Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui J. K. (J. K.), jo atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijus Fomkin) ir

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui R. V. (R. V.) dėl įpareigojimo pašalinti tujų gyvatvorę.

Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti tujų gyvatvorę, skiriančią šalių žemės sklypus. Ieškovo teigimu, dėl tujų, kurias atsakovas nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų pasodino labai arti sklypo ribos, ieškovo sklype labai prastai auga arba visai neauga kiti augalai. Anot ieškovo, jis pastaruosius 10 metų reiškė pretenzijas atsakovui dėl augančių tujų, bet pastarasis į jas nereagavo.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė aplinkybės dėl blogai augančių-neaugančių augalų; gyvatvorės sodinimo metu joks teisės aktas nenumatė apribojimų dėl reikalaujamų išlaikyti atstumų iki kaimyninio sklypo ribos. Atsakovo manymu, ieškovo reikalavimas pašalinti tujas faktiškai reiškia jų sunaikinimą, nes tokio amžiaus tujos, perkeltos į kitą vietą, nebeprigytų, todėl toks ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas. Atsakovas pažymėjo, kad jau yra sumažinęs tujų aukštį iki 2 metrų, taip iš esmės pašalindamas atsakovo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.

Ieškovui nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris turi bendrą ribą su atsakovo žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Šiuos sklypus skiria tvora, prie kurios ribos ieškovo sklype yra pasodinta tujų gyvatvorė. Nėra ginčo, kad šios tujos pasodintos prieš 25-27 metus apie 35 cm nuo atsakovo sklypo ribos (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai).

Ieškovo nurodomos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės sureguliavo medžių ir krūmų sodinimo atstumus tarp kaimyninių sklypų ribų, tačiau pagal Civilinio kodekso 1.7 straipsnio 2 dalį įstatymai atgaline tvarka negalioja. Kadangi ginčo gyvatvorės sodinimo metu (1995-1998 m.) nebuvo teisinio reglamentavimo dėl privačiuose sklypuose formuojamų gyvatvorių atstumų, tai nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, sodindamas tujas, būtų pažeidęs tokius reikalavimus. Sprendžiant dėl ieškovo nurodomų teisių ir (arba) teisėtų interesų pažeidimo, pažymėtina, kad vien tik ieškovo subjektyvaus pobūdžio paaiškinimųir (ar) neoficialių žiniasklaidos šaltinių nepakanka tam, kad būtų įrodyta, jog būtent dėl atsakovo pasodintų tujų ieškovo sklype blogai auga ar visai neauga kiti augalai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokių faktinių aplinkybių patvirtinimui (kad tarp atsakovo pasodintų tujų gyvatvorės ir ieškovo sklype neaugančių augalų egzistuoja priežastinis ryšys) reikalingos specialios agronomijos-botanikos žinios, kurių į bylą nepateikta (ieškovas neprašė skirti ekspertizės). Taigi, toks faktinis ieškinio pagrindas liko neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai). Pabrėžtina, kad pareikštų ieškinio reikalavimų ieškovas negrindė tuo faktiniu pagrindu, kad ginčo gyvatvorė užstotų ar mažintų į ieškovo sklypą patenkančią saulės šviesą, todėl teismas ieškinio reikalavimų nenagrinėja šiuo faktiniu pagrindu (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 265 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėdamas atsakovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, jog „savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-403/2020 21 punktas). Remdamasis šia teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodomas teisių pažeidimas egzistavo-tebesitęsė ir ieškinio pareiškimo dieną, todėl atmeta kaip nepagrįstą atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo.

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovo argumentai ir (arba) pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovo teisių pažeidimo, todėl ieškinys atmetamas. Kitus šalių argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad toks teismo sprendimas neatima-nepaneigia ieškovo galimybės savo teises ginti remiantis Civilinio kodekso 4.42 straipsnio nuostatomis (kurių taikymas išeina už pareikštų ieškinio reikalavimų ribų, todėl šioje byloje išsamiau nenagrinėjamas).

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, atsakovui iš ieškovo priteisiama 3267 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgdamas į atsakovo atstovo atliktų procesinių veiksmų gausą (pateiktus procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdžio metu), teismas šių išlaidų dydžio nevertina kaip per didelio, todėl jų nemažina. Valstybei iš ieškovo priteisiama 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ši suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui R. V. (R. V.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), 3267 (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt septynis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.