Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2016 m. lapkričio 14 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 11 d., 11.00 val., Liepų g. 4, Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz 1317“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio atstumo iki stovinčio automobilio, jį kliudė ir apgadino, iš įvykio vietos nuvažiavo, apie eismo įvykį nei policijos, nei nukentėjusiojo neinformavo ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 2 dalis); administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis); kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis).

Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Švelnesnė administracinė atsakomybė, be kita ko, yra ir tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK ir kt. (3 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliantui inkriminuoti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatyti pažeidimai, dėl kurių protokolas surašytas iki 2017 m. sausio 1 d. Tačiau už kiekvieną iš šių pažeidimų padarymą ANK numato švelnesnę administracinę atsakomybę, todėl remiantis pasikeitusiu teisiniu reguliavimu, apeliantui inkriminuotas pažeidimas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį perkvalifikuotinas į ANK 417 straipsnio 8 dalį, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir ši byla nagrinėtina taikant ANK teiseną.

Apeliaciniu skundu apeliantas neginčija kaltės dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo, tačiau nesutinka su jo manymu per griežtu nubaudimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad neturėjo tyčios pasišalinti iš dienos metu, judrioje miesto gatvėje, vykdant darbo funkcijas, esant blaiviam, padaryto, eismo įvykio vietos, taip pat, kad nesiekė išvengti žalos atlyginimo, o padaryta nežymi turtinė žala bus atlyginta draudimo.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, jog apylinkės teismas, pripažindamas apeliantą kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime formaliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

Tačiau, įvertinęs byloje surinktus ir apylinkės teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, apygardos teismas pritaria apelianto argumentams, jog už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos jis yra nubaustas per griežtai. Apeliantui skirta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 metams nuobauda neatitinka jo padarytų pažeidimų pobūdžio, apelianto asmenybės, teisingumo ir protingumo principų bei administracinės nuobaudos skyrimo tikslų.

Iš skundžiamo nutarimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas neanalizavo transporto priemonių kontakto pobūdžio, nevertino įvykiu padarytos žalos masto, apelianto elgesio įvykio metu bei po įvykio, pareigūnams, teismui aiškinantis pažeidimų padarymo aplinkybes, taip pat netiksliai nustatė aplinkybę, jog apeliantas ginčo nuobaudos skyrimo metu turėjo tris galiojančias nuobaudas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog tiek apklausiamas pareigūnų po įvykio, tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme, apeliantas pripažino padaręs pažeidimus, išsamiai paaiškino įvykio kilimo situaciją, savo veiksmų turinį. Tačiau, visgi priešingai nei nurodo apeliantas, byloje nėra duomenų, jog jis nuoširdžiai gailėjosi padaręs pažeidimus, todėl pagrindo pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pagrindo nėra.

Nekyla abejonių, jog apeliantas, būdamas blaivus, vykdydamas darbo funkcijas, vairavo sunkvežimį pakankamai intensyvaus eismo miesto gatve, pajutęs kontaktą su stovinčiu šalikelėje lengvuoju automobiliu, iš karto sustojo, išlipo ir nuėjo apžiūrėti veidrodėlio. Dėl sunkvežimio kontakto su automobiliu, pastarojo šoninis vairuotojo pusės veidrodėlis buvo kliudytas ir pažeista tik veidrodėlio plastmasinė korpuso detalė (veidrodėlio stiklas, pritvirtinimo mechanizmas, durelės ar kt. nepažeisti) (b. l. 9–12). Nors apeliantas teigia, jog išlipęs ir apžiūrėjęs kliudytą veidrodėlį, nematė žymių apgadinimų, tačiau šie jo argumentai vertinami kritiškai, nes tiek veidrodėlio fotonuotraukose užfiksuoti sugadinimai, tiek paties apelianto posėdžio metu apylinkės teisme pateikti paaiškinimai, jog iš vienos pusės veidrodėlis neatrodė labai apgadintas, leidžia abejoti tokios apelianto pozicijos objektyvumu (b. l. 11, 12, 21, 22).

Kita vertus, įvertinęs automobilio „Subaru Outback“ veidrodėlio apgadinimų pobūdį, eismo įvykio kilimo situaciją, žalos padarymo vietą ir laiką (dienos metas, judri, filmuojama miesto kamerų gatvė), apelianto kaip jauno vairuotojo elgesį įvykio vietoje (išlipo, apžiūrėjo, atlenkė į pradinę padėtį veidrodėlį) ir po įvykio (neginčijo pažeidimo; davė išsamius paaiškinimus), vadovaudamasis protingumo principu, atsižvelgdamas į tai, jog žalą atlygins sunkvežimį apdraudusi draudimo bendrovė, apygardos teismas mano, jog įvykiu padaryta žala objektyviai neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Be to, teismų praktikoje, sprendžiant dėl kaltininko kaltės jam pasitraukus iš eismo įvykio vietos turinio, laikomasi pozicijos, jog tokie atvejai, kai eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, bendrauja su nukentėjusiuoju, paprastai rodo, jog iš eismo įvykio vietos asmuo pasišalino ne siekdamas atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, kas pagrįstai konstatuotina ir nagrinėjamu atveju.

Kitas apeliantui inkriminuotas pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, numatė administracinę atsakomybę tam, kas pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kvalifikuojant apelianto veiksmus pagal šio straipsnio dalies nuostatas buvo konstatuota, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti).

Atsižvelgiant į tai, kad tapataus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo atitikmens naujajame ANK nėra, tačiau yra ANK 417 straipsnio 8 dalis, numatanti administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, įvertinus šių normų sankcijose įtvirtintų administracinių nuobaudų dydžius (ATPK 127 straipsnio 2 dalis užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių; ANK 417 straipsnio 8 dalis – įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų), A. Š. veiksmai, skundžiamu apylinkės teismo nutarimu kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį perkvalifikuojami į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir spręstinas nuobaudos už šio nusižengimo padarymą skyrimo klausimas.

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, apygardos teismas vadovaujasi ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą – įvykdytas nusižengimas, nesukėlęs jokių rimtesnių pasekmių, įvertina apelianto asmenybę – jauno amžiaus, nepatyręs vairuotojas, apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę – turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (už pėsčiojo pareigų pažeidimą,b. l. 19) ir tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl skiria A. Š. ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatytos baudos vidurkį siekiančią, t. y. 11 Eur dydžio baudą. Skirti švelnesnės rūšies administracinę nuobaudą – įspėjimą, vertinamu atveju, teisinio pagrindo nėra.

Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad pažeidėjas, būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau vis tik sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, todėl jo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numatė baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. ANK 426 straipsnio 1 dalis (minėta, jog aukštesnysis teismas laiko, jog padaryta žala neviršija 15 BBND) numato baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų, galimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų arba transporto priemonės konfiskavimą.

Taigi, ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje nelikus administracinio arešto, o galimos skirti baudos dydžio vidurkiui sumažėjus nuo 1 013 Eur iki 725 Eur, specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimui tapus galima, tačiau neprivaloma administracinio poveikio priemone, A. Š. veika perkvalifikuojama pagal švelnesnę teisės normą, t. y. iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir iš naujo spręstinas klausimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo A. Š. už šio nusižengimo padarymą.

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamu nutarimu A. Š. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą skirtos minimalios baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos, neblogindamas A. Š. teisinės padėties, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs apelianto padaryto nusižengimo pavojingumą, apelianto asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas A. Š. skiria 725 Eur baudą, t. y. baudą, kurios dydis atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą šios nuobaudos vidurkį.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Įvertinęs A. Š. administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, visuomenės interesą, turtinės žalos dydį, jos pašalinimo, kompensavimo mechanizmą, minėtas apelianto asmenybę ir jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, aukštesnysis teismas turi pagrindą manyti, jog šiuo atveju vien administracinės nuobaudos – 725 Eur dydžio baudos, paskirtis, bus tinkamai įgyvendinta, neskiriant apeliantui administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

Apelianto veiksmus perkvalifikavus, iš naujo spręstinas skirtų nuobaudų subendrinimo klausimas. Pagal ANK 38 straipsnio 2 dalį, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, apygardos teismas A. Š. galutinę administracinę nuobaudą parenka nuobaudos, paskirtos pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ribose, todėl skiria jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 725 Eur baudą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas keičiamas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsniu, 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, ANK 652 straipsniu, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimą pakeisti.

A. Š. veiką, iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą A. Š. paskirti 11 (vienuolikos) eurų baudą.

A. Š. veiką, iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 2, 5 dalis, A. Š. paskirti 725 (septynių šimtų dvidešimt penkių) eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti A. Š. galutinę administracinę nuobaudą – 725 (septynių šimtų dvidešimt penkių) eurų baudą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.