Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-10-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-572-929/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-08
Bylos Nr.
II-572-929/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Nukentėjusysis
B. K.
Advokatai
Algaudas Kirša
Kategorijos
Skundo Nr. II-572-929/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03613-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui T. B., jos atstovui advokatui Algaudui Kiršai, nukentėjusiajai B. K., vertėjai Svetlanai Minakovai,

teismo posėdyje išnagrinėjo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. liepos 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR_N-892-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyriausiojo tyrėjo 2019 m. liepos 18 d. priimtu nutarimu Nr. 18-ANR_N-892-2019 (toliau – ir Nutarimas) T. B. nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą dėl to, kad ji, 2019 m. liepos 11 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), nepasirūpino, kad jos globojamas šuo neištrūktų iš buto ir neužpultų nukentėjusiosios B. K. šuns. B. K. bandant savo šunį paimti ant rankų, T. B. globojamas šuo įkando jai į dešinės rankos plaštaką. T. B. neužtikrino, kad jos laikomas šuo nepadarytų žalos B. K. sveikatai (VšĮ Karoliniškių poliklinikos išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta diagnozė – kitų riešo ir plaštakos žaizda, S61.88), tokia savo veika T. B. pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punkto reikalavimus. Nutarimu T. B. paskirta 150 eurų bauda (b. l. 6).

Šalies argumentai

T. B. (toliau – ir Pareiškėja) Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo Nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti, arba skirti jai švelnesnę nuobaudą. Su Nutarimu nesutinka todėl, kad Pareiškėja neturi šuns, jos įvykio metu nebuvo namuose, ji įvykio nematė ir su tariamai jos šunimi įvykio metu neturėjo jokio kontakto, todėl ji neturėjo ir negalėjo užtikrinti, kad tariamai jos šuo neištrūktų iš buto ir nesusikibtų su kaimynės B. K. šunimi. Be to, tariamai nukentėjusioji B. K., būdama rūpestinga, pati turėjo suprasti, kad artėdama prie svetimo šuns, tokiu būdu tą šunį provokuoja agresijai, tuo labiau, kad ji tuo metu pati buvo su savo šunimi. Pareiškėjos nuomone, Nutarimas yra neišsamus, prieštaringas ir nevisapusiškas. Pareigūnas, priimdamas Nutarimą, neatsižvelgė į Pareiškėjos turtinę padėtį, į tai, kad ji gauna socialinę pašalpą, prižiūri neįgalų sūnų I. B., yra sūnaus rūpintoja. Nutarimas yra nepagrįstas, neobjektyvus ir neteisėtas, pažeisti administracinės nuobaudos tikslai, nevisapusiškai ir ne pilnai išaiškintos bylos aplinkybės, byla išnagrinėta nesilaikant ANK 566, 567, 568, 591, 609 ir 617 straipsnių reikalavimų (b. l. 4-5).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-asis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) atsiliepimu į T. B. skundą prašo Pareiškėjos skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Atsakydama į Pareiškėjos skundą, Institucija pažymi, kad skunde nurodomi teiginiai, kad „Pareiškėja neturi šuns, įvykio metu nebuvo namuose, įvykio nematė ir su tariamai jos šunimi neturėjo jokio kontakto, todėl neturėjo ir negalėjo užtikrinti, kad tariamai jos šuo neištrūktų iš buto ir nesusikibtų su kaimynės B. K. šunimi“ prieštarauja jos anksčiau pateiktam paaiškinimui ir negali būti vertinami kitaip, kaip bandymas išvengti atsakomybės. 2019 m. liepos 17 d. T. B. pareigūnams paaiškino, kad jos pažįstama paprašė prižiūrėti jos šunį, balto kailio (veislės nenurodė). Išvykdama iš namų, Pareiškėja nepasirūpino, kad jos prižiūrimas šuo ir jai priklausantis šuo, asmenims įeinant ar išeinant iš buto, neištrūktų, nekeltų grėsmės kitų asmenų sveikatai ar jų turtui. Pareiškėja kartu bute gyvena su sergančia mama, kuri dėl sveikatos būklės negali sulaikyti bute laikomų šunų, o specialių narvų laikyti šunims ji neturi. Kadangi T. B. netinkamai – nerūpestingai vykdė savo įsipareigojimą pasirūpinti jai nepriklausančiu šunimi, dėl ko atsirado žala kito asmens sveikatai, jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Surašant protokolą, T. B. buvo ne vieną kartą klausiama, ar ji supranta pažeidimo esmę ir tai, kad dėl jos netinkamai įvykdyto įsipareigojimo atsirado žala kito asmens sveikatai, T. B. patvirtino, kad supranta, ir tai patvirtino raštiškai, surašydama paaiškinimą savo ranka ant protokolo blanko bei pasirašydama. Skunde nurodomas teiginys, kad „tariamai nukentėjusioji B. K., būdama rūpestinga, taip pat turėtų suprasti, kad artėdama prie svetimo šuns, tokiu būdu tą šunį provokuoja agresijai, tuo labiau, kad ji pati tuo metu buvo su savo šunimi“, neatitinka tikrovės, nes iš nukentėjusiosios paaiškinimo matyti, kad jai vedant savo šunį į lauką, būnant namo (duomenys neskelbtini), I aukšto laiptinės aikštelėje, nepažįstamas vyras atidarė pirmo buto duris, iš kurio išbėgo du dideli šunys. Pamačiusi išbėgusių šunų agresiją, ji iš karto, siekiant apginti save ir savo šunį, ėmėsi apsaugos priemonių – bėgo link namo laiptinės išėjimo/įėjimo durų, norėdama kartu su šuniu pasišalinti. Nespėjusi išbėgti, bandė apginti savo šunį (paimant jį ant rankų) nuo svetimo šuns. Bandant savo šunį pakelti nuo grindų, svetimas šuo puolė jos šunį bei jai įkando į dešinę plaštaką. Matyti, kad nukentėjusioji tyčia prie svetimo šuns neartėjo bei jo neprovokavo, o atvirkščiai, bandė išvengti jų susidūrimo. Institucijos vertinimu, Nutarimas yra teisiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl Pareiškėjos skundas vertintinas tik kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ir yra nepagrįstas ir netenkintinas (b. l. 2-3).

Pareiškėja T. B., apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad ji turi vieną šunį. Įvykio dieną pas ją dar buvo draugės A. Ž. šuo parsono raselo terjeras, ji prižiūrėjo šį šunį. Tas šuo iki įvykio dvi dienas buvo pas ją, anksčiau jis irgi yra buvęs jos bute. Jos nuosavas šuo yra didesnis. Įvykio dieną bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji porai valandų paliko mamą ir neįgalų sūnų, butą užrakino, įsitikino, kad niekam nieko neatsitiks. Grįžusi pastebėjo prie durų vyšnias. Atėjo kaimynė B. ir pasakė, kad jai įkando jos (T. B.) šuo, kreipsis į policiją, parodė ranką, kur įkando. Liudytojas sakė, kad atvežė vyšnias, jos mama atrakino duris ir šuo išbėgo į laiptinę, tuo metu ėjo kaimynė su savo šunimi. Ji nežino aplinkybių, kaip tas šuo įkando B.. Ji mano, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, paprastai kai žmonės ateina, ji savo šunį uždaro vonioje. B. jai turėjo pretenzijų, prašė 200 eurų vaistams, sakė, kad jai gydytoja sakė tokią sumą vaistams. Ji su A. Ž. kelis kartus bandė susitikti su B., bet nepavyko susitarti. Įkandimas buvo, jai taip sakė liudytojas. Ji neginčija fakto, kad šuo įkando, prašo sušvelninti nuobaudą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos T. B. atstovas advokatas teismo posėdyje nurodė, kad jie nesutinka su nutarimu. Įvykio metu T. B. namie nebuvo, užėjus pašaliniam asmeniu, šunys iš buto išbėgo. T. B. apie tai nebuvo žinoma. Neatsargi buvo ir nukentėjusioji, ji pati prisiartino prie to šuns. Pareiškėjos motina serga, sūnus neįgalus, todėl prašo mažesnės baudos.

Nukentėjusioji B. K., apklausiama teismo posėdyje, nurodė, kad įvykio dieną, apie 16 val. ji nusileido į pirmą aukštą, pamatė žmogų prie T. B. buto, atsidarė buto durys ir išbėgo baltas šuo, paskui vilkšunis. Ji bėgo į tamburą, įtraukė savo šunį ir dar įbėgo tas mažas baltas šuniukas, kuris puolė jos šunį. Ji stengėsi savo šunį paimti ant rankų, jai tas baltas šuo įkando į ranką, paskui įsikabino į jos šuns kaklą. Vyras uždarė vilkšunį bute, o paskui atbėgo ir padėjo atkabinti tą baltą šunį nuo jos šuns kaklo. Jos šuo yra kiemsargis. T. B. turi vieną šunį, vilkšunį, jis yra didokas, taip pat ji dažnai vedžioja tą baltą šunį, ji nežino, kam jis priklauso, jų laiptinėje gyventojai tokio neturi. Paskui buvo atėjusi šuns šeimininkė, bet ji negyvena jų name. Ji (B. K.) norėjo draugiškai susitarti, bet T. B. brovėsi aiškintis.

Liudytojas V. U., apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad įvykio dieną atvyko pas T. B., duris atidarė jos motina, kuri yra sena ir serganti. Kai jam atidarė duris, tambure praeidinėjo moteris su rudu šuniuku, tos moters jis gerai nematė. Tos moters šuniukas pradėjo loti, metėsi į jo pusę. Tuo tarpu iš buto iššoko baltas šuniukas ir metėsi ant rudo šuniuko. Kai šunys puolė vienas prie kito, šeimininkė rudą šunį nutempė už kampo, to momento jis nematė. Kas kam kando, jis nežino. Jis nubėgo skirti šunų, tai buvo laiptinėje prie durų. Kai jis skyrė šunis, baltas šuo laikė rudam įsikandęs už sprando. Šeimininkė rudą šuniuką laikė už pakarpos, tas šuniukas sukiojosi, į visas puses kandžiojosi, jis ir šeimininkei įkando už rankos. Visko tiksliai jis nematė, kaip įkando, nematė, kad baltas šuo įkando. Jam pačiam šuo neįkando. Jis (V. U.) pražiodė baltą šuniuką, kad šis atsikabintų nuo rudo, tada baltą šunį nunešė į butą, buvo gal 10 metrų statumas nuo buto. Baltas šuniukas buvo ramus. Ant nei vieno šuns sužalojimų jis nepastebėjo. Rudo šuns šeimininkė sakė, kad tas baltas šuo įkando jos šuniui, kad jai pačiai įkando, nesakė. Jis nematė, ar rudas šuo buvo su pavadėliu, bet jis nubėgo gana toli, gal 3-4 metrus. Tuo metu jis nežinojo, kieno yra tas baltas šuo, žinojo, kad T. B. turi kitą šunį. Dabar žino, kad tas baltas šuo yra T. B. draugės.

Liudytoja A. Ž., apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad T. B. pažįsta, jos gyvena netoli viena kitos, kartu vedžioja šunis. Įvykio dieną ji buvo darbe, jos šuniukas buvo pas T. B. namuose. Jai paskambino T. ir papasakojo, kad tuo metu, kai jos šuniukas buvo pas T. namie, atėjo vyriškis, atidarė duris, jos (A. Ž.) šuniukas norėjo pasisveikinti. Laiptinėje ėjo moteris su šuniuku ant laisvo pavadėlio, jos šuniukas išbėgo, kitas šuniukas jį puolė, įsikando, jos šuniukas puolė atgal. Jos šuo yra medžioklinis, jis visada įsikimba į sprandą ir laiko. Duris atidaręs vyriškis pražiodė jos šuns nasrus ir nuvedė šunį atgal. Įvykio ji pati nematė, jai papasakojo tas vyras. Jis pasakojo, kad rudo šuns šeimininkė kėlė savo šunį, kai jos šuo laikė rudą šunį už pakarpos, jos šuo galėjo iš skausmo įkąsti savo šeimininkei. Jos šuo tuo metu laikė tą rudą šuniuką už pakarpos, jo dantys buvo užimti, todėl jos šuo įkąsti nukentėjusiajai negalėjo. Savo šunį po įvykio ji apžiūrėjo, rado, kad jam buvo įkąsta į galvą, buvo klinikoje. Jos šuo yra Parsonas Raselas terjeras, jis medžioklinis, draugauja su žmonėmis, yra čempionas, socializuotas, dresuotas, jam 10 metų. Ji norėjo susitikti su B., atsiprašyti, bet ji kalbėjo tik apie 200 eurų, bandė su B. susikalbėti, bet nepavyko.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo surašytame 2019 m. liepos 17 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos T. B. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (analogiškos nurodytoms Nutarime). Protokole esančiame T. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji su pažeidimu sutinka dėl to, kad nesugebėjo tinkamai pasirūpinti prižiūrimu šuniu, gailisi. Protokole yra T. B. parašas (b. l. 14-15).

2019 m,. liepos 12 d. B. K. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. liepos 11 d., apie 17,00 val., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, kaimynės, gyvenančios (duomenys neskelbtini) bute, šuo išbėgo į laiptinę ir puolė jos šunį. Gindama savo gyvūną, ji bandė savo šunį paimti ant rankų, tuo metu kaimynės šuo įkando jai į dešinę ranką plaštakos srityje bei šiek tiek žemiau riešo. Bendraudama su kaimyne, ji klausė, ar šuo skiepytas, tačiau konkrečios informacijos kaimynė jai nepateikė, kadangi kaimynė T. tikriausiai nepasirūpino savo šunimi. Buvo sutrikdyta jos sveikata (b. l. 16).

2019 m. liepos 12 d. B. K. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. liepos 11 d., apie 17.00 val., jai vedant savo šunį į lauką, būnant namo (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto laiptinės aikštelėje, ji pastebėjo, kad nepažįstamas vyras atidarė buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, iš kurio išbėgo du dideli šunys, vienas i šunų buvo panašus į vilkšunį, o kito veislė jai nežinoma, jo kailis buvo baltos spalvos. Abu šunys bėgo prie jos šuns ir ji, išsigandusi, kad jos šunį sudraskys, kadangi jis yra nedidelis, bėgo link laiptinės lauko durų, išbėgusi į prieangį, uždarė pirmąsias duris ir šuo, panašus į vilkšunį, liko laiptinės koridoriuje, o baltas šuo spėjo įbėgti į prieangį, kadangi laiptinės durys rakinamos elektromagnetine spyna, ji nespėjo išbėgti į lauką. Vėliau baltas šuo puolė jos šunį ir ji, bandydama savo šunį apginti, mėgino jį pakelti nuo grindų, dešinę ranką prakišdama tarp galinių kojų ir prispausdama ją prie pilvo, o kaire paimdama už krūtinės kaklo srityje, tačiau šuns nuo grindų pakelti nepavyko, kadangi baltas šuo, puldamas jos šunį, įkando jai į ranką, o vėliau įsikibo į jos šuns sprandą. Šunis išleidęs vyras iš karto matydamas, kad ją puola, vilkšunį uždarė bute, o vėliau atbėgęs padėjo atkabinti-pražiodyti baltą šunį, kuris buvo sukandęs jos šuns sprandą. Ar vyras matė, kaip jai įkando baltas šuo, ji nežino. Dėl jos rankos padėties jos šuo jai įkąsti negalėjo (b. l. 17).

Išrašuose iš B. K. medicininių dokumentų matyti, kad ji 2019 m. liepos 11 d. kreipėsi dėl žaizdos dešinės plaštakos srityje. Pacientės teigimu 2019 m. liepos 11 d. į ranką įkando svetimas šuo. Dešinės plaštakos dorsaliniame paviršiuje kąstinė žaizda. Dešinio dilbio srityje kelios hematomos, nubrozdinimo žymės. Poliklinikoje atliktas žaizdos išvalymas, perrišimas. Skirta imunoprofilaktika nuo pasiutligės (b. l. 22).

Išraše iš B. K. šuns ligos istorijos matyti, kad 2019 m. liepos 12 d. B. K. buvo klinikoje su augintiniu kasmetinei vakcinacijai. Šeimininkė minėjo, kad jos augintinį apsilankymo dieną užpuolė kitas šuo ir įkando. Apžiūros metu pastebėta, kad šuniui yra ištinusi apatinio žandikaulio dešinė pusė, tynis minkštųjų audinių. Žaizdų ar kitų didelių traumų nestebima. Bendra šuns savijauta gera.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo J. S. 2019 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2019 m. liepos 17 d., dirbant kartu su tyrėja I. Ž., jis atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur bendravo su T. B.. Pokalbio metu T. B. nurodė, kad jos pažįstama paprašė jos prižiūrėti jos šunį, balto kailio, veislės nenurodė. 2019 m. liepos 11 d., tuo metu, kai ji buvo išvykusi, į jos butą (duomenys neskelbtini) užėjo pažįstamas vyras, kuriam atidarius minėto buto duris, iš buto išbėgo šuo, kurį T. B. sutiko prižiūrėti, ir jai priklausantis „Vilkšunių“ veislės šuo. Tuo metu, kai šunys išbėgo iš buto, laiptinėje buvo kaimynė su savo šuniu, kurios šunį puolė iš T. B. buto išbėgę šunys. T. B. žinomos įvykio aplinkybės tik iš jos pažįstamo vyro žodžių. T. B. taip pat nurodė, kad išvykdama ji nepasirūpino, kad jos prižiūrimas šuo ar jai priklausantis šuo, asmenims įeinant ar išeinant iš buto, neištrūktų, nekeltų grėsmės kitų asmenų sveikatai ar jų turtui. Taip pat T. B. nurodė, kad bute gyvena su sergančia mama, kuri dėl sveikatos būklės negali suvaldyti bute laikomų šunų, o specialių narvų laikyti šunims ji neturi (b. l. 19).

Liudytojo V. U. 2019 m. liepos 18 d. rašytiniame paaiškinime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad jis praėjusią savaitę užėjo pas pažįstamą T. B.. Duris atidarė jos motina. Tuo metu prie durų pribėgo bute buvęs šuo. Tuo pat metu koridoriumi ėjo moteris su rusvu šunimi. Baltas šuo iš buto lodamas išbėgo ir puolė rusvą šunį. Įvyko trumpas šunų susigrūmimas. Jis pribėgo ir išskyrė šunis. Baltam šuniui iš buto teko pračiaupti dantis. Rusvas šuo kaleno dantimis į visas puses. Nestipriai griebė už laikančios šunį rankos, ar įkando baltam šuniui, jis nepastebėjo. Vėliau matė, kad lyg sukandžiojo balto šuns snukį. Kai išskyrė šunis, jis baltą šunį nuvedė į butą. Šuo nesielgė agresyviai ir net nelojo. Pats grįžo į įvykio vietą prie laiptinės durų, nes ten papylė vyšnias. Rusvo šuns šeimininkės jau nebuvo (b. l. 20-21).

Šalies argumentai

A. Ž. raštiniame paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. liepos 11 d. ji paliko savo šunį (Parson Russel Terrier veislės) savo pažįstamai T. B.. Jos šuo dalyvavo parodose ir lankė dresavimo pamokas, turi visus būtinus skiepus. Vakare 2019 m. liepos 11 d. ji kartu su T. B. norėjo nueiti aplankyti B., kad sužinotų visas įvykio detales ir atsiprašytų už savo šunį, taip pat sužinotų, kaip laikosi jos šuo ir ar turi šuo reikalingus skiepus. Prieš nueinant pas ją, T. paskambino į B. mobilųjį telefoną, įjungė garsiakalbį, ir ji iškart išgirdo, kaip B. pradėjo rėkti, kad T. jai skolinga 200 Eur, kitaip B. parašys pareiškimą į policiją. T. bandė ją nuraminti, siūlė susitikti ir ramiai pakalbėti, bet B. rėkė, kad jai nėra apie ką kalbėti su T., nes ji labai skuba į darbą. Tada B. numetė telefono pokalbį ir tuo pokalbis baigėsi. Po šito jos susitiko su įvykio liudytoju V. U.. Jis papasakojo, kad B. šuo pirmas įkando jos (A. Ž.) šuniui į galvą. Tik po to jos šuo įkando B. šuniui už sprando ir nepaleidinėjo. B. pasielgė visiškai neteisingai, ji pradėjo savo šunį temptu sau ant rankų, jos šuniui po tokio veiksmo pasidarė dar skaudžiau ir, kaip sako liudytojas V., tempimo momentu B. šuo pats įkando jai į ranką. Jos šuo tuo momentu buvo įsikandęs B. šuniui į sprandą ir niekaip negalėjo įkąsti B.. Liudytojas V. pravėrė jos šuns nasrus, paėmė už antkaklio ir įsivedė namo pas T.. B. šuns įkandimas jos šuniui į galvą blogai gijo ir 2019 m. liepos 14 d. jiems reikėjo važiuoti į veterinarijos kliniką, kur už vizitą pas veterinarą ir vaistus ji sumokėjo 36 Eur. 2019 m. liepos 17 d. ji buvo pas T. B. namie, adresu (duomenys neskelbtini), tuo momentu, kai pas ją buvo policija. T. rašė pasiaiškinimą pagal policijos pareigūno nuorodas, kitaip jis pasakė, kad konfiskuos jos (A. Ž.) šunį. Policijos pareigūnas nenorėjo klausyti T., kad tai nėra jos šuo, nenorėjo gilintis į jokias detales. 2019 m. liepos 18 d., apie 21 val. ji vėl bandė sutikti su B.. Ji kartu su T. atėjo pas ją į namus. Iškart atidarius duris, B. pradėjo rėkauti, kad T. jai skolinga 200 Eur. Ji prisistatė B. ir norėjo jai paaiškinti, kas ji yra, atsiprašyti už savo šunį, norėjo sužinoti, kaip jaučiasi jos šuo ir ar jos šuo yra paskiepytas. Bet B. nedavė jai pasakyti nei žodžio, tik rėkavo, kad jos duotų jai 200 Eur ir ji nenori jų klausyti, ir kad kitaip ji skambins į policiją ir praneš, kad jos įsilaužė į jos namus (visą tą laiką jos stovėjo laiptinėje prie buto durų). Kad ir kaip norėjo nuraminti B. ir ramiai su ja pakalbėti, viskas buvo veltui. Jos stengėsi išspręsti konfliktą taikiai, bet B. pasirinko šantažo kelią ir be 200 Eur nepateikė noro su jomis žmogiškai aptarti susiklosčiusią situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 5.4 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo, be kita ko, ir užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Iš T. B. skundo bei duotų paaiškinimų matyti, kad ji nepripažįsta padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, o aptariamą įvykį vertina kaip nelaimingą atsitikimą. Su tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija teismas nesutinka. Administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad T. B. paėmė pagloboti savo pažįstamos A. Ž. šunį. Kaip ji pati nurodė teismo posėdyje, šis šuo iki įvykio pas ją namuose buvo kelias dienas. Taigi, priėmusi į savo namus globoti gyvūną, T. B. tapo už jį atsakinga, turėjo pareigą laikytis gyvūnų laikymo taisyklių bei užtikrinti, kad šuo nepadarytų žalos aplinkiniams. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad T. B., išeidama iš namų, paliko šunį savo bute, kuriame tuo metu buvo jos neįgalus sūnus ir serganti motina, kurie šunimi tinkamai pasirūpinti negalėjo. Išvykdama iš namų, ji nepasirūpino, kad jos prižiūrimas šuo, asmenims įeinant ar išeinant iš buto, neištrūktų, nekeltų grėsmės kitų asmenų sveikatai ar jų turtui. V. U. paskambinus į buto duris ir T. B. motinai jas atidarius, šuo išbėgo į laiptinę, užpuolė nukentėjusiosios B. K. vedamą šunį, o pastarajai bandant savo šunį paimti ant rankų - įkando jai į dešinės rankos plaštaką. Aplinkybę, kad T. B. globojamas baltos spalvos šuo užpuolė nukentėjusiosios šunį patvirtino be tik pati nukentėjusioji B. K., bet ir tiesiogiai įvykį matęs liudytojas V. U., kuris nurodė, kad baltas šuo išbėgo iš buto lodamas ir puolė rusvą B. K. šunį. Kai jis skyrė šunis, baltas šuo laikė rudam įsikandęs už sprando. Jis pražiodė baltą šunį, kad šis atsikabintų nuo rudo, tada nunešė į butą. Liudytoja A. Ž. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad jos šuo yra medžioklinis, todėl turi instinktą laikyti įsikandęs kitiems gyvūnams į sprandą.

Teismas atmeta skundo argumentus, kad nukentėjusiajai B. K. galėjo įkasti jos pačios šuo. Nukentėjusioji nuo pat įvykio pradžios tvirtino, kad jai įkando būtent šuo, išbėgęs iš T. B. buto, jos paaiškinimai buvo nuoseklūs. B. K. nurodytas aplinkybes patvirtina ir VšĮ Karoliniškių poliklinikos išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta diagnozė – riešo ir plaštakos žaizda, S61.88. Liudytojas V. U. savo paaiškinime nurodė, kad B. K. šuo kaleno dantimis ir nestipriai griebė už jos rankos. Tačiau apklausiamas teismo posėdyje ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą šis liudytojas jau nurodė, kad tiksliai nematė, ar šuo įkando šeimininkei (B. K.) į ranką. Pažymėtina, kad V. U. yra T. B. pažįstamas (būtent jis skambino į jos buto duris aptariamo įvykio metu), todėl gali būti suinteresuotas duoti pastarajai palankius parodymus. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai B. K. į dešinės rankos plaštaką įkando būtent iš T. B. buto išbėgęs šuo.

Taip pat teismas visiškai nepagrįstais laiko pareiškėjos ir jos atstovo teiginius, kad nukentėjusioji B. K. artėdama prie svetimo šuns, jį provokavo agresijai, nes ji pati tuo metu buvo su savo šunimi. Iš nukentėjusiosios paaiškinimo matyti, kad jai vedant savo šunį į lauką, būnant namo (duomenys neskelbtini), I aukšto laiptinės aikštelėje, nepažįstamas vyras atidarė pirmo buto duris, iš kurio išbėgo du dideli šunys. Pamačiusi išbėgusių šunų agresiją, ji iš karto, siekiant apginti save ir savo šunį, ėmėsi apsaugos priemonių – bėgo link namo laiptinės išėjimo durų, norėdama kartu su šuniu pasišalinti. Nespėjusi išbėgti, bandė apginti savo šunį (paimant jį ant rankų) nuo svetimo šuns. Pažymėtina, kad B. K., vesdama jai priklausantį šunį namo, kuriame ji gyvena, laiptine, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, nesielgė netinkamai ar provokuojamai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad būtent T. B. netinkamai – nerūpestingai vykdė savo įsipareigojimą pasirūpinti jai patikėtu šunimi, dėl ko buvo padaryta žala kito asmens sveikatai. Nors pareiškėja nurodo, kad šis įvykis yra nelaimingas atsitikimas, o jos net nebuvo namuose, tačiau, kaip minėta, T. B. šunį paliko bute su sergančia motina ir neįgaliu sūnumi, kurie dėl sveikatos būklės jo negalėjo sulaikyti ar kitaip pasirūpinti. Be to, tai, kad į daugiabutyje esančio T. B. buto duris paskambino pašalinis asmuo, ko pasekoje jas atidarė pastarosios motina ir išbėgo šuo, negali būti pripažįstama tokia aplinkybe, kurios T. B. negalėjo numatyti. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad T. B. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo paskirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą. Už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, tokios aplinkybės kaip veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kt. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad T. B. administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, jai geranoriškai sutikus prižiūrėti pažįstamos šunį. T. B. kaltės nepripažino, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų, kad ji anksčiau būtų buvusi bausta administracine tvarka byloje nėra. Teismas atsižvelgia į tai, kad T. B. turi neįgalų sūnų, kuriam nustatyti specialieji poreikiai bei senyvo amžiaus motiną, kuriuos prižiūri. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. B. pajamos yra nedidelės, jai, kaip nepasiturinčiam asmeniu, paskirta socialinė parama. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu nutarimu paskirta 150 eurų bauda T. B. yra didelė finansinė našta.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskyrus T. B. švelnesnę, nei ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta nuobaudą – įspėjimą.

Remdamasis išdėstytu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. liepos 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR_N-892-2019 pakeistinas, taikant T. B. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskiriant jai administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 645 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. liepos 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR_N-892-2019 pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti T. B. švelnesnę, nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta nuobaudą - įspėjimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė