Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui J. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas 2017 m. birželio 6 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 17-1009958351-Al-1), kurioje buvo deklaruota 42,68 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Atsakovui buvo apskaičiuota ir išmokėta 1371,16 Eur tiesioginių išmokų suma. 2017 m. rugpjūčio 11-14 d. NMA atliko 2017 m. Paraiškos duomenų patikrą vietoje, kurios metu nustatyta, kad juodasis pūdymas periodiškai neįdirbamas, todėl nustatyta, kad deklaruotas plotas viršija faktinį plotą daugiau kaip 50 proc. ir pritaikytos viršdeklaravimo sankcijos pagrindinei tiesioginei išmokai bei išmokai už pirmuosius hektarus. 2018 m. birželio 18 d. NMA priėmė sprendimą Nr. SP1-3576(11.2.12E), kuriuo nustatė, kad pareiškėjui pagal 2017 m. paraišką buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių išmokų suma, todėl susidarė 970,04 Eur grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA. Apie priimtą 2018 m. birželio 18 d. skolos sprendimą atsakovas buvo informuotas 2018 m. liepos 16 d. raštu Nr. BR6-9246 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ 2017 m. paraiškoje nurodytu adresu.

Teismas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo administracinių teismų praktiką ((LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-677-525/2017; 2017 m. birželio 1 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-738-556/2017; LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-30-822/2018; LVAT 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1379-442/2018; LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 ir kt.), jog sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Paramos gavėjui NMA Sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 p.)), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.3 p.). Kadangi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus minėtą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) NMA Sprendime nurodytų sumų, NMA dėl lėšų išieškojimo (priteisimo) turi kreiptis į teismą. Tai duoda pagrindą išvadai, kad NMA 2018 m. birželio 18 d. skolos sprendimas yra pagrindas iš atsakovo susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš atsakovo – vienas iš būdų NMA susigrąžinti NMA 2018 m. birželio 18 d. skolos sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17 p.).

Kaip jau buvo paminėta, NMA 2018 m. birželio 18 d. skolos sprendimas skolos sprendimas nėra atsakovo nuginčytas, jis yra galiojantis ir nustato NMA pareigą (taip pat ir būdą) susigrąžinti skolą.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punktą grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo laiško, paminėto šių taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje. Jeigu skolininkas per administruojančiosios institucijos laiške nustatytą terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų administracinių ir teisminių priemonių šioms lėšoms susigrąžinti. Administruojančioji institucija grąžintinas lėšas susigrąžina pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo procedūrų aprašus.

Pagal minėtų Taisyklių 14 punktą metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino (jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip), nurodyto šių taisyklių 10 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į pareiškėją su prašymu NMA apskaičiuotą skolą leisti grąžinti dalimis ir kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. BR6-5717 pareiškėja sudarė skolos grąžinimo grafiką. Minėtame rašte nurodyta, kad pareiškėjo skola 2020 m. liepos 31 d. duomenimis yra 1061,09 Eur, iš jų skola – 970,04 Eur, neapmokėtos palūkanos – 91,05 Eur.

Nustačius, kad atsakovo pareigą susigrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nenustačius tokių aplinkybių, kad atsakovas būtų grąžinęs skolą pareiškėjai ar būtų atleistas nuo jos grąžinimo, konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti iš atsakovo 970,04 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojant jas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, yra pagrįstas ir tenkintinas(ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

2020 m. raštu Nr. BR6-6419 (reg. Nr. DOK-22078) pareiškėja prašo patvirtinti 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. BR6-6424 sudarytą skolos grąžinimo grafiką.

Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 19 punkte nustatyta administracinė tvarka, pagal kurią skolininkas turi galimybę grąžintinas lėšas grąžinti dalimis per laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių. Pareiškėja prašo teismo patvirtinti jos nustatytą skolos grąžinimo grafiką, su kuriuo, pareiškėjos tvirtinimu, atsakovas sutiko ir jį vykdo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) numato galimybę teismui patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Kadangi šalys taikos sutarties nagrinėjamoje byloje nesudarė, pareiškėjos prašymas patvirtinti skolos grąžinimo grafiką vertintinas kaip prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. ABTĮ 85 straipsnyje numatyta, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą, turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pati sutinka, jog jos prašymu prašomos iš atsakovo priteisti sumos gali būti išdėstytos mokėjimui dalimis, o atsakovas nereiškia prieštaravimų dėl pareiškėjos sudaryto grafiko, daroma išvada, kad teismo sprendimo vykdymą išdėstant dalimis iki 2021 m. liepos 31 d., nebus pažeista abiejų šalių interesų pusiausvyra. Atsižvelgdamas į prašymo reikalavimus bei iš dalies į teismui pateiktą pareiškėjos sudarytą grafiką, į tai, kad, pagal nurodytą grafiką atsakovas iki 2020 m. spalio 31 d. turėjo sumokėti 270 Eur ir šis terminas yra pasibaigęs, o byloje nėra duomenų apie šios sumos sumokėjimą, teismas išdėsto sprendimo vykdymą.

Teismas atsakovui išaiškina, kad jai sprendime nustatytu terminu neįvykdžius nors vieno sprendime nustatyto dydžio mokėjimo, pareiškėjos prašymu pareiškėjai gali būti išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas priverstinis sprendimo vykdymas.

Likusieji bylos proceso šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai iš atsakovo J. R. 970,04 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt eurų 4 euro ct) skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos (priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2018 m. liepos 13 d. rašto numerį Nr. BR6-9246).

Sprendimo vykdymą išdėstyti ir įpareigoti J. R. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iki 2021 m. liepos 31 d. sumokėti 970,04 Eur skolos sumą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai sugrąžintos, tokia tvarka:

-iki 2020 m. lapkričio 30 d. sumokėti ne mažiau kaip 360 Eur;

-iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėti ne mažiau kaip 90 Eur;

-iki 2021 m. sausio 31 d. sumokėti ne mažiau kaip 90 Eur;

-iki 2021 m. vasario 28 d. sumokėti ne mažiau kaip 90 Eur;

-iki 2021 m. kovo 31 d. sumokėti ne mažiau kaip 90 Eur;

-iki 2021 m. balandžio 30 d. sumokėti ne mažiau kaip 90 Eur;

-iki 2021 m. gegužės 31 d. sumokėti ne mažiau kaip 90 Eur;

-iki 2021 m. birželio 30 d. sumokėti ne mažiau kaip 90 Eur;

-iki 2021 m. liepos 31 d. sumokėti ne mažiau kaip 71,09 Eur ir iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.