Kauno apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokuroro Audriaus Suprinavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš 2025 m. gegužės 5 d. pranešimo apie įtarimą nustatyta, kad L. B. įtariama tuo, kad 2025 m. gegužės 1 d. apie 20.50 val., virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinio A. B. atžvilgiu, tai yra rankoje laikytu pincetu, vieną kartą dūrė nukentėjusiajam A. B. į krūtinės ląstą, tokiu būdu A. B. sukėlė fizinį skausmą, t. y. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 79–81).

L. B., apklausta įtariamąja parodė, kad su jai įteiktu įtarimu nesutinka, kaltės nepripažįsta. Su A. B. gyvena jau apie 22 metus, turi vieną dukrą, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metai. Abu su A. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Šiuo metu su jais kartu gyvena ir dukra M. B., tačiau įvykio dieną jos namuose nebuvo, nes ji dirba ir namo grįžta tik apie 20.30 val. A. B. šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis nuo 2025 m. kovo 1 d. vartoja alkoholinius gėrimus, t. y. kasdien geria. Ji visaip kaip bandė jį gelbėti, neleido gerti alkoholinių gėrimų, būna, kad iš jo paimdavo ir jo banko kortelę tam, kad jis nepragertų visų santaupų, kai tik prablaivėdavo, jam banko kortelę grąžindavo. 2025 m. gegužės 1 d. apie 17.30 val. pastebėjo, kad A. išėjo iš buto į laiptinės koridorių, ji išėjo jam iš paskos ir pamatė, kad jis rankoje išsinešė degtinės butelį. Laiptinės koridoriuje ji atėmė iš A. rankoje laikytą butelį ir jį sudaužė. Koridoriuje atimant degtinės butelį iš A. rankų jie susigrūmė, tačiau nei ji vyrui sudavė smūgių, nei vyras jai sudavė, abu grumtynių metu atsitrenkė į koridoriaus sieną, tačiau nei vienas nenukentėjo. Kadangi degtinės butelį sudaužė tam, kad A. degtinės negertų, A. ant jos buvo piktas ir degtinę rankomis sėmė nuo grindų ir ją gėrė. Buto virtuvėje jokio konflikto nebuvo, jokiu pincetu ji A. nežalojo, nemušė. Kad žodžiu bara, rėkia ant jo, visaip jį vadino, tai prisipažįsta, tačiau fizinio smurto prieš jį nenaudojo 2025 m. gegužės 1 d. Jie gyvena antrame aukšte, šalia jos buto yra jos mamos butas, tačiau jame niekas negyvena. Dėl sužalojimo ant jo krūtinės gali paaiškinti tai, kad su A. maždaug prieš 3 savaites buvo sode prie pat namų, kur taip pat susiginčijo dėl alkoholio vartojimo ir tuomet taip pat susigrūmė dėl degtinės butelio, A. tada ją pešė už plaukų, o ji nuo A. gynėsi, jį atstūminėjo ir grumtynių metu abu buvo nugriuvę ant metalinio gulto, kuris yra lauke, ant jo grumtynių metu vartėsi kur ir galėjo susižeisti krūtinę. Po tų grumtynių, tiek jos kelias buvo su mėlyne, tiek pas jį buvo ant kažkurio šono ir ant krūtinės mėlynių. Įvykio dieną, 2025 m. gegužės 1 d. buvo blaivi, alkoholinius gėrimus vartoja per šventes. A. B. pareiškimą parašė dėl to, kad ji jam neleidžia vartoti alkoholinių gėrimų ir iš A. paėmė jo vardu išduotą banko kortelę. Konfliktai tarp jų nėra sistemiški, nuo 2025 m. sausio 1 d., kai tik prarado darbą, du mėnesius jis alkoholinių gėrimų negėrė ir konfliktų tarp jų nebuvo. Nuo 2025 m. kovo 1 d., kai tik pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, žodiniai konfliktai šeimoje yra dažni, tačiau grumtynės tarp jų buvo tik du kartus, kuriuos ir paminėjo aukščiau. Po pirmų grumtynių policijos nei vienas nekvietė, žymių sužalojimų nebuvo, buvo tik mėlynės, tiek ant jos kūno, tiek ant jo. Šiuo atveju įvyko tik apsistumdymas laiptinės koridoriuje, kurio metu ji atiminėjo degtinės butelį, jokių sužalojimų, mėlynių ant jos kūno nėra, A. ji nemušė, nežalojo. A. būdamas neblaivus jai grasino, jei ji neatiduos jo banko kortelės, jis iškvies policijos pareigūnus, taip ir padarė. Konflikto kaimynai nematė, tačiau galėjo girdėti, kaip ji ant A. rėkia. Šiuo metu A. B. būna ir gyvena garaže šalia namų, ten toliau vartoja alkoholinius gėrimus ir ten miega. Jis turi savo gyvenamą namą, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 89–92).

Kaltinamasis A. B., apklaustas liudytoju apie L. B. galimai padarytą nusikalstamą veiką, parodė, kad 2025 m. gegužės 1 d. buvo neblaivus. Tarp jo ir žmonos L. įvyko žodinis konfliktas, dėl jo kasdien vartojamo alkoholio. Žmona jam draudžia vartoti alkoholinius gėrimus. Alkoholinius gėrimus alų, degtinę vartoja nuo šių metų kovo mėnesio, kiekvieną dieną. Po šio įvykio alkoholinių gėrimų nebevartoja. Apie įvykį gali pasakyti, kad įvykus konfliktui tarp jo ir žmonos, žmona iš jo piniginės paėmė jo vardu išduotą banko kortelę, asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą. Tai pamatęs jis supyko ant žmonos ir paskambino 112 ir pranešė, kad žmona paėmė jo dokumentus. Apie tai, kad jį žmona sužalojo bendrajam pagalbos centrui nesakė, nes to nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams jie su žmona tuo metu buvo lauke. Jis pareigūnams pasakė, kad žmona iš jo paėmė jo dokumentus. Pareigūnai liepė žmonai grąžinti dokumentus. Žmona prie policijos pareigūnų jam grąžino vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę, tačiau banko kortelės negražino, kadangi pareigūnai įvardino, kad tai yra bendras turtas ir žmona gali jos negražinti tam, kad jis nepragertų visų kortelėje esančių pinigų. Tą vakarą jis nepamena ar pareigūnams sakė, kad žmona prieš jį naudojo fizinį smurtą. Buvo labai girtas, galėjo iš piktumo prišnekėti visko. Sekančią dieną, t. y. 2025 m. gegužės 2 d., po pietų pas jį į namus atvyko kiti policijos pareigūnai, kurie klausinėjo jo apie patirtą fizinį smurtą. Tą dieną buvo pagiringas, tačiau alkoholio nebuvo vartojęs. Atvykusiems pareigūnams pasakė, kad prieš jį žmona naudoja fizinį smurtą, kad konflikto metu žmona jam pincetu vieną kartą dūrė į krūtinės sritį. Pareigūnai paprašė parodyti vietą kur buvo durta, jis parodė krūtinėje esančią seną mėlynę. Sumelavo pareigūnams apie tai, kad prieš jį buvo naudotas fizinis smurtas, tam kad pamokytų žmoną, kad ji iš jo kitą kartą jo banko kortelės neatimtų. Pareigūnai paaiškino, kad pradės ikiteisminį tyrimą dėl patirto fizinio skausmo, iškvietė jam medikus, kad jį apžiūrėtų. Atvykę medikai apžiūrėjo, tačiau į gydymo įstaigą nesivežė. Pareigūnai jam davė pasirašyti ant užpildytų dokumentų, jis dokumentus neskaitęs pasirašė. Pareigūnai jam davė užduotį nuvykti pas medicinos ekspertus, jiems sakė, kad nuvyks, tačiau neketino vykti ir nevyks, nes sužalojimas krūtinėje yra senas ir nesusijęs su šiuo įvykiu. Po to jis kartu su pareigūnais nuvyko pas žmoną į darbą, t. y. iki kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ir jiems matant žmona jam grąžino jo vardu išduotą banko kortelę bei pareigūnai surašė šaukimą žmonai atvykti į apklausą. Su žmona dažnai kyla žodinių konfliktų, apsižodžiuoja ir viskas, fizinio smurto nebūna. Su žmona per šiuos metus dėl per didelio jo alkoholio vartojimo, žodžiu konfliktavo dažnai, tačiau apsistumdymai iš viso buvo gal du kartus. Vieną kartą sode, tikslios datos ir laiko nepasakys, kai tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie apsistumdė, t. y. žmona iš jo norėjo atimti degtinę, jis jai neatidavė ir tuo metu susistumdė, galimai krutinę susižalojo tada nugriūdamas ant metalinio pinto gulto. Tuo metu taip pat buvo neblaivus, tad daug ko nepamena. Dėl to apsistumdymo policija nebuvo kviesta. Šiuo atveju daugiabučio laiptinėje taip pat žmona iš jo rankų norėjo atimti degtinės butelį, jis jai nedavė, šioks toks apsistumdymas buvo, tačiau nei ji jam sudavė smūgių, nei jis jai sudavė smūgius. Ji iš jo degtinės butelį atėmė ir laiptinėje jį sudaužė tam, kad jis daugiau negertų. Dėl tokio jos poelgio labai supyko ant žmonos, po to pamatė, kad ji paėmė ir jo dokumentus, todėl ir pranešė bendrajam pagalbos centrui apie jo dokumentų paėmimą. Patvirtina, kad jokio fizinio smurto žmona namuose, virtuvėje prieš jį nenaudojo, su pincetu jam nedūrė. Krūtinėje esanti mėlyne yra sena, nežino iš kur ji atsirado, nuo kada atsirado, paaiškinti negali. Jų konfliktų tiek sode, tiek daugiabučio laiptinėje niekas nematė, ar girdėjo žodinį konfliktą kas nors iš gyventojų nežino, nes dažnai dienos metu nieko namuose nebūna. Gailisi, kad tokiu būdu kerštavo savo žmonai, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Dėl šio jo pareiškimo žmona ruošia dokumentus skyryboms. Šiuo metu būna ir gyvena garaže, esančiame šalia daugiabučio namo atstumu nuo jo apie 30-40 metrų (b. l. 99–102).

Iš 2025 m. gegužės 14 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamosios L. B. atžvilgiu nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamosios L. B. atžvilgiu, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių (b. l. 125–133).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingo įskundimo apie nebūtą nusikaltimą objektyvioji pusė pasireiškia kaip bet kokia forma, būdais, priemonėmis pateikiama melaginga informacija apie konkretaus asmens tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Melagingas įskundimas yra baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie konkretaus asmens neva nusikalstamą veiką ir tos institucijos pradeda melagingai įskųsto asmens baudžiamąjį persekiojimą.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo parodymai, L. B. parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo A. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, kadangi kaltinamasis, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariamajai įteiktas pranešimas apie įtarimą, buvo atliekami kiti būtini procesiniai veiksmai. Kaltinamasis savo kaltę pripažino.

A. B. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, kadangi jis melagingai įskundė pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, dėl ko asmuo pradėtas persekioti, o būtent: 2025 m. gegužės 2 d., laikotarpiu nuo 14.43 val. iki 14.51 val., (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai įskundė L. B., pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, jog jo žmona L. B. 2025 m. gegužės 1 d. apie 20.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute, virtuvės patalpoje, kilusio žodinio konflikto metu, tapo agresyvi ir su rankoje laikytu pincetu, vieną kartą dūrė jam (A. B.) į krūtinės ląstą, šiais veiksmais jam (A. B.) sukėlė fizinį skausmą ir padarė fizinius sužalojimus, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir L. B. pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Prokuroras savo pareiškime siūlo kaltinamajam A. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, skirti 51 MGL (2 550 Eur) baudą Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 34 MGL (1 700 Eur) baudą.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 200–203), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant kaltinamajam A. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – neteistas (b. l. 145–146), trijų metų laikotarpyje vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 150–151), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 156), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmą kartą, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kaltinamasis yra sveikas, darbingas, pradėjo dirbti, sutiko sumokėti paskirtą baudą, pagrindo skirti kitokią bausmę ar skirti mažesnį jos dydį nei prašo prokuroras, nėra, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina artima minimaliai 51 MGL, t. y. 2 550 Eur (51 MGL x 50 Eur) bauda.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina sumažinta 34 MGL, t. y. 1 700 Eur bauda.

Teismas, atsižvelgdamas į skiriamos baudos dydį ir kaltinamojo finansinę padėtį, nustato, kad paskirtą baudą A. B. privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 188–191), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 2025 m. gegužės 2 d. įspėjimas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir 2025 m. gegužės 2 d. A. B. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, saugomi baudžiamojoje byloje (b. l. 1–2, 3–14), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. sumažintą 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 2025 m. gegužės 2 d. įspėjimą dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir 2025 m. gegužės 2 d. A. B. pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, saugomus baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

A. B. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.