- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-07
- Bylos Nr.
- 2K-98/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Alvydas Pikelis, Ona Aldona Budienė (pran.)
- Nuteistasis
- V. A.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Onos Aldonos Budienės,
uždarame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 40 parų areštu, pagal BK 214 straipsnį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, 65 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su neatlikta bausmės, paskirtos Palangos miesto apylinkės teismo 2000 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, dalimi ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams.
Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, kuria nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo V. A. gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. nuteistas už tai, kad 2004 m. lapkričio 6 d., apie 17 val., Kėdainiuose, Gegučių gatvėje esančiame parke, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą, užpuolė L. K. ir panaudojo prieš ją fizinį smurtą, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsisėdęs jai ant krūtinės, grasindamas sumušti ir liepdamas tylėti, palaužė nukentėjusiosios pasipriešinimą ir, išsitraukęs savo varpą, liepė tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau šių nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pamatęs į nukentėjusiosios pagalbos šauksmą atsiliepusius ir ateinančius du vyriškius, nuplėšė nukentėjusiajai nuo kairės rankos laikrodį ir pagriebė rankinę, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 3410 su dėklu, L. K. vardu išduotas Socialinio draudimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojantis L. K. Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), darbo pažymėjimas, VISA ELECTRON banko kortelė, EGO kortelė, UAB Kėdainių autobusų parko mėnesinis bilietas, moteriška kosmetika, EXTRA ID kortelė, odinė piniginė, 60 litų, polietileninis maišelis su vaistais, skėtis, t. y. užvaldė L. K. priklausantį 360 Lt vertės turtą, mokėjimo instrumentą, dokumentus ir pabėgo.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu V. A. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti arba sumažinti bausmę, nes jam be pagrindo pridėta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Kasatorius nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Jis šio nusikaltimo nepadarė, o nukentėjusiajai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną įsigijo kirpykloje iš pažįstamo asmens. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino liudytoja V. V., nurodžiusi, kad į kirpyklą buvo atėjęs vyriškis. Be to, byloje yra neatitikimai dėl nusikaltimo padarymo laiko: iš pradžių buvo nurodyta, kad nusikaltimas padarytas 18 val., o vėliau – kad jau 17 val.
Kasatorius mano, kad bylos tyrėjas įtikino nukentėjusiąją, jog tai jis ją užpuolė. Pati gi nukentėjusioji nurodė, kad ją užpuolęs asmuo buvo jaunesnis. Taip pat neįtikėtina, kad užpuoliką nukentėjusioji atpažino iš batų. Kasatorius nesutinka ir su teismo išvada, jog nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs, nes ji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tik vieną kartą.
Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai A. M. ir Ž. V., buvę parke tuo metu, kai buvo padarytas nusikaltimas, parodė, kad prie jų taip pat buvo prikibęs vyriškis, kuris panašus į nukentėjusiąją užpuolusį asmenį, tačiau tai buvo ne jis, V. A.
Kasatorius dar nurodo, kad skiriant galutinę bausmę jam nepagrįstai buvo pridėta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 20 straipsnio nuostatų taikymo
Kasatorius V. A. nepagrįstai teigia, kad teismai neteisingai įvertino pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus ir todėl padarė neteisingas išvadas. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir ar nagrinėjant bylą nepadaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Įrodymų vertinimas tiek, kiek jis yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimu bylos aplinkybėms, nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, nes teismo išvadų atitikimas bylos aplinkybėms nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacinis pagrindas (BPK 369 straipsnis).
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisėjų, vertinusių šioje byloje įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes ir kasaciniame skunde tokių abejonių nenurodyta. Nuosprendis pagrįstas įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus reikalavimus, vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrinant juos teisiamajame posėdyje.
Neatitinka tikrovės kasatoriaus tvirtinimas, kad nusikalstamų veikų padarymo laikas pagal pirminius duomenis buvo 18 val., o pagal vėlesnius – jau 17 val. Pranešime prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma, jog įvykio laikas yra 2004 m. lapkričio 6 d., apie 17 val. (b. l. 1). Byloje yra tik duomenys, kad nukentėjusioji apie 18 val. atvyko į VĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių su įvairiais kūno sužalojimais ir muštinėmis žymėmis veido srityje.
Nepagrįstos nuteistojo abejonės nukentėjusiosios parodymų nuoseklumu ir galimybe atpažinti ją užpuolusį asmenį. Nukentėjusioji išsamiai apibūdino šį asmenį, nurodydama, kokius jo veido bruožus ji gerai įsidėmėjo – žandus, lūpas, nurodė ir kitus šio asmens išorės požymius – ūgį, eiseną. Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji ją užpuolusį asmenį atpažino būtent iš veido bruožų, eisenos. Nukentėjusioji taip pat atpažino ir ją užpuolusios asmens batus pagal spalvą, medžiagą, siūles, pado formą, raištelius (b. l. 146). Kaip patvirtino V. A., liudytoja R. R., batai, kuriuos atpažino nukentėjusioji, buvo pirkti 2004 m. rudenį, todėl ir nusikaltimo padarymo metu lapkričio 6 d. jie dar buvo sąlyginai nauji, kaip nurodė ir nukentėjusioji.
Kasatoriaus versija apie tai, kad nukentėjusiajai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną jis įsigijo iš pažįstamo asmens kirpykloje, teismo pagrįstai, remiantis liudytojos V. V. parodymais, atmesta. Pažymėtina, kad duodamas savo pirminius parodymus 2005 m. sausio 14 d. V. A. gerai neprisiminė, kur jis buvo 2004 m. lapkričio 6 d., paaiškindamas, kad tikėtina, jog jis buvo su šeima, apklausos pabaigoje jau teigdamas, kad buvo pas uošvienę Dotnuvoje (b. l. 150-151). Taip pat jis teigė, kad SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), nesinaudojo ir iš abonento, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusio nukentėjusiajai, neskambino.
Kasatoriaus minimi liudytojai A. M. ir Ž. V. davė parodymus apie kitą asmenį, kurį jie buvo sutikę kitu nei nusikaltimo padarymo laiku, todėl teismas pagrįstai jų parodymais, kaip teisinančiais V. A., nesirėmė.
Dėl BK 64 straipsnio taikymo
Kasatorius neteisus teigdamas, kad teismas nepagrįstai prie naujuoju nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį. Palangos miesto apylinkės teismo 2000 m. sausio 26 d. nuosprendžiu V. A. buvo nuteistas pagal BK 118 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą, buvo paskirta šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pagal 2003 m. birželio 26 d. teismo nutartį veika perkvalifikuota pagal naujojo BK 149 straipsnį ir bausmė sumažinta iki penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 23 d. nutartimi V. A. paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai prieš laiką vieneriais metais trimis mėnesiais 26 dienomis (b. l. 226). Skaičiuojant nuo 2003 m. liepos 23 d. jam laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2000 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, terminas būtų suėjęs 2004 m. lapkričio 19 d. Naują nusikalstamą veiką V. A. padarė 2004 m. lapkričio 6 d., t. y. dar nepasibaigus lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą laikotarpiui. Taigi teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 77 straipsnio 6 dalies, 64 straipsnio 1 ir 3 dalių normomis, subendrino dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą. Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos pritaikytos tinkamai, todėl tenkinti kasatoriaus prašymo nėra įstatyminio pagrindo.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o nuosprendis ir nutartis neperžengiant skundo ribų pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. A. kasacinį skundą atmesti.