Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis

Įžanginė dalis

rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovės advokato padėjėjos Justės Vaščėgienės skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020-09-09 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-50-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020-07-03 surašė administracinio pažeidimo protokolą Ž. D. už tai, kad jis nekilnojamųjų kultūros objekto teritorijoje „Palangos vaistinė“, kurorte (duomenys neskelbtini), ant tvarkomos žemės sklypo vakarinės, pietinės ir rytinės ribos savavališkai pastatė I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį-tvorą ant atraminės sienutės su slankiojančiais vartais, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento. Atraminė sienutė yra apie 0,25 m aukščio, 0,15 m pločio ir apie 56,3 m ilgio, tvoros aukštis yra 1,8 m, ilgis apie 56,3 m, slankiojantys vartai yra apie4,85 m ilgio ir 1,8 m aukščio, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 1 d. 1 p. ir STR 1.05.01:2017: Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo1.1. p. reikalavimus. Aplinkybės fiksuotos 2020-02-24 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu Nr. BIPA-30-200224-00017.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020-09-09 nutarimu Ž. D. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 430 Eur bauda.

Ž. D. atstovė skundu prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad Ž. D. 2020-02-26 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad Ž. D. nekilnojamųjų kultūros objekto teritorijoje „Palangos vaistinė“, kurorte (duomenys neskelbtini), ant tvarkomo žemės sklypo vakarinės, pietinės ir rytinės ribos savavališkai pastatė I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį - tvorą ant atraminės sienutės su slankiojančiais vartais, kur atraminė sienutė apie 0,25 m aukščio, 0,15 m pločio ir apie 56,3 m ilgio, tvoros aukštis 1,8 m, ilgis apie 56,3 m, slankiojantys vartai yra apie 4,85 m ilgio ir 1,8 m aukščio, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento. Taip pat surašė 2020-02-26 privalomą nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei 2020-03-02 surašė privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nesutikdamas su anksčiau minėtais aktais, S. D. 2020-04-06 Plungės apylinkės teismui Palangos rūmams pateikė ieškinį dėl aktų panaikinimo. Mano, kad kol civiline tvarka nėra išspręstas ginčijamų aktų teisėtumo klausimas, administracinė atsakomybė negali būti taikoma, nes nėra nustatyta, ar Ž. D. tikrai pažeidė Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 1 p., 27 str. 22 d. reikalavimus.

Nurodo, kad Ž. D. visus pastato ir su juo susijusius statybos darbus atliko ir atlieka pagal projekte numatytus sprendinius bei SLD leidžiama apimtimi. Projekto dalyje Bendrosios, sklypo, architektūrinės dalių aiškinamajame rašte 3.2.4. p. yra numatyta, kad „Tvarkomoje teritorijoje, ties šiaurine sklypo riba numatoma statyti tvorą (h-l,8/l,5m), ties vakarine, pietine riba apsodinama gyvatvorėmis. Paliekamas esamas užtvaras ties įvažiavimu į kiemą“. Savavališkos statybos akte yra nurodyta, kad Ž. D., neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento, savavališkai įrengė slankiojančius vartus (matmenys - ilgis 4,85 m, aukštis 1,8 m). Kaip jau yra nurodyta aukščiau, projekte yra aiškiai nurodyta, kad yra paliekamas esamas užtvaras ties įvažiavimu į kiemą. Slankiojantys vartai yra įrengti toje pačioje vietoje, kaip yra pažymėta projekte. Ž. D., vadovaudamasis projektu, įrengė slankiojančius vartus, kuriais yra ribojamas įvažiavimas į kiemą, kaip ir yra numatyti projekto bendrosios, sklypo, architektūrinės dalių aiškinamajame rašte.

Taigi, Statybos inspekcija, konstatuodama, jog slankiojantys vartai yra įrengti savavališkai, visiškai neatsižvelgė į projekte numatytus sprendinius ir objekto apžiūros metu neteisingai konstatavo savavališkų darbų atlikimo faktą. Akcentavo, kad įvažiavimo į kiemą vartų /užtvaros įrengimas buvo aiškiai numatytas projekte ir Ž. D. laikėsi visų projekte numatytų pastatų, inžinerinių statinių, tinklų ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo sklype ir remdamasis projektu teisėtai įrengė slankiojančius vartus.

Atstovė taip pat nesutinka su tuo, kad Ž. D. savavališkai, t y. neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, įrengė tvorą. Ž. D. nurodo, kad prie pastato nėra įrengęs tvoros. Teigia, jog yra įrengęs ne tvorą, kaip, kad teigia Statybos inspekcija, bet atramas, kurios yra reikalingos gyvatvorės įrengimui. Projekto dalyje Bendrosios, sklypo, architektūrinės dalių aiškinamajame rašte 3.2.4. p. yra numatyta, kad „Tvarkomoje teritorijoje, ties šiaurine sklypo riba, numatoma statyti tvorą (h-l,8/l,5m), ties vakarine, pietine riba apsodinama gyvatvorėmis. Taip pat projekte esančiose schemose yra aiškiai nurodyta, kad vakarinė, pietinė riba bus apsodinta gyvatvore (schemose yra aiškiai pažymėta sutartiniu ženklu gyvatvorės įrengimo vieta). Teigia, kad Savavališkos statybos akte aukščiau minėtos atramos yra nurodomos kaip tvora ir nurodomos kaip I grupės nesudėtingas statinys, tačiau su šiuo teiginiu nesutinka, kadangi pagal Statybos įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus aptariamos atramos apskritai negali būti vertinamos kaip statinys. Nurodo, kad statiniai į kategorijas skirstomi atsižvelgiant į jų techninius parametrus, konstrukcijų ir technologijų sudėtingumą, paskirtį. Nesudėtingo ir neypatingo statinio sąvokos ir apibrėžimai nustatyti Statybos įstatymo 2 str. 30 d. ir 2 str. 28 d. Šių statinių sąrašą, požymius, jų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti tvarką nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Šiame reglamente nėra įtvirtina gyvatvorės ir/ar gyvatvorės atramos sąvokos, t. y. nei atramoms, nei gyvatvorėms nėra keliami statinio reikalavimai, o atitinkami objektai nėra prilyginami statiniams. Taip pat gyvatvorės atrama neatitinka ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.2. p. įtvirtintos statinių grupės „kiti inžineriniai statiniai nenurodyti 4.1. papunktyje, ne aukštesni kaip 15 m, t. y. nėra galimybės pripažinti, kad gyvatvorės atrama gali būti laikoma kitu inžineriniu statiniu.

Būtent šis normatyvinis dokumentas (Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“) nustato nesudėtingų inžinerinių statinių konstrukcijų požymius ir techninius parametrus. Kad objektas galėtų būti laikomas kitu statiniu jo matmenų įvertinimo koeficientas turi patekti į šias normas — 10 < K < 10000 (Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" 3 lentelės 4.2. p.), t. y. koeficientas turi būti didesnis nei 10 bet ne didesnis kaip 10000.

Kiti inžineriniai statiniai remiantis šiuo statybos reglamentu apskaičiuojami pagal formulę K= S x H3 (K - statinio matmenų įvertinimo koeficientas; S - statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės ir (ar) vandens paviršių plotas, neįskaičiuojant šios projekcijos viduje esančių didesnių kaip 10 m² laisvų (neužstatytų) žemės ir (ar) paviršiaus plotų; H - statinio aukštis, matuojamas nuo statiniu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki statinio aukščiausiojo (požeminiam statiniui - giliausio) laikančiųjų konstrukcijų taško (m)).

Nurodo, kad atramos aukštis yra 1,8 m, plotas 0,0144 m². Atlikus skaičiavimus pagal aukščiau pateiktą formulę: K = S (0,0144 m²) x H3 (1,8 m x 1,8 m. x 1,8 m) = 0,0839808, matyti, kad gyvatvorės atramos matmenų įvertinimo koeficientas yra 0,0839808 ir šis koeficientas yra mažesnis nei 10, kas reiškia, jog Ž. D. įrengtos atramos, kurios yra skirtos gyvatvorės įrengimui, negali būti laikomos statiniu ir tuo labiau tvora, kaip nurodo Statybos inspekcija skundžiamuose dokumentuose.

Taip pat pažymi tai, kad Ž. D. įrengtos atramos negali būti laikomos tvora, dar ir dėl to, kad šios medinės atramos jokia forma neriboja/neribos praėjimo, t, y. prie atramų įrengta gyvatvore nebus aptveriama žemės sklypo ant kurio stovi pastatas teritorija. Kaip nurodyta Projekte, gyvatvorė yra įrengiama ties vakarine, pietine riba, t. y. gyvatvorė nėra įrengiama aplink visą teritoriją. Medinės atramos, kaip matyti iš pridėto eskizo, bus sujungtos/apjungtos augalais.

Atstovė nesutika ir su kitu statybos inspekcijos skundžiamuose sprendimuose nurodomu faktu, jog Ž. D. neteisėtai įrengė tvorą ant atraminės sienelės. Ž. D. šalia pastato įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, kurią išklojo trinkelėmis. Automobilių stovėjimo aikštelė įrengta pagal projektą, t. y. yra įrengta laikantis visų projekte nurodomų sprendinių. Tam, kad automobilių aikštelė būtų užbaigta ir ja būtų galima tinkamai eksploatuoti, Ž. D. ją užbaigė perimetriniais borteliais (tame tarpe tam, kad būtų užtikrintas išklotų trinkelių stabilumas). Statybos inspekcija, atlikusi patikrinimą, Ž. D. įrengtus perimetrinius bortelius prilygino atraminei sienelei ir konstatavo, kad Ž. D. įrengta tvora stovi ant atraminės sienelės, tačiau kaip jau yra nurodyta aukščiau, gyvatvorei įrengti reikalingos atramos negali būti laikomos tvora.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" 4.5. p. yra nurodyta, kad atraminė sienelė- inžinerinis statinys, kuriuo sulaikomas už jo esantis gruntas, kad jis negriūtų ar nešliaužtų. Taigi, atraminė sienelė yra įrengiama tam, kad laikytų žemės sklype esančią žemę, kad ji nenubyrėtų dėl reljefo nelygumo. Nagrinėjamu atveju, Ž. D. neįrenginėjo atraminės sienutės, kuri butų skirta sulaikyti gruntą ar sulyginti žemės sklype esančią žemę, kad ši nenubyrėtų dėl reljefo nelygumo. Ž. D. įrengti perimetriniai borteliai negali būti laikomi atramine sienele, kadangi jie yra automobilių stovėjimo aikštelės dalis. Šių bortų įrengimas yra numatytas ir pačiame projekte. Projekte yra aiškiai nurodoma, jog trinkelių danga klojama tada, kai jau yra įrengti bortai arba įrengiama viskas kartu. Objekte įrengti bordiūrai neatlieka jokios atraminės funkcijos, jie jokia forma nesulaiko grunto, jie yra įrengti kartu su automobilių stovėjimo aikštele, t. y. yra įrengti tuo pačiu metu kaip ir pati aikštelės danga ir yra laikomi aikštelės dalimi. Kaip matyti iš Priede Nr. 15 pateiktos vizualizacijos {nuotrauka Nr. 3), perimetriniai borteliai yra sulyginti su pačia aikštelės danga, t. y. tiek pačios dangos, tiek bortelių aukštis yra tame pačiame aukštyje.

Apibendrindama nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. D. tvarkomame objekte, adresu Vytauto g. 33, Palanga, nėra įrengęs atraminės sienelės, kuriai yra būtina turėti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat nėra įrengęs kitų inžinerinių statinių (tvoros), kurių projekte nėra numatyta. Objekte, adresu Vytauto g. 33, Palanga yra įrengti slankiojantys vartai, kurie yra numatyti projekte, taip pat yra įrengtos gyvatvorės atramos, kurios taip pat yra numatytos projekte.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjas Tadas Būdvytis atsiliepimu prašo Ž. D. atstovės skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad pažeidėjas I grupės nesudėtingajam inžineriniam statiniui, kuris pastatytas ant žemės sklypo, esančio adresu Vytauto g. 33, Palangoje, vakarinės, pietinės ir rytinės ribos – tvorai ant atraminės sienutės su slankiojančiais vartais, neturėjo nei statybą leidžiančio dokumento, nei privalomo supaprastinto projekto. Pažeidėjo nurodytame projekte tokio statinio statyba nėra suprojektuota ir šiam statiniui Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas nėra išduotas, tad nurodyta statyba vykdyta savavališkai. Šiuos teiginius grindžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 46 d. nuostatomis, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, (toliau – Reglamentas-1) 3 priedo 1.1 punkto nuostatomis, Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatomis. Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija išduodama Statybą leidžiantį dokumentą pažymėjo, kad Statybą leidžiantis dokumentas išduodamas pagal konkrečią projekto dalį, kuri vertinama ir kuriems statybos darbams pritariama. Pažymėjo, kad teismo nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1622-549/2020, yra sustabdytas tik Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius galiojimas, tuo tikslu, kad nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Teismo taikyti apribojimai išimtinai susiję tik su tuo, kad nebūtų pradėtas priverstinis Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymas. Nutartyje aiškiai pasisakyta, kad Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius galiojimo stabdymas reikalingas tik vykdymo apribojimui, tad tai niekaip nėra susiję su administracinės atsakomybės taikymu pažeidėjui. Administracinė teisena taikoma už savavališką statybą, kuri konstatuojama savavališkos statybos aktu.

Atsakant į pažeidėjo nurodytus argumentus akcentuoja, kad šiuo atveju turi būti aiškiai atribojamos sklypo ribos ir tvarkomos teritorijos ribos. Šį atskyrimą galima aiškiai matyti Projekte pateikiamame sklypo plane (138 psl.), kuriame sutartiniais ženklais raudona spalva žymimos sklypo ribos ir mėlyna punktyrine linija Pažeidėjo tvarkomos teritorijos ribos. Taigi šiame grafiškai atvaizduotame sklypo plane ties įvažiavimu į sklypą (įvažiavimas žymimas juoda didele rodykle) punktyrine linija pažymėtas esamas šlagbaumas (žymėjimas nurodomas sutartiniuose ženkluose), kito užtvaro visame pažymėtame sklype, o taip pat ir tvarkomoje teritorijoje nėra. Taigi pagal projektą esamas užtvaras ties įvažiavimu į kiemą, kuris paliekamas, tai punktyrine linija pažymėtas esamas šlagbaumas ir šio sklypo dalis pagal Patvirtiną projektą negali būti tvarkoma pažeidėjo, kadangi ji jam nepriklauso.

Papildomai nurodo, kad įrodymai, patvirtinantys, kad jokio užtvaro pažeidėjo tvarkomoje teritorijoje nebuvo, patvirtina atlikta fotofiksacija, esanti projekto 134 psl. Vaizdai, užfiksuoti fotonuotraukose, atspindi tai, kad nesama jokio užtvaro ribojančio patekimą į tvarkomą teritoriją. Aprašomas fiksuotas vaizdas nuo sandėlio į kiemą ir vaizdas iš kiemo į sandėlio pusę. Tad, visa tai įrodo, kad Pažeidėjas slankiojančius vartus įrengė savavališkai, kurių vieta užfiksuota Inspekcijos pareigūno atliktoje fotofiksacijoje ir sudarytoje schemoje tiriant skundą bei šie įrodymai yra pridedami. Pažymėtina, kad schema parengta naudojant aptarto sklypo plano dalies, kurioje yra pažymėta pažeidėjo tvarkoma teritorija, fragmentą (Projekto 138 psl.). Inspekcijos schemoje žalia spalva pažymėta pažeidėjo savavališkai įrengtų slankiojančių vartų vieta.

Nurodo, kad vadovaujantis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugpjūčio 24 d. Nr. D1-565 redakcija), (toliau – Taisyklės) 3.2. punktu gyvatvorė – tanki vienos ar kelių eilių krūmų ar medžių juosta. Taisyklėse nenumatyta, kad gyvatvorėms įrengti ant atraminės sienutės statomos atramos, todėl teigia, kad gyvatvorė yra linijinis medžių ar krūmų želdinys, kuriame sodinami tik augalai paliekant vienas nuo kito labai mažą atstumą, taip suformuojant juostą. Svarbu pažymėti tai, kad projekte pateikiamame sklypo plane, Pažeidėjo tvarkomoje teritorijoje (kaip jau minėta, pažymėtoje mėlyna punktyrine linija (138 psl.)) yra nurodyta kurioje vietoje projektuojama gyvatvorė (sutartiniuose ženkluose pažymėta vienas kitą jungiančiais smulkiais rutuliukais). Inspekcijos sudarytoje schemoje ruda spalva pažymėta Pažeidėjo savavališkai pastatyta apie 0,25 m aukščio ir 0,15 m pločio atraminė sienutė su ant jos pastatyta 1,8 m aukščio tvora. Inspekcijos fotonuotraukose fiksuota vakarinėje ir rytinėje sklypo pusėse, kad tvoros stulpai sujungti lentomis, kaip ištisinis užtvaras. Papildomai pažymėjo tai, kad savavališkai pastatytas statinys taip pat užtveria ir riboja patekimą į Tremtinių skverelį (Projekto 3.2.2. punkte nurodoma, kad į jį patenkama iš Jūros tako arba Palangos vaistinės kiemo (psl. 11), sklypui nustatytas servitutas 3.2.5 p. (12 psl.)), nors plane aiškiai pažymėtas laisvas praėjimas ir toje vietoje net nėra suprojektuota gyvatvorė (plane patekimas sutartiniuose ženkluose žymimas tuščiavidure rodykle).

Nurodo, kad pažeidėjo skunde nurodytas skaičiavimas netaikomas inspekcijos nustatytai ir savavališkos statybos akte nurodytai statybos rūšiai- tvorai ant atraminės sienutės.

Į posėdį neatvyko nė vienas teisenoje dalyvaujantis asmuo, jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme buvo gautas Ž. D. atstovės prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tokiam bylos nagrinėjimui neprieštaravo ir institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą atstovas, todėl byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Skundas atmestinas.

Nesutikdama su skundžiamu nutarimu Ž. D. atstovė nurodė, kad S. D. 2020-04-06 Plungės apylinkės teismui Palangos rūmams pateikė ieškinį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020-02-26 surašyto savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) bei privalomų nurodymų panaikinimo. Mano, kad kol civiline tvarka nėra išspręstas ginčijamų aktų teisėtumo klausimas, administracinė atsakomybė negali būti taikoma, nes nėra nustatyta, ar Ž. D. tikrai pažeidė Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 1 p., 27 str. 22 d. nuostatas, t. y. iš esmės kelia administracinio nusižengimo bylos sustabdymo klausimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad ANK nėra numatytas bylos nagrinėjimo sustabdymas. Nagrinėjamos bylos atveju iškylančius teisės ir faktinių aplinkybių klausimus administracinio nusižengimo byloje turi spręsti pats bylą nagrinėjantis teismas, nelaukdamas, kol tai atliks ir atitinkamą pavyzdį pateiks kitas teismas ar teisėjas kitoje byloje. Kita vertus, jei vis dėlto civiline tvarka Plungės apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1622-995/2020 išnagrinėjus Ž. D. ieškinį būtų nustatytos esminės Ž. D. teisinę padėtį nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje keičiančios aplinkybės, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi teisę kreiptis su prašymu dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 659 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad A. D. 2020-02-26 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad jis nekilnojamųjų kultūros objekto teritorijoje „Palangos vaistinė“, kurorte (duomenys neskelbtini), ant tvarkomo žemės sklypo vakarinės, pietinės ir rytinės ribos savavališkai pastatė I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį - tvorą ant atraminės sienutės su slankiojančiais vartais, kur atraminė sienutė apie 0,25 m aukščio, 0,15 m pločio ir apie 56,3 m ilgio, tvoros aukštis 1,8 m, ilgis apie 56,3 m, slankiojantys vartai yra apie 4,85 m ilgio ir 1,8 m aukščio, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento.

Ž. D. atstovė, nesutikdama su tokiomis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos akte nustatytomis aplinkybėmis nurodo, kad Ž. D. nėra įrengęs atraminės sienelės, kuriai yra būtina turėti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat nėra įrengęs kitų inžinerinių statinių (tvoros), kurių projekte nėra numatyta. Objekte, adresu (duomenys neskelbtini) yra įrengti slankiojantys vartai, kurie yra numatyti projekte, taip pat yra įrengtos gyvatvorės atramos, kurios taip pat yra numatytos projekte.

Savo nesutikimo motyvuose Ž. D. atstovė akcentuoja, kad Ž. D. vykdoma statyba negalėjo būti traktuojama kaip savavališka, nes S. D. visus pastato ir su juo susijusius statybos darbus atliko ir atlieka pagal projekte numatytus sprendinius bei statybos leidime nurodyta apimtimi.

Su tokiu teiginiu sutikti nėra pagrindo. Iš byloje esančio rašytinio pritarimo statinio projektui matyti, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2015-05-08 rašytiniu pritarimu statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui suteikė teisę statyti naujus statinius žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių paskirtis įvadiniai tinklai (inžineriniai tinklai; vandentiekio tinklų) bei nuotekų išvadai (inžineriniai tinklai; nuotekų šalinimo tinklų; nuotekų surinkimo tinklai), o taip pat atlikti neypatingo statinio, kurio paskirtis sandėliavimo (negyvenamosios paskirties pastatai), būsima paskirtis administracinė (negyvenamosios paskirties pastatai), adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą pagal sandėlio kapitalinio remonto (remonto 7.2.), pritaikant administracinei funkcijai, (duomenys neskelbtini), projektą Nr. (duomenys neskelbtini), parengimo metai 2015 (1 t., b. l. 169-170). Taigi šiuo leidimu statybą leidžiantis dokumentas išduotas pagal konkrečią projekto dalį, kuri vertinama ir kuriems statybos darbams pritariama. Be to, pati Palangos miesto savivaldybės administracija 2020-01-30 raštu Nr. (19.2)-J1-28 informavo inspekciją apie tai, kad statytojas žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), vykdo statybą nukrypdamas nuo suderinto projekto. Pažymėjo, jog tvora tveriama apie visą tvarkomą teritorijos perimetrą, nors tvora buvo numatyta tik šiaurinėje žemės sklypo pusėje, o kitose vietose projekte buvo numatyta pasodinti gyvatvorę. Projekto pakeitimai nustatyta tvarka nesuderinti (2 t., b. l.5).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik turint statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama (Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, leidimas statyti naują statinį privalomas statant I grupės nesudėtingąjį statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kurortuose.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei pastatas-vaistinė su vaistažolių arbatine, esantis (duomenys neskelbtini), yra įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (1 t., b. l. 146-154).

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713, 3 lentelės 3.1 punkte nurodyta, jog įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai) kurių aukštis ? 1 iki ? 2 m priskirtinos I grupės kitiems inžineriniams statiniams; pagal 3.2 punktą atraminės sienelės kurių aukštis ? 0,2 iki ? 1 m priskirtinos I grupės kitiems inžineriniams statiniams; pagal 3.3 punktą įvairios užtvaros ant atraminių sienelių, kurios yra 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytų I grupės parametrų, priskiriamos I grupės nesudėtingiesiems kitiems inžineriniams statiniams.

Ž. D. atstovė nurodo, kad Ž. D. sklype nėra įrengęs tvoros ir atraminės sienelės, o tik atramas gyvatvorei, kuri pagal projektą numatyta pasodinti ties vakarine ir pietine riba ir perimetriniai borteliai. Nurodo, kad Ž. D. perimetriniai borteliai yra numatyti įrengti ir projekte ir jie neatlieka jokios atraminės funkcijos, jie jokia forma nesulaiko grunto, yra įrengti kartu su automobilio stovėjimo aikštele ir laikoma šios aikštelės dalis.

Iš byloje esančio 2014-02-05-01 Uostamiesčio projekto parengto techninio projekto dalyje dėl aplinkotvarkos darbų nurodyta, kad važiuojamosios dalies kraštuose numatomi įrengti gatvė bortai, o šaligatvių dangos kraštuose vejų borteliai. Gatvės bortų markė BR100.30.15, betono klasė B15, klojami ant betono C16/20 klasės 10,0 cm storio, 30 cm pločio juostos. Vejos bortelio markė BR100.20.8., betono klasė B22,5 klojami ant betono C16/20 klasės 5,0 cm storio, 20 cm pločio juostos. Tiesūs bei nuskliautinti betoniniai bordiūrai gaminami 1 m ilgio (1 t., b. l. 44). Iš 2020-02-14 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto nustatyta, kad patikrinimo metu buvo konstatuota, kad be leidimo buvo pastatyta atraminė sienutė, kuri yra 0,25 m aukščio, 0,15 pločio ir 56,3 m ilgio (pažymėtina, kad pagal projektą tvora numatyta tik 19,4 m). Iš prie bylos pridėtos fotofiksacijos matyti, kad ant pietinės ir vakarinės sklypo dalies įrengti ne plane nurodyti gatvės ir vejos borteliai, tačiau ištisinė betoninė atraminė sienutė, skirta tvoros detalėms fiksuoti(1 t., b. l. 135-145). Kaip teisingai savo atsiliepime pastebėjo ir institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas, kad pagal pilnai pastatytos ir sumontuotos tvoros požymius matyti, kad nebaigtos tvoros dalyje taip pat yra realizuojami kartotiniai statybos sprendimai, kurie sutampa su baigtos tvoros elementais, t. y. analogiškai išlietas betoninis pamatas, į pamatą įleistos atramos, suformuoto užtvaro lentos tarpusavyje sujungtos formuojant tvoros karkasą, tik ant likusios nepritvirtintos lentos. Išanalizavus byloje esančią betoninės atraminės sienutės ir į ją įleistos atramos fotofiksaciją akivaizdu, kad jos paskirtis ne gyvatvorei prilaikyti ir, kaip skunde nurodo atstovė, modeliuoti, o tvoros detalėms tvirtinti.

Be to, projekte pateikiamame sklypo plane, Ž. D. tvarkomoje teritorijoje (prie bylos pridėtame sklypo plane pažymėtoje mėlyna punktyrine linija (1 t., b. l. 179) yra nurodyta kurioje vietoje projektuojama gyvatvorė (sutartiniuose ženkluose pažymėta vienas kitą jungiančiais smulkiais rutuliukais). Inspekcijos sudarytoje schemoje ruda spalva pažymėta S. D. pastatyta apie 0,25 m aukščio ir 0,15 m pločio atraminė sienutė su ant jos pastatyta 1,8 m aukščio tvora (1 t., b. l. 158). Taigi akivaizdu, kad Ž. D. atlikta statyba akivaizdžiai neatitinka numatytų plano sprendinių. Taip pat žymėtina, kad pastatytas statinys taip pat užtveria ir riboja patekimą į Tremtinių skverelį (Projekto 3.2.2. punkte nurodoma, kad į jį patenkama iš Jūros tako arba Palangos vaistinės kiemo, sklypui nustatytas servitutas 3.2.5 p., nors plane aiškiai pažymėtas laisvas praėjimas ir toje vietoje net nėra suprojektuota gyvatvorė (plane patekimas sutartiniuose ženkluose žymimas tuščiavidure rodykle).

Taip pat nesutiktina su skundo teiginiais, susijusiais su užtvaro įrengimu. Sklypo plane ties įvažiavimu į sklypą (įvažiavimas žymimas juoda didele rodykle) punktyrine linija pažymėtas esamas šlagbaumas. Plane Ž. D. tvarkomoje sklypo dalyje nėra pavaizduota jokio kito užtvaro, tai patvirtina ir sklypo fotofiksacija (1 t., b. l. 177-178). Taigi akivaizdu, kad Ž. D. slankiojančius vartus įrengė savavališkai, ne pagal plano sprendinius, kurių vieta užfiksuota pareigūno atliktoje fotofiksacijoje (b. l. 144).

Teismo vertinimu, Ž. D. padarytas nusižengimas kvalifikuotas teisingai pagal ANK 351 str. 3 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vertindamas faktinius duomenis, teismas daro išvadą, jog Institucija, išsamiai atlikusi tyrimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinusi byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo Ž. D. skundo jame nurodytais motyvais ir panaikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ž. D. atstovės Justės Vaščėgienės skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020-09-09 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-50-2020 panaikinimo atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.