Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 1 dalį ir 205 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-16 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 16 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos 2004-04-13 „Mokesčių administravimo įstatymo“ Nr. 1X-2I 12 8 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016-05-26 įsakymo Nr. VA- 73 redakcija) 28.1, 46 punktų nuostatas, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 neapskaitė viso 14500 Eur pajamų sumos, gautos iš fizinių asmenų už jiems suteiktas automobilių remonto paslaugas, t. y. 2018 m. sausio mėnesį neapskaitė 1500 Eur, vasario - 1000 Eur, kovo - 1200 Eur, balandžio - 1200 Eur, gegužės - 1200 Eur, birželio - 1200 Eur, liepos - 1200 Eur, rugpjūčio - 1200 Eur, rugsėjo - 1200 Eur, spalio - 1200 Eur, lapkričio - 1200 Eur, gruodžio - 1200 Eur ir savalaikiai neapskaičiavo ir nesumokėjo 2517 Eur pridėtinės vertės mokesčio, t. y. daugiau kaip 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (2500 Eur) pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą. Be to, jis laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-01-25 neužtikrino, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktuose Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose būtų deklaruoti teisingi duomenys, t. y. deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą - PVM deklaracijose (Forma FR0600), pateiktose elektroniniu būdu, II laukelyje nedeklaravo 11983 Eur PVM apmokestinamų sandorių ir 29 laukelyje - 2517 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM. Tokiu būdu A. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 187 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 7 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. L. savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo prisipažino, labai gailėjosi bei paaiškino, kad žmonėms teikė transporto priemonių remonto paslaugas ir gautų pajamų neapskaitė. Šiuo metu viskas yra sumokėta ir deklaracijos pataisytos. Prašo skirti minimalią baudą, anksčiau jis administracine tvarka nebaustas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

be A. L. prisipažinimo, jo kaltė dėl administracinių nusižengimų padarymo taip pat įrodyta 2019-02-26 administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2019-01-29 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2019-02-12 specialisto paaiškinimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Taigi nekyla abejonių, jog A. L., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 neapskaitė viso 14 500 EUR pajamų sumos, gautos iš fizinių asmenų už jiems suteiktas automobilių remonto paslaugas bei laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-01-25 neužtikrino, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktuose Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose būtų deklaruoti teisingi duomenys. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 1 dalyje sudėtį – pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas pajamų deklaracijas, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 205 straipsnio 7 dalyje sudėtį – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siekiant nuslėpti arba nuslepiant daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus.

A. L. pripažino savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. L. padarė du tyčinius administracinius nusižengimus, kita vertus, prisipažino nusižengęs ir dėl to gailisi, tokius administracinius nusižengimus padarė pirmą kartą, iš jo paaiškinimų matyti, kad šiuo metu pajamos deklaruotos, deklaracijos sutvarkytos, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad A. L. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus ANK 187 straipsnio 1 dalies ir 205 straipsnio 7 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinai skiriama nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 187 straipsnio 1 dalimi, 205 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) baudą.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirti 4200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. L. paskirti galutinę 4200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti A. L., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 19098056021, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.