Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos atstovui vyresniajam specialistui V. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį, 236 straipsnio 4 dalį, 242 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 5 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018-09-19, 10:00 val., atliekant uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šilalės šilumos tinklai“, adresu Maironio g. 20B, įm. kodas 176502533, Katilinės Nr. l Vingininkų k. planinį patikrinimą (2018-09-19 patikrinimo aktas, Nr. (13.8)KL-27), nustatyta, kad vykdant gamybinę veiklą 2017 gamybiniais metais iš katilinės Nr. 1 stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmestas 124,6196 tonų teršalų kiekis 16,4702 tonomis viršijo 2017 gamybiniais metais galiojančio, 2016-11-29 išduoto Taršos leidimo Nr. TL-KL.8-5/2016 maksimalų leidžiamą į aplinkos orą išmesti metinį teršalų kiekį. Tuo pažeisti LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 dalies ir 2016-11-29 išduoto Taršos leidimo Nr. TL-KL.8-5/2016 1 ir 2 lentelėse nurodytas sąlygas.

2018-09-19 - 2018-09-24, 10:00 val., atliekant UAB Šilalės šilumos tinklai, adresu Maironio g. 20B, įm. kodas 176502533, Katilinės Nr. 3, Miškelio g. 3, Kvėdarnos mstl. planinį patikrinimą (2018-09-19 - 24 patikrinimo aktas, Nr. (13.8)KL-28), nustatyta, kad vykdant gamybinę veiklą 2017 gamybiniais metais iš katilinės Nr. 3 stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmestas 31,848 t teršalų ir 2,7829 t viršijo Taršos leidimo Nr. TL-KL.8-7/2016, išduoto 2016-12-05 specialiosios oro dalies 1 ir 2 lentelėse leidžiamą išmesti į aplinkos orą teršalų kiekį 29,0651 t. Tuo pažeidė LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir Taršos leidimo Nr. TL-KL.8-7/2016, išduoto 2016-12-05 specialiosios oro dalies 1 ir 2 lentelėse nurodytas sąlygas. Pažeidžiant LR aplinkos ministro 2013-04-10 įsakymu Nr. D1-244 patvirtinto normatyvinio dokumento LAND 43-2013 16 punkte nustatytus reikalavimus 2016-2017 m. kūrenimo sezonu neatliktas katilinės Nr. 3 taršos šaltinio Nr. 001-02 (vandens šildymo katilo Nr.2 „VŠK-31“- 1,2 MW) išmetamų į aplinkos orą teršalų ribinės vertės laikymosi patikrinimas. Direktoriaus pavaduotojas V. S., būdamas Bendrovėje atsakingas už gamtos apsaugos klausimus, pakartotinai metų bėgyje, tai yra 2017-12-07, būdamas baustas administracine bauda pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, nesiėmė priemonių minėtiems reikalavimams įvykdyti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad bendrovė turėjo taršos leidimą, bet jis buvo panaikintas, jo nebereikalavo. Po to taršos leidimas buvo atstatytas. Nepastebėjo, kad nėra taršos leidimo. Už tai buvo nubaustas 2017 metais. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos atstovams atlikus patikrinimą už 2017 metus, nustatė, kad viršijo išmetamų teršalų normą. Paraišką taršos leidimui buvo pateikta neįvertinus ekstremalių oro sąlygų, dėl to paskaičiuoti išmetamų į aplinką oro teršalų kiekiai atitiko faktinių ankstesnių metų naudotą kuro kiekį ir išmetamus teršalus. 2017 m. esant žemesnėms oro temperatūroms buvo sunaudota daugiau negu vidutiniškai kuro, dėl to buvo viršyti taršos leidime numatyti normatyvai. Tačiau viršytą taršą deklaravo mokesčiuose ir juos sumokėjo to neslėpdami. Tuo metu nežinojo, kad galima pasididinti normatyvus. 2018 metais išmetamų teršalų normatyvus pasikoregavo, gavo naują taršos leidimą. Ribinius taršos stebėjimo matavimus jiems pagal sutartį daro įmonė. Katilas Nr.3 kūrenimo sezono metu neveikė, jis veikia tik vasarą vandens šildymui. Katilinė veikia, vandenį šildom. Žiemos metu nedirba. Tas katilas nebuvo matuotas. Po 2017 m. pakoregavom taršos leidimą. Stebimas buvo katilas. 2 katilines jiems reikia tikrinti, tai yra Nr.1 ir Nr. 3. Pažeidimai buvo padaryti dėl objektyvių aplinkybių. Gailisi dėl padaryto pažeidimo, prašo skirti švelnesnę baudą nei numatyta sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. S. kaltė be jo prisipažinimo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, uždarosios akcinės bendrovės „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojo pareiginiais nuostatais, Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimo aktu Nr. (13.8)KL-27, mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracija, uždarosios akcinės bendrovės „Šilalės šilumos tinklai“ katilinėse eksploatuojamų katilų Teršalų emisijos apskaičiavimais pagal kuro sąnaudas, Šilalės aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimo aktu Nr. (13.8)-KL-28, Aplinkos apsaugos agentūros taršos leidimu Nr. TL-KL8.-5/2016 bei kita byloje esančia medžiaga.

Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos 2018 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo akto išvadoje nurodyta, kad vykdant gamybinę veiklą 2017 gamybiniais metais iš įmonės stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmestas 124,6196 tonų teršalų kiekis 16,4702 tonomis viršijo 2017 gamybiniais metais galiojančio, 2016-11-29 išduoto Taršos leidimo Nr. TL-KL.8-5/2016 maksimaliai leidžiamo į aplinkos orą išmesti metinį teršalų kiekį. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 dalies reikalavimai bei 2016-11-29 išduoto Taršos leidimo Nr. TL- KL.8-5/2016. 1 ir 2 lentelėse nurodytos sąlygos. Nurodyti pažeidimai UAB „Šilalės šilumos tinklai“, įm. kodas 176502533 atsakingam asmeniui užtraukia administracine atsakomybe pagal LR ANK 242 straipsnio 1 dalį.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Šilalės aplinkos apsaugos inspekcijos 2018 m. rugsėjo 19 - 29 d. patikrinimo akte nurodyta, kad per 2017 metu į aplinkos orą išmesta 31,848 t teršalų ir 2,7829 t viršijo Taršos leidimo Nr. TL-KL.8-7/2016. išduoto 2016-12-05 specialiosios oro dalies 1 ir 2 lentelėse leidžiama išmesti i aplinkos orą teršalu kieki 29,0651 t. Tuo pažeidė LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir Taršos leidimo Nr. TL-KL.8-7/2016, išduoto 2016-12-05 specialiosios oro dalies 1 ir 2 lentelėse nurodytas sąlygas. Pažeidžiant LAND 43-2013 16 punkte nustatytus reikalavimus 2016-2017 m kūrenimo sezonu neatliktas taršos šaltinio Nr. 001-02 (vandens šildymo katilo Nr.2 „VŠK-31“- 1.2 MW) išmetamų į aplinkos orą teršalų ribinės vertės laikymosi patikrinimas.

Iš administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių nustatyta, kad UAB „Šilalės šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojas V. S., būdamas bendrovėje atsakingas už gamtos apsaugą, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų vykdomi minėti reikalavimai. V. S., kaip UAB „Šilalės šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojas, privalėjo laikytis nurodytų aplinkosauginių reikalavimų, tačiau to nepadarė, todėl įvykdė jam inkriminuotus nusižengimus. V. S. veikos teisingai kvalifikuotos pagal ANK 236 straipsnio 4 dalį, 242 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 5 dalį.

Administracinio nusižengimo byla, dalyje dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ANK 235 straipsnio 4 dalį, nutrauktina, kadangi V. S. veika atitinka ANK 235 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį, tai yra pakartotinumas yra ANK 235 str. 5 dalies kvalifikuojantis požymis ir papildomai ANK 235 straipsnio 4 dalis neinkriminuojama.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę (anksčiau baustas už aplinkosaugos pažeidimus), į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Iš bylos medžiagos matosi, kad V. S. paraišką taršos leidimui pateikė neįvertinęs ekstremalių oro sąlygų, tai yra pagal ankstesnių metų kuro sąnaudas, kuomet oro temperatūra buvo aukštesnė. Aplinkos temperatūrai nukritus žemiau ankstesnių metų vidurkio sunaudota daugiau kuro, tuo pačiu padidėjo ir išmetamų teršalų kiekis. V. S. paaiškino, kad jis nežinojo apie galimybę pasididinti taršos leidimų limitą. Šiuo metu taršos leidimai yra peržiūrėti ir padidinti. Todėl reali žala teisės saugomiems gėriams nebuvo padaryta. Bendrovė turi sudariusi sutartį su kita bendrove. Kadangi Katilas Nr. 3 kūrenimo sezono metu neveikė, tai yra veikė tik vasarą vandens pašildymui jo ribinius taršos stebėjimo matavimus jiems pagal sutartį bendrovė neatliko. Nurodytos aplinkybės rodo, kad pažeidimai padaryti dėl nerūpestingumo, tai yra švelniausia kaltės forma (ANK 9 str. 3 d.).

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog V. S. skirtinos ANK 236 straipsnio 4 dalyje, 242 straipsnio 1 dalyje, numatytos minimalios piniginės baudos. Dėl ANK 235 str. 5 d. numatyto nusižengimo teismas laiko, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskyrus švelnesnę baudą nei numatyta ANK 235 str. 5 d. minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. S. pripažinti kaltu padariusi administracinius nusižengimus, numatytus 236 straipsnio 4 dalyje, 242 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirti administracines nuobaudas:

pagal ANK 235 straipsnio 5 dalį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą;

pagal ANK 236 straipsnio 4 dalį – 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą;

pagal ANK 242 straipsnio 1 dalį – 60 Eur (šešiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, V. S. skirti galutinę subendrintą nuobaudą - 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį V. S. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB Luminor bank, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 18092876350, ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.