Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. B. ir V. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK): 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (veika J. V. atžvilgiu) 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimu, 182 straipsnio 2 dalį (veika S. K. atžvilgiu) – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (veika J. K. atžvilgiu) – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimu, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (veika S. D. atžvilgiu) – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimu, 182 straipsnio 2 dalį (veika J. G. atžvilgiu) – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu, 182 straipsnio 2 dalį (veika B. A. M. atžvilgiu) – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (veika P. Š. atžvilgiu) – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį (5 mėnesius) už baigtus nusikaltimus skirtų bausmių bei po dalį (3 mėnesius) už nebaigtus nusikaltimus skirtų bausmių, ir S. B. skirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ir ją pakeitusia Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatytos galutinės subendrintos bausmės ir S. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 5 mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. lapkričio 31 d., taip pat pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. ir 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžius atliktų bausmių laikas.

V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK: 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (veika J. V. atžvilgiu) 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimu, 182 straipsnio 2 dalį (veika S. K. atžvilgiu) – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (veika J. K. atžvilgiu) – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimu, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (veika S. D. atžvilgiu) – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimu, 182 straipsnio 2 dalį (veika J. G. atžvilgiu) – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu, 182 straipsnio 2 dalį (veika B. A. M. atžvilgiu) – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (veika P. Š. atžvilgiu) – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį (5 mėnesius) už baigtus nusikaltimus skirtų bausmių bei po dalį (3 mėnesius) už nebaigtus nusikaltimus skirtų, ir V. V. skirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2021 m. vasario 18 d., į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį.

Iš E. T., S. B. ir V. V. solidariai priteista: S. K. – 3 000 Eur turtinei, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, J. G. – 1 700 turtinei žalai atlyginti, B. A. M. – 500 Eur turtinei žalai atlyginti; po 21 Eur proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. B. ir V. V. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuotoje grupėje ir vieninga tyčia dėl sukčiavimo ir svetimo turto pasisavinimo apgaule su E. T. ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atlikinėjusiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, skambinant telefonu nukentėjusiems, melagingai prisistatant jų artimaisiais ar giminaičiais ir melagingai pranešant, kad dėl jiems artimo asmens ar giminaičio veiksmų buvo sužalotas kitas žmogus, ir dėl to reikia perduoti pinigų sužaloto asmens gydymui, ar atsiradusiai žalai padengti, kad būtų išvengta baudžiamosios atsakomybės, taip įtikinant nukentėjusiuosius, kad šie perduotų savo pinigus atsiųstam organizuotos grupės nariui, pasiuntiniui S. B., tyrimo metu nenustatytam asmeniui parinkus nusikalstamų veikų įvykdymo laiką ir vietą, su nukentėjusiaisiais palaikant telefonu nenutrūkstamą pokalbį tol, kol į nukentėjusiųjų namus ateidavo S. B. paimti apgaulės būdu išviliotų pinigų, o V. V. telefonu tuo pačiu laiku duodant nurodymus S. B., kada, kur ir pas ką nuvykti, kuo nuvykus prisistatyti, ką iš nukentėjusiųjų paimti, S. B. vykdant V. V. nurodymus ir nuvažiuojant pas nukentėjusiuosius, prisistatant tariamais nukentėjusiųjų artimaisiais, paimant iš nukentėjusiųjų apgaulės įtakoje perduodamas pinigų sumas, kurias po to pagal E. T. ir R. M. (nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką) nurodymus perduodant J. M. (nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką) ir kitam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, ir tokiu būdu V. V., E. T., S. B. kartu su kitais organizuotos grupės nariais apgaule įgijo svetimą turtą, taip S. B., V. V., E. T. su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais įvykdė šias nusikalstamas veikas:

- V. V., S. B. veikdami organizuotoje grupėje ir vieninga tyčia dėl sukčiavimo ir svetimo turto pasisavinimo apgaule su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizuotos grupės nariu, pasikėsino įvykdyti sukčiavimą, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu organizuotos grupės nenustatytam nariui, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 24 d. apie 12.51 val., paskambinus J. V. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)bei melagingai prisistačius komisaru, vėliau melagingai nurodžius, kad J. V. giminaitė vardu V., pateko į avariją, ji sužeista, sulaužyta koja, išmušti dantys, kad nebūtų keliama byla reikalingi pinigai - 1000 eurų, bei nurodžius pinigus perduoti atsiųstam pasiuntiniui, dėl ko J. V. apgaulės įtakoje sutikus perduoti 300 eurų, tą pačią dieną jis – V. V. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino S. B. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodė jam nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), paimti apgaulės būdu išviliotus 300 eurų, po ko S. B. tą pačią dieną nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ketindamas paimti pinigus, tačiau R. V. suprato, kad čia apgaulė ir atsisakė duoti pinigus. Taip V. V., S. B. bendrais su kito organizuotos grupės nario veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule pasikėsino įgyti svetimą J. V. priklausantį turtą - pinigus 300 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes R. V. atsisakė perduoti pinigus;

- V. V., S. B., E. T., veikdami organizuotoje grupėje ir vieninga tyčia dėl sukčiavimo ir svetimo turto pasisavinimo apgaule su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, įvykdė sukčiavimą, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu organizuotos grupės nenustatytam nariui, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 24 d., apie 14.51 val., paskambinus nukentėjusiajai S. K. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai prisistačius L. ir melagingai nurodžius, kad bendradarbės dukra vardu Lina, pateko į avariją, kad nereikėtų mokėti baudos, reikia pinigų – 1000 eurų, bei nurodžius pinigus perduoti atsiųstam pasiuntiniui, dėl ko S. K. apgaulės įtakoje sutikus perduoti 1000 eurų, tą pačią dieną jis – V. V. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino S. B. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodė jam nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), paimti apgaulės būdu išviliotus 1000 eurų, po ko S. B. tą pačią dieną nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), paėmė iš nukentėjusiosios S. K. apgaulės būdu išviliotus 1000 eurų, po to dar du kartus grįžo paimti dar po 1000 eurų, iš viso paėmė 3000 eurų, iš kurių vėliau tą pačią dieną E. T. nurodymu 100 eurų S. B. pasiliko sau, kaip atlyginimą už įvykdytą nusikalstamą veiką, po ko paimtus 2900 eurų E. T., skambindamas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) S. B. į telefono numerį (duomenys neskelbtini), ir R. M. (nieko nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką), S. B. nurodė pinigus perduoti J. M. (nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką), kuriuos ji vėliau perdavė Joniškyje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Taip V. V., E. T., S. B. bendrais su kitais organizuotos grupės narių veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą S. K. priklausantį turtą – pinigus (3000 eurų);

- V. V., S. B. veikdami organizuotoje grupėje ir vieninga tyčia dėl sukčiavimo ir svetimo turto pasisavinimo apgaule su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizuotos grupės nariu, pasikėsino įvykdyti sukčiavimą, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu organizuotos grupės nenustatytam nariui, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 28 d. apie 10.52 val., paskambinus J. K. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei prisistačius jos drauge vardu E., bei melagingai nurodžius, kad jos draugė Elena pateko į avariją, sužalotas automobilio vairuotojas, reikia pinigų – 1000 eurų operacijai, po to bendraujant su tariamu policijos pareigūnu bei nurodžius pinigus perduoti atsiųstam pasiuntiniui, kad nebūtų pranešta policijai apie įvykį, dėl ko J. K. apgaulės įtakoje sutikus perduoti pinigus, tą pačią dieną jis – V. V. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino S. B. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodė jam nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), paimti apgaulės būdu išviliotus 1000 eurų, po ko S. B. tą pačią dieną nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė svetimu – T. M. vardu ir pavarde, pasirašė pinigų perdavimo-priėmimo raštą, ketindamas paimti pinigus, tačiau J. K. paprašius pasakyti draugės pavardę, ir nurodžius ne tokią pavardę, ji suprato, kad čia apgaulė ir atsisakė duoti pinigus. Taip V. V., S. B. bendrais su kito organizuotos grupės nario veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule pasikėsino įgyti svetimą J. K. priklausantį turtą – pinigus 1000 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes J. K. įtarusi apgaulę atsisakė perduoti pinigus;

- V. V., S. B. veikdami organizuotoje grupėje ir vieninga tyčia dėl sukčiavimo ir svetimo turto pasisavinimo apgaule su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizuotos grupės nariu, pasikėsino įvykdyti sukčiavimą, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu organizuotos grupės nenustatytam nariui, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 28 d. apie 11.21 val., paskambinus S. D. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei prisistačius policijos pareigūnu R. G., melagingai nurodžius, kad jos pusseserė pateko į avariją, jai išmušti priekiniai dantys, lūžusi koja, automobilio vairuotojui reikalinga operacija, reikia pinigų - 1000 eurų, bei nurodžius pinigus perduoti atsiųstam pasiuntiniui, dėl ko S. D. apgaulės įtakoje sutikus perduoti pinigus, tą pačią dieną jis – V. V. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino S. B. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodė jam nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), paimti apgaulės būdu išviliotus 1000 eurų, po ko S. B. tą pačią dieną nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ketindamas paimti pinigus, tačiau S. D. suprato, kad čia apgaulė ir atsisakė duoti pinigus. Taip V. V., S. B. bendrais su kito organizuotos grupės nario veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule pasikėsino įgyti svetimą S. D. priklausantį turtą – pinigus 1000 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes S. D. atsisakė perduoti pinigus;

- V. V., S. B., E. T. veikdami organizuotoje grupėje ir vieninga tyčia dėl sukčiavimo ir svetimo turto pasisavinimo apgaule su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, įvykdė sukčiavimą, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu organizuotos grupės nenustatytam nariui, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 28 d. apie 12.56 val., paskambinus nukentėjusiajai J. G. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)bei melagingai prisistačius jos anūke vardu Ieva, po to policijos pareigūnu bei melagingai nurodžius, kad ji pateko į avariją, sužalotas automobilio vairuotojas, reikia pinigų – 1000 eurų žalai atlyginti, bei nurodžius pinigus perduoti atsiųstam pasiuntiniui, dėl ko J. G. apgaulės įtakoje sutikus perduoti 1000 eurų, tą pačią dieną jis – V. V. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino S. B. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodė jam nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), paimti apgaulės būdu išviliotus 1000 eurų, po ko S. B. tą pačią dieną nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė svetimu – T. M. vardu ir pavarde, pasirašė pinigų perdavimo - priėmimo raštą, paėmė iš nukentėjusiosios J. G. apgaulės būdu išviliotus 1000 eurų, po to dar kartą grįžo paimti 700 eurų, iš viso paėmė 1700 eurų, po ko paimtus 1700 eurų E. T., skambindamas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), ir R. M. (nieko nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką), skambindamas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), S. B. į telefono numerį (duomenys neskelbtini), S. B. nurodė pinigus perduoti J. M. (nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką), kuriuos ji vėliau perdavė Joniškyje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Taip V. V., E. T., S. B. bendrais su kitais organizuotos grupės narių veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą J. G. priklausantį turtą – pinigus (1700 eurų);

- V. V., S. B., E. T. veikdami organizuotoje grupėje ir vieninga tyčia dėl sukčiavimo ir svetimo turto pasisavinimo apgaule su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais organizuotos grupės nariais, įvykdė sukčiavimą, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu organizuotos grupės nenustatytam nariui, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 29 d. apie 15.10 val., paskambinus nukentėjusiajai B. A. M. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai prisistačius jos brolio žmona, bei melagingai nurodžius, kad ji pateko į avariją, jai lūžo koja, sužalotas automobilio vairuotojas, reikia pinigų – 1000 eurų operacijai ir kad nebūtų pradėtas tyrimas, po to tęsiant pokalbį su vyru, prisistačiusiu kaip policijos pareigūnas, bei nurodžius pinigus perduoti atsiųstam pasiuntiniui, dėl ko B. A. M. apgaulės įtakoje sutikus perduoti 500 eurų, tą pačią dieną jis – V. V. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino S. B. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodė jam nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), paimti apgaulės būdu išviliotus 500 eurų, po ko S. B. tą pačią dieną nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), paėmė iš nukentėjusiosios B. A. M. apgaulės būdu išviliotus 500 eurų, po ko paimtus 500 eurų E. T., skambindamas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) S. B. į telefono numerį (duomenys neskelbtini), ir R. M. (nieko nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką), S. B. nurodė pinigus perduoti J. M. (nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką), kuriuos ji vėliau perdavė Joniškyje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Taip V. V., E. T., S. B. bendrais su kitais organizuotos grupės narių veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą B. A. M. priklausantį turtą – pinigus (500 eurų);

- V. V., S. B. veikdami organizuotoje grupėje ir vieninga tyčia dėl sukčiavimo ir svetimo turto pasisavinimo apgaule su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizuotos grupės nariu, pasikėsino įvykdyti sukčiavimą, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu organizuotos grupės nenustatytam nariui, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 31 d. apie 13.26 val., paskambinus nukentėjusiajai P. Š. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai prisistačius jos dukra, bei melagingai nurodžius, kad jai lūžo koja, reikia pinigų - 1000 eurų operacijai, bei moteriai nurodžius pinigus perduoti atsiųstam pasiuntiniui, dėl ko P. Š. apgaulės įtakoje sutikus perduoti 400 eurų, tą pačią dieną jis – V. V. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino S. B. į telefono numerį (duomenys neskelbtini)ir nurodė jam nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), paimti apgaulės būdu išviliotus 400 eurų, po ko S. B. tą pačią dieną nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), paėmė iš nukentėjusiosios P. Š. apgaulės būdu išviliotus 400 eurų, tačiau S. B. išėjus iš buto, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip V. V., S. B. bendrais su kito organizuotos grupės nario veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule pasikėsino įgyti svetimą P. Š. priklausantį turtą – pinigus 400 eurų, bet nusikalstamos veikos nebaigė nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – neįgijo galimybės tais pinigais elgtis savo nuožiūra, nes juos paėmęs S. B. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2.1. Teigia, kad iš bylos dalyvių pažįsta tik R. M. ir J. M.. Teismas sprendė, kad buvo veikta organizuotoje grupėje, tačiau tam prieštarauja, nes jie (nuteistieji ir nenustatyti asmenys) nesitardavo tarpusavyje, tiesiog veikė pavieniui, be to, iš nukentėjusiųjų gautos sumos buvo mažo mąsto. Nežinojo, kad paimdamas pinigus iš kito asmens daro nusikaltimą.

2.2. Tvirtina, kad pareigūnas D. I. jam darė fizinį spaudimą, ypač laikino sulaikymo metu – pargriovė ant laiptų, dėdamas antrankius, spaudė keliu į grindinį. Taip pat laiptinėje, klūpint ant kelių, buvo tyčia du kartu trenkta galva į sieną, jam lipo ant sukryžiuotų kojų – tai dariusį asmenį atpažintų, nors šis asmuo laikino sulaikymo metu neprisistatė. Be to, buvo patalpintas į 13 kamerą, kur įkėlė asmenį, kraujuojančiomis žaizdomis bei užsikrėtusį ŽIV – tuo grėsė pavojus jo (S. B.) sveikatai, todėl tai turi būti traktuojama kaip daromas spaudimas tam, kad būtų išgauti parodymai. Pareigūno D. I. parodymai verčia bylą peržiūrėti iš naujo.

2.4. Skundžiamas nuosprendis kelia daug abejonių, kurios leidžia teigti, kad buvo nustatytas netikslus bausmės terminas. Prašo atkreipti dėmesį, kad iki sulaikymo dirbo, mokėsi, rūpinosi neįgalia motina, padėjo jai tvarkyti namų ūkį. Būdama be priežiūros ir negalėdama apsirūpinti mediena, motina sudegino namus, kadangi nuo šalčio sprogo radiatoriai. Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. sausio 21 d. mirė jo močiutė, kuri juo rūpinosi, kai buvo mažas. Netekęs artimo žmogaus ir laisvalaikiu skaitydamas knygas apie elgesį, padarė reikiamas išvadas. Prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, suteikti galimybę integruotis į visuomenę ir rūpintis motinos gerove. Sutinka dėl priteistų civilinių ieškinių, tačiau prašo atsižvelgti, kad, būdamas įkalintas, neturi galimybės mokėti tokios didelės sumos. Būdamas laisvėje, turėtų didesnes galimybes atlyginti žalą.

3.2. Prašo adekvačiai pritaikyti BK nuostatas, remiantis jo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme pateiktais nekaltumo įrodymais.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistųjų V. V. ir S. B. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

Dėl nuteistojo S. B. apeliacinio skundo

8. Patikrinusi baudžiamąją bylą apeliacinio skundo ribose, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir S. B. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimu.

10. Šioje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, kurių apeliantas S. B. neginčija, patvirtina, jog sukčiavimo mechanizmas buvo toks: 1) nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, skambino telefonu nukentėjusiosioms – garbaus amžiaus moterims, pateikdamas melagingą informaciją apie tai, kad joms artimi asmenys padarė žalos kitiems asmenims ir dėl to, siekiant šią žalą atlyginti, reikia perduoti pinigus atvykusiam asmeniui; 2) į nukentėjusiųjų namus ateidavo S. B., kuriam nurodymus telefonu duodavo V. V., prisistatydavo nukentėjusiųjų artimuoju, nurodydavo V. V. perduotą informaciją ir iš nukentėjusiųjų paimdavo pinigus arba kėsindavosi juos paimti; 3) paimtus pinigus S. B., vykdydamas E. T. ir R. M. nurodymus, perduodavo J. M., nenustatytam asmeniui bei atliko pinigų pervedimą „P.“ terminale kitam asmeniui. Tokiu būdu nuteistasis S. B. kartu su kitais organizuotos grupės nariais apgaule įgijo svetimą S. K., J. G., B. A. M. priklausantį turtą – skundžiamame nuosprendyje nurodytas pinigų sumas, bei pasikėsino apgaule įgyti svetimą J. V., J. K., S. D., P. Š. priklausantį turtą – skundžiamame nuosprendyje nurodytas pinigų sumas, tačiau pastarųjų nusikalstamų veikų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

11. Taigi, S. B. atliko veiksmus, kurie buvo būtini nusikalstamam tikslui – įgyti pinigams iš nukentėjusiųjų – pasiekti ir šiam tikslui nereikėjo tarpusavio ryšio ar pažinčių su visais kitais organizuotos grupės nariais, ką akcentuoja nuteistasis S. B. savo apeliaciniame skunde. Šiuo atveju pakako jo supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą realizuoja bendrai su kitais asmenimis – tai neginčijamai nustatyta šioje baudžiamojoje byloje.

12. Nors S. B. tvirtina, jog jam inkriminuotus veiksmus atliko nežinodamas, kad veikia organizuotoje grupėje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Šiuo atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma neabejotinai leidžia spręsti, kad S. B. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad veikose dalyvauja atlikdamas konkrečias užduotis kartu su kitais bendrininkais, t. y. veikia organizuotoje grupėje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, visos nuteistojo veiksmų atlikimo aplinkybės – atėjimas į nukentėjusiųjų namus joms tuo metu telefonu bendraujant su nenustatytu asmeniu, skambinusiu iš pataisos namų, melagingas prisistatymas kito asmens vardu, skubus pasišalinimas paėmus pinigus, po to sekęs SIM kortelių keitimas, pasišalinimas iš nukentėjusiųjų namų joms pagrasinus iškviesti policiją, o taip pat S. B. telefoninių pokalbių turinys, fiksuotas jo paties telefone (t. 6, b. l. 66-142), neabejotinai liudija apie nuteistojo S. B. suvokimą darant nusikaltimus veikiant organizuotoje grupėje. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad, kaip nurodė pats S. B., pokalbių su V. V. metu girdėdavo, kaip tuo pačiu metu kitas asmuo kalba su nukentėjusiomis, todėl iš šių pokalbių turinio jis neabejotinai suvokė, kad šis asmuo nukentėjusiųjų atžvilgiu naudoja apgaulę, siekdamas neteisėtai pasipelnyti.

13. Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad logiškas nagrinėjamoje byloje nustatytos situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, jog S. B., būdamas pilnametis, suaugęs, pakaltinamas asmuo, turintis supratimą apie pinigus, ne tik turėjo suvokti, bet ir neabejotinai suvokė nusikalstamą piniginių lėšų įgijimo iš nukentėjusiųjų būdą. Savo valia tapdamas šios nusikalstamos veikos dalyviu, suprasdamas, kad atlieka dalį veiksmų, būtinų šiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, nuteistasis suvokė, jog vykdo bendrą organizuotą susitarimą sukčiaujant įgyti svetimą turtą, ir to siekė.

14. Nepaneigia organizuotos grupės buvimo S. B. veikoje ir apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis realizavo tik dalį BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių – paimdavo (kėsindavosi paimti) pinigus iš nukentėjusiųjų, tačiau pats joms neskambino. Kaip jau minėta, kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje) nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Šiuo atveju akcentuotina tai, kad visi bendrininkai veikė pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą, siekdami vienintelio tikslo – užvaldyti svetimus pinigus, šis planas nagrinėjamu atveju buvo įgyvendinamas būtent asmenims pasiskirsčius vaidmenimis ir S. B. veiksmai atliekant savo užduotį neabejotinai buvo būtini nusikalstamam tikslui pasiekti, todėl jis visiškai pagrįstai pripažintas organizuotos grupės nariu, nepaisant to, kad realizavo tik dalį BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymių.

15. Taigi, byloje surinkti įrodymai, kuriuos itin išsamiai ir kruopščiai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, patvirtina nuteistojo S. B. sąmoningą dalyvavimą sukčiavimuose, neabejotinai suvokiant, kad veikiama organizuotoje grupėje, nedviprasmiškai žinant, kad bendras svetimo turto užvaldymo planas gali būti įgyvendintas tik kiekvienam šios grupės nariui atliekant tam tikrą vaidmenį (S. B. atveju – jam vykstant pas nukentėjusiąsias ir paimant ar kėsinantis paimti iš jų pinigus). Papildomai akcentuotina, kad pagal bendrininkų skaičių – viso ne mažiau kaip keturi asmenys, nusikalstamų veikų intensyvumą – padarytos septynios nusikalstamos veikos 2019 m. gegužės 24-31 d. laikotarpyje, pasiskirstymą užduotimis ir vaidmenimis, nuolatinį ryšių tarp grupės narių palaikymą telefonu, tokia grupė visiškai atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius, todėl pagrindo konstatuoti, kad S. B. veikė ne organizuotoje grupėje, nėra.

16. Šiame kontekste, atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe to, kad jis pripažino veikų aplinkybes, dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad S. B., nors ir neneigė atlikęs kaltinime jam inkriminuotus veiksmus, tačiau tai padarė būdamas sulaikytas paskutinio nusikaltimo vietoje, nepripažino esminės jam inkriminuotų nusikaltimų aplinkybės – kad suprato, jog savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, kad tai darė kartu su kitais asmenimis, t. y. jis, duodamas parodymus nebuvo nuoširdus. Taip pat pažymėtina, kad net apeliaciniame skunde S. B. kvestionuoja savo paties parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tuo aspektu, kad neva jie buvo išgauti naudojant fizinį ir psichologinį smurtą, analogiškus argumentus nuteistasis teikė ir nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau tokia jo versija buvo motyvuotai atmesta, konstatavus deklaratyvų šių argumentų pobūdį. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokiu nuteistojo iškeltos versijos vertinimu skundžiamame nuosprendyje, kadangi iš S. B. apklausos protokolų matyti, kad jis parodymus davė BPK nustatyta tvarka, dalyvaujant gynėjui, jam buvo išaiškintos jo procesinės teisės, pastabų dėl apklausų tvarkos, neva naudoto psichologinio ar fizinio smurto nebuvo pareikšta. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka byloje esančių įrodymų visumą, todėl pagrindo konstatuoti, kad šie parodymai yra išgauti neteisėtu būdu, nėra. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, jog pats apeliantas iš esmės neigia, jog pripažino jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą savanoriškai, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

17. Nuteistasis S. B. apeliaciniu skundu taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, plačiai motyvuodamas aplinkybes, kurios, nuteistojo vertinimu, sudaro pagrindą neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

18. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį baudžiama laisvės atėmimu iki 8 metų. Šis nusikaltimas yra sunkus (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl, sutinkamai su BK 75 straipsnio (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. birželio 30 d. – S. B. įvykdytų nusikalstamų veikų metu – 2019 m. gegužės mėn.) nuostatomis, pagal kurias asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų, nėra netgi formalių sąlygų svarstyti klausimo dėl S. B. paskirtos galutinės subendrintos 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, o juo labiau, atsižvelgiant į jo asmenybę, nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu galėtų būti pasiekti be bausmės atlikimo. Šiuo atveju S. B. nurodyta aplinkybė, kad jis ateityje pasiryžęs keisti gyvenimo būdą ir nebedaryti naujų nusikaltimų, yra išimtinai deklaratyvi, todėl mažinti jam paskirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą ir šiuo aspektu nėra jokio pagrindo.

19. Skundžiamu nuosprendžiu už atskirus iš viso septynis sunkius tyčinius nusikaltimus, iš kurių trys yra baigti, o keturi – nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 22 straipsnio 1 dalis), S. B., kuris šiuos nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu, paskirtos bausmės ženkliai mažesnės nei sankcijos vidurkis, o bendrinant šias bausmes BK 63 straipsnio pagrindu teismas parinko nuteistajam palankiusią galimą bausmių bendrinimo būdą ir bausmes bendrino dalinio, o ne visiško sudėjimo būdu ir prie griežčiausios bausmės pridėjo tik minimalias galimas bausmes už nebaigtus nusikaltimus bei artimas minimalioms bausmes už baigtus nusikaltimus, todėl nei bausmių už atskirus nusikaltimus, nei subendrintos bausmės laikyti aiškiai per griežtomis ir jas mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.

20. Taip pat nuteistojo S. B. apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė sunaikinti jo mobiliojo ryšio telefoną Huawei. Kita vertus, nuteistasis pateikia prašymą priteisti jam turtinę žalą – 495 Eur, jei teisėjų kolegija manytų, kad šį telefoną sunaikinti yra privaloma.

21. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas sunaikinti S. B. mobiliojo ryšio telefoną Huawei, šio sprendimo plačiau neargumentavo, tik nurodė, kad daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spęstinas BPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami.

22. Iš daiktų apžiūros protokolo (t. 6, b. l. 62-64, 80-82) ar kitų bylos duomenų nenustatyta, kad S. B. kratos metu paimtas telefonas Huawei P10 Lite būtų kaip nors sugadintas ar netinkamas naudoti ir dėl to laikytinas menkaverčiu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas minėtą telefoną sunaikinti yra visiškai nepagrįstas, priimtas neįvertinus to, kad šį telefoną S. B. naudojo vykdydamas nusikaltimus, ką patvirtina šio telefono turinio apžiūros protokolas (t. 6, b. l. 66-71) bei paties S. B. parodymai. Todėl šis telefonas, sutinkamai su BK 72 straipsnio nuostatomis, yra nusikalstamų veikų priemonė, kuri, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, privalo būti konfiskuojama. Tokiam procesiniam sprendimui jokios įtakos neturi S. B. argumentai, kad šis telefonas jam yra reikalingas, nes, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, neturės ryšio su darbdaviu ar giminaičiais, kadangi kaltininkui (šiuo atveju – S. B.) priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), neatlyginant šio turto vertės, kaip to pageidauja S. B. savo apeliaciniame skunde.

23. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto klausimo, susijusio su S. B. priklausančio mobiliojo ryšio telefono Huawei likimu (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, jog nusprendus S. B. mobiliojo ryšio telefoną ne sunaikinti, o konfiskuoti, nuteistojo padėtis nesikeičia (nei pagerėja, nei pablogėja), todėl toks procesinis sprendimas nepažeidžia BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų, pagal kurias pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.

24. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuspręsta sunaikinti S. B. kratos metu rastą mobiliojo ryšio telefoną Nokia, tačiau teisėjų kolegija šioje dalyje skundžiamo nuosprendžio nekeičia, kadangi dėl to negauta apeliacinių skundų, be to, nors šis telefonas buvo naudojamas nusikalstamoje veikloje ir yra nusikaltimų priemonė, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šis telefonas yra pakankamai senas, prastos būklės – be galinio dangtelio, todėl jis akivaizdžiai yra menkavertis daiktas ir jį sunaikinti nuspręsta pagrįstai.

25. Panevėžio apygardos teisme, po bylos šiame teisme išnagrinėjimo, buvo gautas nuteistojo S. B. prašymas skirti jam švelnesnę bausmę ir leisti ją atlikti griežčiausiu režimu – Šiaulių tardymo izoliatoriuje kamerų tipo patalpoje. Dėl bausmės dydžio pasisakyta aukščiau, o dėl bausmės atlikimo vietos ir sąlygų, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nuo 2020 m. liepos 1 d. teismas nebenustato, kokioje įstaigoje ir kokiu režimu asmuo atliks bausmę, tai yra kalinimo vietos administracijos išimtinė kompetencija ( Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnis).

Dėl nuteistojo V. V. apeliacinio skundo

26. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo jo atžvilgiu adekvačiai pritaikyti BK straipsnius. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nuteistasis, aiškindamas šio prašymo turinį, akcentavo tai, jog yra nuteistasis nepagrįstai, kadangi jam priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu naudojosi kitas asmuo, kuris organizavo nusikaltimus.

27. Šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad nuteistojo V. V. vaidmuo vykdant nusikalstamas veikas pasireiškė tuo, kad, nenustatytam asmeniui Kybartų pataisos namuose skambinant nukentėjusiosioms, jis (V. V.) skambindavo S. B. bei nurodydavo, kur reikės nuvykti paimti pinigų, kuo prisistatyti nuvykus ir kt., t. y. davė nurodymus S. B. ir koordinavo šio veiksmus. Tokios išvados nepaneigia nuteistojo V. V. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad jam priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu nusikalstamų veikų darymo metu naudojosi kitas asmuo. Pažymėtina, kad posėdžio metu pirmosios instancijos teisme V. V. pripažino, jog skambino S. B. ir teikė jam nurodymus (tačiau teigė, kad tai darė tik tris ar keturis kartus). Byloje atlikus fonoskopinę ekspertizę ir ištyrus S. B. mobiliojo ryšio telefone aptiktus įrašytus telefoninius pokalbius, nustatyta, kad 2019 m. gegužės 29 d. pokalbyje fiksuotas balsas yra V. V. (t. 6, b. l. 162-174), be to, teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme apklaustas pareigūnas D. I. patvirtino, kad atpažino pokalbiuose fiksuotą balsą kaip V. V.. Šiais parodymais netikėti nėra visiškai jokio pagrindo, kadangi pareigūnas D. I., kaip jis pats nurodė, V. V. balsą žino labai gerai, nes kelerius metus vykdo kriminalinę žvalgybą ir žino V. V. kaip asmenį, vykdantį telefoninius sukčiavimus. Nurodytų argumentų pagrindu V. V. apeliacinio skundo teiginiai, kad jis neįvykdė jam inkriminuotų nusikaltimų, atmetami kaip prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo, o taip pat ir jo paties pirmiau duotiems parodymams.

28. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. taip pat teigia, kad jam paskirta akivaizdžiai neadekvati padarytiems nusikaltimams bausmė.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą V. V. atžvilgiu pritaikė tinkamai ir jam paskyrė teisingą bausmę. Nuteistasis padarė iš viso septynis sunkius tyčinius nusikaltimus, iš kurių trys yra baigti, o keturi – nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 22 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad praeityje V. V. ne kartą teistas, nusikalto atlikdamas anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. būdamas recidyvistu, todėl ši aplinkybė pagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas vertino tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu V. V. nebuvo baustas administracine tvarka, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas paskyrė V. V. vienintelę BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, tačiau, atsižvelgiant į V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, jam už atskiras veikas paskirtų bausmių dydžiai yra mažesni, nei BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis, ir šių bausmių vertinti kaip aiškiai per griežtų nėra jokio pagrindo. Be to, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas V. V. subendrintą bausmę už šioje byloje jam inkriminuotus nusikaltimus, pirmos instancijos teismas šiuo atveju apeliantui taikė palankiausią galimą BK 63 straipsnyje numatytą bausmių bendrinimo būdą – bausmes bendrino ne visiško, o dalinio bausmių sudėjimo būdu. Kadangi jam inkriminuotas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. V. padarė iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio priėmimo, todėl teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pagrįstai prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį minėtu Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skyrė V. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 8 mėnesiams. Tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę negali būti laikoma per griežta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta S. B. mobiliojo ryšio telefoną Huawei P10 Lite (IMEI (duomenys neskelbtini)) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (kvito Nr. 0006593), sunaikinti pakeisti ir, vadovaujantis BK 72 straipsniu, šį mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, kaip nusikalstamų veikų priemonę, konfiskuoti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą, o nuteistųjų S. B. bei V. V. apeliacinių skundų netenkinti.