Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kretingoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. A. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2023-06-21, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), virtuvės ir koridoriaus patalpose, G. A., apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui su sutuoktine D. A., pirštais spaudė D. A. dešinės akies kraštelį, rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į kairį petį, suėmęs D. A. už plaukų tempė juos, taip pat stipriai suėmęs rankomis spaudė D. A. kairės rankos dilbį ir dešinės rankos žastą bei koja spyrė jai į kairį šoną. Tokiu būdu G. A. nukentėjusiajai D. A. sukėlė fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. A. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku kilo konfliktas su žmona. Vaikai tuo metu buvo viršuje. Pripažįsta, kad konflikto metu spaudė sutuoktinei D. A. akies kraštelį, sudavė jai per petį. Pripažįsta atlikęs visus kaltinime nurodytus veiksmus. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Tuo metu buvo vartojęs alkoholio. Konflikto metu dukros užstojo D. A.. Prieš vaikus smurtas nebuvo panaudotas, vaikams jokių smūgių nekliuvo, jos tik bandė jį raminti. Jis atsiprašė savo sutuoktinės ir vaikų, su jais susitaikė, jie jam atleido. Po to jokių naujų konfliktų nėra kilę. Po įvykio padarė išvadas, kad negalima taip elgtis. Santuokoje su D. A. gyvena jau 7-8 metus. Bendrų vaikų jie neturi, kartu gyvena D. A. dukros. Tai antroji jo santuoka. Iš pirmos santuokos turi dukrą. Jo pirmosios santuokos nutraukimas nebuvo susijęs su smurto naudojimu. Tai pirmas smurto atvejis. Jis dirba po 12 valandų per dieną, dvi dienas dirba, dvi dienas turi laisvas.

Kaltinamajam G. A. prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorei, kaltinamajam ir jo gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2023-06-21 policijai pranešta, jog (duomenys neskelbtini), G. A. smurtavo prieš sutuoktinę D. A.. Atvykę pareigūnai užfiksavo kraujosruvas ant D. A. dešinės akies dešinio krašto, pilvo srityje, smulkias kraujosruvas ant krūtinės, ant kairės rankos dilbio ir dešinio žasto. D. A. buvo neblaivi (1,52 prom.). Pareigūnams paaiškino, kad įvykio išvakarėse ir prieš įvykį gėrė alkoholį, susibarė su sutuoktiniu G. A., barnio metu sutuoktinis ją tampė už plaukų, gnaibė, įspyrė į šoną, mušė. Įvykio metu ji pati nuplėšė nuo sutuoktinio kaklo grandinėlę ir numetė už malkinės į žolyną. G. A. buvo ramus, neblaivus (1,62 prom.), nesužalotas, pareigūnams paaiškino, kad pats prieš sutuoktinę nesmurtavo, o sutuoktinė jam du kartus delnu sudavė per veidą, nutraukė nuo kaklo grandinėlę ir numetė už malkinės. Nepilnametė R. G. pareigūnams paaiškino, kad pirmą smūgį mamai sudavė G. A., vėliau sesuo S. G. pradėjo juos skirti (b. l. 1, 5, 9-12).

Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas. Apžiūros metu užfiksuota prie tvoros, greta dviračio aptikta metalinė grandinėlė (b. l. 13-26). Grandinėlė grąžinta G. A. (b. l. 126).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuoti G. A. apžiūros duomenys, 2023-06-21 22 val. 10 min. atliktos apžiūros metu sužalojimų neužfiksuota (b. l. 27-31).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuoti D. A. apžiūros duomenys. Apžiūros metu užfiksuotos kraujosruvos ant D. A. dešinės akies dešinio krašto, pilvo, smulkios kraujosruvos pakaklėje ir ant krūtinės, ant kairės rankos dilbio ir dešinio žasto (b. l. 33-41).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. A. parodė, kad 2023-06-21 apie 21 val. sutuoktinis G. A. pabudo agresyvus, šūkavo, keikėsi. Prašomas liautis neklausė, sviedė į plautuvę lėkštę su maistu. Priėjęs prie jos užsimojo, po to ranka suspaudė akių kraštus, sudavė delnu į kairį petį. Ji gynėsi, stūmė sutuoktinį nuo savęs, bėgo iš virtuvės. Vydamasis sutuoktinis čiupo jai už plaukų, griebė už rankų ir jas spaudė, spyrė į kairį šoną. Jai išbėgus į terasą, sutuoktinis ją toliau stumdė, ji gynėsi, nutraukė sutuoktiniui nuo kaklo grandinėlę ir numetė. Dukros R. ir S. matė, kaip sutuoktinis ją mušė, bandė juos skirti. Dėl sutuoktinio smurto veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, liko kraujosruvos. Į gydymo įstaigą nesikreipė, pas ekspertus nevažiavo. Dėl įvykio išsigando ir nemalonių išgyvenimų patyrė jos dukros S. ir R. Įvykio metu jos fiziškai nenukentėjo, G. A. jų nelietė, tačiau buvo sudrumsta jų ramybė. Sutuoktinio ji nebijo, nepageidauja, kad jis būtų įpareigotas gyventi skyrium, mano, kad policijos iškvietimas bus sutuoktiniui pakankama pamoka ir jis ateityje nebesmurtaus. Po įvykio sutuoktinis jos atsiprašė, ji jam atleido ir pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Nepageidauja, kad apie įvykį būtų apklaustos jos mažametės dukros (b. l. 45-46, 66, 148-149).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. P. parodė, kad būdamas savo kieme išgirdo kaip kaimynė D. A. šaukiasi pagalbos. Matė, kad D. A. sutuoktinis buvo suėmęs jai už krūtinės, D. A. buvo suveltais plaukais, sutuoktinius skyrė vaikai. Iš terasos išbėgusi kaimynė numetė už malkinės rankose laikytą grandinėlę, tuo metu sutuoktinis užsilipo ant malkinės stogo ir ją įžeidinėjo (b. l. 61).

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. A. pripažįsta, kad smurtavo prieš savo sutuoktinę D. A., teisiamajame posėdyje patvirtino prieš ją atlikęs kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą taip pat patvirtina policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, nukentėjusiosios D. A. parodymai, jos apžiūros duomenys ir kiti byloje surinkti duomenys. Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. A. 2023-06-21, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), virtuvės ir koridoriaus patalpose mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sutuoktinei D. A.. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui.

Šioje byloje kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį G. A. pareikštas ir dėl to, kad to paties konflikto metu jis išgąsdino kartu gyvenančias D. A. nepilnametes dukras S. G. ir R. G., kurios buvo priverstos kištis į konfliktą ir raminti G. A.. Nepilnametės S. G. ir R. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintos nukentėjusiomis. Vis dėlto, teismas atsižvelgia į tai, kad BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Minėtas straipsnis nekriminalizuoja konflikte dalyvavusių, tačiau fizinio smurto nepatyrusių asmenų neigiamų emocinių išgyvenimų. Šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku kilusio konflikto metu prieš nepilnametes S. G. ir R. G. būtų panaudotas fizinis smurtas ar būtų nežymiai sutrikdyta jų sveikata. Šias aplinkybes neigė tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji ir vaikų atstovė pagal įstatymą D. A., ikiteisminio tyrimo metu paaiškinusi, jog dukros nukentėjo tik dėl to, kad buvo sudrumsta jų ramybė. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo kaip perteklinė šalintina aplinkybė, jog kaltinamasis išgąsdino kartu gyvenančias D. A. nepilnametes dukras S. G. ir R. G., kurios buvo priverstos kištis į konfliktą ir raminti G. A..

Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. A. pripažino kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, davė išsamius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, išreiškė nuoširdų gailestį dėl nusikaltimo padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. A. patvirtino, jog sutuoktinis jos atsiprašė, ji jam atleido ir turtinių ir (ar) neturtinių pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje reikšti neketina. 2023-06-22 tarp nukentėjusiosios D. A. ir kaltinamojo G. A. buvo surašytas susitaikymo protokolas (b. l. 128). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nusikalstama veika padaryta šeiminio konflikto metu, šiuo metu šeimos nariai susitaikė. G. A. padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, neteistas, per pastaruosius 1 metus administracine tvarka nebaustas, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jo elgesio pasekmė.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, yra pagrindas kaltinamąjį G. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą jam nutraukti (BK 38 straipsnio 1 dalis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 38 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl atleidus G. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, spręstinas klausimas dėl jam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

Įvertinus tai, kad G. A. smurtavo prieš savo šeimos narę (sutuoktinę), darytina išvada, jog siekiant keisti kaltinamojo elgesį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą yra pagrindas skirti jam BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, apskaičiavo ir teismui pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos už G. A. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 46,67 Eur.

Pažymėtina, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Taigi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą (BPK 51 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nebūtų suderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo, įvertinus konkretų būtino gynėjo skyrimo pagrindą, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinių ieškinių nepareikšta.

Kompaktinis diskas, perduotas teismui su byla, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Paskirti G. A. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinį diską, kuris pridėtas prie bylos, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.