivaloma, atsakingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba iš ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas. Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) atskaitingam asmeniui nustato finansininkas ir patvirtina įmonės vadovas“. Pagal tyrimui pateiktas AB „(duomenys neskelbtini)“ „Griežtos specialios apskaitos dokumentų blankų gavimo ir išdavimo apskaitos knyga“ ir „Pinigų priėmimo ir/ar išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knyga“ kopijas nustatyta, kad 2001- 2007 metais M. Z. ir R. G. pinigų priėmimo kvitų (forma10) nebuvo gavę. Tarp tyrimui papildomai pateiktų AB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra kasos pajamų orderių, išrašytų M. Z. ir R. G. vardu, patvirtinančių, kad 2002-2007 metais į bendrovės kasą buvo įnešti pinigai surinkti iš fizinių asmenų už ryšio paslaugas. Taip pat AB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad į bendrovės kasą ar į banko sąskaitas buvo gauti pinigai iš fizinių asmenų už ryšių paslaugas. AB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatyta pinigų už ryšio paslaugas surinkimo tvarka, nebuvo paskirtas asmuo atsakingas už pinigų surinkimą. LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 30 p. numatyta – „Įmonių vadovai, finansininkai ir kasininkai atsako, kad jų įmonėse būtų laikomasi šių taisyklių“.Pagal LR 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. reikalavimus – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“. Tyrimo metu nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio paslaugų apskaitos informacija netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, kadangi bendrovė pažeisdama Įstatymo 12 str. 4 d. ir 6 str. 2 d. reikalavimus buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų dėl SIM kortelių perdavimo naudojimui, asmenims, nesusijusiems su bendrovės veikla ir neįtraukė į apskaitą ūkinių operacijų, susijusių su turtu. Pagal šio Įstatymo 11 str. 1 d. reikalavimus - „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)<...>“, o pagal 21 str. nuostatas – „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Tiriamuoju laikotarpiu AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas ėjo R. D., vyr. finansininkės pareigas vykdė V. R..
AB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-08-23 raštu Nr. 145 pranešė Šiaulių m. VPK KP NTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui, kad „pagal turimus duomenis, per 2007 m. sausio-kovo mėn. dėl su įmonės veikla nesusijusių asmenų pokalbių apmokėjimo, AB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 37890,09 Lt turtinė žala“ (b/b 1 tomas, 125 lapas). AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2007 m. sausio – kovo mėn. nežinomų telefono abonentų sąrašus, nurodant, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita naudojasi ne įmonės darbuotojai (b/b 1 tomas, 138-146 lapai). AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė nežinomus telefono numerius, kurie po AB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organų pasikeitimo tapo privačiai naudojamais abonentais (b/b 1 tomas, 110 lapas). AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė SIM kortelių telefono numerius ir nurodė 2007 m. sausio - kovo mėnesių pokalbių apmokėjimo sumas pagal kiekvieną nežinomą numerį, iš viso 37 890,09 Lt, iš jų: 2007m. sausio mėn. išvardinti 145 numeriai kaip nežinomi ir bendra suma 12 963,36 Lt; 2007m. vasario mėn. išvardinti 145 numeriai kaip nežinomi ir bendra suma 11 621,94 Lt; 2007 m. kovo mėn. išvardinti 132 numeriai kaip nežinomi ir bendra suma 13 304,79 Lt. FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities 2008-09-05 specialisto išvados Nr. 5-4/56, 6 priede apskaičiuota, kad 2007 metais už 145 abonentinių numerių telefoninius pokalbius sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 45 078,01 Lt, iš jų: 2007 m. sausio mėn. už 145 abonentų pokalbius -13 067,42 Lt, t.y.104,06 Lt daugiau nei apskaičiuota bendrovės; 2007 m. vasario mėn. už 145 abonentų pokalbius -11 689,58 Lt, t.y.67,64 Lt daugiau nei apskaičiuota bendrovės; 2007 m. kovo mėn. už 145 abonentų pokalbius -13 666,06 Lt, t.y. 13 abonentų ir 361,27Lt daugiau nei apskaičiuota bendrovės (b/b 8 tomas, 164-168 lapai). AB „(duomenys neskelbtini)“ už kovo mėnesį neįtraukė telefono numerių, kurie 2007m. kovo - birželio mėnesiais buvo perrašyti bendrovės darbuotojams bei telefono numerių už kuriuos buvo mokamas abonentinis mokestis. Visi duomenų skirtumai pateikiami sudarytoje palyginamojoje lentelėje „Ryšių paslaugų suvestinių palyginamieji duomenys už 2007 metų sausio – balandžio mėnesius“ (18 priedas). FNTT prie LR Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities vyriausioji specialistė R. Č. tyrimo metu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus sudarė pažymas „Apie AB (duomenys neskelbtini)“ pagal abonento numerius gautas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2002-2007 metus (2008-09-05 specialisto išvados Nr.(duomenys neskelbtini)1-6 priedai) (baudžiamoji byla, 9 tomas, 70-99 lapai). Šiose pažymose yra nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 146 abonentams išrašytų sąskaitų datos (kiekvieno mėnesio) ir dydžiai. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)4 lape lentelėje nurodyta, kad iš 146-ų SIM kortelių užregistruotų bendrovės vardu tik 7- i telefono numeriai nuo 2007 m. balandžio mėn. naudojami bendrovės vardu, o 138 perrašyti kitiems ūkio subjektams. 2008-09-05 Specialisto išvadoje nurodyta, kad SIM kortelė, kurios telefono Nr. 61567713 nebuvo pajungta bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir šiai kortelei nebuvo priskaičiuotas mokestis už ryšio paslaugas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nuo 2002-01-01 iki 2008-01-01 – 146 abonentams buvo suteikta paslaugų už 791 629,10 Lt. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-11-13 raštu Nr.1004 tyrimui pateikė duomenis apie iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktas paslaugas (7 priedas, CD). AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje suvestinės pastaboje nurodyta, kad 2002-2008 metais bendrovė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko ryšio paslaugų už 4 297 078,43 Lt (su PVM), iš jų 2002-2007 metais perpardavė ryšio paslaugų organizacijoms už 744 316,72 Lt (su PVM), limito ribose buvo darbuotojams suteikta paslaugų už 964 431,29Lt, virš nustatyto limito už 428 872,07Lt, (išskaičiuota iš darbo užmokesčio 140 240,44 Lt). Pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavimus 2002-2007 metais ryšio paslaugos už 2 159 458,35 Lt buvo suteiktos tretiems asmenims ir apmokėtos iš bendrovės lėšų (13 priedas). AB „(duomenys neskelbtini)“ suvestinėse nurodyta, kad nebuvo įvertintos laisvos SIM kortelės ir privalomas mokėti pagal sutartį minimalus abonementinis mokestis. Tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai nepateiktų dokumentų nėra SIM kortelių disponavimo taisyklių, SIM kortelių teisių disponavimo perdavimo tretiems asmenims apskaitos dokumentų, duomenų apie asmenims nesusijusiems su bendrovės veikla suteiktas ryšio paslaugas, SIM kortelių bei ryšio paslaugų suteikimo nesusijusiems su bendrovės veikla asmenims apskaitos registrų. AB „(duomenys neskelbtini)“ suvestinių pastabose nurodyta, kad „Nenustatytos tuo laikotarpiu buvusios laisvos SIM kortelės, nes asmuo atsakingas už SIM kortelių registraciją visą informaciją išsinešė kartu su kompiuteriu“. Pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 d. nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, o pagal 4 dalies reikalavimą „Apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“. AB „(duomenys neskelbtini)“ pažeisdama Įstatymo reikalavimus neatspausdino SIM kortelių registracijos apskaitos registrų už 2002-2007 metus. Dėl to pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą negalima nustatyti kam 2002-2007 metais buvo perduotos naudojimui SIM kortelės su atitinkamu telefono numeriu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-01-08 raštu Nr. 2400-59 Šiaulių m. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui pateikė sąskaitų, išrašytų už naudojimąsi mobiliais telefonais, dydžius bei AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotus mobiliuosius telefonus padarytų įmokų sąrašą (baudžiamoji byla, 6-7 tomai). Pagal tyrimui pateiktą medžiagą AB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-2006 metais perdavė teisę naudotis 145 SIM kortelėmis asmenims, nesusijusiems su bendrovės veikla, tačiau nesudarė su jais sutarčių dėl ryšio paslaugų perpardavimo, neįformino dokumentais SIM kortelių perdavimo naudojimui bei nenumatė atsiskaitymo tvarkos. Dėl to nekontroliuojamai 2002-2007 metais apmokėjo 145-ų abonentinių numerių telefoninius pokalbius už 786 668,38 Lt (iš jų 119966,93 Lt PVM), kuriais naudojosi su įmone nesusiję asmenys, dėl šių veiksmų bendrovė patyrė nuostolį 786 767,04 Lt, tame skaičiuje: - 98 838,56 Lt – 2002 metais; - 142 316,10 Lt – 2003 metais; - 161 468,33 Lt – 2004 metais; - 173 256,57 Lt – 2005 metais; - 170 691,07 Lt – 2006 metais; - 40 096,26 Lt – 2007 metais (už sausio-balandžio mėn.) (9-9.6 priedai). Pagal Lietuvos Respublikos 2000-07-13 Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 22 str. 8 d. (galiojo nuo 2002-12-10 iki 2003-12-31) nuostatą - „Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi <...> ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi“. Pagal minėto įstatymo 37 str. 10 d. (galiojo nuo 2004-01-01) nuostatą –„bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei metinės atskaitomybės sudarymą“.
Pagal LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 10 p. reikalavimus – „Į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba iš gyventojų už jiems parduotą suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparato neprivaloma, atsakingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba iš ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas.Pinigų sumokėjimą tvarką ir terminus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) atskaitingam asmeniui nustato finansininkas ir patvirtina įmonės vadovas“. Tarp tyrimui pateiktų AB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra patvirtinančių, kad bendrovės darbuotojams buvo pavesta surinkti iš klientų pinigus už ryšio paslaugas. Tyrimui nepateikti pinigų priėmimo kvitai, išrašyti klientams už suteiktas ryšio paslaugas. Pagal tyrimui pateiktas AB „(duomenys neskelbtini)“ „Griežtos specialios apskaitos dokumentų blankų gavimo ir išdavimo apskaitos knyga“ ir „Pinigų priėmimo ir/ar išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knyga“ kopijas nustatyta, kad nuo 2001-01-31 iki 2007-12-31 M. Z. ir R. G. pinigų priėmimo kvitų (forma10) nebuvo gavę. Pagal LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 3 p. reikalavimus – „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“, o šio nutarimo 16 p. numatyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 786 668,38 Lt, už ryšio paslaugas suteiktas nuo 2002-01-01 iki 2007-04-30 fiziniams asmenims, nesusijusiems su bendrovės veikla. Tačiau į bendrovės kasos knygą minėtu laikotarpiu nebuvo įrašytos kasos operacijos dėl pinigų priėmimo už ryšio paslaugas iš fizinių asmenų. Tarp tyrimui pateiktų AB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra kasos pajamų orderių, patvirtinančių pinigų, už ryšio paslaugas, įnešimą į kasą. AB „(duomenys neskelbtini)“ su fiziniais asmenimis nesudarė paslaugų teikimo sutarčių, nenumatė atsiskaitymo tvarkos už ryšio paslaugas, nepaskyrė atsakingo darbuotojo už pinigų surinkimą iš fizinių asmenų, kurie naudojasi bendrovei priklausančiomis SIM kortelėmis. Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotos suteiktų paslaugų už telefoninius pokalbius ūkinės operacijos bei į bendrovės kasą nebuvo įnešti pinigai už fizinių asmenų, nesusijusių su bendrovės veiklą, telefoninius pokalbius. Tuo buvo pažeista LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies reikalavimas „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 str. 4 d. reikalavimas – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iškart po tai yra galimybė tai padaryti“. Pagal Įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus vyr. specialistė R. Č. įvertino liudytojų apklausos protokoluose ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijoje nurodytus duomenis ir pateikė pažymą apie iš fizinių asmenų gautas įplaukas, kurias bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, gavo už telefoninius pokalbius (specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)8,9 priedai) (b/b 9 tomas 44-69; 101-109 lapai). Pagal minėtos išvados pažymą bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš fizinių asmenų gavo 336 961,28 Lt. 2008-09-05 specialisto išvados Nr.(duomenys neskelbtini)8 lape įrašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2002-01-01 iki 2007-12-31 bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteikė ryšio paslaugų iš viso už 4 560 175,19 Lt (suma su PVM). AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje gautas ryšių paslaugas įrašė į sąnaudas. Be to nurodyta, kad pagal liudytojų apklausos protokolus nuo 2002 m. sausio iki 2007 m. gegužės 9 d. iš fizinių asmenų už suteiktas paslaugas surinkta iš viso 336 961,28 Lt, tame skaičiuje: - 21 392,30 Lt – 2002 metais; 47 401,99 Lt – 2003 metais; 66 080,25 Lt – 2004 metais; 85 688,44 Lt – 2005 metais; 92 932,98 Lt – 2006 metais; 23 465,32 Lt – 2007 metais. 2008-09-05 specialisto išvados Nr.(duomenys neskelbtini)9 priede pagal kiekvieną SIM kortelės telefono numerį nurodyti duomenys apie gautas įplaukas pagal metus. Specialisto išvados 9 lape nurodyta „Jeigu pagal liudytojų apklausos protokolus fiziniai asmenys sumokėjo bendrovei už suteiktas ryšio paslaugas, tai bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2007 m. gegužės 9 d. patyrė finansinių nuostolių iš viso 336 961,28 Lt“. FNTT prie LR VRM Vilniaus apskrities tyrimo skyriaus 2009-08-04 reikalavimu, buvo prašoma AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenis kiek su bendrovės veikla nesusijusiems asmenims buvo suteikta ryšio paslaugų ir kiek šie asmenys sumokėjo už ryšio paslaugas į bendrovės kasą. AB „(duomenys neskelbtini)“ prašomų duomenų ir dokumentų, patvirtinančių pinigų už ryšio paslaugas įnešimo į kasą, nepateikė. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-2007 metais sumokėjo 786 668,38 Lt, už asmenų, nesusijusių su bendrovės veikla, telefoninius pokalbius. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą nustatyta, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ iš fizinių asmenų buvo renkami pinigai už ryšio paslaugas, tai apklausų metu patvirtino AB „(duomenys neskelbtini)“ eksporto vadovas M. Z. ir liudytojai. Tačiau pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus negalima nustatyti kiek pinigų buvo surinkta iš trečiųjų asmenų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas ryšio paslaugas, kadangi klientams, nebuvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai (forma 10) ir pinigai nebuvo pajamuojami į bendrovės kasą, tuo buvo pažeisti LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” reikalavimai. Pagal liudytojų apklausos protokolus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis buvo apskaičiuota, kad nuo 2002-01-01 iki 2007-05-09 buvo sumokėta 336 961,28 Lt, tačiau šie pinigai nebuvo užpajamuoti kasoje, dėl to daroma išvada, kad bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ padarytas nuostolis 336 961,28 Lt. Be to pagal tyrimui pateiktą medžiagą negalima nustatyti ar buvo sumokėti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 449 707,10 Lt (786 668,38 Lt - 336961,28 Lt), kadangi bendrovė „Guberija“ už 145 abonentų ryšio paslaugas, kuriais naudojasi su bendrovės veikla nesusiję fiziniai asmenys iš viso sumokėjo 786 668,38 Lt. LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 30 p. numatyta – „Įmonių vadovai, finansininkai ir kasininkai atsako, kad jų įmonėse būtų laikomasi šių taisyklių“. Dėl išvardintų pažeidimų AB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-2007 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose neteisingai atvaizduotas bendrovės turtas, įsipareigojimų dydis ir struktūra, o PVM deklaracijose įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM.
FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities 2008-09-05 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)10 priede išvardintos 39 PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias AB „(duomenys neskelbtini)“ eksporto vadovas M. Z. 2006-2007 metais gavo telefono aparatus ir kitą įrangą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal 39-s PVM sąskaitas faktūras bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota telefono aparatų ir įrangos už 93 038,97 Lt ir buvo pritaikyta nuolaida – 92 936,44 Lt, todėl mokėtina už prekes suma sudarė 125,01 Lt, iš jų 19,11 Lt PVM. Be to PVM sąskaitose faktūrose yra spaudai, „Pinigai gauti“ bei įrašytos datos ir čekių numeriai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytos 39-s PVM sąskaitos faktūros turėjo būti atitinkamu laikotarpiu įrašytos į AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus: „Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų duomenys“, „Pirkimai“ ir „Pinigų mokėjimas“. AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė V. R. apklausos metu (2008-12-05 apklausos protokolas baudžiamojoje byloje, tomas 12, 112 lapas) teigė, kad „bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ negautos PVM sąskaitos faktūros, kurios nurodytos specialisto išvadoje, bei bendrovėje negautos (ir iki šios dienos negautos) pagal tuos dokumentus įsigytos prekės“. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą 39-s PVM sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nebuvo įregistruotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose: „Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų duomenys“, „Pirkimai“, „Pinigų mokėjimas“. Todėl daroma išvada, kad 39-s PVM sąskaitos faktūros laikotarpiu nuo 2006-01-03 iki 2007-04-06 nebuvo užregistruotos AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose „Gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenys“ ir „Pirkimai“, o telefono aparatai ir įranga nebuvo apskaityta trumpalaikio turto apskaitos registruose. Pagal tyrimui pateikta medžiagą nustatyta, kad už telefono aparatus ir įrangą, kurie buvo nupirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 39-s PVM sąskaitas faktūras buvo sumokėta grynais pinigais. Tačiau tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra patvirtinančių, kad iš bendrovės kasos M. Z. buvo išmokėti pinigai minėtose PVM sąskaitose faktūrose įvardintų prekių apmokėjimui. AB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 dalies nuostatą - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 4 dalies nuostatą –„Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, kadangi 2006-2007 metais buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo ūkinių operacijų dėl prekių įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 39-s PVM sąskaitas faktūras bei jų apmokėjimo. Dėl to AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir finansinės atskaitomybės dokumentuose neteisingai atvaizdavo bendrovės turtą ir įsipareigojimų dydį. Pagal LR 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 14 str. 2 dalies reikalavimus – „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ , remiantis šio Įstatymo 11 str. 1 dalies nuostata – „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)<...>“. Tiriamuoju laikotarpiu AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkės pareigas ėjo V. R.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 str. reikalavimais – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, o pagal šio Įstatymo 21 str. nuostatas – „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ (13 t. 37-58, 59-150 b.l.).
Specialistė G. K. apklausta teisme paaiškino, kad patvirtina byloje duotą išvadą. Papildomo tyrimo metu daugiau negavo jokių dokumentų dėl SIM kortelių apskaitos ar dėl apmokėjimo, todėl nesikeičia duota išvada. Mokesčių inspekcijose parašyta, kad buvo patikrinimai, bet patikrinimai buvo dėl akcizų mokesčių ir tik vieną kartą pelno mokesčio klausimai, bet niekur nebuvo akcentuota dėl ryšių paslaugų, sąnaudų klausimai. Kitų patikrinimų nebuvo, išvadai įtakos neturėjo. 2001-08-31 Nr. 58k įsakymu direktorius R. D. nieko nepažeidė, teisingai patvirtino sąrašą, kad tie asmenys, kurie nurodyti, turi teisę pasirašyti tuose dokumentuose, tačiau nebuvo nurodyta, kas atsakingas, kas kontroliuoja ir kaip vykdomi tie nurodymai, kas atsakingas, kad būtų vykdomi šie įsakymai. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą atsakingas įmonės vadovas, už įrašų teisingumą atsakingas vyr. buhalteris.
Taigi specialisto išvadose nurodyta, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsakingas ūkio subjekto vadovas, o pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 30 d. už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku ir nuo 2003 m. gruodžio 30 d. iki 2008 m. balandžio 17 d. (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris). Taip pat specialistai nustatė, kad pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus R. D. 2000 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 45 buvo pavesta deklarantei R. G. vesti mobiliųjų telefonų analitinę apskaitą, kontroliuoti vyr. vadybininkų, vadybininkų, vairuotojų limitų panaudojimą, informuoti buhalteriją apie limitų pažeidimus (7 priedas). Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2002 m. sausio 5 d., 2003 m. sausio 2 d., 2005 m. sausio 5 d., 2006 m. sausio 4 d. ir 2007 m. sausio 3 d. įgaliojimus atitinkamai Nr. 4, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 2007/6 ir be Nr. įgaliojo eksporto vadovą M. Z. atlikti visus juridinius ir finansinius veiksmus, susijusius su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ryšio tinklu, taip pat gauti detalias ataskaitas, o nuo 2006 m. sausio 4 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. pirkti telefonus lengvatinėmis sąlygomis, įsigyti naujus abonentus, atlikti perrašymus. Minėti įgaliojimai pasirašyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus R. D..
Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nors ir specialisto išvadoje nurodyta, kad bendrovės generalinis direktorius R. D. ir vyriausioji finansininkė V. R. nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti, ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, nurodančių, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, tačiau konstatavo, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ eksporto skyriaus vadovas M. Z. ir deklarantė R. G. neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą paslaugų tiekimo už atlygį, nepateikė bendrovės buhalterijai duomenų apie suteiktas ryšio paslaugas fiziniams asmenims.
Kaip minėta, R. D. buvo kaltinamas, kad organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą - tyčia pažeidė norminius aktų reikalavimus, susijusius su kasos darbo organizavimu, ūkinių operacijų ir įvykių įforminimu, dėl ko iš dalies negalima nustatyti akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2002-2007 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tačiau iš bylos matosi, kad R. D., būdamas bendrovės generaliniu direktoriumi priėmė įsakymus, kuriais atsakingiems bendrovės darbuotojams pavedė tvarkyti ne tik bendrovės finansus (buhalteriją), bet ir suteikė teisę pasirašyti apskaitos dokumentus, surinkti pinigus iš pirkėjų, pavedė vesti mobiliojo ryšio telefonų analitinę apskaitą, kontroliuoti limitų panaudojimą ir informuoti buchalteriją apie limitų pažeidimus. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. D., kaip bendrovės generalinis direktorius, savo pareigas vykdė tinkamai – organizavo bendrovės veiklą ir dėl to nepažeidė Lietuvos Respublikos 2000-07-13 Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. 10 d. nuostatos.
Kita vertus, pažymėtina, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo vyriausiąjį buhalterį, t. y. bendrovėje veikė savarankiška buhalterinės apskaitos tarnyba, kuri buvo atsakinga už buhalterinių dokumentų tvarkymą, įforminimą, už dokumentuose esančių duomenų tikrumą. Kadangi generalinio direktoriaus įsakymais buvo paskirti atsakingi asmenys, kuriems buvo pavesta vesti mobiliojo ryšio telefonų analitinę apskaitą, kontroliuoti limitų panaudojimą ir informuoti buhalteriją apie limitų pažeidimus bei konkretiems darbuotojams buvo suteikta teisė pasirašyti apskaitos dokumentus, surinkti pinigus iš pirkėjų. Be to, 2006-01-04 įgaliojimu Nr.4 ir 2007-01-03 įgaliojimu Nr. 2007/6 M. Z. buvo įgaliotas pasirašyti visas sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastoviai užsakyti ir gauti detalias ataskaitas, užsakyti ir gauti visų bendrovei priklausančių abonentų pokalbių išklotines (detalias ataskaitas), pasirašyti visus šių pavedimų vykdymui reikalingus dokumentus bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais (1 t. 136–137 b. l., 2 t. 117 b. l.).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. 1 d. kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas. Pagal galiojančią teisminę praktiką, šio nusikaltimo subjektu gali būti vyriausiasis buhalteris (buhalteris) tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą, taip pat gali būti ūkio subjekto vadovas tais atvejais, kai jis pats tvarko buhalterinę apskaitą arba ūkio subjekte jos iš viso nėra. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, AB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo vyriausiąjį buhalterį, t. y. bendrovėje veikė savarankiška buhalterinės apskaitos tarnyba, kuri buvo atsakinga už buhalterinių dokumentų tvarkymą, įforminimą, už dokumentuose esančių duomenų tikrumą. O R. D., būdamas generaliniu direktoriumi, buvo atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, tame tarpe ir už buhalterinės apskaitos organizavimą. Jis šias savo pareigas ir vykdė, bendrovėje veikė buhalterinės apskaitos tarnyba, turinti savo vadovą. Už tinkamą apskaitos dokumentų tvarkymą buvo atsakingas būtent buhalterinės apskaitos padalinys, o ne bendrovės generalinis direktorius. R. D. nėra BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektas, nes jis nėra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, kadangi bendrovėje buvo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), t. y. bendrovėje buvo savarankiška buhalterinės apskaitos tarnyba.
Kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. D. įsakymais pavedė atsakingiems asmenims tvarkyti dokumentus, susijusius su atsiskaitymais už mobiliojo ryšio paslaugas, tai yra jis nepažeidė kaltinime nurodytų teisės aktų normų. Dėl to teismas pagrįstai R. D. pagal BK 222 str. 1 d. išteisino, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., požymių.
Kaip minėta, R. D. buvo kaltinamas ir tuo, kad piktnaudžiavo tarnyba. Šios nusikalstamos veikos padarymas kaltinime siejamas būtent su bendrovės turto iššvaistymu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Pagal BK 228 str. 1 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 str. 1 d. nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 str. 2 d., jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Nusikaltimo, numatyto BK 228 str., vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui.
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje aiškinamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio arba drausminio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Šis požymis, kuris gali būti ir turtinio, ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininkų einamų pareigų svarbą ir pan.
Kadangi nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 d., sudėtis yra materialioji, tam, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė, yra būtini padariniai bei priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šioje nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas R. D. pagal BK 184 str. 2 d. ir BK 222 str. 1 d. išteisino pagrįstai, kadangi surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, jog jis teisės aktų reikalavimų nepažeidė, savo pareigas, kaip vadovas, vykdė tinkamai, bendrovės turto neiššvaistė. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 228 str. 2 d., būtina nustatyti, kad pareigūnas ar jam prilygintas asmuo, atlikdamas ar neatlikdamas savo tarnybos pareigas pažeidė teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), apibrėžiančius jo kompetenciją. Taigi būtina nustatyti, kokias konkrečias pareigas atliekant asmuo įvykdė priešingus tarnybai interesus, kokiais konkrečiais veiksmais buvo viršyti suteikti įgaliojimai ir teisės. Šioje byloje nustatyta, jog R. D. nepažeidė teisės aktų normų, susijusių su apskaitos tvarkos organizavimu, be to, jis nėra BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. D. pagal BK 228 str. 1 d. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Įvertinusi visas bylos aplinkybes ir tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino R. D. pagal BK 184 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir BK 228 str. 2 d., nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, naikinti skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.