Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-908-317/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-13
Bylos Nr.
1S-908-317/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Rimas Švirinas, Nerijus Meilutis
Nuteistasis
J. N.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-908-317/2016
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Meilučio ir Rimo Švirino,

išnagrinėjusi nuteistojo J. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. 93-319 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. N.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N., gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2006 m. rugpjūčio 18 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 18 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 2 metai 3 mėnesiai 13 dienų.Komisija 2016 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 93-319 nutarė taikyti nuteistajam J. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis J. N. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui ir nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis J. N. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį.Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepagrįstais samprotavimais, įrodymais bei išvadomis, kurie neatitinka realybės bei prieštarauja lygtinio paleidimo principams. Nuteistasis pabrėžia, kad nebuvo atsižvelgiama į tai, kad jis atliko didžiąją dalį bausmės, į jo pastangas ir pasiekimus. J. N. nurodo, kad anksčiau dirbo, dalyvavo įvairioje socialinėje veikloje, turi nemažai pagyrimų, padėkos raštų, paskatinimų, į kuriuos taip pat nebuvo atsižvelgta. Teigia, kad šiuo metu lanko mokyklą, stengiasi gerai mokytis, papildomai lanko būrelius, kursus. Nurodo, kad išėjęs į laisvę grįžtų gyventi pas tėvus, kurie yra neįgalūs, ir nors pats yra neįgalus, tačiau stengtųsi kaip įmanoma jiems padėti, taip pat dengtų civilinį ieškinį, tęstų mokslus.Nuteistasis savo skunde taip pat pažymi, kad atliktos bausmės dalis (beveik 5/6 skirtos bausmės), jo manymu, pakankamai proporcinga visos bausmės dydžiui, kad būtų taikomas lygtinis pakleidimas. Nurodo, kad apylinkės teismas akcentuoja jo žemą išsilavinimą, tačiau jis pažymi, kad mokosi, stengiasi, pažymiai geri, išėjęs į laisvę mokslus tęstų. Mano, kad specialybę gali įsigyti ir dirbdamas. Nuteistasis finansinius įsipareigojimus pripažįsta, teigia, kad dirbdamas įkalinimo įstaigoje juos dengė pagal galimybes, dengs ir dirbdamas laisvėje, kadangi dirbti niekada neatsisako, darbo niekada nebijojo, o laisvėje planuoja užsidirbti daugiau nei įkalinimo įstaigoje, todėl ir ieškiniams dengti bus skiriama didesnė atlygio dalis.J. N. skunde teigia, kad individualizuota bausmė jo atžvilgiu tikrai įgyvendinta, jis atlikęs žymiai daugiau nei įstatymo reikalaujama bausmės dalis, yra įvykdęs visus socialinės reabilitacijos programos reikalavimus, stengėsi iš visos širdies pagal savo galimybes, mokslus ir darbą planuoja tęsti laisvėje. Nurodo, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti lygtini paleidimą, neturi įrodymų, kad laisvėje jis darys nusikalstamas veikas. Nuteistasis teigia norintis įrodyti, kad jis daugiau nenusikals, o jei nebus suteiktas šansas išeiti iš pataisos namų – jis ir toliau gyvens be įsipareigojimų, kurie būtent ir yra stimulas jų laikytis ir nenusikalsti. Nurodo, kad sau buvo pasižadėjęs laikytis socialinės reabilitacijos programos, jos ir laikėsi, o dabar nori gauti išbandymą – būti lygtinai paleistas ir įrodyti, kad tikrai nenusikals.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. N. skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. N. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad J. N. priklauso vidutinės rizikos grupei – 56 balai. Įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Su skundu apygardos teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje 12 kartų buvo skatintas. Tačiau negalima neatsižvelgti į tai, kad jis net 8 kartus pažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos taisykles. Nors J. N. ir vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, kuris buvo peržiūrėtas atsižvelgiant į Komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. rekomendacijas, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir rekomendacijų įgyvendinimo termino laikotarpiu, jo elgesys nebuvo nepriekaištingas - jis vieną kartą ( 2016-03-02) pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tai duoda pakankamą pagrindą abejoti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeniniai veiksniai išskiriami žemas nuteistojo išsilavinimas, specialybės neturėjimas, turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, tai, kad nuteistasis lengvai įtakojamas aplinkinių, piktnaudžiavimo alkoholiu problemos bei tai, kad nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis bausmės atlikimo metu nepakankamai siekė pašalinti minėtus kriminogeninius veiksnius. Nors nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai akcentuoja žemą jo išsilavinimą, kadangi jis šiuo metu mokosi, lanko būrelius, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo bausmės atlikimo pradžios, kada jis buvo baigęs 6 klases, būdamas įkalintas pataisos namuose daugiau kaip 9 metus, jis šiuo metu mokosi tik 8 klasėje, kas įrodo pastangų tęsti mokslus ar įgyti specialybę, nebuvimą. Nuteistasis specialybės neturi, šiuo metu pataisos įstaigoje nedirba, išėjęs į laisvę planuoja užsiregistruoti darbo biržoje. Pažymėtina, kad J. N. vardu pataisos namuose gauti trys vykdomieji dokumentai dėl žalos, kuri sudaro daugiau nei 63 tūkst. eurų, išieškojimo iš nuteistojo. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad didelės nuteistojo skolos yra prastų jo įgūdžių paskirstyti lėšas rezultatas. Minėti išieškojimai nevykdomi, kadangi jis nedirba ir pajamų negauna, o anksčiau dirbdamas pataisos namuose atlygino tik mažą ieškinio dalį. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad nuteistasis nerodo didelių pastangų surasti būdą atlyginti padarytą žalą, taigi finansinius įpareigojimus vykdo paviršutiniškai. Pažymėtina, kad nuteistasis pripažįsta, jog jo nusikalstamai veikai įtakos turėjo tiek kitų asmenų, tiek alkoholio įtaka. Jis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo. Nors J. N. supranta, kad alkoholio nuolatos vartojo daugiau nei reikėtų, tačiau atliekant bausmę pataisos namuose jis buvo baustas už apsvaigimą nuo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip teigia pats nuteistasis, alkoholis turėjo įtakos ir jo smurtiniam elgesiui, tačiau pataisos namuose savitarpio pagalbos grupių, tokių kaip anoniminių alkoholikų, nelankė, priešingai, jis menkina alkoholio kenksmingą poveikį sau ir kitiems, esantiems aplink jį. Visa tai rodo, kad asmuo nepakankamai geba rinktis tinkamus elgesio modelius.Nuteistasis savo skunde išskyrė jam skirtus įpareigojimus, kaip stimulą laikytis įstatymų ir nenusikalsti, o lygtinį paleidimą – kaip išbandymą. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis kai kuriose situacijose sugeba įžvelgti daugelį sprendimų galimybių, tačiau negali pritaikyti to sau, ypač emocinėse situacijose, o ilgalaikiams tikslams ir siekiams įgyvendinti gali pritrūkti motyvacijos. Kaip nurodoma ir medicininiame pažymėjime (b. l. 11), nuteistajam diagnozuoti prisitaikymo sutrikimas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, rekurentinis (pasikartojantis) depresinis sutrikimas, kas rodo asmens polinkį elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant į pasekmes. Visos šios aplinkybės sustiprina nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką galimai pakartotino nusikaltimo rizikai.Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad J. N. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo J. N. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. N. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasNerijus MeilutisRimas Švirinas