- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- ATP-76-581/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00622-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiasis darbo inspektorius 2014 m. liepos 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį V. J. už tai, kad 2014-07-04 patikrinus V. J., vykdančios individualią žemės ūkio veiklą, ūkį (į. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), buvo rastas dirbantis D. K., su kuriuo nustatyta tvarka nesudaryta darbo sutartis, kuris ūkyje nuo 2014-06-15 atlieka įvairius ūkio darbus: dirba prie technikos, remontuoja traktorius, padargus, sėja laukus, šienauja, dirbdamas nuo 8.00 val. ryto iki 17.00 val. vakaro, už sutartą 1000 Lt, tuo pažeisti Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla V. J. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Mano, kad byloje surinktų duomenų bei teismo posėdžio metu apklaustų nešališkų liudytojų parodymų pakanka nustatyti, jog D. K. realiai dirbo ūkininkės V. J. ūkyje nuo 2014 m. birželio 15 d., ūkininkės V. J. ir nelegaliai dirbusio D. K. darbo santykiai turėjo visus darbo sutarties požymius. Atkreipia dėmesį, kad V. J. ūkio patikrinimas buvo atliktas ne anoniminio skundo pagrindu, o gavus konkrečią informaciją iš Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus. Skundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas neatsižvelgus į pirminius D. K. paaiškinimus, kuriais jis detaliai patvirtino nelegalaus darbo faktines aplinkybes bei į Institucijos pareigūnų surinktus duomenis patvirtinančius šiuos duomenis. Pažymi, kad šiuo atveju nebuvo įvertini Institucijai informaciją apie galimą pažeidimą pateikusios R. Ž. ir E. K. parodymai, kad jiems surašant buities tyrimo aktą, pats D. K. nurodė, kad nelegaliai dirba pas V. J.. Buities tyrimo akte šios aplinkybės užfiksuotos, nurodant, kad D. K. teigimu jis per dieną uždirba apie 50 Lt. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir U. seniūnijos komisijos protokolo įrašas, jog socialinė darbuotoja pranešė, kad D. K. pokalbio seniūnijoje metu pasisakė, kad dirba pas V. J.. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė išimtinai su V. J. giminystės ar darbiniais ryšiais susijusių liudytojų parodymais. Pažymi, kad Institucijos nustatyti esminiai darbo sutarties požymiai, leidžiantys D. K. darbą vertinti kaip nelegalų. Teismas, nutraukdamas bylą, neįvertino nelegalaus darbo reikšmės ir pavojingumo, neatsižvelgė, kad šiuo pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių ir darbo rinka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. J. atstovė prašo palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad skundžiamas procesinis sprendimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pradėta išimtinai vieno asmens parodymų pagrindu, neatvykus į V. J. ūkį ir realiai neužfiksavus nelegalaus darbo fakto. Vėliau šie D. K. parodymai buvo paneigti ne tik jo paties, bet kitų bylos nagrinėjimo metus surinktų įrodymų visuma. Pažymi, kad D. K. jos ūkyje negalėjo dirbti, nes neturėjo tam būtinos kvalifikacijos, jis anksčiau buvo nurodęs atlikęs darbus, kurie aptariamu laikotarpiu negalėjo būti atlikti, jo nurodomos aplinkybės dėl gauto atlygio yra nerealios ir nelogiškos, o teiginiai, kad jis ūkyje dirbo nuo 8 iki 17 val. paneigti jo paties veiksmais, nes būtent tokiu laiku jis vyko į savivaldybe, bendravo su draugais ir Institucijos pareigūnu. V. J. atstovė atkreipia teismo dėmesį, kad dėl tam tikrų asmenybės ypatumų D. K. galimai nevisiškai supranta ir tinkamai vertina tam tikras gyvenimo aplinkybes, kartais negali logiškai pagrįsti savo žodžių ir išvadų. Tai, kad jis primigtinai reikalavo užfiksuoti, kad dirba nelegaliai tik patvirtina tokias prielaidas. Teigia, kad teismas savo daromas išvadas grindė ne V. J. nurodytų, o būtent teismo iniciatyva apklaustų liudytojų parodymais, todėl nepasitikėti jais ar vertinti kritiškai nėra jokio pagrindo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nesant galimybės neginčytinai patvirtinti, kad D. K. dirbo nelegaliai V. J. ūkyje, administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu nutraukta pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad administracinėje byloje nepakanka duomenų dėl neginčytinai patvirtinti ar paneigti D. J. ūkyje nelegalaus darbo fakto. Institucijos atstovo nuomone, Utenos rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinėje byloje surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.
Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Kaip matyti iš šios administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo V. J. buvo surašytas, gavus informaciją dėl jos ūkyje galimai nelegaliai dirbančio D. K.. Šią informaciją Institucijai pateikė Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius, nurodydamas, kad D. K. socialinės paramos teikimo U. seniūnijoje komisijos posėdžio metu patvirtino, kad nelegaliai dirba pas ūkininkę V. J. (b.l. 6), analogiškus duomenis D. K. patvirtino Buities ir gyvenimo sąlygų akto surašymo 2014 m. birželio 19 d. (b. l. 62) bei Socialinės paramos teikimo U. seniūnijoje komisijos susirinkimo protokolas (b. l. 63), o taip pat 2014 m. liepos 4 d., teikdamas paaiškinimus Institucijos atstovui, jis detaliai nurodė, kur dirba, kokios jo pareigos, darbo laikotarpis bei gaunamas užmokestis (b. l.4). Teismo posėdžių metu D. K. aukščiau nurodytas aplinkybes paneigė nurodydamas, kad viską išsigalvojo, o į V. J. ūkį užsukdavo norėdamas susitikti su draugais (b. l. 36). Liudytojais apklausti E. B. (V. J. - jo darbdavės motina) (b.l. 47), Š. Š. (V. J. dukters vyras) (b.l. 67-68), A. K. (D. K. motina) (b.l. 46), D. V. (V. J. ūkio darbuotoja) (b.l.68) taip pat tvirtino, kad D. K. V. J. ūkyje niekada nedirbo. Tačiau tiek E. K. ir R. Ž. dalyvavę surašant buities tyrimo aktą, tiek tyrimą atlikęs Institucijos atstovas A. K. teismui tvirtino priešingas aplinkybes, kad D. K. tyrimo metu pats asmeniškai nurodė, kad yra V. J. ūkio darbuotojas (b.l.76-77). V. J. teikdama pirminius paaiškinimus nurodė, kad D. K. pas ją tik ateina pabendrauti, jam patinka jos ūkyje laikomi arkliai (b. l. 5), teismo posėdžių metu ji aiškino, kad D. K. dažnai užeidavo į jos ūkį, nes ten dirba jo draugas, kartu tvirtindama, kad Institucijos pareigūnai nepagrįstai ją apkaltino nelegaliai įdarbinus D. K. (b. l. 35). Taigi, asmenų, turinčių duomenų apie nagrinėjamą įvykį, parodymai yra prieštaringi ir neišsamūs, o pirmos instancijos teisme nebuvo mėginama išsiaiškinti prieštaravimų jų parodymuose priežastis ir prieštaravimus pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog paminėti bylos įrodymai nėra pakankami spręsti apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ginčijamo pažeidimo padarymą, tačiau sutinkama su apeliacinio skundo argumentais, jog buvo vadovaujamasi tik pirmosios instancijos teismui duotais parodymais, visiškai nesiaiškinant liudytojų parodymų pakeitimo motyvų, priežasčių, todėl akivaizdu, jog remtis tokiais duomenimis priimtas sprendimas - nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną – yra nepagrįstas. Konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose – nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų mačiusių pažeidimą, pareigūnų tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. D. K. nelegalaus darbo faktą patvirtino pirminiuose paaiškinimuose Institucijos pareigūnui, o taip pat ir Socialinės paramos teikimo U. seniūnijoje komisijos susirinkimo metu. D. K. parodymai fiksuoti administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame garso, vaizdo įraše, tačiau šie duomenys teismo neanalizuoti. Teismas savo daromose išvadose D. K. pirminių paaiškinimų neįvertino, kaip ir liudytojų – Institucijos pareigūno ir nelegalaus darbo faktą patvirtinusių E. K. ir R. Ž. parodymų, bei nutarime nemotyvavo, kodėl juos atmetė. Apeliacinės instancijos pažymi, jog teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Pirmosios instancijos teismas nutarime lakoniškai nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole, D. K. paaiškinime, Valstybinės darbo inspekcijos darytame garso įrašė, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte užfiksuoti duomenys apie D. K. nelegalų darbą, liudytojų R. Ž. ir E. K. parodymai neįrodo D. K. darbinės veiklos fakto, tačiau, kodėl buvo padarytos tokios išvados, nėra aišku. Juo labiau, kad nutarimo aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laikmenoje esantis garso ir vaizdo įrašas patvirtina D. K. nurodytas aplinkybes surašant paaiškinimą.
Akivaizdu, kad priimtas nutarimas yra prieštaringas, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė ir vertino teisingam bylos išnagrinėjimui svarbius įrodymus, nepašalino esančių prieštaravimų. Taip buvo pažeisti ATPK 248 straipsnyje įtvirtinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliami uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, tirdami ir nagrinėdami šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme.
Nutartis neskundžiama.