Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas V. Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Donatui Puzinui, kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui Vytautui Bučiui, specialistei N. D., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „V. D.“, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2010-11-15 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 8 MGL bauda; 2) 2011-07-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 223 str. 1 d. 60 MGL bauda; 3) 2012-01-18 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 233 str. 1 d., 63 str. 9 d. 80 MGL bauda; 4) 2015-10-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 48 str. 1d., LR BK 145 str. 1d. 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimu ir 2780 EUR bauda; 5) 2017-01-24 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 184 str. 2 d., 183 str. 2 d., 222 str. 1 d. 3 metams 3 mėn. laisvės atėmimo ir 2780,35 EUR bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, bausmės vykdymas pasibaigęs,

yra kaltinamas pagal LR BK 183 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), 222 str. 1 d., 202 str. 1 d., 220 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. B. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2012-07-31 turėdamas tikslą vykdyti prekybą tauriaisiais metalais, o gautas pajamas pasisavinti, taip pat siekdamas nuslėpti savo paties dalyvavimą turto pasisavinimo padaryme, organizavo UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini), steigimą nieko apie nusikalstamą veiką nežinančios S. T. vardu, taip pat ją laikotarpiu nuo 2012-01-10 iki 2012-05-09 įformino minėtos įmonės statytine direktore, o nuo 2012-05-09 formaliai laikinai atlikti direktoriaus pareigas įformino T. Z., įgijusius teisę atstovauti, priimti sprendimus UAB „A.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą. Po to, realiai būdamas faktiniu UAB „A.“ direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 str. 8 d. reikalavimus, kuriame nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, disponuodamas bendrovės pažymėjimu, antspaudu buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais vykdė prekybą tauriaisiais metalais, o gautas pajamas pasisavino, tai yra, jo nurodymu statytinei UAB „A.“ direktorei S. T. 2012-02-06 bendrovės vardu AB S. atidarius atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), bei debetines korteles, išduotas jo paties, S. T. ir M. B. vardais ir slaptažodžius, priėmus savo žinion ir laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2012-07-31 į atsiskaitomąją sąskaitą gavus iš viso 1 529 758,16 Lt (443 048,59 Eur) piniginių lėšų, D. B. pasinaudojęs debetinėmis banko kortelėmis, čekių knygele iš atsiskaitomosios sąskaitos grynais pinigais išėmė 1 188 972,99 Lt (344 350,50 Eur), bei iš bendrovės kasos grynais pinigais, pagal T. Z. vardu išrašytus kasos išlaidų orderius: 2012-05-30 (duomenys neskelbtini) - 3108,47 Lt (900,27 Eur), 2012-06-30 (duomenys neskelbtini) - 27710,21 Lt (8025,43 Eur), 2012-05-22 (duomenys neskelbtini) - 30000 LT (8688,60 Eur) paėmė iš viso 60 818,68 Lt ( 17614,30 Eur) UAB „A.“ priklausančių lėšų, šių pinigų įmonės reikmėms nepanaudojo ir panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė.

Tuo būdu D. B., nesusijęs su UAB „A.“ darbo santykiais, tačiau realiai vadovavęs bendrovei ir ėjęs direktoriaus pareigas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „A.“ priklausantį turtą - pinigines lėšas, iš viso 1 249 791,67 Lt (361 964,68 Eur), tuo padarydamas UAB „A.“ 1 249 791,67 Lt (361 964,68 Eur) dydžio didelę turtinę žalą.

Tokiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 dalyje.

2. Be to, jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2012-07-04 iki 2012-12-28 turėdamas tikslą vykdyti prekybą tauriaisiais metalais, o gautas pajamas pasisavinti, taip pat siekdamas nuslėpti savo paties dalyvavimą nusikalstamos veikos - turto pasisavinimo padaryme, organizavo UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini) steigimą nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančio, vieninteliu akcininku tapusio V. D. vardu, taip pat jį 2012-07-16 įformino minėtos įmonės statytiniu (formaliu) direktoriumi, įgijusiu teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus UAB „V.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą. Po to, realiai būdamas faktiniu minėtos įmonės direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 str. 8 d. reikalavimus, kuriame nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, disponuodamas bendrovės pažymėjimu, antspaudu, apskaitos ir kitais dokumentais vykdė prekybą tauriaisiais metalais, o gautas pajamas pasisavino, tai yra, nurodė statytiniui UAB „V.“ direktoriui V. D. atidaryti banke AB D. ir S. banke atsiskaitomąsias sąskaitas, gauti mokėjimo korteles bei slaptažodžius. Pastarajam įvykdžius D. B. nurodymus ir 2012-08- 01 UAB „V.“ vardu banke AB Swedbank atidarius atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-08-01 D. banke atidarius atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei gavus mokėjimo korteles ir slaptažodžius, D. B. juos paėmė savo žinion. Po to, UAB „V.“ laikotarpiu nuo 2012-08-23 iki 2012-08-30 už parduotą taurųjį metalą į D. banke atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) gavus piniginių lėšų ne mažiau kaip 23 220 Lt ( 6725 EUR), o laikotarpiu nuo 2012-08-22 iki 2012-12-21 į S. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus piniginių lėšų ne mažiau, kaip 191 501 Lt ( 55462 Eur), D. B., pasinaudojęs iš V. D. gautomis mokėjimo kortele bei slaptažodžiais, laikotarpiu nuo 2012-08-22 iki 2012-12-22 iš S. atsiskaitomosios sąskaitos pats asmeniškai arba per nenustatytus asmenis per bankomatus paėmė grynais pinigais iš viso 170 836 Lt (49 477 Eur), o laikotarpiu nuo 2012-08-26 iki 2012-09-04 iš D. banko atsiskaitomosios sąskaitos pats asmeniškai arba per nenustatytus asmenis per bankomatus paėmė grynais pinigais iš viso 23 130 Lt (6698 Eur) minėtai bendrovei priklausančių lėšų, šių pinigų įmonių reikmėms nepanaudojo ir panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė.

Tuo būdu D. B., nesusijęs su UAB „V.“ darbo santykiais, tačiau realiai vadovavęs bendrovei ir ėjęs direktoriaus pareigas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „V.“ priklausantį turtą - pinigines lėšas, iš viso 193 966 Lt (56 176,43 Eur), tuo padarydamas UAB „V.“ 193 966 Lt (56 176,43 Eur) turtinę žalą.

Tokiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 dalyje.

3. Be to, jis neteisėtai stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos, o būtent: laikotarpiu nuo 2012-07-04 iki 2012-12-28 turėdamas tikslą neteisėtai versliškai vykdyti prekybą tauriaisiais metalais, siekdamas nuslėpti savo paties dalyvavimą minėtos nusikalstamos veikos padaryme, organizavo UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini), steigimą nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančio, vieninteliu akcininku tapusio V. D. vardu, taip pat jį 2012-07-16 įformino minėtos įmonės statytiniu (formaliu) direktoriumi, įgijusiu teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus UAB „V.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą. Po to, D. B., nesusijęs su minėta bendrove darbo santykiais, tačiau realiai būdamas faktiniu šios įmonės direktoriumi, disponuodamas bendrovės pažymėjimu, antspaudu, buhalteriniais apskaitos ir kitais dokumentais, laikotarpiu 2012-08-22 iki 2012-12-21 versliškai bei stambiu mastu vykdė prekybą tauriaisiais metalais, neturėdamas šiai veiklai vykdyti būtino leidimo - Valstybinės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ išduodamo pažymėjimo. Iš viso laikotarpiu nuo 2012-08-22 iki 2012-12-21 iš prekybos tauriaisiais metalais gavo 214719 Lt (62187 Eur) pajamų. Tuo būdu D. B. versliškai bei stambiu mastu ėmėsi neteisėtos ūkinės, komercinės veiklos.

Tokiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 202 str. 1 dalyje.

4. Be to, jis, siekdamas išvengti mokesčių, į pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucija, o būtent: laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 būdamas faktiniu UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini), vadovu, vykdydamas prekybą tauriaisiais metalais, pažeisdamas LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr.IX-751) 3 straipsnį „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ (2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija), kuriame nurodoma, kad „l.PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, tai yra, veikdamas pagal 77 straipsnį „PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“ (2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija) 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo“ ir 78 straipsnį „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ (2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija) 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, į nustatyta tvarka valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamas PVM deklaracijas įrašė ir valstybės įgaliotai institucijai pateikė šiuos neteisingus duomenis:

1) 2012 m. kovo mėn. deklaracijoje pardavimo PVM sumažino 2323,49 (34138,49- 31815) Lt (672,93 Eur);

2) 2012 m. gegužės mėn. pirkimo PVM nepagrįstai padidino 10790,92 (11854- 1063,08) Lt (3125,27 Eur);

3) 2012 m. birželio mėn. deklaracijoje pardavimo PVM sumažino 7553,30 (24527,30- 16974) Lt (2187,59 Eur).

Tuo būdu D. B., siekdamas išvengti mokesčių, į 2012 metų kovo, gegužės, birželio mėnesio PVM deklaracijas įrašė ir pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, taip nepagrįstai sumažino valstybės biudžetui privalomą mokėtiną PVM mokestį 20715,59 Lt (5999,48 Eur) sumai.

Tokiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 220 str. 1 dalyje.

5. Be to, jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 siekdamas nuslėpti savo paties dalyvavimą nusikalstamos veikos - apgaulingo apskaitos tvarkymo padaryme, organizavo UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini), steigimą nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančios, vienintele akcininke tapusios S. T. vardu, taip pat ją 2012-01-10 įformino minėtos įmonės statytine direktore, o nuo 2012-05-09 formaliai laikinai atlikti direktoriaus pareigas įformino T. Z., įgijusius teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus UAB „A.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą. Po to, realiai būdamas faktiniu minėtos įmonės direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. ( galioja nuo 2002-01-01) reikalavimus, kuriame nurodoma, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas ) 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus kuriame nurodoma, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.”, 6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 str. „Apskaitos registrai“ (2012 04 24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodoma, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ ir 3 dalies reikalavimus, kurioje nurodoma, kad „ Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“, LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-575) 4 str. „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas“ (2008-06-26 įstatymo Nr.X-1633 redakcija) 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodoma, kad „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus.“, 14 str. „Turinio viršenybės prieš formą principas“, kuriame nurodoma, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.“, LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17d. nutarimu Nr.179 patvirtintos “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 41 punkto (2010-06-02 nutarimo Nr.671 redakcija) reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius.“, 5 punkto (2014-11-19 nutarimo Nr.1277 redakcija) reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai - žodžiais, centai - skaitmenimis.“, 19 punkto (2002-07-01 nutarimo Nr. 1021 redakcija) reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.“ disponuodamas bendrovės antspaudu, buhalteriniais apskaitos ir kitais dokumentais vykdydamas prekybą tauriaisiais metalais, į UAB „A.“ buhalterinę įtraukė realiai neįvykusias ūkines operacijas, o taip pat neapskaitė UAB „A.“ šių ūkinių operacijų:

1) Apskaitė ir į kasos knygos išlaidų dalį nepagrįstai įrašė 30818,68 Lt (8925,71 Eur) kaip neva pagal 2012-05-31 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) - 3108,47 Lt (900,27 Eur) ir pagal 2012-06- 30 Kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) - 27710,21 Lt (8025,43 Eur) T. Z. išmokėtą avansą ūkio išlaidoms apmokėti, kuriuose nėra vadovo, vyr. buhalterės, kasininko ir pinigų gavėjo parašų, patvirtinančių 30818,68 (3108,47+27710,21) Lt (8925,71 Eur) išmokėjimą.

2) Apskaitė ir į kasos knygos išlaidų dalį nepagrįstai įrašė 30000 Lt (8688,60 Eur) kaip neva išmokėtus T. Z. skolos ZŪB-ei „S.“ grąžinimui pagal 2012-05-22 (duomenys neskelbtini), kuriame nėra vadovo, kasininko ir pinigų gavėjo parašų, be to nėra pridėto ŽŪB-ės „S.“ kasos pajamų orderio kvito 30000 Lt (8688,60 Eur) sumai, patvirtinančio pinigų gavimą.

3) Apskaitė ir į kasos pajamų dalį įtraukė kasos pajamų orderius neva K. V. pagal (duomenys neskelbtini) , N. Ž. pagal (duomenys neskelbtini) ir T. Z. pagal (duomenys neskelbtini) iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) esančios banke S. grynais pinigais išėmė ir pagal minėtus orderius į bendrovės kasą įnešė iš viso 1 188 972,99 Lt Lt (344350,50 Eur) sumą, nors realiai K. V., N. Ž. ir T. Z. lėšų neėmė ir į UAB „A.“ kasą neįnešė.

4) Neapskaitė sidabro laužo pardavimų: 2012-11-23 pirkėjui „D. L.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) už bendrą 8066,25 (2336,15 Eur), tame skaičiuje PVM 1399,93 Lt (405,45 Eur) ir 2012-12-03 23 pirkėjui „D. L.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) už bendrą 25937,94, tame skaičiuje PVM 4501,63 Lt (1303,76 Eur) dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-07-31 nurodytų LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ veiklos, nuosavo kapitalo ir turto vertės.

Dėl laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 nurodytų LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimų negalima visiškai nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Kaltinamasis D. B. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kaltės nepripažįsta nei dėl vieno jam pareikšto kaltinimo.

Dėl pirmo kaltinimo pagal LR BK 183 str. 2 d. kaltinamasis D. B. paaiškino, kad 361964,68 eurų jis neišėmė, nes pagal tokias apimtis tiek pinigų negalėtų nei vienas nuimti. Bankas galėtų atsakyti, kas stovėjo prie bankomato ir nuiminėjo pinigus. Jis neigia, kad nuėmė ir pasisavino pinigus. Ant kasos išlaidų orderių yra kitų asmenų pavardės, ten nėra nei vieno jo parašo. Negali pasakyti kur tie pinigai nukeliavo, viskas turi atsispindėti įmonės buhalterinėje apskaitoje, ūkinėse operacijose. Buvo išduotos kelios bankinės kortelės vienos sąskaitos. Kortelės buvo išduotos S., jo broliui M. ir jam. Visi trys jie galėjo disponuoti įmonės lėšomis. S. išduoda prie vienos sąskaitos nors ir dešimt kortelių. Jis negali atsakyti kiek pinigų nuėmė. Kiekvieną kartą, kada naudojama atitinkama banko kortelė yra fiksuojama banko išrašuose. UAB „A.“ 2012 metais laikotarpiu nuo vasario mėnesio iki birželio mėnesio jis pridavęs tauriųjų metalų už 115 578, 31 eurų. Iš (duomenys neskelbtini) „D. L.“ jis pervedęs 108 470 svarų, taip pat jis pervedęs, kaip fizinis asmuo 108557, 11 svarų, kas sudaro 267096, 23 eurų. Tas sumas UAB „A.“ yra skolinga jam ir jo bendrovėm. S. T. negalėjo pasisavinti tų lėšų. Jis galvoja, kad ji nuimtus pinigus bus atidavusi tuo metu įmonėje atsakingam asmeniui. Jis nėra vienintelis akcininkas, šitoje įmonėje veikė ir daugiau asmenų. Akcininke UAB „A.“ buvo S. T., ji buvo ir įmonės vadovė. S. T. negali jo apkalbėti, ji pačioje veikloje daugmaž nedalyvavo, ji net nežinojo kiek įmonėje darbuotojų dirba. S. T. dalyvavo visame procese, dokumentus ji atidavė ir toliau netęsė jokios veiklos. Ne jis vienas įsteigė UAB „A.“, su S. T. tiesiog buvo sukurta ta įmonė, nes buvo galimybė uždirbti. Jis ten neturėjo jokių pareigų, nebuvo akcininku. Jis padėjo S. T., nors pareigų ten neturėjo. Jis kartu su S. T. važiavo į banką ir ji jam atidavė banko kortelę. Banko kortelės buvo išduotos S., M. ir jo vardu. Kas nuiminėjo kiekvienu kartu pinigus iš įmonės sąskaitos negali pasakyti. Savo bankinę kortelę yra davęs kitam žmogui, įmonės darbuotojams, galėjo broliui palikti, N., galėjo kortelė būti ofise palikta, galėjo V. V. naudotis ta kortele, nes jam buvo patikėta. Tuo metu jis dažnai keliaudavo, dažnai nebūdavo Lietuvoje. T. Z. jo pusbrolis, kuris buvo laikinas vadovas įmonės „A.“. Apie kasos išlaidų orderius, kuriuos pasirašė T. Z., nieko pasakyti negali. Jis į įmonės veiklą nesikišo, nežino kas ką ten darė, kokios buvo ūkinės operacijos, reikia žiūrėti įmonės dokumentus. Jis negali atsakyti už kiekvieną sąskaitą. Vėliau, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), jis perėmė UAB „A.“ iš S.. Turto, dokumentų perėmimo aktas lyg ir buvo surašytas, dabar nepamena. Daug turto liko (duomenys neskelbtini) ofise. Jam grįžus iš (duomenys neskelbtini) gruodžio mėnesį ofisas buvo iškraustytas, kur dingo visi daiktai galėtų atsakyti V. V.. Įsigijus akcijas, piniginių lėšų jis negavo, perėmė tik dokumentus.

Į (duomenys neskelbtini) jis buvo išvykęs nuo 2012 m. liepos pradžios, o grįžo tų pačių matų gruodžio mėnesį. Gyvenau ten su šeima pusę metų.

Dėl antro kaltinimo pagal LR BK 183 str. 2 d. kaltinamasis D. B. paaiškino, kad kaltinimą neigia. Su UAB „V.“ susidūrė su ta įmone 2015-09-29. Jis prieš tai turėjęs bylą, kur buvo kaltinamas dėl šios įmonės, jis buvo išteisintas, turi nuosprendį. Šis kaltinimas turi būti atmestas, nes jis yra išteisintas, bet vėl yra persekiojimas iš naujo. Jis nieko nedarė, nes tuo metu nebuvo Lietuvoje nuo 2012 m. liepos mėn., nes išvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno iki 2012 m. gruodžio mėnesio. Net fiziškai negalėjo to padaryti, nes nebuvo Lietuvoje. Su V. D. nebendravo net telefonu, tik tas žmogus tam tikrą laikotarpį gyveno jo sodyboje. Jį atvežė V. V.. Jam buvo reikalingas žmogus prižiūrėti sodybą. Jis UAB "V.“ neįsteigė, jai nevadovavo, nes nebuvo Lietuvoje. Su D. yra susipykęs, nes jį apvogė, numarino šunis. Kodėl D. jį apkalba, negali pasakyti.

Dėl trečio kaltinimo pagal LR BK 202 str. 1 d. kaltinamasis D. B. paaiškino, kad su kaltinimu nesutinka, negalėjo to padaryti, nes tuo metu buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) UAB "V.“ įsteigta 2012-07-04. Jis su V. D. nekontaktavo, bendravo tik su V. V.. Metalą jis pirko kaip fizinis asmuo, leidimo tokiai veiklai neturėjo. Su UAB „V.“ jis nėra niekuo susijęs. Jis nežino ar „V.“ turėjo leidimą iš prabavimo rūmų verstis tokia veikla. V. V. padėjo supirkinėti metalus, jis turėjo savo įmonę UAB „S.“, buvo paprašytas prižiūrėti kitą įmonę UAB „A.“. Jis vykdė veiklą (duomenys neskelbtini). Jis kaip fizinis asmuo 2012 metais vertėsi tokia veikla. Dėdavo skelbimus į laikraščius, supirkinėjo metalą. Tai buvo 2012 metais. Leidimo neturėjo tokiai veiklai.

Dėl ketvirto kaltinimo pagal LR BK 220 str. 1 d. kaltinamasis D. B. paaiškino, kad šio nusikaltimo nepadarė, kadangi jokių deklaracijų jis neteikė, tai darė apskaitą tvarkantis asmuo. UAB „A.“ turėjo ne vieną buhalterę. S. T. buvo tos įmonės akcininkė ir direktorė. Jis daug žino apie tą įmonę, nes buvau šalia, patarinėjo. Deklaracijų jis neteikė, buvo atskaitingi asmenys, kurie turėjo prisijungimus prie duomenų bazių, VMI, Sodros, jie ir teikė deklaracijas. Jis jokių deklaracijų nepasirašinėjo, neteikė ir nieko negali paaiškinti. Nuolatinės buhalterės nebuvo. Buhalterė atvažiuodavo kas kažkiek laiko ir dokumentus pasiimdavo. Buhalterė buvo F. J.. Ji patvirtino, kad manęs dažnai nebūdavo, iš manęs ji negalėjo gauti dokumentų. Čia kaltinime minimas PVM deklaracijas greičiausia teikė F. J..

Dėl penkto kaltinimo pagal LR BK 222 str. 1 d. kaltinamasis D. B. paaiškino, kad K. V. jis nepažįsta. Su UAB „A.“ jis susiję, nes pirkęs tauriojo metalo iš tos įmonės, vyko sandoriai. Faktiniu direktoriumi jis nebuvau UAB „A.“, nes nuo 2012 m. liepos mėnesio buvo išvykęs iš Lietuvos. Kaltinimas nepagrįstas, nepripažįsta padaręs šį nusikaltimą. Jis nebuvo šios įmonės direktoriumi, negalėjo prieiti prie įmonės dokumentų, lėšų, nedarė jokių įrašų. Jis su UAB „A.“ buhalterine apskaita nėra susijęs. Jis pasiūlė T. Z. būti laikinu vadovu. Nieko negali pasakyti apie T. Z. duotus parodymus. Galbūt apklausti liudytojai susidarė tokią nuomonę, kad jis buvo UAB „A.“ direktorius. UAB „A.“ dokumentus jis rado ir pateikė teisminio nagrinėjimo matu. Tos įmonės akcininku jis tapo 2013 metais. Jis nežiūrėjo ar visos sąskaitos buvo įtrauktos į „A.“ buhalterinę apskaitą. Nepamena net datos, kada buvo perimti dokumentai iš F. J. brolio. Po to kai dokumentai buvo perduoti, jis tuos dokumentus nunešė buhalteriui sutikrinti, sužiūrėti. Dėl visų ūkinių operacijų jis bendravo su V. V.. Jis turėjo kitą įmonę UAB „S.“, šis žmogus padėdavo Lietuvoje jam dirbti su tauriaisiais metalais. Kas buvo UAB „A.“ direktoriumi, tai jis negali pasakyti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis D. B. dėl jam inkriminuotų visų kaltinimų kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę patvirtina kiti ištirti įrodymai.

Liudytoja S. T. parodė, kad D. B. jai yra žinomas. 2011 metai laukėsi gimstančio vaiko, todėl dėl vaikui priklausančių išmokų nuėjo į (duomenys neskelbtini) Sodra skyrių konsultacijos. Sodros darbuotojos jai paaiškino, kad išmoka nebus didelė, kadangi niekur nedirba. Po kelių mėnesių kreipėsi į D. B. su prašymu priimti ją į darbą ir nurodė priežastį. D. B. jai pasakė, kad geriau būtų jei ji savo vardu įsteigtų įmonę ir taptų jos direktore. Ji sutiko, tuomet D. B. sutiko padėti sutvarkyti visus naujai steigiamos įmonės dokumentus. D. B. pasakė, kad bendrovės pavadinimas bus UAB „A.“, o pastarosios veikla bus prekyba aukso metalo laužu. Ji pasirašė D. B. jai pateiktus steigimo dokumentus, kartu su juo vyko į (duomenys neskelbtini) registrų centrą, kadangi ten buvo bendrovės registracijos adresas, o taip pat į S. ir D. banko (duomenys neskelbtini) skyrius, kur atidarė UAB „A.“ atsiskaitomąsias sąskaitas. Bankai jai išdavė elektroninius prisijungimo kodus, bankomatų korteles ir kitus sąskaitai tvarkyti reikiamus duomenis. S. banke kartu su ja buvo D. B., o D. jo nurodymu ėjo viena. Visus prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės, debetines korteles atidavė D. B., kadangi šis jai taip buvo nurodęs. Į UAB „A.“ direktorės pareigas, būdama vienintele akcininke save paskyrė 2012 metų sausio mėnesį, o tų pačių metų vasario mėnesį išėjo dekretinių atostogų. Išeidama ji neišleido jokio įsakymo apie savo atleidimą, ar naujo direktoriaus paskyrimą. Apie tai, kad 2012-03-02 į UAB „A.“ buvo pervesti 30000 Lt sužinojo apklausos metu. Tačiau kokiu pagrindu šie buvo pervesti negali pasakyti, kadangi nežino. Jai būnant UAB „A.“ direktore bendrovėje ūkinės operacijos nebuvo atliekamos, kadangi nebuvo vykdoma veikla arba ji apie tai nieko nežino. PVM sąskaitų faktūrų, sutarčių, juo labiau paskolos dokumentų ji nepasirašinėjo. Buhalterės ar bendrovės tvarkančios apskaitą nesamdė, o ar tai buvo daroma negali pasakyti, kadangi nežino, to reikėtų klausti D. B.. Žino tik, kad bendrovėje dirbo M. B., kuris yra D. B. brolis. Buvo vienas kartas, kai ji kartu su D. B. buvau banke ir nuiminėjau pinigus. Pinigai buvo už parduotą aukso laužą. Banke nuimtus pinigus D. B. pasiėmė. Už tai, kad tapau įmonės direktore, piniginių lėšų iš B. negavo. UAB „A.“ įsteigė ir šiai bendrovei vadovavo D. B.. Jis viską darė mano vardu.

Liudytojas V. V. parodė, kad 2011 ar 2012 metais tiksliai neprisimena rado skelbimą, kad yra brangiai superkamas taurusis metalas. Paskambinus bendravo su vyriškiu, kuriam pasakė, kad turi sidabrinę monetą. Vyriškį moneta sudomino ir pastarasis pasiūlė susitikti. Susitikus vyriškis jam pasakė, kad yra D. B. užsiimantis tauriųjų metalų supirkimu ir paklausė ar jis neturi daugiau tauriojo metalo, kurį galėtų parduoti. Pokalbio metu D. paminėjo asmenis, kuriuos pažinojo ir jis. Ar jo parduotą monetą D. B. įsigijo kaip fizinis asmuo ar jis atstovavo kokią nors bendrovę negali pasakyti, kadangi nežino. Jis neprisimena ar buvo išrašytas pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas. D. B. to paties pokalbio metu jam pasakė, kad jis Lietuvoje dirba su keletu bendrovių, kurios verčiasi tauriųjų metalų supirkimu, tačiau nėra nei vienos bendrovės, kuri veiklą vykdytų (duomenys neskelbtini). D. B. pokalbio metu pasakė norintis įsteigti bendrovę (duomenys neskelbtini) ir paklausė ar jis negalėtų atstovauti jos interesams. D. B. pasakė, kad bendrovę jis gali steigti, tačiau vadovaujančiu asmeniu nesutinka būti, o gali atlikti tik saugos funkcijas, susijusias su įsigyjamų metalų pirkimu ir pardavimu, t.y., kad pastarasis nebūtų pavogtas ar kitaip iššvaistytas. Tokiu būdu 2012 metais D. B. iniciatyva buvo įkurta UAB „S.“, kuri vykdė tauriųjų metalų supirkimus iš fizinių asmenų. Kiek tiksliai darbuotojų buvo įdarbinta į bendrovę negali pasakyti, kadangi neprisimena. Žino tik, kad ofisas buvo (duomenys neskelbtini), kadangi pats yra keletą kartų jame buvęs. Kas ir kiek konkrečiai asmenų vadovavo bendrovei negali pasakyti, kadangi nežino. Šiuo klausimu rūpinosi D. B., tačiau vienas asmuo jam žinomas, tai P. vardo neprisimena. D. B. buvo paprašytas šį asmenį surasti ir pristatyti į ofisą, kadangi kaip paaiškino D. B. šiam asmeniui buvo palikta didelė pinigų suma metalui įsigyti, tačiau pastarasis paėmė bendrovei priklausančius pinigus ir dingo. Jis suradęs šį asmenį pristatė į ofisą ir paliko aiškintis D. B.. Asmeniškai jis metalo nėra pirkęs, tai kiek jam žinoma darė UAB „S.“ darbuotojai. Kokias kiekiais buvo įsigijimas taurusis metalas ir už kokias sumas negali pasakyti, kadangi nežino. UAB „A.“ jam yra girdėta bendrovė, būnant ofise matė išrašytą sąskaitą, kad minėtai bendrovei parduodama 9 kg tauriojo metalo. Iš D. B. yra girdėjęs, kad ši yra viena iš bendrovių su kuria dirbama. Jis žino tokį asmenį vardu V., pavardės neatsimena. Šis asmuo kurį laiką gyveno D.B. sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, kur atliko ūkio ir kitus darbus. Su šiuo asmeniu susipažino (duomenys neskelbtini) turguje, kada ieškojo darbininkų miško darbams atlikti. Kiek žino V., kurį laiką ten gyveno, tačiau vėliau iš D. B. sužinojo, kad dingo. D. B. pats jo buvo prašęs atvežti kokį nors asmenį sodybai prižiūrėti, o kadangi V. neturėjo gyvenamosios vietos, todėl jam ir buvo pasiūlyta. Jam nėra žinoma ar V. yra ko nors susijęs su UAB „V.“, kaip ir pats nieko apie tokią bendrovę nėra girdėjęs. 2012 metais jam tikrinant bendrovės pirkimo pardavimo žurnalus ir grynųjų pinigų likučius, pamatė, kad įmonės kasoje trūksta piniginių lėšų. Kokia tai buvo suma neprisimena. Paklausus darbuotojo šis paaiškino, kad D. B. turėtų šiuos pinigus atvežti. Tačiau pinigai į kasą grąžinti nebuvo. D. B. paklausus kur yra pinigai šis pažadėjo pats išsiaiškinti ir jam tuo pačiu pasiūlė parduoti UAB „S.“ akcijas. Tuo metu jis buvo vieninteliu bendrovės akcininku. Suprato, kad pastarasis yra nepatikimas, todėl akcijas su visais įsipareigojimais sutiko parduoti. 2013 metais buvo pasirašyta akcijų pirkimo pardavimo sutartis ir akcijos parduotos. Kokiu būdu kompiuteryje atsirado įrašai susiję su UAB „V.“ ( 2013-02-20 S. Pagrindinė sandorių sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuose yra minima V. D. pavardė jis negali pasakyti, kadangi nežino, taip pat, kaip ir negali nieko pasakyti apie įrašus, kurie susiję su UAB „A.“ ( 2012-05-08 prašymas; 2012-03-01 įsakymas dėl vaiko priežiūros atostogų, pasirašytas direktoriaus T. Z.; 2012-03-01 įsakymas dėl vaiko priežiūros atostogų, pasirašytas direktoriaus K. V.; 2012-02-01 darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta su K. V.; bei trys 2012-03-01 kasos išlaidų orderiai be Nr. , kurias K. V., S. T. ir M. B. išmokamas darbo užmokestis.) Jis asmeniškai šių dokumentų blankų nepildė, o kas tai galėjo padaryti nežino, kadangi, kaip minėjo prie šio kompiuterio prieidavo daug asmenų. Todėl, kas šiuos įrašus atliko ir paliko saugoti kompiuteryje, negali pasakyti.

Liudytoja V. K. parodė, kad 2012 metais išsiuntusi darbo CV gavo pakvietimą atvykti į bendrovę pokalbiui. Skambinęs asmuo prisistatė esantis UAB „A.“ direktoriumi ir pakvietė atvykti pokalbiui adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykusi bendravo su vyriškiu prisistačiusiu UAB „A.“ direktoriumi D. Šis jos paklausė kokiose pareigose norėtų dirbti, koks atlyginimas tenkintų ir t.t. D. jai pasakė, kad pagrindinė UAB „A.“ veikla yra prekyba tauriaisiais metalais. D. pasakė, kad norėtų dirbti bendrovėje administratore. Šis neprieštaravo ir pasakė, kad kiekvienas turi dirbti tuo kuo nori. Po kelių dienų su ja, tose pačiose patalpose buvo pasirašyta darbo sutartis, numatytas mokėtinas atlygis. Jei gerai prisimena, tai darbo sutartį jai pateikė pasirašyti direktorius D.. Jos pagrindinės funkcijos buvo asmenų, norinčių investuoti į (duomenys neskelbtini) sandorius, paieška. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė, vardo ir pavardės nežino, tačiau jos UAB „A.“ patalpose nebuvo, jei reikėdavo ji tik atvažiuodavo. Tose pačiose patalpose, kaip ir UAB „A.“ buvo ir kita bendrovė UAB „S.“. Šiai įmonei jei gerai prisimena vadovavo asmuo V., pavardės nežino, atpažinti galėtų. UAB „S.“ taip pat vykdė prekybą tauriaisiais metalais. D., kurio pavardės dabar neprisimena atvažiuodavo gana retai, dažniausiai jo duotus nurodymus tiek jam, tiek kitiems tuo metu patalpose buvusiems asmenims, perduodavo jos minėtas V. V. būdavo gana dažnai, praktiškai kiekvieną dieną. Kadangi tiek UAB „A.“, tiek UAB „S.“ patalpos buvo tos pačios, tai ji keletą kartų yra mačiusi, kaip kažkokie žmonės atveža tauriojo metalo, o UAB „S.“ darbuotoja K. S. jį nuperka UAB „S.“ vardu. Tačiau nuperkami kiekiai būdavo gana nedideli, kadangi V. nepalikdavo didelės grynųjų pinigų sumos. Ji asmeniškai UAB „A.“ vardu tauriojo metalo nėra pirkusi, kaip ir nematė, kad jį kas nors būtų pirkęs. Jei taurųjį metalą kas ir pirko UAB „A.“ vardu, tai darė greičiausiai D.. Po mėnesio darbo, nusprendė bendrovę palikti, kadangi jai nepatiko esamos darbo sąlygos, vykdomų darbų pobūdis. Jai pačiai netikėtai buhalterė atnešė pasirašyti kažkokius dokumentus ir nurodė, kad šiuos dokumentus pasirašyti man yra nurodęs D., nors apie išėjimą dar niekam nebuvo minėjusi. Perskaičiusi dokumentus pamatė, kad tai prašymas palikti bendrovę savo noru. Atlyginimą už atliktą darbą jai į namus atnešė UAB „S.“ darbuotoja K. S.. kuri pasakė, kad pinigus jai perdavė D..

V. K. pagal pateiktas nuotraukas atpažino asmenį pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydama, kad šis asmuo, kurio vardas D., jai prisistatė esantis UAB „A.“ direktoriumi bei pateikė pasirašyti darbo sutartį bei duodavo tam tikrus nurodymus (t.1, b. l. 115-117).

V. K. atpažino V. V. iš kurio ji gaudavo nurodymus, perduotus jam per jos atpažintą D. (t.1, b. l. 118-120).

Liudytoja N. B. parodė, kad 2012 metais buvo priimta į UAB „S.“ direktoriaus pavaduotojo pareigoms. Į šias pareigas ją priėmė, kaip ji suprato bendrovės direktorius V., jei gerai prisimena pavarde V. Įsidarbinant dalyvavo ir dar vienas asmuo vardu D., pastarojo pavardės nežino, tačiau juos abu atpažinti galėtų. Pokalbio metu tiek V., tiek D. buvo paaiškinta, kad bendrovės „S.“ vykdo prekybą tauriojo metalo laužu. Jos pagrindinės funkcijos buvo asmenų ar bendrovių paieška, norinčių parduoti tauriojo metalo laužą. Jos darbo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Be jos UAB „S.“ ofise buvo dar viena darbuotoja, pavardės ir vardo nežinau, bei UAB „S.“ direktorius V. V.. Pastarasis būdavo praktiškai visą darbo dieną ir išvykdavo gana retai. Tuo tarpu jos minėtas D. atvažiuodavo retai, o jei atvykdavo aiškindavo jai, kaip atskirti taurųjį metalą nuo bižuterijos ar kito metalo. Ji patvirtina, kad UAB „S.“ vardu iš fizinių ir juridinių asmenų yra pirkusi tauriojo metalo laužo. Už laužą atsiskaitydavo tik V., jai grynųjų pinigų niekas neduodavo. Šiuo metu tiksliai negali pasakyti kada, D. jos paprašė įsidarbinti į kaip pats sakė į jo vadovaujamą bendrovę UAB „A.“. Konkrečių priežasčių, dėl kurių jos yra prašoma dirbti minėtoje bendrovėje neprisimena. Tik pasakė, kai tai laikina. Su šiuo jo pasiūlymu sutiko. Kiek laiko išdirbo UAB „A.“ negali pasakyti, kadangi neprisimena. Kiek jai žinoma į UAB „A.“ buvo priimta kažkokios vadovės pareigoms, tačiau kokioms tiksliai nežino. Realiai UAB „A.“ ji nieko neveikė. Patvirtina, kad jai apklausos metu pateiktos UAB „A.“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros ties grafa išdavė yra jos ranka atliktas rankraštinis įrašas ir pasirašyta. Šias PVM sąskaitas faktūras jai pateikė pasirašyti bendrovės direktorius D.. Tačiau konkrečių aplinkybių, dėl kurių jai buvo pateiktos pasirašyti šios sąskaitas, neprisimena. Ji pati asmeniškai PVM sąskaitose faktūrose įrašyto aukso laužo į UAB „N.“ nenugabeno, kaip ir nežino ar už jį buvo atsiskaityta. Yra girdėjusi, kad dalį tauriojo metalo, D. gabena į J. K., tačiau kokiam tikslui ir kurios bendrovės šis metalas negali pasakyti, kadangi nežino. Apie šią aplinkybę sužinojo atsitiktinai, išgirdusi V. ir D. pokalbį.

Liudytojas J. G. parodė, kad D. B. pažįsta. Jis dirba UAB „N.“ komercijos direktoriumi. 2011 m. D. B. atėjo į UAB „N.“ ir pasakė, kad turi aukso laužo. B. pristatydamas laužą, pristatė įmonę, kurią jis atstovauja. Tai galėjo būti „A.“. B. rodė savo asmens dokumentą. Sutarė, kad jo įmonė pirks iš B. metalo laužą. Tai vyko kelis kartus, B. pristato laužą, mes patikrinam jo sudėtį, biržoje nustatom jo kainą ir apmokame klientui tiek, kiek tas metalas vertas. Kai vyko apklausa, jis atpažino D. B., kaip tą patį asmenį, kuris jo įmonei pardavė metalo laužą. Kiek kartų pirko tauriuosius metalus, negali pasakyti, bet visus kartus buvo išrašytos sąskaitos, pasverta, viskas sudokumentuota. Tikslaus skaičiaus, kiek kartų pirko, negali pasakyti, bet gal 5-10 kartų tikrai. Atsiskaitymas vyko pavedimu arba grynais pinigais. Galėjo bankinis pavedimas arba grynais, kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, nepamena.

J. G. iš pateiktų fotonuotraukų atpažino D. B., fotolentelėje pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip asmenį, kuris 2012 metais UAB „A.“ vardu, UAB „N.“ yra pardavęs aukso laužo. J. G. šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (t.1, b. l.,103-105).

Liudytojas M. B. teisme atsisakė duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis yra parodęs, kad 2012 metais brolio D. B. prašymu įsidarbino UAB „A.“. Kokioms pareigoms buvo įdarbintas šiuo metu neprisimena, reikėtų pažiūrėti darbo sutartį, tačiau jo funkcijas bendrovėje galima būtų apibūdinti, kaip vadybines, t.y., tauriojo metalo supirkimas ir jo pardavimas UAB „A.“ vardu. Apie tai, kad UAB „A.“ vykdys prekybą tauriojo metalo laužu, jam pasakė brolis D. B.. Iš D. jis gaudavo visus nurodymus, kur jam reikia vykti įsigyti tauriojo metalo ir kam jį vėliau nugabenti priduoti. Gali pasakyti, kad didžioji dalis tauriojo metalo laužo buvo įgyjamas iš fizinių asmenų. Pagrinde metalo supirkimu iš fizinių asmenų užsiimdavo brolis D., jis tik keletą kartų vyko pas fizinius asmenis iš kurių UAB „A.“ vardu įgijo tauriojo metalo. Su fiziniais asmenimis atsiskaitydavo grynais pinigais, jokio pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų jis nerašydavo, kadangi metalą parduodantys fiziniai asmenys nereikalavo. Pinigus atsiskaitymui jam duodavo brolis D. B.. Įsigytą tauriojo metalo laužą atiduodavo broliui D. Vėliau arba pats D., arba jo nurodymu jis iš fizinių asmenų įsigytą tauriojo metalo laužą, gabendavo didžiosioms tauriojo metalo supirkimo bendrovėms. Vieną tokių galėtų paminėti UAB „N.“. Jis daug kartų vyko į UAB „N.“, tačiau kokį kiekį metalo yra pridavęs ir kiek piniginių lėšų gavęs, negali pasakyti, kadangi neprisimena. UAB „N.“ atsiskaitydavo pinigus pervesdama į UAB „A.“ sąskaitą arba sumokėdavo grynais į rankas. Gautus grynus pinigus už UAB „A.“ vardu parduotą tauriojo metalo laužą atiduodavo broliui D. Kokią sumą jis jam yra padavęs negali pasakyti, kadangi neprisimena. Jis D. prašymu, pasinaudodamas UAB „A.“ čekių knygele iš D. banko, (duomenys neskelbtini), yra nuėmęs pinigines lėšas, tačiau kokia tai buvo suma negali pasakyti, kadangi neprisimena. UAB „A.“ čekių knygelę jam davė brolis D.. Visus iš UAB „A.‘ sąskaitos nuimtus pinigus, kartu su čekių knygele grąžino D. D. prašymu, daugiau nei du kartus, lėktuvu į (duomenys neskelbtini) yra nugabenęs tauriojo metalo laužo. Tačiau kokį kiekį nugabeno ir kokiam tikslui šiam buvo reikalingas metalas negali pasakyti, kadangi nežino. Jis patvirtina, kad 2012-02-10 pirkimo pardavimo sutartyje, pasirašyta jo. Šią sutartį jis pasirašė paprašytas brolio D., tačiau pagal šią sutartį į UAB „N.“ metalo laužo negabeno, tai greičiausiai darė D.. Baigiant apklausą gali pasakyti, kad UAB „A.“ yra jo brolio D. B. bendrovė, jis buvo jos steigėjas, pastarasis rūpinosi visais su metalo įsigijimu ir jo pardavimu susijusiais klausimais, pas jį buvo bendrovės antspaudas, čekių knygelė, kreditinės banko kortelės, visi buhalterinės apskaitos ir kiti bendrovės apskaitos dokumentai (t.1, b. l, 107-108).

Liudytojas T. Z. parodė, kad 2012 metais giminaičio D. B. prašymu įsidarbino į UAB „A.“ vadybininko pareigoms. Apie tai kokia veikla bus vykdoma sužinojo iš to paties D. Pastarasis minėjo, kad bendrovės veikla bus prekyba tauriaisiais metalais. D. B. jam pasakė, kad realiai nieko daryti nereikės, taip jis pateikė pasirašyti ir darbo sutartį, kurioje matė, kad UAB „A.“ direktoriumi yra moteris. Tačiau koks jos vardas ir pavardė jis šiuo metu neatsimena. Realiai jos net nėra matęs. Kokiose pareigose dirbo D. negali pasakyti, kadangi nežino. Gali pasakyti tik tiek, kad nors jis ir buvau įdarbintas UAB „A.“, tačiau realiai joje jis nieko neveikė, atlygio už darbą nėra gavęs. Ar už jį buvo mokami mokesčiai taip negali pasakyti, kadangi nežino, kaip ir nežino ar be jo bendrovėje buvo daugiau darbuotojų. Į bankus, valstybines institucijas nevyko, tauriojo metalo UAB „A.“ pirkęs ir pardavęs nėra. Bendrovės piniginėmis lėšomis nedisponavo ir jokių lėšų iš banko nuėmęs nėra. Nors jam apklausos metu parodytose UAB „A.“ sąskaitose faktūrose ir įrašyta jo pavardė apie priduotą metalo laužą UAB „N.“, tačiau apie šiuos sandorius jis nieko negali pasakyti, kadangi juose nedalyvavo. Kas dalyvavo priduodant metalo laužą UAB „N.“ negali pasakyti, kadangi nežino. Ties jo vardu ir pavarde parašas yra ne jo. Šis labai jau panašus į jo pusbrolio D. B..

Liudytojas V. D. parodė, D. B. pažįsta, susipažinau su juo per tokį V. Jam pasiūlė būti firmos direktoriumi. V. jam pasakė, kad dabar gyvens D. B. sodyboje. Palikęs jį prie sodybos išvažiavo. Po kelių valandų atvyko asmuo prisistatė M., padavė nuo sodybos raktus ir pasakė, kad yra D. B. brolis. Maždaug po dviejų savaičių atvyko D. B. ir nurodė kartu su juo vykti į registrų centro būstinę (duomenys neskelbtini), kadangi jau pradedami tvarkyti dokumentai įdarbinimui į UAB „V.“ direktoriaus pareigoms. Tuomet ir sužinojo bendrovės pavadinimą. (duomenys neskelbtini) Registrų centre, dalyvaujant ir D. B., jam buvo išduotas bendrovės pažymėjimas ir antspaudas. Antspaudą ir pažymėjimą jis iš karto atidavė D. B.. Grįžus į (duomenys neskelbtini), kartu su D. B. vyko į D. ir S. bankus, kur atidarė šių bendrovių atsiskaitomąsias sąskaitas, bankai jam išdavė elektroninės bankininkystės kodus ir generatorius. UAB „V.“ generatorius, kodus, mokėjimo korteles jis atidavė D. B., o šis jį parvežė atgal į sodybą. Įdarbinus UAB „V.“ direktoriumi pinigų nei iš D. B., nei iš V. niekada nėra gavęs. Į sodybą jam buvo atvežamas tik maistas. Į bankus, išskyrus atidarant sąskaitas, nėra vykęs ir grynųjų pinigų nuo sąskaitos nenuiminėjo, greičiausiai pinigus iš sąskaitos nuimdavo jo minėti asmenys D. B. arba V.. Taip sako todėl, kadangi vieną kartą atvažiavo V. ir pasakė, kad D. banke yra per mažas išgryninimo limitas, todėl jį būtina padidinti. Kiek pamenu tai buvo 5000,00 Lt. Šis nuvežė jį į banką, tačiau D. banke sužinojęs, kad reikia papildomai mokėti už limito padidinimą, V. atsisakė jam duoti pinigų ir nurodė vykti į S. Ten be jokių papildomų mokesčių dienos išgryninimo limitas buvo padidintas iki 10000,00 Lt. Kiek jam žinoma, tai D. B. superka sidabrą jį išlydo ir gautas atliejas gabena parduoti į (duomenys neskelbtini). Sodyboje pas B. jis pragyveno gal pusmetį. Paskui D. B. pareikalavo susimokėti už pragyvenimą, elektrą. Tai jis susirinko savo asmeninius daiktus ir išėjo. Jis jokio atlygio iš D. negavo. Už tai, kad jis yra firmos direktorius, V. jam atveždavo maisto į sodybą. D. B. išvykdavo iš Lietuvos ir po savaitės grįždavo. Kai D. B. nebūdavo, atvažiuodavo V.. D. B. atvažiuodavo į sodybą, santykiai buvo geri kol nepaprašė sumokėti už pragyvenimą. Į Sodrą, registrų centrą vyko su V. Su B. vyko į banką ir į (duomenys neskelbtini) dėl firmos pavadinimo įregistravimo. B. matydavo, kai buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini). D. B. atvažiuodavo kartą ar du į mėnesį. Visi „V.“ dokumentai buvo pas D. B..

Liudytojas S. G. parodė, kad BUAB „A.“ bankroto administratoriumi buvo nuo Vilniaus apygardos teismo priimtos nutarties pradėti įmonės bankroto procedūrą iki jos likvidavimo ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Kas buvo kreditorius, iniciavęs bendrovei iškelti bankroto bylą šiuo metu neprisimena. Tačiau greičiausiai tai buvo viena iš valstybinių institucijų. Pradėjus bankroto procedūrą, siekiant užtikrinti kreditorinius reikalavimus, registruotu raštu kreipėsi į tuometį direktorių D. B., kad šis pateiktų visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Į šį registruotą raštą D. B. nereagavo ir atsakymo nepateikė. Tik telefonu jį informavo, kad jis jokių bendrovės veiklą patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų neturi, kadangi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, jo gyvenamojoje vietoje atlikusi kratas, paėmė visus dokumentus. Minėjo, kad turi dokumentų paėmimo faktą patvirtinančius dokumentus. Buvo sutarta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos dokumentų paėmimo faktą patvirtinančius dokumentus jis pateiks. Tiksliai pasakyti negali kokiu laiku, tačiau tai buvo 2016 metai, netoli (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje, susitiko su D. B., kuris jam pateikė kratos protokolus. Taip pat jis minėjo, kad šiais kratos protokolais yra paimti visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir daugiau jų neturi. Patvirtina, kad jam bankroto procedūros metu nebuvo žinomi jokie bendrovės vykdyti sandoriai ir turimas turtas. Kadangi bankroto proceso metu jam nebuvo pateikti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl procesas buvo baigtas, neužtikrinus kreditoriaus ar kreditorių reikalavimo.

Liudytoja F. J. parodė, kad laikotarpiu nuo 201204-19 iki 2012-07-30 tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą ir teikė veiklos ataskaitas valstybinėms institucijoms. Apie tai, kad bendrovei reikalingas buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo rado internete. Dėl priėmimo buhalterėms pareigoms bendravo su asmeniu vardu D., pavardės neprisimenu, tačiau atpažinti galėtų. Bendraujama buvo UAB „A.“ ofise, (duomenys neskelbtini), numerio neprisimena. Pokalbio metu D. pasakė, esantis UAB „A.“ vadovu, nurodė kad įmonės pagrindinė veikla yra prekyba tauriaisiais metalais ir tai, kad bendrovei reikalingas buhalteris galintis dirbti 0,5 etato. Kadangi kitoje bendrovėje irgi dirbo 0,5 etato, todėl su jo pasiūlymu sutiko. Tą pačią dieną D. jai pateikė pasirašyti darbo sutartį. Pasirašydama sutartį ji matė, kad sutartyje bendrovės vadovu yra įrašytas kitas asmuo, o ne D.. Su D. buvo sutarta, kad ji pati, prieš tai jam pasiskambinusi, atvyks į ofisą ir pasiims buhalterinės apskaitos dokumentus. Jai atvykus į ofisą D. perduodavo su savimi turimus buhalterinės apskaitos dokumentus. Iš jo teiktų dokumentų, būtinų finansinei atskaitomybei sudaryti, galėtų paminėti PVM sąskaitas, kasos dokumentus. Kitų dokumentų šis neteikdavo. Iš dokumentuose esančių įrašų matydavo, kad bendrovės direktoriumi yra moteris, vardo ir pavardės neprisimena. Jai teikiami dokumentai moters ar kitų asmenų dažniausiai buvo nepasirašyti, todėl ji D. duodavau nurodymą, kad pagal apskaitos reikalavimus juos pateiktų pasirašyti. D. vis žadėdavo, tačiau dažniausiai jų taip ir neįgyvendindavo. Sudarius finansinę atskaitomybę visi dokumentai su apskaitos registrais būdavo grąžinami D. 2012 metų liepos mėnesį D. jai pasakė, kad UAB „A.“ veikla stabdoma, darbuotojai yra atleidžiami ir liepė skubiai paskaičiuoti išeitines kompensacijas. Taip pat pagal D. pateiktus dokumentus, sudarė finansinę atskaitomybę ir dokumentus norėjo grąžinti atgal D. Tačiau pastarasis su ja nebendravo. Tie dokumentai, kurie jai buvo D. pateikti liko pas ją namie. Nori pabrėžti, kad dokumentai buvo perduoti nesurašant dokumentų priėmimo perdavimo akto. Tuo tarpu ji negalėdama susisiekti su D., sudarė jam perduotinų dokumentų aktą ir dėl finansinės būklės išvyko į (duomenys neskelbtini) dirbti. 2013 metų kovo ar balandžio mėnesį jai būnant (duomenys neskelbtini) su ja susiekė D. ir pasiteiravo ar dar turi UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Jai patvirtinus, kad taip, šis nurodė norintis juos atsiimti. Tuomet susiekė su Lietuvoje buvusiu broliu V. J. ir paprašė perduoti D. UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Grįžusi į Lietuvą perduodamų dokumentų aktą rado pasirašytą. Gana ilgą laiką jį turėjau, tačiau ar šiuo metu jį turi negali pasakyti, kadangi neprisimena. Kalbant apie D., tai buvo asmuo, kuris realiai vadovavo UAB „A.“ veiklai. Taip sako todėl, kadangi jo nurodymai, bendrovėje dirbantiems asmenims buvo privalomi. Tauriųjų metalų laužo judėjimo ataskaitos ir apyvartos žiniaraščiai tikrai buvo sudaromi, tačiau ar jie buvo perduoti D. negali pasakyti, kadangi neprisimena. Ji patvirtina, kad iki 2012-07-30 jai dirbant UAB „A.“ buhalterės pareigose visi apskaitos dokumentai buvo tvarkomi ir apskaitos registrai sudaromi vadovaujantis buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimais, duomenys apie bendrovės veiklos rezultatus, tiekiami kiekvieną mėnesį. Jai būnant (duomenys neskelbtini), dar nebuvo panaikinta prieiga prie UAB „A.“ ataskaitų registro. Keletą kartų prie jo prisijungusi matė, kad nuo 2012 metų liepos mėnesio ataskaitos ir deklaracijos buvo neteikiamos. Šiuos duomenis ji galėjo matyti beveik metus laiko.

Ji ne vieną kartą D. prašė, kad šis jai juos pateiktų, tačiau iki paliekant bendrovę, t.y. iki 2012-07-30 tas padaryta nebuvo. Pagal D. pateiktus bendrovės kasos dokumentus ji matydavo, kad asmenims yra išduodamas avansas, tačiau jai nei karto nebuvo pateikti ūkio išlaidas pateisinantys dokumentai. Tuo pagrindu visos grynais pinigais gautinos pajamos ir patiriamos išlaidos buvo apskaitomos kasos knygoje. Kalbant apie 2012-02-10 sutartį, pagal kurią UAB „A.“ iš D. pirko tauriojo metalo laužo už 65408,10 Lt, kurios nėra tarp bendrovės dokumentų, tai paaiškina, kad ši galimai buvo sudaryta jai dar nedirbant bendrovės buhaltere. Šių duomenų į jau jos sudarytą pirkimų žiniaraštį nebuvo įtraukusi ir ji. Visus, prieš tai buvusio buhalterio tvarkomų ir jai pateiktus dokumentų duomenis, perkėlė į jos vedamas lenteles. Tai buvo padaryta tam, kad jai pačiai būtų aiškiau, ir visus dokumentus atidavė D. Po kurio laiko iš jo sulaukė skambučio, kuris nurodė, kad pas jį yra sutartis, pagal kurią 2012 metų vasario mėnesį bendrovei yra pardavęs tauriojo metalo laužo už minimą sumą. Ji peržiūrėjusi žiniaraštį pastebėjo, kad tokių duomenų apie įvykusį pirkimą nėra. Tuo būdu, remdamasi šiuo D. pasakymu į pirkimų žiniaraštį ir įrašė šią sumą. Ar pagal šią sutartį pinigai buvo sumokėti negali pasakyti, kadangi reikėtų peržiūrėti dokumentus. Ar šiuo pagrindu buvo tikslinamos deklaracijos ir kitos finansinės ataskaitos, taip pat negali pasakyti, bet mano kad ne, kadangi nebuvo pateikti pirkimo faktą patvirtinantys dokumentai. Kalbant apie tauriųjų metalų laužo judėjimo ataskaitas ir apyvartos žiniaraščius tai šie tikrai buvo vedami, kadangi tai patvirtina ir kompaktinėje laikmenoje esantys įrašai. Tačiau tarp jai pateiktų dokumentų šių duomenų nematė. Ar buvo sudarytas grynųjų pinigų inventorizacijos aktas, kai 2012-05-10 kasininku buvo paskirtas T. Z., taip pat negali atsakyti. Tai privalėjo padaryti direktorius ir šiuos duomenis pateikti jai. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iki jai paliekant bendrovę. Ar vėliau ją kas nors tvarkė, ar UAB „A.“ vykdė ūkinę veiklą negali pasakyti, kadangi nežino. Norėtų pasakyti, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nenaudojant buhalterinės programos. Visi duomenys buvo tvarkomi, D. jai duotu kompiuteriu, „EXEL“ programa. Šį kompiuterį, su visais apskaitos duomenimis, pieš išeinat iš darbo grąžino pastarajam. Tačiau prieš tai pasidarė jos tvarkytų dokumentų kopiją, persikėlusi juos į savo asmeninį kompiuterį. Visus dokumentus ji atspausdino, sunumeravo, pasirašė ir laukė kada D. atvyks jų atsiimti, jai išvykus į (duomenys neskelbtini), dokumentus B. perdavė jos brolis.

Liudytojas K. V. parodė, kad D. B. mato pirmą kartą. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis nuo 2007 metų grupę turi, invalidumą. Bendrovė „A.“ jam nėra žinoma. Piniginių lėšų jis gyvenime niekam nieko nepervedė. Ši bendrovė jam nėra žinoma. Tokių pinigų kaip 260 000 litai nėra matęs. Su šia bendrove jokių sandorių nėra turėjęs, apie ją nėra nieko girdėjęs. Jis direktoriumi nėra buvęs. Jo dokumentai buvo prapuolę su visa pinigine, buvo ir policijai pranešta, nepamena kuriais tai metais buvo. Su bendrove „A.“ jokių ryšių neturėjo. Nauji dokumentai jam buvo išduoti įkalinimo įstaigoje.

Liudytojas V. J. parodė, kad F. J. yra jo sesuo. Ji dirbo buhaltere, vedė buhalterinę apskaitą. Ji buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). Išvykusi buvo kažkur 6 metus, grįžo vasarą gal. Ar buvo išvykusi 2013 metais negali pasakyti. Ji buvo prašiusi, kad jis perduotų buhalterinius dokumentus. Kam dokumentus perdavė nepamena. Dokumentus atidavė (duomenys neskelbtini), jos bute. Kiek pamena, jam paskambino. Sesuo prašė, kad tas žmogus būtinai pasirašytų, tai jis ir pasirašė. Jis perdavimo aktą seseriai atidavė.

Liudytojas R. R. parodė, kad UAB „A.“ jam žinoma, nes jiems grynino pateiktą sidabro laužą. Pateikdavo D. B.. Yra nustatyta tvarka kaip tai vyksta. Surašomi priėmimo aktai, įforminamas gauto laužo kiekis, praba. Praba deklaruojama paties tiekėjo, mes nenustatinėjam. Kai išgauna grynojo metalo kiekį, tada tas pats aktas siunčiamas klientui ir pagal jį išrašo sąskaitą –faktūrą apmokėjimui. Nuostoliai išgryninant metalą sudaro iki 1 procento nuo esamo jame tauriojo metalo, tiek jo sumažėja.

Specialistė N. D. parodė, kad ji yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (duomenys neskelbtini) specialistė. Ji tyrė įmonės UAB „A.“ veiklą. Susipažinusi su tyrimui pateiktais bendrovės dokumentais, pirminius apskaitos dokumentus, apyvartos žiniaraščius ir juos įvertinus, surašė specialisto išvadą, kurioje konstatavo, jog pagal įrašus, esančius tyrimui pateiktuose bendrovės A. buhalterinės apskaitos dokumentuose iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto vertės ir nurodė penkis punktus. UAB A. nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsniu - reikalavimai apskaitos informacijai, kuris nurodo, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyviu ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. 6 straipsniu apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas 2 dalis nurodo, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turtu nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros pasikeitimu. 16 straipsnio Apskaitos registrai 1 dalies, kur nurodoma, jog ūkinių operacijų, ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose ir 3 dalis nurodo, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio bendrųjų apskaitos funkcijų taikymas sudarant finansines ataskaitas 1 dalis nurodo, kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudos, pinigų srautus. 14 straipsnis – turinio viršenybės prieš formą principas, kuris nurodo, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kasos organizavimo ir kasos operacijų taisyklių 4¹ punktas nurodo, kad kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. 5 punktas nurodo, kad pinigų gavėjas, priimdamas pinigus pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma eurai žodžiais, centai skaitmenimis. 19 punktas nurodo, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. 30 punktas nurodo, kad už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjektų vadovas. Į kasos išlaidų dalį įrašė 6495, 31 Lt kaip išmokėtus A. K. pagal 2012-02-10 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nėra vadovo, vyr. buhalterės, kasininko ir pinigų gavėjo parašų. Kadangi ji dar darė dokumentų apžiūrą vėliau, tai čia yra suvestinė, nes dabar skaitė specialisto išvadą, kur jai buvo pateikti pirmą kartą bendrovės apskaitos dokumentai, tai čia surašė rugsėjo mėnesį. 2018 metų gruodžio mėnesį buvo papildomai pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai ir pagal juos ji dar papildė rugsėjo mėnesio išvadą. Tam, kad nereikėtų skaityti atskirai, iš karto pateikia su papildomai pateiktais dokumentais kokią išvadą padarė. Tai gi, antras punktas „į kasos knygos išlaidų dalį įrašė 2162,82 Lt (635,08 Eur) kaip išmokėtą darbo užmokestį. Sutikrinus įrašus kasos išlaidų orderiuose, kuriuose įrašytas išmokėtas darbo užmokestis, nerasta vadovo, vyr. buhalterės, kasininko ir pinigų gavėjo parašų. 2012-02-01 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrašyta, kad S. T. išmokėti 588,68 Lt (170,49 Eur). 2012-04-02 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta, kad išmokėta K. V. 178,18 Lt (51,60 Eur). 2012-06-28 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta, kad išmokėta K. N. 85,85 Lt (24,86 Eur). 2012-06-28 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta, kad išmokėti V. K. 200 Lt (57,92 Eur). 2012-07-02 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta, kad išmokėta A. K. 116,38 Lt (33,71 Eur). 2012-07-03 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta, kad išmokėta T. Z. 182 Lt (52,71 Eur). Pagal įrašus, kuriuos matė kasos išlaidų orderiuose, nebuvo vadovo, kasininko, vyr. buhalterės ir pinigų gavėjo parašo. Nebuvo būtinų rekvizitų, kurie patvirtina pinigų gavimą. Pajamoms įforminti taip pat yra keliami reikalavimai, kasos pajamų orderiuose turi būti vadovo, vyr. buhalterio, pinigų įnėšėjo ir kasininko parašai, šiuo atveju nebuvo nei vieno kasos pajamų orderio, kad būtų visi keturi minėti parašai. Nustatė trūkumus. Pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, kiek jų turėjo ir kokie įrašai buvo, taip tyrė lėšų pasisavinimo mechanizmą. Pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, juos sutikrinus, jeigu imsime grynų pinigų apskaitą, tai kasos knygos išlaidų dalyje buvo nurašyti pinigai į išlaidas, tai kasos knygoje sumažintas grynųjų pinigų likutis, kuriam nebuvo pateikti pateisinamieji apskaitos dokumentai. Išlaidos buvo nepateisintos, išvadoje viskas surašyta. Kokių įstatymų nesilaikė, vesdami apskaitą, o faktiniai tai buvo, jog tikrinant piniginių lėšų judėjimą atsiskaitomoje sąskaitoje, per 2012 metus iš viso buvo pervesta 122 010,30 Lt (35 336,62 Eur), išskyrus 10 000, kur buvo pervesta kaip paskola I. B., bet apyvartos žiniaraštyje buvo įtraukta ne kaip paskola, o kaip išankstiniai apmokėjimai apskaityta. Taip pat 6000 Lt buvo pervesta bendrovei S. už D. B. lizingo įmokas, 3 700 buvo pervesta už M. B. antstoliui pagal vykdomą raštą, visi kiti likę pavedimai buvo padaryti fiziniams asmenims, nurodant, jog perveda už nupirktą tauriųjų metalų laužą ir šie pavedimai buvo apskaitoje traktuojami kaip išankstinis mokėjimas, bet susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, rado, kad įmonė A. yra bankrutavusi ir uždaryta, o B. nepateikė jokių dokumentų, kad šitos lėšos buvo pervestos, kad gauti prekes, tauriuosius metalus, bet jis iš tų žmonių neišsireikalavo nei padavė į teismą, tai darytina išvada, kad už tuos pinigus prekės buvo gautos, tik jos nebuvo užpajamuotos. Buvo dar D. B. firma D. L.. Taip buvo užrašyta ant sąskaitų faktūrų, firmos pavadinimą nusirašė nuo sąskaitų faktūrų. Firma vadinosi D. B. D. L., registruota (duomenys neskelbtini). Nebuvo sprendžiamas klausimas, kad su šia firma, registruotą (duomenys neskelbtini), ir lietuviška firma yra santykiai tokie, kad negali būti dvigubas apmokestinimas, nes man tokio klausimo užduotyje nebuvo, kad tikrinti ir šią D. B. D. L. firmą, ir šią. Kokius klausimus tyrėjas uždavė, kokius dokumentus man pateikė ji iš jų ir darė. Kaip apmokestinta negali atsakyti, nes užduotyje nebuvo tokio klausimo. Per 2012 metų sausio - birželio mėnesiais, viskas parašyta 10 lape, kiek D. B. pervedė į atsiskaitomąją sąskaitą. Taip pat parašyta kiek firma D. L. kiek pervedė, viskas išvados 10 lape parašyta. Septintoje lentelėje viskas detaliai surašyta. 13 lape surašyta po lentele, kuri prasideda 10 lape 8 lentelė surašyta detaliai ir po lentele padaryta suvestinė, kad iš viso pajamos sudaro 1 381 641,56 Lt ir kas sudarė šią sumą viskas surašyta detaliai, kas ir kiek mokėjo. Pateiktuose dokumentuose pirmą kartą nebuvo tauriųjų metalų nurašymą, o antrą kartą, kai buvo pateikta papildomai buhalterės F. J. kompiuterinėje laikmenoje, tai tik dalis buvo. Aš juos nagrinėjo. Pagal pirminius pateiktus apskaitos dokumentus, tai yra sąskaitas faktūras, ne visas nupirktas metalas buvo parduotas. Pagal pirmą variantą, kur ji surašė 2018-09-24 išvadą, tai ten buvo detaliai padaryta lentelė pagal tauriųjų metalų laužo apskaita prasideda 18 lape ir padaryta pagal sidabrą atskirai, pagal sidabro laužo rūšis ir atskirai buvo padaryta 11 lentelė, prasideda 22 lape pagal aukso rūšis ir apskaičiuoti likučiai pagal tai, kokie apskaitos dokumentai jai buvo pateikti. Ši lentelė koregavosi, kadangi buhalterė F. J. pateikė tauriųjų metalų judėjimą, apyvartą ir pagal įrašus, gali pasakyti, kad likučiai pas ją įrašyti jau labai maži, tačiau buvo dalis tauriųjų metalų tauriųjų metalų judėjimo apyvartos ataskaitoje buvo nurašyti kaip parduoti, bet pateisinamųjų dokumentų nebuvo pateikta, tai ji pagal pateiktus dokumentus iš dalies negalėjo nustatyti, koks tauriųjų metalų laužo likutis buvo tiriamojo laikotarpio pabaigai 2012-12-31. Grynųjų pinigų nėra, nebuvo rasta kasos išlaidų orderių, kur būtų įrašyta, jog jums išduoti pinigai.

Ne visos deklaracijos buvo teisingos. Detaliai įrašai pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose, kurie buvo pateikti bendrovės A. mokesčių inspekcijai ir tyrimo metu pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus rasti duomenys, yra viskas detaliai surašyta specialisto išvados 7 lape 4 lentelėje. Šioje lentelėje matome, kad bendrovė 2012 metų kovo mėnesį neteisingai deklaravo pardavimo PVM ir kaip faktą, kuris buvo reikšmingas, nes pardavimo PVM sumažino 2 323,49 Lt (672,93 Eur). Taip pat ženklus neatitikimas buvo rastas 2012 metų gegužės mėnesio deklaracijoje, kurioje pirkimo PVM nepagrįstai buvo padidintas 10 790,92 Lt (3 125,27 Eur). 2012 metų birželio mėnesio deklaracijoje ženklus neatitikimas buvo dėl pardavimo PVM sumažinimo 7 553,30 Lt (2 187,59 Eur). Jeigu pažiūrėsime į 4 lentelę, matysime, kad dar buvo mažareikšmių neatitikimų, tokių neatitikimų, kur PVM padidintas 44 Eur, pirkimo PVM birželio mėnesį sumažintas 25,29 Eur ir šie neatitikimai taip pat buvo sudarant tą lentelę priskaičiuoti ir paskaičiuota už pirmą pusmetį nuo sausio 1 iki birželio 30, kad bendrovė PVM deklaracijų duomenimis deklaravo mokėtiną į biudžetą sumą 20 193 Lt, o tyrimo duomenimis pagal įrašus, tyrimui pateiktuose apskaitos dokumentuose, mokėtina suma į biudžetą apskaičiuota 40 908,60 Lt.

Apskaitą deklaruoja ir buhalteris, ir vadovas, abu deda parašus. Nustatyti galima, kas dėjo prašus, jeigu elektroniniu būdu nesimato, bet įstatyme aiškiai numatyta, kas pasirašo ir tuo vadovaujamės. Už buhalterinės apskaitos organizavimą, už sąskaitų planų patvirtinimą, kokie bus naudojami vedimo principai, už buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarką, už viską atsako vadovas, įmonė kuri veda pagal sutartį bendrovei apskaitą ar vyr. buhalteris, tai atsako už apyvartos žiniaraščiuose arba apskaitos registruose ir finansinės atskaitomybėse esančių įrašų teisingumą, o šių įrašų teisingumas priklauso nuo vyr. buhalteriui arba apskaitos įmonei pateiktų direktoriaus pirminių apskaitos dokumentų. Už pirminius dokumentus atsako vadovas. Įmonė valstybei nesumokėjo mokėtino PVM.

Asmens atpažinti iš nuotraukų protokolas patvirtina, kad V. D. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino asmenį protokole pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad tai yra D. B. (t.1, b. l.,126-131).

VĮ Registrų centrų pateikti UAB „V.“ įregistravimo dokumentai patvirtina, kad nuo 2012-07-09 bendrovės vieninteliu akcininku ir direktoriumi yra V. D. (t. 2; b. l.,174-180).

AB D. pateikti UAB „V.“ laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012-08-23 iki 2012-08-30 piniginės įplaukos į sąskaitą sudarė 23220 Lt (6725 Eur). Laikotarpiu nuo 2012-08-26 iki 2012-09-04 iš atsiskaitomosios sąskaitos grynais pinigais buvo išimta 23130 Lt (6698 Eur) (t. 2; b. l. 66-98).

AB S. pateikti UAB „V.“ laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012-08-22 iki 2012-12-21 piniginės įplaukos į sąskaitą sudarė 191501 Lt (55462 Eur). Laikotarpiu nuo 2012-08-22 iki 2012-12-22 iš atsiskaitomosios sąskaitos grynais pinigais buvo išimta 170836 Lt (49477 Eur) suma (t. 2; b. l. 99-117).

Valstybinės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „V.“ nėra registruota Lietuvos prabavimo rūmuose, todėl neturi teisės legaliai vykdyti veiklos tauriaisiais metalais (t. 2; b. l.150-151).

AB S. pateikti UAB „A.“ laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 201212-31 UAB „A.“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012-02-09 iki 2012-07-23 piniginių lėšų įplaukos į sąskaitą sudarė 1529758 Lt (443048 Eur). Laikotarpiu nuo 2012-02-22 iki 2012-07-23 iš bankomatų grynais buvo išimta 1243380 Lt (360108 Eur) suma (t. 2, b. l. 14-65).

Kratos protokolas patvirtina, kad D. B. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta 2012-07-31 skolų suderinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo BUAB „V. K.“ asmenys patvirtino UAB „A.“ esantys skolingi 1800 Lt sumą ir dėžė su užsienio kompanijos D. L. dokumentais (t.3, b. l., 101-104).

Kratos protokolas patvirtina, kad D. B. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta S. banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) su užrašu UAB „A.“ S. T. ir B. banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) su užrašu D. B. D. L. (t. 3, b. l.75-77; 89).

Buvo atlikta užsienio kompanijos D. L. dokumentų apžiūra. Tarp apžiūrėtų D. L. dokumentų buvo rastos ir UAB „A.“ vardu minėtai kompanijai išrašytos 2012-12-03 ir 2012-11-23 sąskaitos (t. 3, b. l.120-124).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „A.“ nesivadovavo LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr.IX-751) 3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ (2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija), kuriame nurodoma, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks...“, 77 straipsnio „PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“ (2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija) 1 dalyje nurodoma, kad „PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo“ ir 78 straipsnio „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ (2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija) 1 dalyje nurodoma, kad „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, nes pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose įrašė neteisingus duomenis: 1) 2012 m. kovo mėn. deklaracijos 29 eilutėje, nes pardavimo PVM sumažino 2323,49 (34138,49-31815) Lt (672,93 Eur); 2) 2012 m. gegužės mėn. deklaracijos 25 ir 35 eilutėse, nes pirkimo PVM nepagrįstai padidino 10790,92 (11854-1063,08) Lt (3125,27 Eur); 3) 2012 m. birželio mėn. deklaracijos 29 eilutėje, nes pardavimo PVM sumažino 7553,30 (24527,30-16974) Lt (2187,59 Eur). 4) 2012 m. sausio – birželio mėn. UAB „A.“ iš viso nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 20715,60 Lt (5999,65 Eur) pardavimo PVM. Iki 2012-06-30 UAB „A.“ 40908,60 Lt (11847,95 Eur) valstybės biudžetui nesumokėjo. 2012 m. birželio mėn. sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštyje „Darbinė atskaitomybės lentelė“ buvo įrašyta, kad 2012-06-30 UAB-ės“A.“ mokėtino pridėtinės vertės mokesčio skola biudžetui sudarė 40908,59 Lt (11847,95 Eur), kai PVM deklaracijose įrašė tik 20193 Lt (5848,30 Eur) mokėtiną PVM, tai yra 20715,59 (40908,59-20193) Lt (5999,48 Eur) mažesnį (t. 8, b. l. 64).

VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2013-03-24 UAB „A.“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku buvo S. T., o nuo 2013-03-25 vienasmeniu valdymo organu ir direktoriumi paskirtas D. B. (t. 2, b. l. 153-176).

BUAB „A.“ administratoriaus S. G. raštas patvirtina, kad D. B. bankroto administratoriui neperdavė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nurodydamas, kad buvusius dokumentus per kratas paėmė teisėsaugos institucijos, bei bankroto administratoriui pateikė kratos dokumentų kopijas (t. 2, b. l. 184-194).

Raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad iš D. B. buvo pareikalauta pateikti laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 UAB „A.“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus. D. B. reikalavimo neįvykdė ir tyrimui reikšmingų dokumentų nepateikė, nurodydamas, kad UAB „A.“ yra likviduota (t. 2, b. l.182-183).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad : Parašus, esančius kasos pajamų orderių: (duomenys neskelbtini) eilutėse: „Priimta iš N. Ž.“, „Gavo kasininkas“ ir kasos išlaidų orderių: (duomenys neskelbtini) eilutėse: „Įmonės vadovas“, „Gavėjo parašas“, „Išdavė kasininkas“, pasirašė N. B.. Parašus, esančius kasos pajamų orderių: (duomenys neskelbtini) eilutėse: „Paimta iš T.Z., „Gavo kasininkas“, pasirašė vienas asmuo ir šiuos parašus tikriausiai pasirašė T. Z.. Parašus, esančius kasos pajamų orderių: (duomenys neskelbtini) eilutėse: „Paimta iš K. V.“, „Gavo kasininkas“, pasirašė vienas asmuo. Parašus, esančius kasos pajamų orderių: (duomenys neskelbtini) eilutėse: „Paimta iš K. V.“, „Gavo kasininkas“, tikriausiai pasirašė ne K. V., o kitas asmuo. Atsakyti į klausimą, ar parašus, esančius kasos pajamų orderių: (duomenys neskelbtini) eilutėse: „Paimta iš K. V.“, „Gavo kasininkas“, pasirašė D. B., ar kitas asmuo (kiti asmenys), nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje (t.7; b. l. 69-73).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „A.“ nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodoma, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1)tinkama, objektyvi ir palyginama; 2)pateikiama laiku; 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.”, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimais, kuriame nurodoma, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ (2012 04 24 įstatymo Nr. XI1988 redakcija) 1 dalies reikalavimais, kurioje nurodoma, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ ir 3 dalies reikalavimais, kurioje nurodoma, kad „ Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“, LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-575) 4 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas“ (2008-06-26 įstatymo Nr.X-1633 redakcija) 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus.“, 14 straipsniu „Turinio viršenybės prieš formą principas“, kuris nurodo, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.“, LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17d. nutarimu Nr.179 patvirtintos “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 41 punkto (2010-06-02 nutarimo Nr.671 redakcija) reikalavimais, kuriame nurodoma, kad „Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius.“, 5 punkto (2014-11-19 nutarimo Nr.1277 redakcija) reikalavimais, kuriame nurodoma, kad „Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis.“, 19 punkto (2002-07-01 nutarimo Nr. 1021 redakcija) reikalavimais, kuriame nurodoma, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.“ ir 30 punkto reikalavimais, kuriame nurodoma kad „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“, nes Į kasos knygos išlaidų dalį įrašė 30818,68 Lt (8925,71 Eur) pagal 2012-05-31 (duomenys neskelbtini) 3108,47 Lt (900,27 Eur) ir pagal 2012-06-30 (duomenys neskelbtini) - 27710,21 Lt (8025,43 Eur), kaip išmokėtus T. Z., kai išvardytuose kasos išlaidų orderiuose nėra vadovo, vyr. buhalterės, kasininko ir pinigų gavėjo parašų. Į kasos knygos išlaidų dalį įrašė 30000 Lt (8688,60 Eur) kaip išmokėtus T. Z. skolos ŽŪB-ei „S.“ grąžinimui pagal 2012-05-22 (duomenys neskelbtini), kuriame nėra vadovo, kasininko ir pinigų gavėjo (T. Z.) parašų, be to nėra pridėto ŽŪB-ės „S.“ kasos pajamų orderio kvitas 30000 Lt (8688,60 Eur) sumai, patvirtinantis pinigų gavimą. 2018-03-22 užduotyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. B. įtariamas pasisavinus iš UAB-ės „A.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išimtus grynuosius pinigus. Jeigu iš atsiskaitomosios sąskaitos išimti grynieji pinigai nebuvo įnešti į bendrovės kasą, tokiu atveju surašytuose kasos pajamų orderiuose buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos apie K. V. (260900 Lt arba 75561,86 Eur), N. Ž. (449700 Lt arba 130242,12 Eur) ir T. Z. (459660 Lt arba 133126,74 Eur) grynųjų pinigų įnešimą į bendrovės kasą, dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 1047372,99 (207400 + 429700 + 459660 + 73500 + 10000 +12000 – 144887,01) Lt (303340,18 Eur) panaudojimo. Dėl nurodytų priežasčių tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB-ės „A.“ 2012-01-01 – 2012-06-30 laikotarpio veiklos, nuosavo kapitalo ir turto vertės. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.I-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ (2012 04 24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 2 dalis nurodo, kad „<...> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“ ir 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ Tiriamuoju laikotarpiu direktoriaus pareigas ėjo S. T. nuo 2012-01-10 iki 2012-05-09, nuo 2012-05-10 direktorės S. T. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) l.e.direktoriaus pareigas paskirtas T. Z.. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.I-574) 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2012 04 24 įstatymo Nr.XI-1988 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.” UAB-ės „A.“ apskaitą tvarkė: nuo 2012-01-09 iki 201205-08 pagal 2012-01-09 buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „F. L.“ (į.k. (duomenys neskelbtini)), kurios direktoriaus pareigas ėjo V. Š., nuo 2012-04-19 (įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2012-07-30 (įsakymas Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) vyr. buhalterė F. J.. UAB „A.“ tyrimui nepateikė:

1. 2012-07-01 – 2012-12-31 laikotarpio visų apskaitos dokumentų ir apyvartos žiniaraščių, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastos dvi UAB-ės „A.“ 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias bendrovė pardavė sidabro laužo. Dėl to nustatyti nėra galimybės (nenustatoma) UAB-ės „A.“ veiklos, nuosavo kapitalo, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros 2012-07-01 – 2012-12-31. (t.8; b.l.57-86) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos vyriausioji specialistė N. D. atlikusi įtariamojo D. B. už 2018-07 mėn UAB „A.“ pateiktų buhalterinių dokumentų ir liudytojos F. J. pateiktų 19 lapų apyvartos žiniaraščių ir kompaktinėje laikmenoje esančių UAB „A.“ buhalterinių duomenų apžiūrą, atsakydama į klausimą „Ar įvertinus D. B. ir F. J. pateiktus UAB "A." buhalterinius apskaitos dokumentus, keičiasi 2018-09-24 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys bei ar laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 galima visiškai nustatyti bendrovės veiklą?“ 2018-12-21 apžiūros protokole pateikusi išvadą nustatė, kad LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ Tiriamuoju laikotarpiu UAB-ės „A.“ direktoriaus pareigas ėjo S. T. nuo 2012-01-10 iki 2012-05-09, nuo 2012-05-10 direktorės S. T. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) l.e.direktoriaus pareigas paskirtas T. Z.. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2012 04 24 įstatymo Nr.XI-1988 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.” UAB-ės „A.“ apskaitą tvarkė: nuo 2012-01-09 iki 201205-08 pagal 2012-01-09 buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „F. L.“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) , kurios direktoriaus pareigas ėjo V. Š., nuo 2012-04-19 (įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2012-07-30 (įsakymas Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) vyr.buhalterė F. J.. Pagal įrašus, esančius tyrimui pateiktuose ir papildomai dokumentų apžiūrai pateiktuose UAB-ės „A.“ apskaitos dokumentuose ir apyvartos žiniaraščiuose, iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto vertės, nes: UAB „A.“ nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsnis „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nurodo, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1)tinkama, objektyvi ir palyginama; 2)pateikiama laiku; 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.”, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalis nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ (2012 04 24 įstatymo Nr. XI1988 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ ir 3 dalis nurodo, kad „ Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“, LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-575) 4 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas“ (2008-06-26 įstatymo Nr.X-1633 redakcija) 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus.“, 14 straipsniu „Turinio viršenybės prieš formą principas“, kuris nurodo, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.“, LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17d. nutarimu Nr.179 patvirtintos “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 41 punktas (2010-06-02 nutarimo Nr.671 redakcija) nurodo, kad „Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius.“, 5 punktas (2014-11-19 nutarimo Nr.1277 redakcija) nurodo, kad „Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis.“, 19 punktas (2002-07-01 nutarimo Nr. 1021 redakcija) nurodo, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.“ ir 30 punktas nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“, nes Į kasos knygos išlaidų dalį įrašė: 30818,68 Lt (8925,71 Eur) pagal 2012-05-31 (duomenys neskelbtini) 3108,47 Lt (900,27 Eur) ir pagal 2012-06-30 (duomenys neskelbtini) - 27710,21 Lt (8025,43 Eur), kaip išmokėtus T. Z., kai visuose išvardytuose kasos išlaidų orderiuose nėra vadovo, vyr.buhalterės, kasininko ir pinigų gavėjo parašų, patvirtinančių iš viso 30818,68 Lt Lt (8925,71 Eur) išmokėjimą iš kasos. Į kasos knygos išlaidų dalį įrašė 30000 Lt (8688,60 Eur) kaip išmokėtus T. Z. skolos ŽŪB-ei „S.“ grąžinimui pagal 2012-05-22 (duomenys neskelbtini), kuriame nėra vadovo, kasininko ir pinigų gavėjo (T. Z.) parašų, be to nėra pridėto ŽŪB-ės „S.“ kasos pajamų orderio kvitas 30000 Lt (8688,60 Eur) sumai, patvirtinantis pinigų gavimą. 6) 2018-03-22 užduotyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. B. įtariamas pasisavinus iš UAB-ės „A.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išimtus grynuosius pinigus. Jeigu iš atsiskaitomosios sąskaitos išimti grynieji pinigai nebuvo įnešti į bendrovės kasą, tokiu atveju surašytuose kasos pajamų orderiuose buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos apie K. V. (260900 Lt arba 75561,86 Eur), N. Ž. (449700 Lt arba 130242,12 Eur) ir T. Z. (601260 Lt arba 174136,93 Eur) grynųjų pinigų įnešimą į bendrovės kasą, dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 1188972,99 (207400 + 429700 + 459660 + 73500 + 10000 +12000 + 141600 – 144887,01) Lt (344350,38 Eur) panaudojimo. Dėl nurodytų priežasčių tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB-ės „A.“ 2012-01-01 – 2012-07-31 laikotarpio veiklos, nuosavo kapitalo ir turto vertės. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.I-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ (2012 04 24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 2 dalis nurodo, kad „<...> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“ ir 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ Tiriamuoju laikotarpiu direktoriaus pareigas ėjo S. T. nuo 2012-01-10 iki 2012-05-09, nuo 2012-05-10 direktorės S. T. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) l.e.direktoriaus pareigas paskirtas T. Z.. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.I-574) 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2012 04 24 įstatymo Nr.XI-1988 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.” UAB-ės „A.“ apskaitą tvarkė: nuo 2012-01-09 iki 201205-08 pagal 2012-01-09 buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „F. L.“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) , kurios direktoriaus pareigas ėjo V. Š., nuo 2012-04-19 (įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2012-07-30 (įsakymas Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) vyr.buhalterė F. J.. UAB „A.“ tyrimui nepateikė 2012-08-01 – 2012-12-31 laikotarpio apskaitos dokumentų ir visų apyvartos žiniaraščių, nors veiklą vykdė, nes ikiteisminio tyrimo medžiagoje rastos dvi bendrovės „A.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Dėl to nustatyti nėra galimybės (nenustatoma) UAB-ės „A.“ veiklos, nuosavo kapitalo, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros 2012-08-01 – 2012-12-31 laikotarpiu (t. 8; b. l. 57-166).

Teismas, vertindamas aukščiau ištirtus įrodymus, daro tokias išvadas.

Dėl UAB „A.“ turto pasisavinimo ( BK 183 str. 2 d.), dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str. 1 d.), dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo (BK 222 str. 1 d.)

Nors kaltinamasis D. B. nepripažino savo kaltės dėl šių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, tačiau jo kaltę byloje pagrindžia teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai ir ištirti rašytiniai įrodymai.

Liudytoja S. T. patvirtino, kad ji buvo tik formali UAB „A.“ direktorė, o viskam vadovavo ir tvarkė D. B.. Taip pat patvirtino, kad ji nedisponavo piniginėmis lėšomis, operacijų neatliko, atidavė visus bankinio prisijungimo duomenis D. B.. Banke nuimtus pinigus pasiimdavo D. B.. Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad UAB „A.“ vadovavo D. B., iš D. jis gaudavo visus nurodymus, kur jam reikia vykti įsigyti tauriojo metalo ir kam jį vėliau nugabenti priduoti. Pinigais disponavo D. B. ir pinigus atsiskaitymui jam duodavo brolis D. B.. D. B. nurodymu nuimdavo banke pinigus ir atiduodavo D. B.. Liudytojas T. Z. patvirtino, kad buvo D. B. įdarbintas UAB „A.“. Liudytojas K. V. patvirtino, kad jokių sąsajų su UAB „A.“ neturėjo. Jo įdarbinimas UAB „A.“ neatitinka tikrovės, ir tai galimai susiję su jo prarastais dokumentais. Liudytoja V. K. patvirtino, kad ją UAB „A.“ įdarbino D. B., kuris prisistatė kaip direktorius, ir kad ji suprato, kad tai yra šios įmonės vadovas, kuris viską sprendžia. Liudytojas V. V. patvirtino, kad D. B. disponavo pinigais, kuriuos išvežė iš kasos, tačiau pinigai į kasą grąžinti nebuvo. Liudytojas J. G. patvirtino, kad D. B. prisistatė kaip UAB „A.“ vadovas ir kuris pardavė tauriojo metalo laužą. Liudytoja F. J. patvirtino, kad ji vedė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą. Šios įmonės dokumentus jai pateikdavo D. B.. Ji pildė PVM deklaracijas ir teikė jas VMI pagal tai, kokie dokumentai jai būdavo pateikiami. Ji suprato, kad D. B. yra įmonės vadovas.

FNTT (duomenys neskelbtini) 2018-09-24 specialisto išvada patvirtina, kad 2012 m. sausio - birželio mėn. laikotarpiu atsiskaitomosios sąskaitos pajamas sudarė 1 381 641,56 Lt (400 151,05 Eur). UAB „A.“ kasos knygoje buvo apskaityti (užpajamuoti) 1 192 260 Lt (345302,36 Eur). D. B. pateikus papildomus dokumentus, 2018-12-21 buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros metu specialistė paaiškino, kad jeigu iš atsiskaitomosios sąskaitos išimti grynieji pinigai nebuvo įnešti į bendrovės kasą, tokiu atveju surašytuose kasos pajamų orderiuose buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos apie K. V., N. Ž. ir T. Z. grynųjų pinigų įnešimą į bendrovės kasą.

AB S. pateikti UAB „A.“ laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2012- 12-31 UAB „A.“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašai patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2012-02-09 iki 2012-07-23 piniginių lėšų įplaukos į sąskaitą sudarė 1529758 Lt (443048 Eur). Laikotarpiu nuo 2012-02-22 iki 2012-07-23 iš bankomatų grynais buvo išimta 1243380 Lt (360108 Eur) suma.

Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, daro išvadą, kad būtent D. B. įkurė bendrovę „A.“. S. T. buvo įforminta statytine šios įmonės direktore. Minėtų asmenų vardais išduotas UAB „A.“ banko korteles šie liudytojai atidavė D. B., todėl būtent kaltinamojo D. B. žinioje buvo UAB „A.“ banko sąskaitoje esančios lėšos ir tik jis galėjo jomis disponuoti. Liudytojai T. Z., V. K., J. G. parodė, kad būtent D. B. realiai vadovavo bendrovei „A.“ nors kaip matyti iš bylos medžiagos jis nebuvo nei šios įmonės akcininkas, nei buvo šioje įmonėje įdarbintas. Iš banko pateiktų piniginių operacijų išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-02-09 iki 2012-07-23 piniginių lėšų įplaukos į sąskaitą sudarė 1 529 758 Lt ( 443048 Eur). Iš bankomatų buvo išimta 1243380 Lt (360108 Eur) grynaisiais pinigais naudojant debetines mokėjimo korteles, kurios buvo išduotos direktorės S. T., D. B. ir M. B. vardu. S. T. parodė, kad banke nuimtas pinigines lėšas ji atidavė D. B.. Šios piniginės lėšos, kurias realiai savo žinioje turėjo D. B., kasos pajamų orderiais neva buvo užpajamuotos K. V., N. Ž. ir T. Z. vardu, tačiau šie asmenys apklausų metu nurodė, kad nedisponavo įmonės piniginėmis lėšomis, jų nei įnešė į bendrovės kasą nei jų gavo iš bendrovės kasos (K. V. apskritai apie tokią bendrovę nieko nežino ir joje nedirbo). Teismas daro išvadą, kad aptarti įrodymai patvirtina, kad šias lėšas kaltinamasis D. B. pasisavino. Atsižvelgiant į specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad D. B. pasisavino 1 249 791,67 Lt (361 964,68 Eur).

Specialisto išvada patvirtina kad D. B. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 būdamas faktiniu UAB „A.“ vadovu, vykdydamas prekybą tauriaisiais metalais, pažeisdamas LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas į nustatyta tvarka valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamas PVM deklaracijas įrašė ir valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis 2012 m. kovo mėn. deklaracijoje pardavimo PVM sumažino 2323,49 (34138,49- 31815) Lt (672,93 Eur); 2012 m. gegužės mėn. pirkimo PVM nepagrįstai padidino 10790,92 (11854- 1063,08) Lt (3125,27 Eur); 2012 m. birželio mėn. deklaracijoje pardavimo PVM sumažino 7553,30 (24527,30- 16974) Lt (2187,59 Eur).

Taip pat aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad D. B. buvo UAB „A.“ steigėjas ir faktinis vadovas. Liudytoja F. J. parodė, kad ji pildė PVM deklaracijas ir teikėjas VMI pagal tai, kokius dokumentus jai pateikdavo D. B.. Šios teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. B. teikė neteisingus duomenis apie UAB „A.“ veiklą buhalterinę apskaitą tvarkančiai F. J., dėl ko VMI buvo pateiktos neteisingos PVM deklaracijos ir išvengta privalomų mokėti mokesčių.

Teismas daro išvadą, kad D. B., siekdamas išvengti mokesčių, į 2012 metų kovo, gegužės, birželio mėnesio PVM deklaracijas įrašydamas ir pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, nepagrįstai sumažino valstybės biudžetui privalomą mokėtiną PVM mokestį 20715,59 Lt (5999,48 Eur) sumai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išvada (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „A.“ nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodoma, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1)tinkama, objektyvi ir palyginama; 2)pateikiama laiku; 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.”, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimais, kuriame nurodoma, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ (2012 04 24 įstatymo Nr. XI1988 redakcija) 1 dalies reikalavimais, kurioje nurodoma, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ ir 3 dalies reikalavimais, kurioje nurodoma, kad „ Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“, LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-575) 4 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas“ (2008-06-26 įstatymo Nr.X-1633 redakcija) 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus.“, 14 straipsniu „Turinio viršenybės prieš formą principas“, kuris nurodo, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.“, LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17d. nutarimu Nr.179 patvirtintos “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 41 punkto (2010-06-02 nutarimo Nr.671 redakcija) reikalavimais, kuriame nurodoma, kad „Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius.“, 5 punkto (2014-11-19 nutarimo Nr.1277 redakcija) reikalavimais, kuriame nurodoma, kad „Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis.“, 19 punkto (2002-07-01 nutarimo Nr. 1021 redakcija) reikalavimais, kuriame nurodoma, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.“ ir 30 punkto reikalavimais, kuriame nurodoma kad „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ Dėl nurodytų priežasčių tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A.“ 2012-01-01 – 2012-06-30 laikotarpio veiklos, nuosavo kapitalo ir turto vertės. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.I-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ (2012 04 24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 2 dalis nurodo, kad „<...> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“ ir 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“

Teismas daro išvadą, kad specialisto išvada ir aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad D. B., pažeisdamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, realiai būdamas UAB „A.“ vadovu, apgaulingai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą.

Dėl UAB „V.“ turto pasisavinimo ( BK 183 str. 2 d.), dėl neteisėtos UAB „V.“ ūkinės, komercinės veiklos (BK 202 str. 1 d.)

Kaltinamojo D. B. versiją, kad jis niekuo nesusijęs su UAB „V.“ ir kad jį apkalba liudytojas V. D., paneigia ištirti įrodymai.

Teismas nenustatė jokių duomenų, kad liudytojas V. D. apkalbėtų D. B..

Liudytojas V. D. patvirtino, kad su D. B. supažindino V.. D. B. jam pasiūlė būti firmos statytiniu direktoriumi. D. B. įsteigė firmą „V.“ jo pavarde. D. buvo apgyvendintas pas B. sodyboje. D. B. įsteigta UAB „V.“ užsiėmė tauriųjų metalų supirkimu, pardavimu. Banko prisijungimo duomenimis jis nedisponavo, viskuo disponavo D. B.. V. D. patvirtino, kad atidarė banke sąskaitas su D. B., bet visus su tuo susijusius dokumentus ir banko korteles pasiėmė D. B.. Taip pat liudytojas patvirtino, kad D. B. išvykdavo iš Lietuvos ir po savaitės grįždavo. Liudytojas V. V. patvirtino liudytojo V. D. nurodytą aplinkybę, kad D. surado prižiūrėti D. B. sodybą, ir ten gyveno D. Taigi, teismas daro išvadą, kad liudytojas V. D. parodo tikras faktines aplinkybes, ir jo parodymai nekelia abejonių. Taip pat liudytojas V. D. paneigė D. B. versiją, kad jis tuo laikotarpiu buvo išvykęs iš Lietuvos ir gyveno (duomenys neskelbtini). Liudytojas patvirtino, kad D. B. kas savaitę sugrįždavo į Lietuvą. Teismas daro išvadą, kad D. B. buvo UAB „V.“ steigėjas ir faktinis šios bendrovės vadovas.

Kauno apygardos teismo 2017-01-24 priimtu nuosprendžiu D. B. atžvilgiu nustatytos faktinės aplinkybės, kad bendroves - UAB „V.“, UAB „A.“ 2011-2012 metais valdė D. B. ir būtent D. B. valdė šių bendrovių prisijungimo duomenis ir kodus prie bendrovių sąskaitų. Taip pat šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad D. B. buvo faktiniu UAB „V.“ savininku ir vadovu, o V. D. buvo formaliu šios bendrovės vadovu. D. B. disponavo šios bendrovės sąskaitomis, elektroninės bankininkystės rekvizitais ir atitinkamai bendrovės turtu. Taip pat teismas nustatė, kad D. B., būdamas (duomenys neskelbtini) bendrovės „D. L.“ atliko pavedimus į jo faktiškai valdomą UAB „V.“ sąskaitą, iš kurios pinigai buvo išimti panaudojant UAB „V.“ mokėjimo priemonę. Byloje nustatyta, kad V. D. buvo tik formalus UAB „V.“ vadovas, o tikru UAB „V.“ savininku ir vadovu buvo D. B., sukūręs tokį bendrovės valdymo būdą. Teismas pripažino, kad toks uždarosios akcinės bendrovės valdymo būdas yra neteisėtas, ir D. B. veiksmai, susiję su UAB „V.“ gali turėti atitinkamų nusikalstamų veikų požymių, tačiau nustatytas UAB „V.“ valdymo būdas kartu pašalino D. B. atsakomybę už disponavimą UAB „V.“ mokėjimo priemonėmis ir buvo išteisintas pagal LR BK 215 str. 1 d.

Taigi, paminėtas įsiteisėjęs nuosprendis turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje. Paminėtame įsiteisėjusiame nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės negali būti vertinamos kitaip šioje byloje.

Teismas daro išvadą, kad iš V. D., V. V. parodymų ir 2017-01-24 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių matyti, kad bendrovė „V.“, kaip ir bendrovės „A.“, „S.“, buvo įkurta D. B. iniciatyva. Visos šios trys bendrovės buvo įsteigtos vienu adresu - (duomenys neskelbtini). Liudytojas V. D. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad bendrovės „V.“ banko mokėjimo korteles, elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis jis perdavė D. B., todėl darytina išvada - kad D. B. žinioje buvo šios bendrovės „V.“ piniginės lėšos ir tik jis galėjo jomis disponuoti. Kaltinamojo D. B. parodymus, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu D. B. gyveno užsienyje, nes buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Anglijoje, paneigia liudytojas V. D., kuris parodė, kad vieną ar du kartus į mėnesį pas jį atvykdavo D. B.. Pažymėtina, kad iki šios dienos D. B. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), tačiau realiai D. B. gyvena Lietuvoje. Iš bankų sąskaitų išklotinių matyti, kad per bankomatus grynais pinigais buvo paimta 193 966 Lt, tačiau nėra jokių UAB „V.“, kuriai realiai vadovavo D. B., apskaitos dokumentų, pagrindžiančių šių piniginių lėšų panaudojimą, todėl darytina išvada, kad D. B. šias pinigines lėšas pasisavino.

Teismas, vertindamas įrodymus, daro išvadą, kad D. B., nesusijęs su UAB „V.“ darbo santykiais, tačiau realiai vadovavęs bendrovei ir ėjęs direktoriaus pareigas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „V.“ priklausantį turtą - pinigines lėšas, iš viso 193 966 Lt (56 176,43 Eur).

Valstybinė įmonė „Lietuvos prabavimo rūmai“ pateikti duomenys, kad UAB „V.“ nėra registruota Lietuvos prabavimo rūmuose, todėl neturėjo teisės legaliai vykdyti veiklos tauriaisiais metalais, patvirtina, kad D. B. vykdė versliškai ir stambiu mastu neteisėtą ūkinę komercinę veiklą. Be to, bankų pateikti UAB „V.“ sąskaitų išrašai patvirtina, kad UAB „V.“ gavo 214 719 Lt (62187 Eur) pajamų.

Civiliniai ieškiniai šioje byloje yra nepareikšti. Tačiau, pažymėtina tai, kad įsiteisėjus nuosprendžiui, kreditoriams išlieka teisė civilinio proceso tvarka pareikšti civilinius ieškinius dėl pasisavinto turto.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas D. B., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 dalis).

D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiama į jį charakterizuojančią medžiagą. Taip pat atsižvelgia į tai, kad nuo padarytų nusikalstamų veikų padarymo praėjo daug laiko, per tą laikotarpį kaltinamasis nenusikalto. Todėl jam skiriama bausmės, artimos minimalioms.

Teismas atsižvelgia į tai, kad D. B. turi šeimą, auginantis tris mažamečius vaikus, yra dirbantis. Charakterizuojamas teigiamai. D. B. padaryti nusikaltimai priskiriami prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijai, tačiau jie yra mažiau pavojingi, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui. Todėl yra visos sąlygos atidėti bausmės vykdymą. Todėl, įvertinus visumą aplinkybių, darytina išvada, jog atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, bus įgyvendinta LR BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis.

Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad visais atvejais taikomas lengviausias asmens teisinei padėčiai įstatymas, taip pat taikytinos ir tarpinės redakcijos, galiojusios tarp nusikalstamos veikos ir bylos išnagrinėjimo bei galutinio procesinio sprendimo priėmimo galiojusių įstatymų.

Nusikalstamos veikos padarymo metu (2016-05-08) galiojusi Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio redakcija numatė bausmės vykdymo atidėjimo už sunkių nusikaltimų padarymą ( 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., ir galiojo iki 2017-10-06). Tarpinė šio straipsnio redakcija numatė galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui. Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015, 2K-212-648/2016). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014).

Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015, pasisakė, kad, aiškinant šiuo metu galiojančios BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos taikymo ribas laiko atžvilgiu, pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma.

Įvertinus nusikaltimo pobūdį – nesmurtinis nusikaltimas,- jo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, ir kitas reikšmingas aplinkybes:- kaltinamasis dirbantis, teigiamai charakterizuojamas, turi šeimą. Todėl pripažintina, kad byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Kaltinamajam D. B., atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta pareiga.

Dėl LR BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymo

D. B. buvo nuteistas 2017-01-24 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 184 str. 2 d., 183 str. 2 d., 222 str. 1 d. 3 metams 3 mėn. laisvės atėmimo ir 2780,35 EUR bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. D. B. bausmės vykdymas yra pasibaigęs ir iš probacijos yra išbrauktas. Pagal šį nuosprendį D. B. realiai bausmės neatlikinėjo. LR BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu nuosprendžiai bendrinami tik tuo atveju, jei asmuo realiai atliko bausmę, arba yra nepasibaigęs paskirtos bausmės atidėjimo vykdymas su neatlikta bausme. Kadangi bausmės vykdymas yra pasibaigęs, o bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiai yra neįskaitomi į atliktos bausmės laiką, tai LR BK 63 str. 9 dalies nuostatos netaikomos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., 183 str. 2 d., 202 str. 1 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1d., ir jį nubausti:

pagal LR BK 183 str. 2 d. (UAB „A.“ turto pasisavinimas) – laivės atėmimu dvejiems metams;

pagal LR BK 183 str. 2 d. (UAB „V.“ turto pasisavinimas) – laivės atėmimu vieneriems metams ;

pagal LR BK 202 str. 1 d. – laivės atėmimu vieneriems metams ;

pagal LR BK 220 str. 1 d. – laivės atėmimu vieneriems metams ;

pagal LR BK 222 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., šias paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą ir D. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę trejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Paskirti per bausmės vykdymo atidėjimo laiką pareigą ir baudžiamojo poveikio priemonę: a)sumokėti 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 str. 2 d. 6 p.), sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), AB Luminor b) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

kompiuterį HP Pro Book su įkrovikliu (saugomas (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l.195-196) – grąžinti V. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.