- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-14
- Bylos Nr.
- ATP-217-354/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto L. Š. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimo, kuriuo L. Š. Š. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 str. 6 d., paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Š. Š. nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 29 d. 13.09 val. Plungės r., kelyje Šiauliai-Palanga, 108,69 km, vairuodamas automobilį „MERCEDES-BENZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant leistinam 70 km/h greičiui, važiavo 160 km/h greičiu, viršijo leistiną greitį 90 km/h (paklaida ± 5 km/h).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. Š. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6-1101-898/2014 ir paskirti mažesnę nei ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatyta nuobaudą – netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Skunde apeliantas nurodo, kad administracinį teisės pažeidimą padarė iš esmės būtinojo reikalingumo sąlygomis – leistiną greitį viršijo todėl, kad jį persekiojo įtartini asmenys su juodos spalvos ,,BMW“ markės automobiliu, ir jis, siekdamas apsaugoti savo nuosavybę ir save, padidino greitį, o persekiotojai atsiliko ir toliau nebesivijo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ATPK 30¹ str. nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pažeidėjas teigia, kad jo padarytas administracinis teisės pažeidimas nesukėlė pavojaus aplinkinių gyvybei ir sveikatai, buvo padarytas visuomenei nepavojingoje vietoje, kur nėra intensyvaus eismo. Pažymi, kad automobilį vairuoja penktą dešimtmetį ir nėra padaręs įskaitinio eismo įvykio, Kelių eismo taisyklių sistemingai nepažeidinėja, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir mano, kad ATPK 20 str. įtvirtinti tikslai būtų pasiekti netaikant jam teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.
Taip pat apeliantas skunde pažymi, kad jis yra įmonės, vykdančios Šiaulių regione veiklą, akcininkas ir vadovas, įmonė dalyvauja tarptautiniame projekte, kuriam jis vadovauja, be to, aktyviai dalyvauja įvairių rėmimo fondų visuomeninėje veikloje, todėl dažnai tenka vykti į įvairias Lietuvos vietas vykdant visuomenines pareigas. Teigia, kad netekęs teisės vairuoti, pasunkės visuomenei naudingos veiklos vykdymas, o įmonės darbuotojai, valstybė ir visuomenė patirs neigiamų pasekmių, o tai, akivaizdu, kad nėra proporcinga skiriamai nuobaudai.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti L. Š. Š. apeliacinio skundo, nes pastarojo padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių, keliantis pavojų eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad L. Š. Š. įvykio dieną vairuodamas automobilį viršijo nustatytą leistiną 70 km/h greitį daugiau nei 50 km/h – važiavo 155 km/h (įvertinus paklaidą +/- 5 km/h) greičiu (4 b. l.). Apeliantas neginčija teismo nustatytų faktinių pažeidimo aplinkybių, jo veikos kvalifikacijos ir tik prašo neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju, būtent dėl L. Š. Š. taikytinos administracinės atsakomybės ir pasisakys aukštesnės instancijos teismas.
Jau minėta, kad L. Š. Š. yra nubaustas pagal ATPK 124 str. 6 d. už tai, kad vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h. Analizuojant ATPK 124 str. esančias administracinių teisės pažeidimų sudėtis, matyti, kad administracinė atsakomybė diferencijuojama, atsižvelgiant į viršyto leistino greičio dydį. Taigi viršytas leistinas važiavimo greitis yra tas ATPK 124 str. numatytų administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvusis požymis, kurio nustatymas, kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 124 str. 6 d., yra būtinas, turi būti konkretus ir nekelti abejonių. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl nustatyto L. Š. Š. važiavimo greičio, jo neginčija ir apeliantas.
Taigi atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h yra numatyta ATPK 124 str. 6 d. ir sankcijoje nurodyta, kad vairuotojams už tokio pobūdžio pažeidimą užtraukia baudą nuo 1000 Lt iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 3 mėnesių arba areštą 7 paroms su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams <...>. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismas, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenį apibūdinančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kad L. Š. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o taip pat įvertinęs tai, kad apeliantas jau ne pirmą kartą administracinėn atsakomybėn traukiamas už nustatyto greičio viršijimą (8 b. l.), paskyrė L. Š. Š. minimalią ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytą piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Dėl to, kas paminėta, laikyti, kad apeliantas už padarytą teisės pažeidimą buvo nubaustas per griežtai, nėra pagrindo.
Savo skundu L. Š. Š. apeliuoja į savo darbo pobūdį, visuomenines pareigas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, kad leistiną greitį jis viršijo veikdamas būtino reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 str.). Be paties apelianto teiginių apie būtinąjį reikalingumą byloje nėra jokių kitų L. Š. Š. pareiškimus patvirtinančių duomenų, todėl ši apelianto versija atmestina. Nepaisant to, L. Š. Š. darbo pobūdis ir jo visuomeninė veikla šiuo konkrečiu atveju savaime nemenkina nei jo kaltės pažeidimo padaryme, nei padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo, todėl nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę, suponuojančiomis dar mažesnės nuobaudos už paskirtą minimalią skyrimą, arba išvis administracinės nuobaudos neskyrimą (ATPK 30¹ str.). Be to, pažymėtina, kad skiriant administracinę nuobaudą, yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Taikant prevencines priemones, baudžiant pažeidėją, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Asmuo privalo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.
Be to, kas paminėta, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad L. Š. Š. jau ne pirmą kartą baudžiamas administracine tvarka už nustatyto leistino greičio viršijimą pagal ATPK 124 str. Maža to, 2014 m. sausio 29 d. 13.09 val. padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį yra nubaustas skundžiamu nutarimu, tą pačią dieną, 16.11 val., jis vėl vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 23 km/h, už ką jam buvo įteiktas administracinis nurodymas. Tai, kas išdėstyta, neigiamai apibūdina L. Š. Š. asmenį ir suponuoja išvadą, jog apelianto padarytas pavojingas, grubus administracinės teisės pažeidimas nėra atsitiktinis neigiamas jo poelgis – tai įžūlus visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymas dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindą spręsti, kad apelianto padarytas administracinės teisės pažeidimas yra pavojingesnis už įprastus tokio pobūdžio pažeidimus, o tai dar sykį patvirtina išvadą, jog švelninti apelianto teisinę padėtį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
L. Š. Š. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.