Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2012-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-39-506/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-17
Bylos Nr.
T-39-506/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Nuteistasis
V. M.
Nr. T-39-506/2012NUTARTISVilnius, 2012 m. sausio 17 d.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja L.Tarčevskaja, sekretoriaujant J.Savickaitei, dalyvaujant prokurorei J.Jasiūnienei, Vilniaus pataisos namų atstovui P.Srebniuk, teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų teikimą dėl nuteistojo V. M., gim. 1959-11-17 Klaipėdoje, LR piliečio, vidurinio išsilavinimo, išsituokusio, iki suėmimo gyvenusio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbusio, anksčiau teisto 1 kartą už nusikaltimus visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei susipažinusi su nuteistojo asmens byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

(S)

V. M. nuteistas 2002-02-01 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 112 str. 1d., 105 str. 5 d., 42 str. 1 d. laisvės atėmimu 13 metų. 2003-09-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi veika perkvalifikuota į LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 138 str. 1 d., 63 str. 2 d. ir bausmė palikta 13 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia: 2001-07-20Bausmės pabaiga: 2014-07-20

2/3 bausmės atliko 2010-03-20, likusi bausmės dalis – 2 metai 6 mėnesių 3 dienos.

Iš teikimo ir pataisos namų administracijos atstovo paaiškinimo posėdyje nustatyta, kad nuteistasis į pataisos įstaigą atvyko 2002-05-30, nuo 2003-05-16 paskirtas į paprastąją grupę. Šiuo metu pataisos namuose dirba stalių bare, turi stiprią motyvaciją dirbti ir esant poreikiui dirba apmokamus darbus gamybinėje zonoje. Nustatyto režimo reikalavimus pažeidė 8 kartus, 4 kartus baustas, bet nuobaudos nebegaliojančios, 7 kartus skatintas. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo keletą specialybių. Socialiniai ryšiai su artimaisiais silpni, bet išlikę – su motina susiskambina telefonu, nelankomas, bet gauna drabužių ir avalynės siuntinius. Socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimuose dalyvauja pasirinktinai. Išklausė paskaitų ciklą, skirtą asmenims, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai. Pataisos namų administracija teikia nuteistojo medžiagą lygtinio paleidimo klausimui spręsti, tačiau atsižvelgdama į nuteistojo padarytus režimo reikalavimų pažeidimus, netarpininkauja dėl lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas, šiuo metu nuteistas už labai sunkaus nusikaltinimo padarymą, PN administracija nepritaria paleidimui, prokurorė siūlė lygtinio paleidimo nuteistajam netaikyti.

Teikimas atmestinas.

LR BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotai nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai pakeisti iš pataisos įstaigos. Teismas turi įvertinti ir nuspręsti, ar gali būti nuteistasis toliau taisomas neizoliuojant jį nuo visuomenės. Kriterijai, į kuriuos turėtų atsižvelgti teismas nėra reglamentuoti, tai paliekama teismo nuožiūrai. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, vertina ne tik nuteistojo charakteristiką ir elgesį pataisos įstaigoje, bet ir jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei kitas aplinkybes.

Kaip matyti iš teismui pateikto teikimo, nuteistojo asmens bylos, nustatyto režimo reikalavimus nuteistasis pažeidė 8 kartus, 4 kartus baustas, nuobaudos nebegaliojančios, 7 kartus skatintas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo turi būti atsižvelgta į tai, kad V. M. anksčiau teistas 1 kartą. Šiuo metu nuteistas už labai didelio pavojingumo ir žiaurumo nusikaltimo padarymą. Teikime nuteistasis charakterizuojamas iš esmės patenkinamai, tačiau PN administracija dėl lygtinio paleidimo netarpininkauja. Kaip buvo minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo turi būti atsižvelgta ne tik į elgesį pataisos įstaigoje, bet į visą aplinkybių visumą. Be to, vertinant lygtinio paleidimo galimybę teismas taip pat turi apsvarstyti ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir paskirtos bausmės tikslai, kas nulemia teismo išvadą ar asmuo gali būti taisomas toliau neizoliuotas nuo visuomenės. Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. tarp išvardintų bausmės paskirčių nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Teismo manymu, šis bausmės tikslas V. M. atžvilgiu, atlikus jam 2/3 bausmės ir likus dar gana ilgam neatliktos bausmės laiko tarpui (bausmės vykdymo pabaiga 2014-07-20), dar nėra pasiektas, o jo padarytų nusikaltimų pobūdis parodo, kad iki šiol atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nesuteikia teismui pagrindo daryti išvadą, kad V. M. gali būti taisomas jo neizoliuojant nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. V. M. atžvilgiu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BVK 157 str., 164 str., LR BPK 360 str., 362 str., teismas

nutarė:

Vilniaus pataisos namų teikimą dėl nuteistojo V. M., gim. 1959-11-17, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 5 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Lilija Tarčevskaja(parašas yra)