Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1-11-491/2010

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2010-02-03
Bylos Nr.: 1-11-491/2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Valdas Petras Meidus
Civilinis ieškovas: V. B., D. B.
Kaltinamasis: M. S., P. M., G. Č.
Advokatai: Antanas Cemnolonskas, Alfonsas Mašalas

Baudžiamoji byla Nr. 1 – 11 – 491 / 2010Proceso Nr.1 – 50 – 1 – 00705 – 2008 – 9

Bylos kategorija : 1.2.14.4.2., 1.2.14.5.1.(S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 3 d.Panevėžys

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorui Edgarui Baltrimavičiui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. B. ir D. B.,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui advokatui Alfonsui Mašalui,

gynėjams advokatams Antanui Cemnolonskui, Raimondui Garlauskui, Mykolui Vytautui Kazlauskui, Vytautui Kupcikevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis vadybininku (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 25 str. 2 d., 181 str. 3 d., 182 str. 1 d.;

P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis išvežamų krovinių tvarkytoju UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 25 str. 2 d., 181 str. 3 d., 182 str. 1 d., 259 str. 2 d.;

G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, teistas: 1) 2008-01-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d.; pagal BK 38 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas; 2) 2008-11-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant mokytis arba dirbti ir iki 2009-02-01 atlyginti visą nusikalstama veika padarytą žalą, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 25 str. 2 d., 181 str. 3 d., 182 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

M. S., P. M. ir G. Č., 2008 m. spalio 30 d., tarp 10 ir 11 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe pagal iš anksto suderintą apgaulės planą, M. S. ir P. M. perdavus nukentėjusiajam V. B. parduoti apie 40 litų vertės laikrodį „Qmax“, apgaule jį įtikinus, kad šio laikrodžio vertė yra 15999 litų, nurodžius pirkėją G. Č., tariamai norintį pirkti šį laikrodį, ir kainą, už kurią V. B. turi šį laikrodį parduoti (7000 litų), vėliau toje pačioje vietoje V. B. susitikus su G. Č. ir pastarajam pagal iš anksto su M. S. bei P. M. suderintą veiksmų planą iš V. B. atėmus minėtą laikrodį, tą pačią dieną apie 14 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo (duomenys neskelbtini), kaip dalį tariamos kompensacijos už tariamai jo prarastą laikrodį, apgaule savo naudai užvaldė 2400 litų vertės nukentėjusiojo V. B. turtą – 2250 litų, 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6310i“ ir 50 litų vertės rankinį laikrodį „Citizen“.

M. S. ir P. M. 2008 m. spalio 31 d., tarp 8 ir 11 val., Panevėžyje, tiksliau nenustatytoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe pagal iš anksto suderintą apgaulės planą, kaip kompensaciją už 2008 m. spalio 30 d. V. B. perduotą tariamai sugedusį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6310i“, apgaule savo naudai užvaldė V. B. perduotą D. B. turtą – 1500 litų.

M. S., P. M. ir G. Č. 2008 m. lapkričio 4 d. apie 10 val., (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Babilonas 2“, veikdami bendrininkų grupe pagal iš anksto suderintą apgaulės planą, M. S. su P. M. prieš tai paprašius nukentėjusiojo V. B. padėti jiems parduoti laikrodį tariamam pirkėjui ir apgaule įtikinus V. B., kad šio laikrodžio vertė yra 40000 litų, po to M. S. perdavus parduoti apie 60 litų vertės laikrodį „Qmax“ P. M. ir V. B., P. M. nusivedus V. B. prie prekybos centro „Babilonas 2“ durų susitikti su tariamu pirkėju, tariamai netikėtai ten atvykus G. Č. ir pastarajam iš P. M. tariamai atėmus minėtą laikrodį, tą pačią dieną apie 14 val., kaip dalį tariamos kompensacijos už tariamai su P. M. prarastą laikrodį, automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato (duomenys neskelbtini), apgaule savo naudai užvaldė nukentėjusiosios D. B. turtą – 20000 litų.

M. S., P. M. ir G. Č., veikdami bendrininkų grupe pagal iš anksto suderintą veiksmų planą, neturėdami teisėto pagrindo atvirai prievartavo svetimą turtą, padarydami didelę turtinę žalą nukentėjusiems, o būtent: 2008 m. lapkričio 10 d. tarp 18.30 val. ir 20 val. (duomenys neskelbtini), prie „Vyturio“ vidurinės mokyklos, M. S. su P. M. prieš tai į šią vietą atvežus nukentėjusįjį V. B., G. Č. grasinant prieš nukentėjusįjį V. B. ir jo artimuosius panaudoti fizinį smurtą bei paskelbti informaciją, kurios paskelbimas yra nepageidautinas, t.y. pranešti policijai apie V. B. nešiotą tariamai nusikalstamu būdu įgytą laikrodį „Citizen“, tariamai tik savo, o iš tikrųjų savo, M. S. ir P. M. naudai, tariamai iš V. B., M. S. ir P. M. reikalaujant iki 2008 m. lapkričio 11 d. 14 val. perduoti jam po 15000 litų – iš visų trijų tariamai 45000 litų, o iš tikrųjų tik iš nukentėjusiojo V. B. siekdami gauti 15000 litų, jie 2008 m. lapkričio 11 d. apie 12 val., (duomenys neskelbtini), V. L. bute, savo naudai užvaldė D. B. turtą – 15000 litų, padarydami jai didelę turtinę žalą.

P. M. tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,262 gramo kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai iki 2008-12-16 6.30 val. laikė bute (duomenys neskelbtini), kol ją kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

ĮRODYMAI

2008 m. spalio 30 d. sukčiavimo epizodas

Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2008 m. rudenį susipažino su V. B., už 220 Lt pardavė jam už 50 Lt įsigytą laikrodį „D&G“. Po kelių dienų V. B. jam pasakė, kad šis laikrodis tiek nevertas, paprašė grąžinti pinigus. Su P. M. bendrai sugalvojo įtikinti V. B., kad laikrodis iš tiesų vertas jo sumokėtų pinigų. Tam reikėjo trečio žmogaus, kuris suvaidintų tariamą laikrodžių pirkėją, apžiūrėtų laikrodį ir patvirtintų V. B., jog šis laikrodis vertas jo sumokėtų pinigų. P. M. susisiekė su G. Č., paprašė jo suvaidinti pirkėją. G. Č. sutiko. Jie su P. M. paaiškino G. Č., kad reikės tik apžiūrėti laikrodį, pasakyti nukentėjusiajam, kad laikrodis neblogas. Netrukus po pokalbio su G. Č., V. B. atėjo į jo automobilį, pasakė, kad G. Č. reikia brangesnio laikrodžio ir paklausė, ar jie su P. M. negali gauti tokio laikrodžio. Tada jis su P. M. nuvažiavo į prekybos centrą „Babilonas“, už 40 litų nupirko laikrodį „Qmax“ ir paprašė pardavėjos, kad ji nepildytų laikrodžio garantinio aptarnavimo talono. Taloną užpildė jie patys: vienas iš jų taloną pildė kaip pirkėjas, o kitas – kaip pardavėjas. Garantiniame talone nurodė, kad šio laikrodžio vertė 15999 litų. Po to jie sutarė su G. Č., kad šis minėtą laikrodį iš V. B. atimtų. Susitikę su nukentėjusiuoju parodė jam minėtą laikrodį, jo tariamą vertę ir paaiškino, kad šis laikrodis nėra naujas, jį pardavus, tariamam laikrodžio savininkui A. reikėtų grąžinti 7000 litų. Jam taip pat pasakė, kad kiek jis užsidirbs virš šios sumos, bus jo pinigai. Taip pat jie V. B. pasakojo, kad pirkėjas yra turtingų tėvų vaikas, kad jis yra boksininkas, kad jis buvo sumušęs apsaugos darbuotojus. Taip pat jie papasakojo, jog A. turguje renka duoklę, užsiima kontrabanda, yra piktas žmogus. Be to, V. B. jie paaiškino, kad patys susitikti su pirkėju nenori, nes jo bijo, yra jį apgavę. V. B. susitarė su G. Č. susitikti autobusų stotelėje Smėlynės gatvėje, prie ligoninės. V. B. išėjo susitikti su G. Č., po kiek laiko paskambino telefonu ir pasakė, kad G. Č. atėmė iš jo laikrodį. Grįžus V. B. į automobilį, jie visi automobiliu dar tariamai ieškojo G. Č., tačiau jo nerado. Po to, automobilių stovėjimo aikštelėje Jakšto gatvėje prie sporto rūmų nutarė tariamam laikrodžio savininkui A. grąžintiną pinigų sumą – 7000 litų – padalinti į tris dalis – kiekvienam iš jų po 2400 litų. V. B. nuvežė prie bankomato, kur jis pasiėmė pinigų. Trūkstamą dalį nukentėjusysis pasiūlė padengti atiduodamas savo laikrodį „Citizen“ ir mobiliojo ryšio telefoną. Po to visi trys nuvažiavo prie turgaus Ukmergės gatvėje. Jis nuėjo pas pažįstamą V. B., dirbantį netoli turgavietės, kurio paprašė suvaidinti tariamą iš V. B. atimto laikrodžio savininką A. ir paimti iš V. B. pinigus bei telefoną. Su V. B. nuėjo prie automobilio, kur šis V. B. ir P. M. liepė atiduoti skolą. Nukentėjusysis atidavė pinigus, laikrodį ir telefoną. Jie su V. B. nuėjo už namo kampo, parūkė, ir jis (M. S.) grįžo į automobilį. Iš V. B. paimtą telefoną jie su P. M. pardavė už 80 litų ir visus iš nukentėjusiojo gautus pinigus pasidalino tarpusavyje. Jis (M. S.) paėmė didesnę pinigų dalį. Su G. Č. turėjo atsiskaityti P. M., nes tai buvo jo pažįstamas.

Kaltinamasis P. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2008 m. rudenį, tikslios datos nepamena, M. S. už maždaug 200 litų pardavė V. B. laikrodį „D&G“. V. B. pareiškus pretenzijas jis su M. S. nutarė jį apgauti. M. S. sugalvojo įtikinti V. B., jog šis laikrodis vertas jo sumokėtų pinigų. Jie sutarė su G. Č., kad šis apžiūrės minėtą laikrodį ir pasakys V. B., kad laikrodis vertas pastarojo sumokėtų pinigų. Tuo metu G. Č. buvo jam skolingas, sutiko padėti. M. S. nurodė G. Č. apsimesti tariamu laikrodžio pirkėju, tačiau šio laikrodžio nepirkti ir paprašyti V. B. gauti brangesnį laikrodį, kurį vėliau jis (G. Č.) turės atimti iš V. B.. Tokiu būdu V. B. tariamai taps skolingas brangesnio laikrodžio savininkui. Prieš V. B. susitikimą su G. Č., M. S. pasakojo V. B., kad G. Č. tėvas yra „Maxima“ parduotuvės savininkas, kad pats G. Č. yra boksininkas. Susitikimo su V. B. metu prie prekybos centro „Bičiulis“ G. Č. apžiūrėjo laikrodį „D&G“, tačiau jam šis laikrodis tariamai nepatiko, todėl jis, kaip ir buvo sutarta, paprašė V. B. gauti brangesnį. Jiedu su M. S. prekybos centre „Babilonas“ už 35 litus nupirko laikrodį „Qmax“, M. S. paprašė pardavėjos nepildyti garantinio talono, kurį jie užpildė patys, nurodydami laikrodžio vertę 15999 litus. Susitikę su V. B. atidavė jam laikrodį, pasakė, kad jo pardavėjui reikia grąžinti 7000 litų, o ką „uždirbs“ nukentėjusysis liks jam pačiam. V. B. susitiko su G. Č. autobusų stotelėje prie ligoninės, Smėlynės gatvėje, kur G. Č., veikdamas pagal aptartą planą, atėmė laikrodį. Po to visi trys, neva tai solidariai dalindamiesi 7000 litų, sutarė atlyginti po 2400 litų. V. B. pasiėmė pinigų bankomate, kiek jis nežino. Už trūkstamą sumą pasiūlė atiduoti savo telefoną ir laikrodį. Po to, aikštelėje prie turgaus Ukmergės gatvėje, M. S. nuėjo pas tariamą laikrodžio savininką A., o iš tikro pasikvietė savo pažįstamą V. B., kuris apsimetė esąs A. V. B. pareikalavo iš jų grąžinti skolą, ir V. B. padavė V. B. pinigus, savo mobiliojo ryšio telefoną ir laikrodį. Prieš išsiskiriant jis iš nukentėjusiojo dar pasiskolino 50 litų. Iš V. B. paimtus pinigus jie pasidalino su M. S., kiek jam teko pinigų – neprisimena.

Kaltinamasis G. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2008 metais, rudenį, galėjo būti 2008 m. spalio 30 d., jam paskambino P. M., pasiūlė darbą. Tuo metu jis buvo skolingas P. M. 30 litų. Atvažiavo pas jį P. M. ir M. S.. M. S. paaiškino jam, kad reikės apsimesti pirkėju, apžiūrėti ir įvertinti kažkokį laikrodį. M. S. jam taip pat paaiškino, ką reikės daryti ir ką šnekėti su laikrodį jam pateiksiančiu asmeniu. Už tai jie (P. M. ir M. S.) pažadėjo užskaityti 30 litų skolą. Jis sutiko. Nuvežė jį prie prekybos centro „Bičiulis“, kur jis susitiko su V. B.. Nukentėjusysis jam parodė laikrodį. Jis viską padarė taip, kaip jam liepė M. S. – pasakė V. B., kad jo turimas laikrodis yra geras, tačiau jam tas laikrodis netinka, nes jo (G. Č.) tėvui tariamai dovanai reikia brangesnio laikrodžio. Tą pačią dieną, maždaug po valandos, jam vėl paskambino M. S. su P. M. ir pakvietė susitikti. Susitikimo metu M. S. jam paaiškino, kad yra laikrodis, kurio vertė 7000 litų, jam reikės apsimesti pirkėju, paimti laikrodį ir pabėgti. Jam sutikus, M. S. su P. M. nuvežė jį į autobusų sustojimą prie ligoninės. Po kiek laiko prie jo priėjo V. B., davė jam apžiūrėti laikrodį „Qmax“. Veikdamas kaip paprašytas jis įsidėjo jį į savo kišenę ir nuėjo. V. B. jis pasakė, kad laikrodžio nebeatgaus. Vėliau pas jį atvažiavo M. S. ir pasiėmė minėtą laikrodį. Už tai jis jokio atlygio negavo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. parodė, kad 2008 m. rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje susipažino su M. S., pirko iš jo laikrodį. Kartą jam paskambino nepažįstamas žmogus ir paklausė, ar jis prekiauja laikrodžiais. Jis pasakė, kad neprekiauja ir, perskambinęs M. S., paklausė, kodėl jis dalina jo telefono numerį. M. S. jam paaiškino, kad yra žmogus – įvardino jį „maksimiečiu“, kuris domisi laikrodžiais. Jis perskambino „maksimiečiui“ ir pasiūlė pirkti iš M. S. įsigytą laikrodį „D&G“. Su „maksimiečiu“ (G. Č.) susitiko Marijonų gatvėje, prie prekybos centro „Bičiulis“. Tačiau minėtas laikrodis G. Č. netiko. G. Č. pasakė, kad pirktų brangesnį, iki 7000 litų vertės, laikrodį. Jis pasakė apie tai M. S. ir kartu buvusiam P. M.. Netrukus M. S. atvežė kitą laikrodį „Qmax“, kurio garantiniame talone buvo nurodyta laikrodžio kaina – 16000 litų. Buvo sutarta, kad jis G. Č. laikrodį parduos už 7000 litų. M. S. taip pat papasakojo, kad G. Č. yra boksininkas, kad jo tėvas yra vienas iš „Maxima“ parduotuvės savininkų, kad klube „VIP Martini“ G. Č. buvo susimušęs su apsaugos darbuotojais. M. S. paskambino G. Č., susitarė, kad jie susitiks autobusų stotelėje prie ligoninės. Tada M. S. su P. M. atvežė jį į sutartą vietą. Priėjęs prie G. Č. padavė jam apžiūrėti laikrodį. Šis įsidėjo jį į kišenę ir nuėjo. Jis klausė G. Č., kur pinigai už laikrodį, tačiau atsisukęs G. Č. pasakė jam, kad jis (V. B.) nešioja iš kalėjimo viršininko pavogtą laikrodį „Citizen“, neleido sekti jam iš paskos. Buvo išsigandęs, todėl G. Č. nesivijo. Grįžęs į automobilį M. S. bei P. M. pasakė, kad G. Č. atėmė iš jo laikrodį. M. S. SMS žinute susisiekė su laikrodžio savininku ir pasakė, kad jie trys iki 14 valandos turi surinkti 7000 litų – kiekvienas po 2400 litų. M. S. ir P. M. įtikinėjo, kad pinigus reikia grąžinti, nes kitaip bus blogai. Tada jis, įvertinęs savo laikrodį „Citizen“ 50 litų ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6310i“ 100 litų, atidavė juos M. S.. Likusius pinigus paėmė iš bankomato. Netrukus, prie turgaus Ukmergės gatvėje jis atidavė pinigus tariamam laikrodžio savininkui A., kuris atėjo kartu su M. S.. Iš viso jam padaryta žala sudaro 2400 litų.

Liudytojas V. B. parodė, kad 2008 m. spalio mėnesį pas jį į darbą – į parduotuvę „City bumas“, prie turgaus Ukmergės gatvėje, atėjo pažįstamas M. S. ir pasakė, kad kažkas jam negrąžina skolos. M. S. paprašė padėti, t.y. paprašyti jo skolininkų grąžinti M. S. skolą. Smulkiau M. S. jam nieko nepasakojo. Kartu su M. S. jis nuėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo du jaunuoliai. Priėjus prie automobilio, iš jo išlipo V. B.. Jis liepė V. B. atiduoti skolą, jeigu šis yra skolingas. Tada V. B. atidavė M. S. pinigus, kiek – jis nematė. Jis pats pinigų neėmė.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad M. S., P. M. ir G. Č. parodė vietas, kur 2008 m. spalio mėnesio pabaigoje V. B. susitiko su G. Č., kur G. Č. atėmė iš V. B. laikrodį, kur V. B. paėmė iš bankomato pinigus, kur susitiko su V. B. („A.“), o taip pat patvirtino kitus savo parodymus (3 t., 145 – 156 b.l.; 4 t., 21 – 29, 85 – 90 b.l.).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. B. parodė vietas, kur 2008 m. spalio mėnesio pabaigoje jis pirmąkart susitiko su G. Č., kur G. Č. atėmė iš jo laikrodį, kur V. B. („A.“) paėmė iš jo pinigus, o taip pat patvirtino kitus savo parodymus (1 t., 55-64 b.l.).

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. B. atpažino G. Č., kuris 2008 m. spalio mėnesio pabaigoje Smėlynės gatvėje atėmė iš jo laikrodį (1 t., 53-54 b.l.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. B. atpažino P. M., kuris, kartu su M. S. 2008-10-30 išviliojo iš jo apie 2250 litų, laikrodį ir mobiliojo ryšio telefoną (1 t., 65-68 b.l.).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. B. atpažino M. S., kuriam jis 2008-10-30 perdavė apie 2250 litų, laikrodį ir mobiliojo ryšio telefoną (1 t., 74-77 b.l.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. B. atpažino M. S., kuris 2008 m. spalio mėnesio pabaigoje prašė jo paimti pinigus iš jam nepažįstamo asmens (3 t., 107-110 b.l.).

Iš AB banko „Swedbank“ 2008-12-24 rašto Nr. S/23536 matyti, kad 2008-10-30 iš V. B. vardu šiame banke atidarytos sąskaitos buvo paimta 2150 litų (1 t., 113 b.l.).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusysis V. B. pateikė laikrodžio garantinį taloną, kurio 12 lapo eilutėje „Kaina“ ranka įrašyta „15999,-“ (1 t., 128-133 b.l.).

2008 m. spalio 31 d. sukčiavimo epizodas

Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad parduodami iš V. B. 2008-10-30 gautą mobiliojo ryšio telefoną jiedu su P. M. sužinojo, kad šis telefonas yra sugedęs. Sugalvojo pasinaudoti šia situacija ir pabandyti iš nukentėjusiojo apgaule gauti dar pinigų. Kitą dieną jie su P. M. paskambino V. B., susitiko su juo ir pasakė, kad nereikėjo tariamam A. atiduoti sugedusio telefono, kad šis yra įsižeidęs, ir kad dabar V. B. turėtų atsiskaityti su A. – nupirkti jam 1500 litų vertės naują mobiliojo ryšio telefoną. Kad būtų įtikinamiau papasakojo V. B., jog A. yra tempęs lynu prie automobilio pririštą žmogų, todėl, per jo sugedusį telefoną, gali ir jiems visiems trims taip atsitikti. V. B. sutiko duoti 1500 litų, ir netrukus juos atidavė atnešęs iš namų. Iš V. B. gautus pinigus pasidalino su P. M.. Jis savo dalį išleido, P. M. už šiuos pinigus nusipirko automobilį „Nissan 100 NX“.

Kaltinamasis P. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad kitą dieną po to, kai V. B. perdavė V. B. (tariamam A.) pinigus, laikrodį ir telefoną, M. S. pastebėjo, kad V. B. perduotas mobiliojo ryšio telefonas yra sugedęs. Tada M. S., apsimetęs tariamu A., paskambino V. B. ir pasakė, kad blogai veikia jo perduotas telefonas, kad jis jaučiasi apgautas, ir kad atvažiuos jie (M. S. ir P. M.) dėl to pakalbėti. Pas V. B. jie nuvažiavo dviese, M. S. pasakė nukentėjusiajam, kad jo perduotas mobiliojo ryšio telefonas veikia blogai, todėl A. reikia sumokėti kompensaciją už šį telefoną – 1500 litų. M. S. taip pat sakė V. B., kad nesumokėjus šios pinigų sumos jiems visiems gali būti blogai. Tą pačią dieną V. B. minėtą pinigų sumą perdavė M. S.. Iš šios pinigų sumos, už 1000 litų M. S. nupirko jam (P. M.) automobilį „Nissan 100 NX“.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. parodė, kad 2008 m. spalio 31 d. jam paskambino A. ir pasakė, kad atvažiuos draugai ir viską jam paaiškins. Atvažiavo M. S. su P. M.. M. S. pasakė, kad telefonas „Nokia“, kurį jis atidavė A., yra neveikiantis, ir A. dėl to labai supyko. Už tai jis A. turi atiduoti 1500 litų. M. S. pagrasino, kad kitaip A. jį, lynu prikabintą prie automobilio, temps iki Vilniaus. Nors telefoną M. S. dieną prieš tai jis atidavė veikiantį, tačiau išsigando A., todėl pasiskolinęs iš mamos 1500 litų, atidavė juos M. S..

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. B. parodė, kad 2008 m. spalio 31 d. jos sūnus V. B., grįžęs į namus paprašė paskolinti 1500 litų. Sakė, kad turi rūpesčių, kad skolingas. Sūnus įtikino ją, todėl ji davė jam 1500 litų, kuriuos turėjo namuose. Kam ir už kokią skolą sūnus atidavė pinigus, tuo metu ji dar nežinojo.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. B. atpažino M. S., kuriam, kartu su P. M., jis 2008-10-31 perdavė jo mamos paimtus 1500 litų (1 t., 74-77 b.l.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. B. atpažino P. M., kuriam, kartu su M. S. jis 2008-10-31 perdavė mamos 1500 litų (1 t., 65-68 b.l.).

2008 m. lapkričio 4 d. sukčiavimo epizodas

Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis su P. M. sugalvojo dar kartą tokiu pat būdu pabandyti apgauti V. B.. Iš pradžių nukentėjusysis nesutiko, tačiau P. M. pasisiūlius eiti kartu parduoti laikrodį, V. B. sutiko. Jis su su P. M. nuvežė G. Č. į prekybos centrą „Babilonas 2“, toje pačioje parduotuvėje, prekiaujančioje laikrodžiais, nupirko laikrodį „Qmax“, kurio vertė buvo apie 65 litai. Šio laikrodžio garantinio aptarnavimo talone patys įrašė tariamą šio laikrodžio vertę – 65000 litų. O parduoti jį kartu su nukentėjusiuoju tarėsi už 40000 litų. Su V. B. atvažiavo prie prekybos centro, ir V. B. su P. M. nuėjo pardavinėti laikrodžio tariamam pirkėjui. Jiems išėjus, jis paskambino G. Č.. Maždaug po 5 – 10 minučių grįžę V. B. ir P. M. pasakė jam, kad „netikėtai“ atsiradęs G. Č. atėmė iš jų laikrodį. Jis nuėjo neva tai pasikalbėti su G. Č. dėl laikrodžio grąžinimo, bet iš tiesų su juo parūkė, ir grįžęs pasakė, kad laikrodžio jiems negrąžins. Nukentėjusiajam pasakė, kad laikrodį tariamai jie prarado dviese, t.y. V. B. su P. M., todėl jiedu ir turi grąžinti pinigus – 40000 litų, kiekvienas po 20000 litų. P. M. tariamai pažadėjo įkeisti senelio žemę ir taip gauti pinigų, o V. B. paprašė parvežti jį į namus. Po kiek laiko V. B. paskambino jiems, pasakė, kad pinigus gaus ir paprašė pavežti iki bankomato. Iš bankomato V. B. paėmė 5000 litų ir padėjo juos automobilyje. Po to visi nuvažiavo į miesto centrą, prie Darbo biržos netoli Laisvės aikštės. V. B. išlipo iš automobilio ir netrukus atėjo su mama, nukentėjusiąja D. B., kuri automobilyje perdavė jiems likusius pinigus. Bendrai V. B. ir jo mama tąkart atidavė jiems 20000 litų. Didžiąją šių pinigų dalį jis pasiėmė sau, apie 3000 litų atidavė P. M.. BMW automobilį jis pirko tik iš pinigų, kurie buvo gauti pardavus kitą prieš tai jo turėtą automobilį Fiat. Likusius pinigus išleido tvarkydamas naujai įsigytą automobilį, kitiems asmeniniams reikalams, pralošė kazino.

Kaltinamasis P. M. kaltu prisipažino ir parodė taip pat, kaip ir kaltinamasis M. S.. Jis patikslino, kad „pardavimui“ skirtą laikrodį „Qmax“ prekybos centre „Babilonas 2“ M. S. nupirko už 65 litus. Stengdamasis įtikinti V. B., kad ir jis žada ieškoti 20000 Lt, jis rodė nukentėjusiajam kažkokius M. S. automobilyje rastus popieriaus lapus kaip žemės dokumentus. Iš tądien gautų 20000 litų M. S. jam davė apie 1000 litų, kitus pinigus pasiėmė M. S.. G. Č. jis jokių pinigų nedavė, nes šis buvo jam skolingas.

Kaltinamasis G. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad veikdamas pagal M. S. pasiūlytą apgaulės planą, jis prie prekybos centro „Babilonas 2“ susitiko su V. B. ir P. M. bei paėmė iš P. M. laikrodį, kurį vėliau atidavė M. S.. Kas įvyko toliau, jis nežino, jokių pinigų iš M. S. ir P. M. jis negavo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. parodė, kad maždaug po savaitės nuo paskutinio pinigų perdavimo, lapkričio mėnesio pradžioje, M. S. jam pasiūlė užsidirbti tokiu pat būdu – parduodant laikrodį „Qmax“ pirkėjui, surastam internetu. Jie trise, t.y. jis, M. S. ir P. M. nuvažiavo prie prekybos centro „Babilonas 2“. P. M. pasiėmė laikrodį, o jis – laikrodžio garantinį taloną. Šio laikrodžio vertė, pasak M. S., buvo 40000 litų. Pats M. S. į susitikimą nėjo, paaiškino, kad ten yra vaizdo kameros, o jo ieško policija. Nuėjus prie minėto prekybos centro pagrindinio įėjimo, iš jo išėjo G. Č.. Pamatęs jį, jis išsigando. G. Č. priėjo prie jo, paklausė ką jis turi. Kadangi jis nieko neturėjo, G. Č. nuėjo prie P. M., kuris ištiesė laikrodį ir atidavė G. Č.. Grįžę į mašiną viską papasakojo M. S.. Šis išėjo susitikti su G. Č., grįžęs pasakė, kad jis (V. B.) su P. M. iki tos pačios dienos 14 valandos turi surinkti po 20000 litų tariamai prarasto laikrodžio savininkui. M. S. pagrasino, kad priešingu atveju bus padegtos jo buto durys, išžaginta jo mama. Jis išsigando M. S. išsakytų grasinimų. P. M. pažadėjo pinigų gauti įkeitęs kažkieno žemę. Jis viską papasakojo savo motinai, kuri jam davė 6000 litų, laikytus namuose, ir kortelę, kurioje buvo 3000 litų. Šiuos 9000 litų jis atidavė M. S.. Kiek vėliau tą pačią dieną prie Darbo biržos pastato netoli teismo mama M. S. perdavė likusius 11000 litų. Viso jis su mama tądien M. S. su P. M. atidavė 20000 litų.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. B. parodė, kad maždaug po savaitės nuo dienos, kurią ji V. B. paskolino 1500 litų, apie 11 valandą į namus grįžęs sūnus papasakojo apie tai, kas įvyko prie prekybos centro „Babilonas 2“. Sūnus jai minėjo, kad iki 14 val. neperdavus 20000 litų už neva tai jo ir P. M. prarastą laikrodį, kažkokie vyrai iš Molainių gatvės sumuš, lynu prikabinę prie automobilio vilks per miestą, o ją (D. B.) išveš į mišką. Ji patikėjo sūnum, išsigando, ir padavė jam namuose turėtus 6000 litų ir banko kortelę, kurioje buvo 3000 litų. Po to, ji iš sąskaitos „Ūkio banke“ paėmė 11000 litų ir atidavė juos M. S. automobilyje, stovėjusiame netoli Laisvės aikštės, prie teismo, perdavė juos M. S.. Pastarasis jai taip pat pasakojo, kad jie norėjo užsidirbti pardavę laikrodį, tačiau jiems neišėjo ir jie liko skoloje. M. S. sakė, kad laikrodžio kaina 40000 litų ir bus negerai, jeigu jie negrąžins skolos, kad P. M. pardavė žemę. Iš viso ji tądien sūnui ir M. S. atidavė bendrai 20000 litų. Patikėjo apgaule bijodama dėl sūnaus ir savo sveikatos.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad M. S., P. M. ir G. Č. parodė vietas, kur 2008-11-04 prie prekybos centro „Babilonas 2“ P. M. ir V. B. nuėjo, kur G. Č. tariamai atėmė iš P. M. laikrodį, kur V. B. ir jo mama perdavė 20000 litų, o taip pat patvirtino kitus savo parodymus (3 t., 145-156 b.l.; 4 t., 21-29, 85-90 b.l.).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. B. parodė vietas, kur 2008-11-04 jis, kartu su P. M. norėdamas parduoti laikrodį, atėjo prie prekybos centro „Babilonas 2“, kur G. Č. paėmė laikrodį iš P. M., kur jo motina perdavė M. S. su P. M. pinigus, o taip pat patvirtino kitus savo parodymus (1 t., 55-64 b.l.).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. B. parodė vietą, kurioje ji 2008-11-04 perdavė pinigus M. S. su P. M., o taip pat patvirtino kitus savo parodymus (1 t., 25-27 b.l.).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusioji D. B. atpažino M. S. ir P. M., kuriems ji aikštelėje prie pastato (duomenys neskelbtini), 2008-11-04 perdavė 11000 litų (1 t., 29-32, 34-37 b.l.).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir AB „Ūkio bankas“ 2009-01-21 rašto Nr. 160-04-277 matyti, kad iš D. B. vardu AB „Ūkio bankas“ atidarytos sąskaitos 2008-11-04 buvo paimta 11000 litų (1 t., 104-106, 115-117 b.l.).

Iš AB banko „Swedbank“ 2008-12-24 rašto Nr. S/23536 matyti, kad 2008-11-04 iš D. B. sąskaitos buvo paimta 3000 litų (1 t., 111-112 b.l.).

2008 m. lapkričio 10-11 d. turto prievartavimo epizodas

Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad išleidęs apgaule gautus nukentėjusiųjų pinigus 2008 m. lapkričio viduryje jis ir P. M. sugalvojo, kad reikia dar gauti pinigų iš V. B.. Buvo sutarta, kad G. Č. pareikalaus iš V. B. pinigų už tai, kad jis nepraneš policijai, jog neva tai nukentėjusysis nešiojo iš kalėjimo direktoriaus pavogtą laikrodį. G. Č. už tylėjimą turėjo pareikalauti 45000 litų, suvaidinti, kad pinigai reikalingi jam vienam ir kad šiuos pinigus jam turi surinkti jie visi trise. Realiai jis tikėjosi iš V. B. gauti 15000 litų. G. Č. jie su P. M. šiam vaidmeniui pasirinko todėl, kad V. B. jo bijojo. Prie „Vyturio“ vidurinės mokyklos Vasario 16-osios gatvėje G. Č., veikdamas pagal sugalvotą planą, iš jo ir V. B. pareikalavo 45000 litų už tai, kad V. B. nešiojo neva tai vogtą laikrodį, ir dėl to jie visi, kaip nukentėjusiojo draugai, gali turėti nemalonumų. Todėl, už tylėjimą jie turi iki kitos dienos pietų surinkti 45000 litų. G. Č. taip pat pagrasino, kad priešingu atveju jiems bus blogai, jie visi kentės. Kitos dienos ryte jis su P. M. prie parduotuvės „Aibė“ Ateities gatvėje susitiko su V. B.. Į susitikimą taip pat atėjo ir nukentėjusiojo kaimynas V. L.. Susitikimo metu V. L. pasiūlė reikalaujamą sumą padalinti į tris dalis – kiekvienam po 15000 litų. Po to V. L. susitiko su G. Č., pasakė, kad G. Č. sutiko padalinti reikalaujamą sumą į tris dalis. Po kiek laiko V. L. jam paskambino ir pasakė, kad pinigai surinkti, galima atvažiuoti pas jį į namus. V. L. bute G. Č. surašė skolos lapelį, nukentėjusieji jam perdavė 15000 litų grynais. Didžiausią šių pinigų dalį – apie 10000 litų – jis pasiėmė sau, o likusi dalis atiteko P. M.. Su G. Č. atsiskaityti turėjo P. M..

Kaltinamasis P. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad planą, kaip gauti dar pinigų iš V. B., sugalvojo M. S.. Jis M. S. pritarė, iš nukentėjusiojo tikėjosi gauti 15000 litų. Apie tai, kaip G. Č. turės įtikinėti V. B. sumokėti pinigus ir kaip bus grasinama, M. S. papasakojo G. Č., kuris sutiko prisidėti. Sutikimas su V. B. įvyko prie „Vyturio“ vidurinės mokyklos. Pokalbio jis negirdėjo, nes buvo automobilyje. Kitą dieną nukentėjusiojo V. B. kaimyno V. L. bute G. Č. surašė skolos lapelį, po ko V. B. tėvas perdavė G. Č. 15000 litų. G. Č. pinigus atidavė M. S., kuris davė jam apie 1000 litų. Ar gavo pinigų G. Č. ir kiek, jis neprisimena.

Kaltinamasis G. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2008-11-10 jam paskambino M. S. su P. M. ir vėl pasiūlė darbą. Sakė, kad tai bus paskutinis jo darbas. M. S. jam smulkiai papasakojo, ką reikės daryti. Prie „Vyturio“ vidurinės mokyklos jis M. S. ir V. B. pasakė, kad laikrodis „Citizen“, kurį turėjo nukentėjusysis, yra vogtas, todėl už tai, kad jis nepraneštų apie šį laikrodį policijai, jie visi trys jam iki kitos dienos turi surinkti 45000 litų. Negavęs minėtos pinigų sumos, jis pagrasino apie vogtą laikrodį pranešti policijai. Fiziniu smurtu ar kitokiu susidorojimu jis negrasino. Kitą dieną M. S. nurodė jam reikalauti iš jų trijų (iš M. S., P. M. ir V. B.) 45000 litų – iš kiekvieno po 15000 litų. Prie parduotuvės „Aibė“ Ateities gatvėje jis susitiko su V. L. ir persakė jam tai, ką liepė pasakyti M. S.. Konkrečiai iš V. B. jis pareikalavo 15000 litų. Kiek vėliau jis kažkokiame bute surašė skolos lapelį apie tai, kad gavo 15000 litų, ir V. B. jam nebeskolingas. Po to V. B. tėvas perdavė jam 15000 litų. Šiuos pinigus jis atidavė M. S.. P. M. jam už dalyvavimą šiame nusikaltime atvežė 50 litų.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. parodė, kad 2008-11-10 apie 19.30 val. pas jį atvažiavo M. S. ir P. M., kvietė susitikti, nes P. M. norėjo atiduoti jam 50 litų skolą. Jie pasiūlė pasivažinėti, nuvežė į degalinę „Statoil“, kur jis pamatė G. Č.. Jo bijojo, todėl išsigandęs pabėgo. Vėliau jis vėl susitiko su M. S. ir P. M., kurie nuvežė jį prie „Vyturio“ vidurinės mokyklos, esančios Vasario 16-osios gatvėje, kur jo laukė G. Č.. Išlipus iš automobilio G. Č. jam pasakė, kad jis nešiojo iš kalėjimo viršininko pavogtą laikrodį „Citizen“, todėl, jeigu nenori, kad apie tai būtų pranešta policijai, iki kitos dienos 12 valandos turi surinkti 45000 litų. Jam buvo pasakyta, kad priešingu atveju su juo bus susidorota, jo mergina bus išvežta į užsienį dirbti prostitute, o jo mama bus išžaginta. Tuo metu šalia jų stovėjo M. S.. Po pokalbio su G. Č., jie įlipo į automobilį. M. S. jam pažadėjo padėti surinkti pinigus, sakė, kad kitą dieną apie 8 val. atvažiuos pas jį. Grįžęs į namus, jis viską papasakojo mamai, kuri viską papasakojo tėvui. Ji taip pat paskambino kaimynui V. L. ir paprašė pagalbos. Kitą dieną, apie 8 val. prie parduotuvės „Aibė“ Ateities gatvėje atvyko M. S. su P. M.. Jis su V. L. nuėjo prie minėtos parduotuvės, V. L. kelis kartus kalbėjosi su M. S.. V. L. sakė, kad reikalaujama 45000 litų suma padalinta į tris dalis – jam, M. S. ir P. M.. Viskas baigėsi tuo, kad G. Č. reikalavo iš jo sumokėti 15000 litų, nors skolingas G. Č. jis nebuvo. Vėliau, namuose pas V. L. buvo surašytas skolos lapelis, jo tėvas V. A. B. perdavė M. S., P. M. ir G. Č. 15000 litų.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. B. parodė, kad 2008 m. lapkričio mėnesio viduryje, vakare, sūnus V. B. kieme susitiko su M. S. ir P. M.. Grįžęs į namus sūnus jai papasakojo, kad M. S. ir P. M. nuvežė jį prie „Vyturio“ vidurinės mokyklos, kur laukė G. Č.. G. Č. už tai, kad sūnus nešiojo, neva, vogtą laikrodį, iš jo pareikalavo kitą dieną iki 14 val. perduoti 45000 litų. Sūnui pasakius, kad jie nebeturės tokių didelių pinigų, G. Č. liepė užstatyti butą. Tada ji su V. B. apie viską papasakojo tėvui V. A. B.. Tą patį vakarą susisiekė su kaimynu V. L., viską papasakojo jam. Kitą dieną, apie 8 val. į Ateities gatvę, prie parduotuvės „Aibė“, atvažiavo M. S. ir P. M., su kuriais kalbėti apie pinigus nuėjo V. B. ir V. L.. Vėliau atvažiavo G. Č.. V. L. pasakė, kad jiems reikia sumokėti 15000 litų. Tada ji nuvažiavo į banką ir nuėmė pinigus. V. L. pasiūlė perduoti pinigus jo bute ir surašyti skolos lapelį. Perduodant pinigus dalyvavo V. L., V. B., V. A. B. ir G. V.. Pinigų pasiimti atvyko M. S., P. M. ir G. Č.. Pastarasis surašė raštą, kad V. B. jiems neskolingas. Po to jiems buvo perduoti pinigai. Iš viso nuo 2008 m. spalio 31 d. ji minėtiems vaikinams perdavė 36500 litų. Dalis žalos – 1000 litų, jai buvo atlyginta 2009 m. lapkričio 5 d. Po įvykio M. S. su savo tėvais jų atsiprašė. Dėl minėtų įvykių jos sūnaus sveikata pablogėjo, jo atmintis suprastėjo ir liga paūmėjo. Jis labai pergyvena. Įvykio metu ji pati patyrė baimę, jaudinosi tiek dėl savo, tiek ir dėl sūnaus sveikatos, sutriko miegas. Prašo priteisti 36500 litų turtinei ir 30000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas V. A. B. parodė, kad 2008 m. lapkričio viduryje, tikslios datos nepamena, vakare, žmona D. B. jam pasakė, kad juos reketuoja – reikalauja 45000 litų. Už ką, jis taip gerai ir nesuprato. Kitu atveju grasina sūnų V. B. lynu pririšti prie automobilio ir tempti asfaltu. Jis patikėjo ir išsigando, kad nenužudytų sūnaus. Jie paskambino draugui V. L., paprašė jo pagalbos. Kitos dienos ryte V. L. kalbėjosi su automobiliu BMW atvažiavusiais vaikinais. V. L. pasakė, kad vaikinai reikalaujamą sumą padalino į tris dalis ir tą pačią dieną reikalauja iš jų sumokėti 15000 litų. Žmona D. B. nuėmė nuo sąskaitos pinigus. Tą pačią dieną, apie vidurdienį, V. L. bute šiuos pinigus jis atidavė M. S., P. M. ir G. Č..

Liudytojas G. V. parodė, kad 2008 m. lapkričio viduryje, tikslios datos nepamena, pas V. L. bute, dalyvaujant jam, V. L. ir broliui V. B., jo patėvis V. A. B. sumokėjo 15000 litų M. S., P. M. ir G. Č.. Prieš paduodant pinigus, buvo surašytas skolos lapelis, kad jie (M. S., P. M. ir G. Č.) nebeturės jokių pretenzijų.

Liudytojas V. L. parodė, kad 2008 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, vakare, po 23 valandos, jam paskambino B., pakvietė ateiti. Papasakojo, kad iš jų sūnaus V. B. kažkas reikalauja pinigų, kad kitą dieną atvažiuos vaikinai jų pasiimti. V. B. jam sakė, kad prieš tai su pinigų reikalaujančiais asmenimis jis darė kažkokį biznį. Kitą dieną, prieš 8 valandą, jis B. paprašytas prie parduotuvės „Aibė“ Ateities gatvėje susitiko su M. S. ir P. M., kalbėjo su jais apie reikalaujamus pinigus. M. S. ir P. M. jam sakė, kad reikia grąžinti pinigus, kad vienas iš jų jau pardavė žemę, kad B. turi butą, kurį galima parduoti arba užstatyti, kad yra žmogus, kuris gali paskolinti pinigų, kad reikalaujami pinigai reikalingi asmeniui, išvykstančiam į užsienį. Vėliau atvyko G. Č.. Jis pasiūlė vaikinams dalintis reikalaujamą pinigų sumą – 45000 litų, į tris dalis ir kiekvienam sumokėti po 15000 litų. Šie sutiko. Apie tai jis pasakė B.. Tada B. nuvažiavo į banką, o jis – pas notarą, kur paklausė, kaip teisingai surašyti skolos lapelį. Tą pačią dieną apie 13 val. pas jį į namus atėjo V. B., G. V., V. A. B. ir visi trys pinigų reikalavę vaikinai – M. S., P. M. ir G. Č.. Pastarasis padavė savo dokumentą, jie surašė skolos lapelį, po ko V. A. B. padavė vaikinams 15000 litų.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad kaltinamieji M. S., P. M. ir G. Č. parodė vietas, kur G. Č. reikalavo perduoti 45000 litų, kur atėję V. B. ir V. L. derėjosi dėl mokėtinos pinigų sumos, kur jiems buvo perduoti 15000 litų, o taip pat patvirtino kitus savo parodymus (3 t., 145-156 b.l.; 4 t., 21-29, 85-90 b.l.).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. B. parodė vietas, kur 2008 m. lapkričio 10 – 11 d. G. Č. reikalavo 45000 litų, kur jis kartu su V. L. derėjosi dėl mokėtinos pinigų sumos, kur M. S., P. M. ir G. Č. buvo perduoti pinigai, o taip pat patvirtino kitus savo parodymus (1 t., 55-64 b.l.).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir AB „Ūkio bankas“ 2009-01-21 rašto Nr. 160-04-277 matyti, kad iš D. B. vardu AB „Ūkio bankas“ atidarytos sąskaitos 2008-11-11 buvo paimta 15942,12 litų (1 t., 104-106, 115-117 b.l.).

Iš dokumento pateikimo ir jo apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusioji D. B. pateikė skolos lapelį, surašytą 2008-11-11, pasirašytą G. Č. ir kitų asmenų, kuriuo G. Č. patvirtino gavęs iš V. B. 15000 litų (1 t., 99-103 b.l.).

Iš nutarimų daryti poėmį, poėmio ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad iš M. S. buvo paimtas automobilis BMW (duomenys neskelbtini), o iš P. M. – automobilis „Nissan NX100“ (duomenys neskelbtini) (1 t., 178-184 b.l.; 2 t., 52-58 b.l.).

Neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis epizodas

Kaltinamasis P. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad kratos metu jo striukėje rastas narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, įsigijo savo reikmėms. Jas pirko iš pažįstamo, kuris šiuo metu išvykęs į užsienį. Šias narkotines medžiagas jis vartojo pats, jų niekam nepardavinėjo. Dėl visų padarytų nusikalstamų veikų gailisi.

Kratos protokolas patvirtina, kad 2008-12-16 kratos bute (duomenys neskelbtini), metu P. M. striukės vidinėje kišenėje buvusioje piniginėje buvo rastas polietileninis maišelis su žalsvos spalvos biria mase (2 t., 9-11 b.l.).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados 2009-01-23 Nr. 50-IS1-25 matyti, kad 2008-12-16 kratos pas P. M. metu rasta žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė – 0,262 g (2 t., 21-22 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

BK 259 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Pagal BK 182 str. 1 d. baudžiamas tas, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Ši nusikalstama veika pasireiškia neteisėtu ir neatlygintinu svetimo turto, t.y. turto, nepriklausančio kaltininkui, užvaldymu. Esminis sukčiavimo skirtumas nuo kitų nusikalstamų veikų, kuriomis pagrobiamas turtas, yra tas, kad sukčiavimo metu kaltininkas, panaudodamas apgaulę kaip pagrindinę priemonę turtui užvaldyti, suklaidina turto savininką ir šis, būdamas įsitikinusiu, jog kaltininkas turi teisę į jo (nukentėjusiojo) turtą, šį turtą savo noru perduoda kaltininkui. Apgaulė gali pasireikšti turto savininkui nurodant neteisingus duomenis, nepasakant jam esminių jo apsisprendimui turinčių reikšmės aplinkybių, pateikiant suklastotus dokumentus ar panašiais veiksmais. Sukčiavimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja svetimą turtą ir įgauna realią galimybę juo disponuoti pagal savo nuožiūrą.

BK 181 str. 1 d. numatytas turto prievartavimas padaromas tada, kai kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo ir panaudodamas psichinę prievartą, savo ar kitų asmenų naudai verčia nukentėjusįjį atlikti tam tikrus turtinius veiksmus arba nuo jų susilaikyti. BK 181 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos. Didelės turtinės žalos padarymas kaip turto prievartavimo kvalifikuojantis požymis apima žalą, į kurią įskaičiuojama net tik žala, padaryta turtą sunaikinant ar sužalojant, žala atsiradusi dėl to, kad buvo skolintasi perduodamus pinigus ir už tai mokamos palūkanos, kitos turėtos išlaidos ar patirti nuostoliai, bet ir prievartautojui perduoto, perrašyto ar kitaip jo interesams apiforminto turto kaina. BK 181 str. 3 d. įtvirtinta kvalifikuoto turto prievartavimo sudėtis, pagal kurią atsako asmuo, prievartavęs didelės vertės svetimą turtą. Turto prievartavimo atveju vertimas atlikti tam tikrus turtinius veiksmus arba nuo jų susilaikyti visada yra neteisėtas – nesusijęs su jokiais turtiniais santykiais. Paprastai nukentėjusysis elgtis kaip nurodyta aukščiau verčiamas nurodant konkrečią to priežastį, pavyzdžiui mokėti pinigus už žinių, kurių paskelbimas nukentėjusiajam yra nepageidaujamas, nepaskelbimą (šantažas). Turto prievartavimas laikomas baigtu tada, kai panaudojant psichinę prievartą, tame tarpe ir grasinant panaudoti fizinį smurtą, pateikiamas reikalavimas atlikti tam tikrus turtinius veiksmus arba nuo jų susilaikyti. Esminis požymis, skiriantis turto prievartavimą nuo sukčiavimo yra tas, kad turto prievartavimo atveju svetimas turtas užgrobiamas kaltininkui kaip pagrindinę priemonę panaudojant prievartą, o sukčiavimo atveju – apgaulę.

Aptariamoje byloje kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai iš esmės neprieštarauja nei tarpusavyje, nei kitiems surinktiems bei teisiamojo posėdžio metu patikrintiems įrodymams. O pagal juos matyti, kad 2008 m. spalio 30 d. ir 2008 m. lapkričio 4 d. kaltinamieji M. S., P. M. ir G. Č., o 2008 m. spalio 31 d. – M. S. ir P. M., siekdami užvaldyti svetimą turtą, pateikė nukentėjusiesiems tikrovės neatitinkančius duomenis (melagingai nurodė laikrodžių vertę, kaip laikrodžių pirkėją nurodė G. Č., kuris iš tikrųjų pirkti laikrodžių nė nesiruošė, suvaidino laikrodžių atėmimą, klaidingai nurodė laikrodžių bei mobilaus telefono savininkus ir kt.) ir taip sukūrė situacijas, kurios suklaidino nukentėjusįjį V. B. ir įtikino jį, jog jis tapo skolingu kaltinamųjų išgalvotiems asmenims. Apgaulė šiuo atveju buvo lemiamas veiksnys, nulėmęs nukentėjusiojo elgesį ir apsisprendimą savo noru perleisti iš pradžių savo, o vėliau – ir motinos D. B., turtą. Todėl, kaltinamųjų M. S., P. M. ir G. Č. veikos 2008 m. spalio 30 d. bei 2008 m. lapkričio 4 d. epizoduose, bei kaltinamųjų M. S. bei P. M. veika 2008 m. spalio 31 d. epizode atitinka BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

2008 m. lapkričio 10 – 11 d. epizode kaltinamieji padarė turto prievartavimą, o būtent: G. Č., veikdamas visos bendrininkų grupės interesais pagal iš anksto aptartą ir suderintą veiksmų planą, kurį jam smulkiai nupasakojo konkrečius nurodymus davęs M. S., atvirai pareikalavo iš nukentėjusiojo V. B. turto, grasindamas paskelbti jį kompromituojančią informaciją, kurios atskleidimas yra nepageidautinas, t.y. grasindamas pranešti, kad nukentėjusysis V. B. nešiojo neva tai iš Panevėžio moterų pataisos namų direktoriaus pavogtą laikrodį „Citizen“. Ši aplinkybė neginčijama, t.y. ją pripažino tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamieji. Nekyla jokių abejonių ir dėl to, kad G. Č., reikalaudamas iki kitos dienos 14 val. gauti jo prašomą sumą pinigų, nukentėjusiajam bei jo artimiesiems pagrasino ir fiziniu smurtu bei susidorojimu – tai akivaizdžiai matyti iš nuoseklių šiuo klausimu V. B. bei D. B. parodymų, tai ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir kaltinamieji M. S. bei iš esmės – ir G. Č.. Teisme pakeisti šių kaltinamųjų parodymai, kad fiziniu smurtu nukentėjusiajam 2008-11-10 vakare nebuvo grasinama, atmetami kaip prieštaraujantys bylos įrodymų visetui. Kaltinamieji M. S., P. M. ir G. Č. šiame epizode pagal BK 181 str. 3 d. kaltinami padarę kvalifikuotą – didelės vertės (45000 litų), turto prievartavimą. 2007-12-06 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. X-1353 8 straipsnio ir BK 190 str. prasme, aptariamo nusikaltimo padarymo metu didelės vertės buvo laikomas turtas, kurio vertė viršijo 250 MGL (32500 litų) dydį. Tačiau, teismų praktikoje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas veiką kvalifikuoti kaip didelės vertės turto prievartavimą pirmiausiai turi būti nustatyta, kokios vertės turtą kaltininkai iš tikrųjų realiai ketino išreikalauti iš nukentėjusiojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K – 462/2006). Šiuo konkrečiu atveju iš kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, V. L. parodymų matyti, kad G. Č. 2008-11-10 vakare ir net kitos dienos ryte iš tiesų reikalavo surinkti 45000 litų. Tačiau, pirmiausiai – akivaizdu, kad šis reikalavimas buvo išsakytas ne vien nukentėjusiajam, o ir kartu su juo buvusiems M. S. ir P. M., kurie tik vaidino nukentėjusiojo draugus, bet reikalaujamų pinigų iš tikrųjų mokėti nesiruošė. Antra, patys kaltinamieji parodymuose vienodai tvirtino, kad jie tikėjosi gauti pinigus tik iš V. B. ar jo artimųjų, ir tokius jų parodymus paneigti nėra galimybės. Trečia, G. Č. 2008-11-11 ryte neva tai derėdamasis su V. L. sutiko su tuo, kad reikalaujama suma būtų padalinta į tris dalis. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog realus kaltinamųjų tikslas buvo gauti tik 15000 litų, o ne reikalaujamus 45000. Pagaliau, analogiška nusikaltimo schema buvo naudojama ir padarant ankstesnius nusikaltimus, t.y. tiek M. S., tiek P. M. įtikinėjo V. B., kad jie bendrai su juo pasidalins skolos naštą, nors niekada to nedarė ir neketino taip elgtis. Apibendrinant galima daryti išvadą, jog iš tiesų realiai kaltinamieji M. S., P. M. ir G. Č. siekė užvaldyti iš nukentėjusiųjų tik trečdalį G. Č. reikalautos sumos – 15000 litų, ir tokią sumą gavo. Todėl, kaltinamųjų M. S., P. M. ir G. Č. nusikalstama veika šiame epizode neatitinka BK 181 str. 3 d. numatytos nusikaltimo sudėties.

Tačiau byloje kaltinamųjų, nukentėjusiosios D. B., liudytojų V. A. B., V. L. parodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamieji 2008-11-11 gavo 15000 litų sumą grynais pinigais. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2008-10-01 jos bei vyro mėnesio pajamos buvo apie 1700 litų. Ji taip pat parodė, kad kaltinamiesiems ji atidavė visas savo šeimos santaupas. Šiuos jos parodymus patvirtina ir 2009-01-21 pažyma iš AB „Ūkio bankas“, kad iš jos sąskaitos šiame banke 2008-11-11 buvo paimta 15942,12 litų, t.y. visa likusi indėlio suma. Nustatyta ir tai, kad tiek nukentėjusieji V. B. ir D. B., tiek nukentėjusiosios vyras V. A. B. bei jų kartu gyvenantis sūnus G. V. turi įvairaus laipsnio negalią – taigi, jie yra priversti nemažą dalį lėšų skirti gydymuisi, dėl ko jų turtinė padėtis yra akivaizdžiai sudėtinga. Įvertinus šias aplinkybes galima daryti vienareikšmę išvadą, jog kaltinamieji, 2008 m. lapkričio 10 – 11 d. prievartaudami turtą gavę iš nukentėjusiųjų pastariesiems realiai didelę 15000 litų sumą, padarė jiems didelę turtinę žalą. Todėl, visų jų nusikalstama veika šiame epizode iš BK 181 str. 3 d. perkvalifikuojama pagal BK 181 str. 2 d.

Byloje esančiais įrodymais (P. M. parodymais, nutartimi daryti kratą ir kratos protokolu, specialisto išvada) taip pat įrodyta, jog P. M. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas – 0,262 g. kanapių ir jų dalių, neturėdamas tikslo jas platinti. Toks minėtos narkotinės medžiagos kiekis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1033 redakcija) patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų I-ojo sąrašo 13 eilutės prasme, laikomas nedideliu kiekiu, todėl P. M. nusikalstama veika šiame epizode tinkamai kvalifikuota pagal BK 259 str. 2 d.

Kaltinamieji M. S., P. M. ir G. Č. 2008 m. spalio 30 d., 2008 m. lapkričio 4 d. sukčiavimus bei 2008 m. lapkričio 10-11 d. turto prievartavimą, o M. S. ir P. M. taip pat 2008 m. spalio 31 d. sukčiavimą, padarė bendrais tyčiniais nusikalstamais veiksmais, t.y. veikdami bendrininkų grupėje, kiekvienas iš jų įvykdydamas bent dalį nusikalstamos veikos – M. S. su P. M. nupirkdami laikrodžius, G. Č. juos atimdamas iš nukentėjusiojo, M. S. su P. M. reikalaudami V. B. atlyginti žalą už neva prarastus laikrodžius, reikalaudami iš jo sumokėti pinigus už neva sugedusį mobiliojo ryšio telefoną, G. Č. reikalaudamas V. B. perduoti jau iš anksto su M. S. ir P. M. sutartą pinigų sumą ir pan. Kaltinamųjų bendrą tyčinį susitarimą daryti nusikalstamas veikas rodo jų bendri suderinti veiksmai, visi jie buvo nusikalstamos veikos vykdytojai – kiekvienas iš jų įvykdė bent dalį nusikalstamoms veikoms būtinų objektyviosios pusės veiksmų ir kiekvieno iš jų veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudarė sąlygas kito vykdytojo veiksmams ir juos papildė. Įvertinus tai, pripažįstama, kad kaltinamieji nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupe.

Iš kaltinimų 2008 m. lapkričio 4 d. sukčiavimo epizode kaltinamiesiems kaip neįrodyta šalinama aplinkybė, kad G. Č. laikrodį iš P. M. atėmė grasindamas fiziniu smurtu, nes patikimų ir neginčijamai šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra surinkta – kaltinamieji ją neigė, nukentėjusysis V. B. parodė negirdėjęs jokių grasinimų, nes pamatęs G. Č. jis išsigando ir pasišalino.

G. Č. gynėjo prašymas išteisinti G. Č. dėl 2008 m. spalio 30 d. sukčiavimo, nes šis neva tai neturėjo tyčios elgtis nusikalstamai ir nesuprato, kad elgiasi taip, nepagrįstas. Pirmiausiai, nustatyta, jog G. Č. buvo skolingas P. M. ir todėl pasiūlant jį „atleisti“ nuo skolos jis kitų bendrininkų buvo pakviestas suvaidinti „piktą“ laikrodžio pirkėją ir atimti iš nukentėjusiojo laikrodį. Būtent G. Č., dar iki susitikimo su nukentėjusiuoju V. B. autobusų stotelėje prie ligoninės, kur jis atėmė laikrodį, M. S. nurodymu jau turėjo apgauti nukentėjusįjį, t.y. įtikinti V. B., kad šio iš M. S. nupirktas laikrodis „D&G“ yra geras ir vertas apie 200 litų. Pagaliau, pats M. S. tiek teisme, tiek ir tyrimo metu parodė, kad G. Č. dar pirmo susitikimo su V. B. metu turėjo ne tik patvirtinti, kad šis turi gerą laikrodį, tačiau ir užsiminti apie tai, kad jis (G. Č.) neva tai kaip dovanos tėvui ieško sau gero, prabangaus laikrodžio. Visa tai rodo, kad G. Č. veikė tiksliai pagal jam duotus nurodymus kaip M. S. ir P. M. bendrininkas, aiškiai suprato savo veiksmus ir savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie bendro nusikaltimo – sukčiavimo, realizavimo.

BAUSMIŲ SKYRIMAS IR KITI KLAUSIMAI

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas vadovaujasi BK 41, 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į jų padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės rūšies nustatymui ir jos dydžio parinkimui. Teismas atsižvelgia į tai, kad bendrininkų nusikaltimais didžiulė turtinė žala buvo padaryta žmonėms, turintiems fizinę negalią, ir ši aplinkybė nesustabdė jų nusikalstamų ketinimų.

Kaltinamasis M. S. padarė keturis – tris nesunkius ir vieną sunkų – tyčinius, baigtus, savanaudiškus nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs šiuos nusikaltimus ir padėjo juos išaiškinti (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkina tai, kad jis visus nusikaltimus padarė veikdamas su bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jis yra pilnametis, teisiamas pirmą kartą, nuo 2009-11-09 įsidarbino individualioje I. T. įmonėje vadybininku (5 t., 14-15 b.l.). Tačiau, iki šių nusikaltimų padarymo jis buvo tris kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus (vienas šaunamojo ginklo laikymo ar gabenimo taisyklių pažeidimas ir du Kelių eismo taisyklių pažeidimai, 3 t., 183, 190-191 b.l.), nusikaltimų padarymo metu jis niekur nedirbo ir nesimokė, į darbo biržą kreipėsi tik po nusikaltimų padarymo (3 t., 184-185 b.l.). Vertinant jo asmenybę ypač svarbu yra ir tai, kad M. S. buvo pagrindinis ir aktyviausias visos bendrininkų grupės nusikalstamų idėjų generatorius ir nusikalstamo elgesio modelių sumanytojas, pagal duomenis baudžiamojoje byloje jam atiteko didžiausia dalis iš nukentėjusiųjų nusikalstamu būdu gauto turto, kurį jis lengvai išleido tenkindamas savo trumpalaikius asmeninius poreikius. Atsižvelgiama ir į tai, kad jis vienintelis atlygino labai nežymią žalos dalį nukentėjusiems D. B. (atlyginta 1000 litų) ir V. B. (atlyginta 200 litų), tačiau atlygintos žalos dydis šiuo atveju yra nepalyginamai mažas lyginant su bendrai iš nukentėjusiųjų užvaldyto turto verte, todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta M. S. atsakomybę lengvinančia. Įvertinus visas šias aplinkybes jis, kaip teisiamas pirmą kartą, už nesunkius nusikaltimus, padarytus 2008-10-30 ir 2008-10-31, baudžiamas bauda; už 2008-11-04 padarytą nusikaltimą, kurio metu buvo užvaldyta didelė suma nukentėjusiųjų pinigų – baudžiamas areštu; už sunkų nusikaltimą – baudžiamas laisvės atėmimo bausme. Bausmės dydis už kiekvieną iš nusikaltimų nustatomas arčiau sankcijoje nustatyto šios bausmės vidurkio.

Kaltinamasis P. M. padarė penkias nusikalstamas veikas – baudžiamąjį nusižengimą, tris nesunkius ir vieną sunkų nusikaltimą. Visos veikos yra tyčinės, baigtos, dauguma jų – savanaudiškos. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino jas padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe visuose, išskyrus neteisėto narkotinių medžiagų disponavimo epizode, pripažįstama tai, kad jis nusikalto veikdamas su bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). P. M. taip pat pilnametis, teisiamas pirmą kartą, šiuo metu dirba, tačiau įsidarbino tik bylai jau esant teisme. Atsižvelgiama ir į tai, kad byloje esančioje jo charakteristikoje iš mokyklos jis apibūdinamas patenkinamai, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (4 t., 75 b.l.). Kitokių duomenų, charakterizuojančių P. M., byloje nėra. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstamų veikų padaryme P. M. dalyvavo tiesiogiai ir betarpiškai pats, nors jo kaip vykdytojo vaidmuo nebuvo tiek svarbus, kaip M. S.. Skiriant jam bausmę svarbu yra ir tai, kad P. M. neatlygino nė dalies nukentėjusiems padarytos žalos ir visiškai nesistengė to padaryti. Įvertinus šias aplinkybes, jam už sunkų nusikaltimą skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas jos vidurkis. Už kitas veikas jis, kaip teisiamas pirmą kartą, taip pat baudžiamas švelnesnėmis bausmėmis.

Kaltinamasis G. Č. padarė tris – du nesunkius ir vieną sunkų – tyčinius, baigtus nusikaltimus. Visi jie yra savanaudiški. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs šiuos nusikaltimus (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkina tai, kad visus juos jis padarė veikdamas su bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jis nusikalsto būdamas pilnamečiu, mokėsi (duomenys neskelbtini), kur mokslus tęsia ir šiuo metu, duomenų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį jo gyvenamojoje ar mokymosi vietose, byloje nėra (4 t., 113, 217 b.l.; 5 t., 9-12 b.l.). Darant nusikaltimus jis buvo aktyvus jų vykdytojas, nors, pagal bylos duomenis, jis nebuvo nusikaltimų iniciatorius. Mokantis (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje jam buvo nustatyti ugdymo sunkumai (4 t., 9-12 b.l.), tačiau iš teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-32 matyti, kad jis yra psichiškai sveikas, todėl laikyti, jog jis pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir, kaip to prašo jo gynėjas, taikyti jam BK XI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, pagrindo nėra. G. Č. teisiamas ne pirmą kartą, nusikaltimus, kuriais kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, jis padarė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei padaręs dar vieną nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas 2008-11-28 teismo nuosprendžiu (4 t., 102-109 b.l.). Šie faktai rodo, kad G. Č. visiškai nereaguoja į jam taikomas švelnesnes baudžiamąsias priemones, nėra linkęs taisytis, keisti savo įpročius ir daryti teigiamas išvadas iš savo teistumų. Kartu tai rodo ir jo polinkį nusikalsti, o kartu ir laipsniškai didėjantį jo pavojingumą aplinkiniams. Jis taip pat neatlygino nė dalies nukentėjusiems padarytos žalos. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, jog švelnesnių bausmių G. Č. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl už nesunkius nusikaltimus jis baudžiamas bausmėmis be realaus laisvės atėmimo, o už turto prievartavimą – laisvės atėmimo bausme artimesne sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Nukentėjusysis V. B. pareiškė 2400 litų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji D. B. – 36500 litų dydžio ieškinį turtinei žalai ir 30000 litų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ieškiniai turtinei žalai tenkinami iš dalies. Kaltinamųjų veiksmais padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patvirtintais įrodymais, turtinės žalos dydžio neginčijo ir kaltinamieji. Tačiau iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad 2009 m. lapkričio 5 d. dalis nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos buvo atlyginta, t.y. V. B. atlyginta 200 litų, o D. B. – 1000 litų dydžio turtinė žala (5 t., 17-18 b.l.). Taigi, šiuo metu V. B. liko neatlyginta 2200 litų, o D. B. – 35500 litų dydžio turtinės žalos, kuri, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 d. ir 6.279 str. 1 d. prasme, priteistina iš kaltinamųjų solidariai.

D. B. pareikštas 30000 litų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti taip pat tenkintinas iš dalies. Akivaizdu, kad dėl kaltinamųjų padarytų nusikaltimų nukentėjusioji D. B. patyrė ir baimę, ir dvasinius išgyvenimus, ir nepatogumus, jaudinosi tiek dėl savo, tiek ir dėl sūnaus, turinčio rimtų sveikatos problemų, gyvybės ir sveikatos. Visa tai, CK 6.250 str. 1 d. prasme, neabejotinai yra neturtinė žala. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes (nukentėjusieji neteko visų savo santaupų, didesnė žala jų fizinei sveikatai nebuvo padaryta), kaltinamųjų tyčinę kaltę, jų turtinę padėtį (byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji turi savarankiško turto), į tai, kad jiems reikės atlyginti nemažą turtinę žalą, o taip pat – į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, nukentėjusiosios D. B. patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamųjų solidariai priteistina 10000 litų dydžio suma.

Iš kaltinamųjų valstybei išieškotina ir 1020 litų (5 t., 19 b.l.) proceso išlaidų, t.y. išlaidų už advokato A.Mašalo teiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiems V. ir D. B. (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas

NUSPRENDĖ:

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 2 d. ir 182 str. 1 d. ir nubausti :

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 2 d. – laisvės atėmimu trejiems metams.pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. už sukčiavimą 2008 m. spalio 30 d. – 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. už sukčiavimą 2008 m. spalio 31 d. – 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. už sukčiavimą 2008 m. lapkričio 4 d. – areštu 50 parų;

Pagal BK 63 str. 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. vasario 3 d. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2008-12-16 iki 2008-12-18. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir namų areštą, pakeisti į suėmimą ir suimti jį teismo salėje.

P. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 2 d., 182 str. 1 d., 259 str. 2 d. ir nubausti :

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. už sukčiavimą 2008 m. spalio 30 d. – 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. už sukčiavimą 2008 m. spalio 31 d. – 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. už sukčiavimą 2008 m. lapkričio 4 d. – areštu 45 paroms; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. – 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda.

Pagal BK 63 str. 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams keturiems mėnesiams.

Bausmę paskirti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo P. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2008-12-16 iki 2008-12-17. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – pakeisti į suėmimą.

G. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 2 d. ir 182 str. 1 d. ir nubausti :

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. už sukčiavimą 2008 m. spalio 30 d. – 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. už sukčiavimą 2008 m. lapkričio 4 d. – 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda.

Pagal BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., apėmimo būdu subendrinus šias bausmes ir 2008-11-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams devyniems mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. vasario 3 d. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeisti į suėmimą ir suimti jį teismo salėje.

Priteisti iš M. S., P. M. ir G. Č. solidariai :

V. B. – 2200 (du tūkstančius du šimtus) litų turtinei žalai atlyginti;D. B. – 35500 (trisdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus) litų turtinei žalai ir 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus :

1) D. B. pateiktą G. Č. surašytą skolos lapelį, V. B. pateiktą garantinį taloną, kompaktinį diską su automobilių apžiūros nuotraukomis – palikti saugoti prie bylos;

2) P. M. mobiliojo ryšio SIM kortelę Nr. 8937002080201766685 bei 0,162 g kanapių ir jų dalių (šiuo metu saugomų Panevėžio apskrities VPK) – sunaikinti;

3) Panevėžio apskrities VPK saugomus automobilį „Nissan NX100“ (duomenys neskelbtini), su rakteliu ir signalizacijos pulteliu, jo registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną bei automobilį BMW (duomenys neskelbtini), jo raktelį, signalizacijos pultelį, pakabuką, magnetolos JVC priekinį skydelį ir valdymo pultelį, registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, draudimo sutartį, čekį, draudimo sutarties liudijimą – perduoti realizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, gautas lėšas panaudojant D. B. ir V. B. priteistų civilinių ieškinių atlyginimui;

4) iš M. S. paimtus 170 litų, saugomus Panevėžio apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje – perduoti D. B. priteisto civilinio ieškinio dengimui.

Išieškoti iš M. S., P. M. ir G. Č. valstybei po 340 litų proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistiesiems M. S. ir G. Č. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.

Teisėjas Valdas Petras Meidus