Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartimi buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2021 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose buvo gauta VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centro išvada-teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo D. V..

Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centro teikimas patenkintas ir D. V. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Skundu D. V. prašo leisti jai išvykti į Olandiją, kur yra jos būsimas vyras ir kur ji gyvena ir dirba, nes į Lietuvą buvo grįžusi tik atostogų ir gyveno pas savo motiną. Nurodo, kad darbdavys jos jau ieško, nori, kad ji grįžtų į darbą. Teigia, kad motinai delnu nesudavė ir, jei jai būtų (duomenys neskelbtini) ir ji jaustų simptomus, tai pati kreiptųsi pas gydytoją ir prašytų pagalbos, negalėtų būti ir dirbti tarp žmonių, o ne kaip dabar yra prievarta nuvežta į ligoninę, turi gerti vaistus ir būti ligoninėje. Pastebi, kad Šiaulių ligoninės gydytoja A. V. neskyrė jai tokio gydymo, nedraudė išvykti į Olandiją. Nurodo, kad ji nuo 2020-11-12 reguliariai lankosi pas gydytojus, kurie jai pratęsia gydymą vaistais, tačiau dabar ji negali lankytis pas gydytojus kas mėnesį, nes jai reikia išvažiuoti į Olandiją, į darbą ir sugrįžti pas būsimą vyrą. Taip pat nurodo, kad jai reikalingas kitas gynėjas ir kitas gydytojas, kad būtų peržiūrėta jos byla, kad ji nori pati dalyvauti teismo posėdyje.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Skundas tenkintinas iš dalies.

BPK 405 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemonės taikymo vietą. Sprendžiant šį klausimą, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas. Teisėjas turi teisę reikalauti, kad į posėdį būtų pristatytas asmuo, kuriam pratęsiama, keičiama ar panaikinama priverčiamoji medicinos priemonė, jeigu pagal gydytojų komisijos išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis. Apie posėdžio vietą ir laiką teismas privalo pranešti šio Kodekso 404 straipsnyje nurodytiems asmenims. Šių asmenų neatvykimas nagrinėti klausimą nekliudo. BPK 404 straipsnyje nurodyti asmenys, turintys teisę apskųsti teismo nutartį – tai asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.

Iš bylos matyti, kad teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo D. V., dalyvavo prokuroras, PSC atstovas bei nukentėjusioji E. M., kuri yra ir D. V. šeimos narys – motina. Duomenų apie tai, kad apylinkės teismas būtų tinkamai pranešęs kitiems proceso dalyviams – D. V., jos gynėjui – apie teismo posėdžio vietą ir laiką, byloje nėra.

Be to, teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-294/2020 nurodyta, kad dėl esamo psichikos sutrikimo D. V. nėra pilnavertis teismo proceso dalyvis, jos dalyvavimas teismo posėdyje yra netikslingas (b. l. 105–108). Esant tokiai ekspertų išvadai pirmosios instancijos teisme ginti D. V. buvo paskirtas gynėjas adv. P. Simėnas (b. l. 129). Iš bylos matyti, kad nagrinėjant teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo D. V., gynėjas nedalyvavo. Duomenų, kad gynėjui buvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, byloje nėra. Nors pagal BPK 404 straipsnio, 405 straipsnio 4 dalies nuostatas, asmens, kuriam pratęsiama priverčiamoji medicinos priemonė, jo gynėjo neatvykimas į teismo posėdį nekliudo nagrinėti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, tačiau atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-294/2020 išvadą, jog D. V. dėl esamo psichikos sutrikimo nėra pilnavertis teismo proceso dalyvis, todėl, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, jog gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas, apylinkės teismas privalėjo užtikrinti, kad teismo posėdyje nagrinėjant klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo dalyvautų gynėjas, kuris užtikrintų D. V. interesus. To apylinkės teismas nepadarė – nepranešęs gynėjui apie teismo posėdžio vietą ir laiką, neužtikrino D. V. interesų, todėl padarė BPK pažeidimą, kuris sukliudė apylinkės teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas D. V., naikinama kaip neteisėta ir teikimas dėl D. V. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo perduodamas iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Panaikinus skundžiamą nutartį, D. V. skunde nurodyti argumentai apie tai, jog ji nepadarė nusikalstamos veikos, kad jai reikia išvykti į Olandiją, grįžti į darbą, dėl jai taikomo gydymo, nenagrinėjami.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centro išvadą-teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo D. V. perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.